Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-39-876/2014 su surašytu kaltinamuoju aktu grąžinta prokurorui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šakių rajono apylinkės teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje R. T., S. B., E. J. kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 str. 1 d., 182 str. 2 d.; 300 str. 1 d., 182 str. 2 d.; 300 str. 1 d., 182 str. 2 d., o būtent:

R. T., S. B., E. J. kaltinami tuo, kad veikdami organizuotoje grupėje, kurią sukčiavimams, dokumentų klastojimams subūrė R. T., veikdami organizuotoje grupėje ir su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule, iš anksto ketindami išvengti atsiskaitymo už įgyjamą automobilį, 2013 m. rugpjūčio 11 d. R. T., atliekančiam bausmę Pravieniškių pataisos namų - atviros kolonijos trečiojoje valdyboje, Pravieniškių II kaime, Pravieniškių seniūnijoje, Kaišiadorių rajone, paskambinus mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) M. B., pasiskelbusiam internetinėje svetainėje „www.autogidas.lt“, kad parduoda motinos J. P. vardu registruotą automobilį „Peugeot 406“, ir iš anksto neketindamas atsiskaityti už perkamą daiktą, sutarė dėl automobilio pirkimo bei davė tolimesnius nurodymus kaip apgaule užvaldyti automobilį S. B. ir E. J., kurioms 2013 m. rugpjūčio 12 d., 15 val. 30 min., Šakių mieste M. B. ir J. P. apgaule, tai yra teigiant, kad skambinęs telefonu E. J. vyras dirba statybose ir baigęs darbus gaus atlyginimą ir už perkamą automobilį atsiskaitys per tris savaites bei suklastojus paprastąjį vekselį, jame įrašant neegzistuojantį pirkėjo adresą - (duomenys neskelbtini), įtikinus perduoti automobilį, tokiu būdu įgijo svetimą turtą - J. P. automobilį „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 3500 Lt vertės, su registracijos liudijimu, kurį R. T. nurodymu S. B. ir E. J. perdavė Kauno mieste ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims ir tuo nukentėjusiajai J. P. padarė 3500 Lt turtinę žalą.

Be to, R. T., S. B., E. J. kaltinami tuo, kad veikdami organizuotoje grupėje, kurią sukčiavimams, dokumentų klastojimams subūrė R. T., veikdami organizuotoje grupėje ir su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule, iš anksto ketindami išvengti atsiskaitymo už įgyjamą automobilį, 2013 m. rugpjūčio 12 d. R. T., atliekančiam bausmę Pravieniškių pataisos namų - atviros kolonijos trečiojoje valdyboje, Pravieniškių II kaime, Pravieniškių seniūnijoje, Kaišiadorių rajone, paskambinus mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) D. P., pasiskelbusiai internetinėje svetainėje „www.autogidas.lt“ kad parduoda savo vardu registruotą automobilį „Audi A4“, ir iš anksto neketindami atsiskaityti už perkamą daiktą, sutarė dėl automobilio pirkimo bei davė tolimesnius nurodymus kaip apgaule užvaldyti automobilį S. B. ir E. J., kurioms 2013 m. rugpjūčio 12 d., 19 val., (duomenys neskelbtini), D. P. ir nukentėjusiąją jos dukrą S. P. apgaule, tai yra teigiant, kad skambinęs telefonu E. J. vyras dirba statybose ir baigęs darbus gaus atlyginimą ir už perkamą automobilį atsiskaitys per tris savaites bei suklastojus paprastąjį vekselį, jame įrašant neegzistuojantį pirkėjo adresą - (duomenys neskelbtini), įtikinus perduoti automobilį, tokiu būdu įgijo svetimą turtą - D. P. automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 4200 Lt vertės, su registracijos liudijimu, kurį jo nurodymu S. B. ir E. J. perdavė Kauno mieste ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims ir tuo nukentėjusiajai S. P. padarė 4200 Lt turtinę žalą.

Be to, R. T., S. B., E. J. kaltinami tuo, kad veikdami organizuotoje grupėje, kurią jis subūrė R. T. sukčiavimams, dokumentų klastojimams, veikdami organizuotoje grupėje ir su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule, iš anksto ketindami išvengti atsiskaitymo už įgyjamą automobilį, 2013 m. rugpjūčio 16 d. R. T., atliekančiam bausmę Pravieniškių pataisos namų - atviros kolonijos trečiojoje valdyboje, Pravieniškių II kaime, Pravieniškių seniūnijoje, Kaišiadorių rajone, paskambinus mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) K. J., pasiskelbusiam internetinėje svetainėje „www.autogidas.lt“ kad parduoda savo vardu registruotą automobilį „BMW525“, ir iš anksto neketindami atsiskaityti už perkamą daiktą, sutarė dėl automobilio pirkimo bei davė tolimesnius nurodymus kaip apgaule užvaldyti automobilį S. B. ir E. J., kurioms 2013 m. rugpjūčio 17 d., 12 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), K. J. apgaule, tai yra teigiant, kad skambinęs telefonu E. J. vyras dirba statybose ir baigęs darbus gaus atlyginimą ir už perkamą automobilį atsiskaitys per tris savaites bei suklastojus paprastąjį vekselį, jame įrašant neegzistuojantį pirkėjo adresą - (duomenys neskelbtini), įtikinus perduoti automobilį, tokiu būdu įgijo svetimą turtą - K. J. automobilį „BMW525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 4300 Lt vertės, su registracijos liudijimu, kurį jo nurodymu S. B. ir E. J. perdavė Kauno mieste ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims ir tuo nukentėjusiajam K. J. padarė 4300 Lt turtinę žalą.

Šakių rajono apylinkės teismas 2014-10-24 nutartimi šią baudžiamąją bylą grąžino Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai, konstatavus, kad prokuroras surašė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 str. neatitinkantį kaltinamąjį aktą ir nustatė 2 mėnesių terminą trūkumams pašalinti. Teismas pažymėjo, kad kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos aplinkybės neatitinka nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių ir tai neleidžia visapusiškai ir išsamiai išnagrinėti bylos teisme.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro skundas tenkinamas, skundžiama nutartis naikinama.

Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame galutinai formuluojamas kaltinimas asmeniui, kartu apibrėžiamos baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo ribos. Vis dėlto, šis dokumentas yra tik vienos pusės – valstybinio kaltintojo – pozicija, kuri užimama procese ir argumentuojama, kodėl būtent tokios pozicijos yra laikomasi. Teisėjai šio dokumento neturėtų naudoti kaip failo, kurį atitinkamai pakoregavus gaunamas galutinis teismo procesinis sprendimas. Tai ydinga praktika.

Pagal BPK 218 straipsnį prokuroras, įsitikinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, atlikęs šiame straipsnyje numatytus veiksmus, surašo kaltinamąjį aktą ir jį kartu su visa bylos medžiaga perduoda teismui, kuriam ta byla teisminga. Pagal BPK 233 straipsnį teisėjas, susipažinęs su byla ir nustatęs, kad nėra kliūčių nagrinėti bylą teisme, ją perduoda nagrinėti teisiamajame posėdyje. Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamoje byloje kaltinamasis aktas buvo surašytas ir kartu su bylos medžiaga perduotas Šakių rajono apylinkės teismui 2014 m. sausio 13 d. Šio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartimi, nenustačius kliūčių nagrinėti bylą teisme, byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Pažymėtina, kad kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tik tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-206/2013). Visiškai normalu, jog teisminio nagrinėjimo metu gali paaiškėti naujų veikos padarymo aplinkybių, tačiau kiekvienu tokiu atveju perrašyti kaltinamojo akto įstatymas nereikalauja.

BPK 234 str. 2 d. nurodyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. BPK 219 str. išsamiai išvardinti būtini reikalavimai kaltinamojo akto turiniui. Kaltinamojo akto turinys iš esmės neatitinka įstatymo reikalavimų, jeigu jame nėra nurodyti esminiai duomenys, išvardinti BPK 219 str. ir tai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą ir kitų proceso dalyvių teises. Iš šioje byloje esančio kaltinamojo akto matyti, kad jis yra pakankamai aiškus, išsamus, jame yra nurodyti visi BPK 219 str. reikalaujami duomenys, konkrečiai aprašytos veikos, dėl kurių padarymo kaltinami R. T., S. B. ir E. J., nurodyta padarytų nusikalstamų veikų vieta, laikas, būdas, kilę padariniai, duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, ir kiti duomenys nurodyti BPK 219 str., t. y. kaltinamasis aktas atitinka minėto straipsnio reikalavimus.

Pagrindinis pirmos instancijos teismo motyvas, kodėl byla buvo grąžinta prokurorui, tai teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjusios naujos aplinkybės – galimai sukčiavimo būdu kaltinamosioms perduotų automobilių Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsiradimas bei galimai suklastotų automobilių pirkimo-pardavimo sutarčių pateikimas teismui. Apylinkės teismo vertinimu, nustatytos naujos aplinkybės nėra ištirtos, todėl kaltinime nurodytos aplinkybės neatitinka nustatytų aplinkybių. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje paprastai pripažįstama, jog faktinės aplinkybės iš esmės skirtingos nuo kaltinime nurodytųjų yra tos, kurios lemia veikos kvalifikavimą pagal kitą baudžiamąjį įstatymą ar kitą teisinį požymį, būtiną kaltininko veiką pripažinti nusikalstama. Tačiau teismas, kritikuodamas nusikalstamų veikų objektyviųjų požymių aprašymą, nenurodė bylos faktinių aplinkybių, kurios lemtų kitokį veikų kvalifikavimą nei nurodytos kaltinime.

Visiškai sutiktina su prokuroro skunde nurodytu argumentu, kad nusikalstamos veikos kvalifikacijos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nekeičia nustatytas faktas, kam buvo perduotas sukčiavimo būdu užvaldytas turtas. Sukčiavimo objektyvioji pusė pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu, nuo kurių ir priklauso šio nusikaltimo baigtumo momentas. Nagrinėjamu atveju apgaulė galimai pasireiškė siekiu įgyti svetimą turtą, taigi nusikaltimo sudėtis yra materiali – sukčiavimas laikomas baigtu nuo svetimo turto užvaldymo naudojant apgaulę momento ir tokiu būdu turtinės žalos padarymo nukentėjusiesiems. Jei teisminio nagrinėjimo metu nusikalstamu būdu užvaldytas turtas surandamas, yra savanoriškai grąžinamas ir pan., tai jokiu būdu nereiškia, kad gali būti keičiama padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacija. Kaip teisingai pažymi prokuroras, kaltinimas yra formuluojamas žalos padarymo momentui, o ne žalos atlyginimo ar kitokios nukentėjusiajam suteiktos satisfakcijos momentui. Priešingu atveju, vadovaujantis apylinkės teismo motyvais, jei nusikaltimas nebūtų baigtas, o, pavyzdžiui, nutrauktas pasikėsinimo stadijoje, kaltinimas išvis negalėtų būti formuluojamas, nes reali žala dar nebūtų kilusi. Apygardos teismas įvertina ir tai, jog kaltinimas sukčiavimu visiems trims kaltinamiesiems yra inkriminuotas dėl veikimo organizuotoje grupėje. Taigi šio vieno požymio pakanka, norint veiką kvalifikuoti pagal BK 182 str. 2 d., t. y. įgyto svetimo turto vertė - didelė ar nedidelė, šiuo atveju kvalifikacijos nekeistų. Nesvarbu, ar kaltinamųjų veikoje yra vienas ar keli jų veiką kvalifikuojantys požymiai, kvalifikacija išlieka ta pati. Todėl nukentėjusiesiems padarytos žalos dydis sureikšmintas nepagrįstai.

Atkreiptinas dėmesys, jog baudžiamojo proceso įstatymas nereikalauja kaltinamajame akte smulkiai detalizuoti visų duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas ir dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų aplinkybių pateikti išbaigtus vienareikšmius duomenis, kadangi išsamiai šie duomenys yra analizuojami teisiamajame posėdyje atliekant įrodymų tyrimą ir juos įvertinus teismas priima galutinį sprendimą, motyvuodamas, kodėl sprendimą grindžia vienais ar kitais įrodymais. Be to, baudžiamojo proceso įstatymas suteikia teisę prokurorui įrodymų tyrimo metu prašyti leisti jam pateikti papildomus įrodymus atliekant procesinius veiksmus (BPK 288 str.), iki įrodymų tyrimo pabaigos pateikti prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis (BPK 256 str. 1 d.), taip pat pateikti prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę ar lengvesnę nusikalstamą veiką (BPK 256 str. 1, 2 d.). Taigi baudžiamojo proceso įstatymas numato ne vieną galimybę prokurorui aktyviai reaguoti į teisminio nagrinėjimo metu išaiškėjusias naujas aplinkybes, tam jis iš esmės turi laiko iki įrodymų tyrimo pabaigos. Tuo tarpu teismas, grąžinti bylą prokurorui gali tik tuomet, kai teismo nustatyti pažeidimai trukdo nagrinėti bylą iš esmės ir jų negalima ištaisyti teisme. Tačiau tokių aplinkybių pirmos instancijos teismas argumentuotai nenurodė, jų nenustatė ir aukštesnės instancijos teismas. Paaiškėjus naujoms, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoms aplinkybėms, kurių patvirtinimas ar paneigimas reikalauja papildomo išsamaus tyrimo ir kurios suponuoja naujos nusikalstamos veikos padarymą, teismas motyvuota nutartimi tai praneša prokurorui (BPK 257 str.), kadangi visus proceso dalyvius, taip pat ir teismą turėtų sieti tas pats tikslas – tiesos nustatymas kuo operatyvesnio baudžiamojo proceso metu.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas gali nagrinėti baudžiamąją bylą pagal pateiktą kaltinamąjį aktą, tikrinti ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustatyti, ar šie duomenys laikytini įrodymais ar ne, ir kokius faktus šie įrodymai įrodo ar paneigia, tuo pačiu, remiantis atlikta analize, teismas privalės priimti atitinkamo turinio procesinį sprendimą. Kaltinamiesiems pasirinktu būdu gintis nuo jiems pareikštų kaltinimų taip pat nėra procesinių kliūčių.

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamajame akte yra neteisingai aprašytos nusikalstamos veikos, t. y. padarytų nusikalstamų veikų vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, ir dėl to šio dokumento turinio trūkumai suvaržo kaltinamųjų teisę į gynybą. Daroma išvada, jog skundžiamoje nutartyje nurodyti argumentai nepagrindžia būtinybės perduoti bylą prokurorui, nes nei esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nei BPK 219 str. reikalavimų pažeidimo nėra nustatyta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro skundą tenkinti.

Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą - baudžiamąją bylą Nr. 1-39-876/2014 su joje esančiu kaltinamuoju aktu grąžinti nagrinėti apylinkės teismui.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.