Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Viktoras Preikšas Baudžiamoji byla Nr. 1A-608-327/2015;

Teisėja Judita Sungailaitė Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00388-2013-7;

2015 m. lapkričio 4 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Vikto­ro Preikšo (kole­gi­jos pirmininkas), Albino Antanaičio ir Evaldo Gražio, se­kre­to­riau­jant Indrei Rin­ke­vičiūtei, dalyvaujant prokurorui Audriui Ažukui, nuteistajai S. B., nuteistųjų gy­nė­jams advokatams Valerijui Karpovui, Angelei Fominienei, Rimantui Bučmai, viešame teismo po­sė­dy­je ape­liacine tvarka išna­gri­nė­jo bau­džiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Mari­jam­polės apylinkės prokuratūros prokuroro Audriaus Ažuko ape­lia­ci­nį skundą dėl Šakių ra­jo­no apy­linkės teismo 2015-04-09 nuosprendžio, kuriuo:

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d. (dėl J. P. priklausančio auto­mo­bi­lio pasisavinimo) ir paskirta vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Pagal BK 300 str. 1 d. (dėl J. P. priklausančio automobilio pasisavinimo) ir pa­skirta vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta (dėl J. P. priklausančio automobilio pasisavinimo) subendrinta bausmė vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimas.

Pagal BK 182 str. 2 d. (dėl S. P. priklausančio automobilio pasisavinimo) ir paskirta vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Pagal BK 300 str. 1 d. (dėl S. P. priklausančio automobilio pasisavinimo) ir pa­s­kirta vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta (dėl S. P. priklausančio automobilio pasisavinimo) subendrinta bausmė vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimas.

Pagal BK 182 str. 2 d. (dėl K. J. priklausančio automobilio pasisavinimo) ir pa­skirta vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Pagal BK 300 str. 1 d. (dėl K. J. priklausančio automobilio pasisavinimo) ir pa­skirta vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta (dėl K. J. priklausančio automobilio pasisavinimo) subendrinta bausmė vieneri metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta dviejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Pagal BK 182 str. 1 d. (dėl J. P. priklausančio automobilio pasisavinimo) ir paskirta vienerių metų dvejų mė­nesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per laisvės apri­bo­ji­mo terminą dirbti, arba mokytis, arba užsiregistruoti darbo biržoje; būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Pagal BK 300 str. 1 d. (dėl J. P. priklausančio automobilio pasisavinimo) ir paskirta vienerių metų laisvės ap­ri­bojimo bausmė, įpareigojant per laisvės apribojimo terminą dirbti, arba mokytis, arba užsi­re­gis­truoti darbo biržoje; būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir pa­skirta (dėl J. P. priklausančio automobilio pasisavinimo) subendrinta bausmė vie­nerių metų dvejų mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per laisvės apribojimo terminą dirbti, arba mokytis, arba užsiregistruoti darbo biržoje; būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesu­si­ję su darbu ar mokslu.

Pagal BK 182 str. 1 d. (dėl S. P. priklausančio automobilio pasisavinimo) ir pa­skirta vienerių metų dvejų mė­ne­sių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per laisvės apri­bo­ji­mo terminą dirbti, arba mokytis, arba užsiregistruoti darbo biržoje; būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Pagal BK 300 str. 1 d. (dėl S. P. priklausančio automobilio pasisavinimo) ir paskirta vienerių metų laisvės ap­ri­bojimo bausmė, įpareigojant per laisvės apribojimo terminą dirbti arba mokytis, arba užsi­re­gis­truo­ti darbo biržoje; būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesu­si­ję su darbu ar mokslu.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta (dėl S. P. priklausančio automobilio pasisavinimo) subendrinta bausmė vie­nerių metų dvejų mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per laisvės apribojimo ter­mi­ną dirbti, arba mokytis, arba užsiregistruoti darbo biržoje; būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesu­si­ję su darbu ar mokslu.

Pagal BK 182 str. 1 d. (dėl K. J. priklausančio automobilio pasisavinimo) ir pa­skirta vienerių metų dvejų mė­ne­sių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apri­bo­jimo terminą dirbti arba mokytis, arba užsiregistruoti darbo biržoje; būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Pagal BK 300 str. 1 d. (dėl K. J. priklausančio automobilio pasisavinimo) ir pa­skirta vienerių metų laisvės ap­ribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo terminą dirbti arba mokytis, arba užsi­re­gis­truoti darbo biržoje; būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesu­si­ję su darbu ar mokslu.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir pas­kirta (dėl K. J. priklausančio automobilio pasisavinimo) subendrinta bausmė vie­­nerių metų dvejų mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per laisvės apribojimo ter­mi­ną dirbti arba mokytis, arba užsiregistruoti darbo biržoje; būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesu­siję su darbu ar mokslu.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. paskirtos ir subendrintos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta dviejų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per laisvės apribojimo terminą dirbti arba mokytis, arba užsiregistruoti darbo biržoje; būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Pagal BK 182 str. 1 d. (dėl J. P. priklausančio automobilio pasisavinimo) ir pa­s­kirta vienerių metų dvejų mė­nesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per laisvės apri­bo­jimo terminą dirbti, arba mokytis, arba už­siregistruoti darbo biržoje; būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Pagal BK 300 str. 1 d. (dėl J. P. priklausančio automobilio pasisavinimo) ir pa­s­kirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per laisvės apribojimo terminą dirbti, arba mokytis, arba užsiregistruoti darbo biržoje; būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesu­si­ję su darbu ar mokslu.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir pa­skirta (dėl J. P. priklausančio automobilio pasisavinimo) subendrinta bausmė vie­nerių metų dvejų mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per laisvės apribojimo terminą dirbti, arba mokytis, arba užsiregistruoti darbo biržoje; būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesu­siję su darbu ar mokslu.

Pagal BK 182 str. 1 d. (dėl S. P. priklausančio automobilio pasisavinimo) ir pa­skirta vienerių metų dvejų mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per laisvės apri­bo­jimo terminą dirbti, arba mokytis, arba užsiregistruoti darbo biržoje; būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Pagal BK 300 str. 1 d. (dėl S. P. priklausančio automobilio pasisavinimo) ir paskirta vienerių metų laisvės ap­ri­bojimo bausmė, įpareigojant per laisvės apribojimo terminą dirb­ti, arba mokytis, arba užsiregistruoti darbo biržoje; būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesu­siję su darbu ar mokslu.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta (dėl S. P. priklausančio automobilio pasisavinimo) subendrinta bausmė vie­nerių metų dvejų mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant per laisvės apribojimo terminą dirbti, arba mokytis, arba užsiregistruoti darbo biržoje; būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesu­siję su darbu ar mokslu.

Pagal BK 182 str. 1 d. (dėl K. J. priklausančio automobilio pasisavinimo) ir pa­skirta vienerių metų dvejų mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per laisvės apri­bo­jimo terminą dirbti, arba mokytis, arba užsiregistruoti darbo biržoje; būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Pagal BK 300 str. 1 d. (dėl K. J. priklausančio automobilio pasisavinimo) ir pas­kirta vienerių metų laisvės apri­bojimo bausmė, įpareigojant per laisvės apribojimo terminą dirb­ti arba mokytis, arba užsiregistruoti darbo biržoje; būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesu­si­ję su darbu ar mokslu.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta (dėl K. J. priklausančio automobilio pasisavinimo) subendrinta bausmė vienerių metų dvejų mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant per laisvės apribojimo terminą dirbti, arba mokytis, arba užsiregistruoti darbo biržoje; būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesu­siję su darbu ar mokslu.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta dviejų metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per laisvės apri­bojimo terminą dirbti, arba mokytis, arba užsiregistruoti darbo biržoje; būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityta laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013-10-17 iki 2013-10-18 (1 diena).

Civilinio ieškovo J. P. patikslintas civilinis ieškinys patenkintas ir iš R. T., S. B. ir E. J. solidariai priteista 370 Eur (trys šimtai sep­ty­niasdešimt Eur) turtinei žalai atlyginti J. P..

Civilinio ieškovo S. P. civilinis ieškinys patenkintas ir iš R. T., S. B. ir E. J. solidariai priteista 1216,40 Eur (vienas tūkstantis du šimtai šešiolika eurų keturiasdešimt centų) (4200 Lt) turtinei žalai atlyginti S. P.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. T., S. B., E. J. nuteisti už tai, kad veikdami ben­dri­nin­kų grupėje, 2013-08-11 R. T., atliekančiam bausmę (duomenys neskelbtini), paskambinus mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) M. B., pasiskelbusiam internetinėje svetainėje ,,www.autogidas.lt“, kad parduoda motinos J. P. vardu re­gistruotą automobilį ,,Peugeot 406“, ir iš anksto neketindamas atsiskaityti už perkamą daiktą, sutarė dėl automobilio pirkimo bei davė tolimesnius nurodymus kaip apgaule užvaldyti automobilį S. B. ir E. J., kurioms 2013-08-12 15 val. 30 min. Šakių mieste M. B. ir J. P. apgaule, tai yra teigiant, kad skambinęs telefonu E. J. vyras dirba statybose ir bai­gęs darbus gaus atlyginimą ir už perkamą automobilį atsiskaitys per tris savaites bei suklastojus pa­prastąjį vekselį, jame įrašant neegzistuojantį pirkėjo adresą – „(duomenys neskelbtini)“, įtikinus perduoti automobilį, tokiu būdu įgijo svetimą turtą – J. P. au­to­mo­bilį ,,Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 3500 Lt vertės, su registracijos liudijimu, kurį R. T. nu­rodymu S. B. ir E. J. perdavė Kauno mieste ikiteisminio tyrimo metu nenus­ta­ty­tiems asmenims ir tuo nukentėjusiajai J. P. padarė 3500 Lt turtinę žalą.

Be to, R. T., S. B., E. J. veikdami bendrininkų grupėje, 2013-08-12 R. T., atliekančiam bausmę (duomenys neskelbtini), paskambinus mobilaus ryšio te­le­fo­nu Nr. (duomenys neskelbtini), D. P., pasiskelbusiai internetinėje svetainėje ,,www.­au­to­gidas.lt“ kad parduoda savo vardu registruotą automobilį ,,Audi A4“, ir iš anksto neketindami atsis­kai­tyti už perkamą daiktą, sutarė dėl automobilio pirkimo bei davė tolimesnius nurodymus kaip ap­gau­le užvaldyti automobilį S. B. ir E. J., kurioms 2013-08-12 19 val. (duomenys neskelbtini) D. P. ir nukentėjusiąją jos dukrą S. P. apgaule, tai yra teigiant, kad skambinęs telefonu E. J. vyras dirba sta­ty­bo­se ir baigęs darbus gaus atlyginimą ir už perkamą automobilį atsiskaitys per tris savaites bei su­klas­to­jus paprastąjį vekselį, jame įrašant neegzistuojantį pirkėjo adresą – „(duomenys neskelbtini)“ įtikinus perduoti automobilį, tokiu būdu įgijo svetimą turtą – D. P. au­to­mobilį ,,Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 4200 Lt vertės, su registracijos liudijimu, kurį jo nurodymu S. B. ir E. J. perdavė Kauno mieste ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims ir tuo nukentėjusiajai S. P. padarė 4200 Lt turtinę žalą.

Be to, R. T., S. B., E. J. veikdami bendrininkų grupėje, 2013-08-16 R. T., atliekančiam bausmę (duomenys neskelbtini), paskambinus mobilaus ryšio te­le­fo­nu Nr. (duomenys neskelbtini), K. J., pasiskelbusiam internetinėje svetainėje ,,www.auto­gi­das.­lt“, kad parduoda savo vardu registruotą automobilį ,,BMW525“, ir iš anksto neketindami atsis­kai­tyti už perkamą daiktą, sutarus dėl automobilio pirkimo bei davė tolimesnius nurodymus kaip ap­gaule užvaldyti automobilį S. B. ir E. J., kurioms 2013-08-17 12 val. 40 min. (duomenys neskelbtini) K. J. apgaule, tai yra teigiant, kad skam­binęs telefonu E. J. vyras dirba statybose ir baigęs darbus gaus atlyginimą ir už per­ka­mą automobilį atsiskaitys per tris savaites bei suklastojus paprastąjį vekselį, jame įrašant neeg­zis­tuo­jantį pirkėjo adresą – „(duomenys neskelbtini)“ įtikinus perduoti automobilį, tokiu būdu įgijo svetimą turtą – K. J. automobilį ,,BMW525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 4300 Lt vertės, su registracijos liudijimu, kurį jo nurodymu S. B. ir E. J. perdavė Kauno mieste iki­teisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims ir tuo nukentėjusiajam K. J. padarė 4300 Lt turtinę žalą.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras apelia­ci­nia­me skunde pra­šo­ pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2015-04-09 nuosprendį ir jį išdėstyti taip: R. T. pripažinti kaltu ir nuteisti:

pagal BK 300 str. 1 d. (dėl J. P. priklausančio automobilio pa­si­sa­vi­ni­mo) ir paskirti areštą 45 paroms; pagal BK 182 str. 2 d. (dėl J. P. priklausančio automobilio pasisa­vi­nimo) ir paskirti laisvės atėmimą 4 metams.

BK 63 str. 5 d. 1 p. pagrindu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti laisvės atė­mi­mą 4 metams.

pagal BK 300 str. 1 d. (dėl S. P. priklausančio automobilio pasisa­vi­ni­mo) ir paskirti areštą 45 paroms; pagal BK 182 str. 2 d. (dėl S. P. priklausančio automobilio pasisa­vi­nimo) ir paskirti laivės atėmimą 4 metams.

BK 63 str. 5 d. 1 p. pagrindu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti laisvės atė­mi­mą 4 metams.

pagal BK 300 str. 1 d. (dėl K. J. priklausančio automobilio pasi­sa­vi­nimo) ir paskirti areštą 45 paroms; pagal BK 182 str. 2 d. (dėl K. J. priklausančio automobilio pasisavi­nimo) ir paskirti laisvės atėmimą 4 metams.

BK 63 str. 5 d. 1 p., pagrindu bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir paskirti laisvės atė­mi­mą 4 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 p. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti laisvės atėmimą 5 metams.

Vadovaujantis BK 64 str. 3 p. paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2010-06-22 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 19 metų. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

S. B. pripažinti kalta ir taikyti BK 54 str. 3 d. – paskirti švelnesnę nei numato įstatymai bausmę ir nuteisti:

pagal BK 300 str. 1 d. (dėl J. P. priklausančio automobilio pasisa­vi­ni­mo) ir paskirti laisvės apribojimą 6 mėnesiams; pagal BK 182 str. 2 d. (dėl J. P. priklausančio automobilio pasi­sa­vi­ni­mo) ir paskirti laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant per laisvės apribojimo terminą dirbti, arba mokytis, arba užsiregistruoti darbo biržoje, nuo 21 iki 6 val. būti namuose.

BK 63 str. 5 d. 1 p. pagrindu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti laisvės apri­bo­jimą 1 metams, įpareigojant per laisvės apribojimo terminą dirbti, arba mokytis, arba užsire­gis­truoti darbo biržoje, nuo 21 iki 6 val. būti namuose.

pagal BK 300 str. 1 d. (dėl S. P. priklausančio automobilio pasisa­vi­ni­mo) ir paskirti laisvės apribojimą 6 mėnesiams; pagal BK 182 str. 2 d. (dėl S. P. priklausančio automobilio pasi­sa­vi­nimo) ir paskirti laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant per laisvės apribojimo terminą dirbti, arba mokytis, arba užsiregistruoti darbo biržoje, nuo 21 iki 6 val. būti namuose.

BK 63 str. 5 d. 1 p. pagrindu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti laisvės ap­ri­bo­ji­mą 1 metams, įpareigojant nuo 21 iki 6 val. būti namuose.

pagal BK 300 str. 1 d. (dėl K. J. priklausančio automobilio pasisavi­ni­mo) ir paskirti laisvės apribojimą 6 mėnesiams; pagal BK 182 str. 2 d. (dėl K. J. priklausančio automobilio pasisa­vi­ni­mo) ir paskirti laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant per laisvės apribojimo terminą dirbti, arba mokytis, arba užsiregistruoti darbo biržoje, nuo 21 iki 6 val. būti namuose.

BK 63 str. 5 d. 1 p. pagrindu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant nuo 21 iki 6 val. būti namuose.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 p. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę bausmę laisvės apribojimą 2 metams, įpareigojant per laisvės apribojimo terminą dirbti, arba mokytis, arba užsiregistruoti darbo biržoje, nuo 21 iki 6 val. būti namuose.

E. J. pripažinti kalta ir taikyti BK 54 str. 3 d. – paskirti švelnesnę nei nu­ma­to įstatymai bausmę ir nuteisti:

pagal BK 300 str. 1 d. (dėl J. P. priklausančio automobilio pasi­sa­vi­nimo) ir paskirti laisvės apribojimą 6 mėnesiams; pagal BK 182 str. 2 d. (dėl J. P. priklausančio automobilio pasisavi­ni­mo) ir paskirti laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant per laisvės apribojimo terminą dirbti, arba mokytis, arba užsiregistruoti darbo biržoje, nuo 21 iki 6 val. būti namuose.

BK 63 str. 5 d. 1 p. pagrindu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti laisvės apribo­jimą 1 metams, įpareigojant per laisvės apribojimo terminą dirbti, arba mokytis, arba užsiregistruoti dar­bo biržoje, nuo 21 iki 6 val. būti namuose.

pagal BK 300 str. 1 d. (dėl S. P. priklausančio automobilio pasisavi­nimo) ir paskirti laisvės apribojimą 6 mėnesiams; pagal BK 182 str. 2 d. (dėl S. P. priklausančio automobilio pasisa­vi­nimo) ir paskirti laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant per laisvės apribojimo terminą dirbti, arba mokytis, arba užsiregistruoti darbo biržoje, nuo 21 iki 6 val. būti namuose.

BK 63 str. 5 d. 1 p. pagrindu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti laisvės ap­ri­bo­ji­mą 1 metams, įpareigojant nuo 21 iki 6 val. būti namuose.

pagal BK 300 str. 1 d. (dėl K. J. priklausančio automobilio pasisa­vi­nimo) ir paskirti laisvės apribojimą 6 mėnesiams; pagal BK 182 str. 2 d. (dėl K. J. priklausančio automobilio pasisavi­nimo) ir paskirti laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant per laisvės apribojimo terminą dirbti, arba moky­tis, arba užsiregistruoti darbo biržoje, nuo 21 iki 6 val. būti namuose.

BK 63 str. 5 d. 1 p. pagrindu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti laisvės apri­bo­jimą 1 metams, įpareigojant nuo 21 iki 6 val. būti namuose.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 p. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę bausmę laisvės apribojimą 2 metams, įpareigojant per laisvės apribojimo terminą dirbti, arba mokytis, arba užsiregistruoti darbo biržoje, nuo 21 iki 6 val. būti namuose.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistoji S. B. prašė pri­im­ti teisingą sprendimą. Nuteistųjų gynėjai prašė prokuroro ape­liacinį skundą atmesti.

Prokuroro apeliaciniame skunde keliamas tik BK 182 str. numatytas nusikalstamas veikas kvalifikuojančio požymio – sukčiavimo dalyvaujant organizuotoje grupėje klausimas, ir su tuo su­si­jęs nuteistiesiems paskirtų bausmių klausimas. Apeliacinės instancijos teis­mas, neperžengdamas ape­liacinio skundo ribų, patikrina bau­džia­mąją bylą tiek, kiek to prašoma ape­liaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo pro­ceso ko­dekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).

Teismas skundžiamu nuos­pren­džiu pripažindamas R. T., S. B. ir E. J. kaltais rėmėsi įstatymo nu­s­tatyta tvarka ikiteis­mi­nio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos na­gri­nėjimo metu patikrintais duomenimis. Teismas nuos­prendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grin­džiamos teismo išva­dos, išanalizavo ir įver­tino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Skunde organizuotos grupės požymio buvimas veikoje grindžiamas tuo, kad byloje nustatytas vaidmenų pasiskirstymas, kiekvienas žinojo savo už­duotį ir ją vykdė pagal organizatoriaus – R. T. nurodymus, taip pat pats veikos mechanizmas, pasak prokuroro, reikalauja organizuotumo, išankstinio plano. Tačiau apeliacinio skundo argu­men­tai nagrinėjamoje byloje neduoda pagrindo išvadai dėl organizuotos grupės požymio konstatavimo sukčiavimo nusikaltime. Pirmos instancijos teismas teisingai pašalino organizuotos grupės požymį ir tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, vertindamas bylos duomenis baudžiamojo proceso nuostatų nepažeidė.

Pagal BK 25 str. 3 d. organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos sta­di­joje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nu­si­kaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klau­si­mą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo in­tensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, į kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties at­li­kimą siekiant bendro tikslo (kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2011, 2K-257/2011, 2K-275/2012, 2K-453/2012, 2K-35/2013).

Esminiai organizuotos grupės (BK 25 str. 3 d.) skirtumai nuo paprasto bendrininkavimo (BK 25 str. 2 d.) yra išankstinis asmenų tarpusavio susitarimas, griežtas pasiskirstymas vaid­me­ni­mis ir tikslas įvykdyti bent kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką organizuotai grupei būdingas išankstinis susitarimas, t. y. susita­ri­mas iki veiksmų atlikimo. Be to, toks susitarimas turi būti nelaikino pobūdžio. Dar vienas orga­ni­zuo­tai grupei priskiriamas požymis – pastovumas, pasireiškiantis grupės nusikalstamų ryšių ilga­lai­kiš­kumu ir tvirtumu. Organizuotai grupei, be kitų požymių, taip pat būdingas veiklos planavimas, vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas grupės viduje ir kt. Kaltinamųjų vykdomas nusikalstamos vei­kos darymo mechanizmas yra iš anksto kruopščiai apgalvojamas, sukuriama schema, veiksmų pla­nas, kurio laikomasi ir kuris įgyvendinamas bendrininkams atliekant skirtingus, kiekvienam pas­kir­tus veiksmus, siekiant vieno bendro rezultato. Sutariama dėl nusikaltimo padarymo būdo, vietos, laiko. Išankstinis susitarimas bendrai nusikalstamai veikai suformuoja tarp bendrininkų tvirtus, besi­tę­siančius ryšius. Be to, organizuotos grupės veikimas praktiškai neįmanomas be organizatoriaus, todėl bent vienas ir organizuotos grupės narių turėtų atlikti organizatoriaus vaidmenį – suvienyti ir nukreipti kitų bendrininkų pastangas, sukurti sistemą, organizuotumą bendrai nusikalstamai veikai.

Paprasto bendrininkavimo atveju bendrininkavimui nebūtinas išankstinis susitarimas – jis gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais, be to, nusi­kal­timo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas. Nebūtinas ir griežtas veiks­mų pasiskirstymas, esminė sąlyga, kad bent du iš bendrininkų būtų vykdytojais, t. y. realizuotų objektyviąją bendros nusikalstamos veikos sudėties pusę (ar jos dalį), be to, kadangi bendrininkų grupę turi sudaryti mažiausiai du asmenys, ji gali būti sudaryta vien iš vykdytojų. Bendrininkų gru­pė gali susidaryti bet kokio pavojingumo tyčinės nusikalstamos veikos padarymui.

Šioje byloje nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių organizuotos grupės požymius. Ape­liacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai panaikino organizuotos grupės požymį ir tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, vertindamas bylos duomenis baudžiamojo proceso nuostatų nepažeidė.

Esminė sąlyga pripažįstant veiką padarytą organizuota bendrininkų grupe yra reikalavimas, kad du ar daugiau asmenų susitartų daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nu­si­kaltimą. Ši nuostata reiškia, kad įstatymo leidėjas organizuotos grupės požymius apibrėžė atsi­žvelg­damas ne tik į nusikaltimo bendrininkų veiklos organizacinį laipsnį, bet ir į rengiamų ar daromų nu­si­kaltimų pavojingumo laipsnį (sunkus ar labai sunkus) ar nusikalstamos veiklos sistemiškumą (da­ryti kelis nusikaltimus) (kasacinė nutartis Nr. 2K-453/2012).

Šiuo atveju R. T., S. B. ir E. J. veikė bendrai siekdami apgaule įgyti svetimą turtą. Apeliaciniame skunde prokuroras teigia, kad nusikalstamos veikos mechanizmo sun­ku­mas paneigia paprastą bendrininkavimą, tačiau šie prokuroro skundo argumentai nėra pagrįsti. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausta kaltinamoji S. B. parodė, kad viskas prasidėjo nuo to kai jos paprašė surasti žmogų, kuris galėtų pasirašyti vekselį. Negalvojo, kad tai kažkas blogo. R. T. jai paskambindavo ir paklausdavo, ar ji gali nuvažiuoti į Šakius, apžiūrėti automobilį. Nepažinojo asmenų, kurie pasiimdavo automobilius, susitikdavo su jais įvairiose vie­tose. S. B. parodymus patvirtina ir E. J. parodymai, kuri teigė, kad R. T. asmeniškai nepažinojo, niekada nebuvo mačiusi. Su R. T. bendravo telefonu ir tik kelis kartus. Teigia, kad nesusigaudydavo, kas ir kaip vyksta. Kaip matyti iš aptartų parodymų, nors S. B. nurodė, kad antro pasimatymo metu ji su R. T. susitarė dėl nusikalstamų veikų, tačiau iš bylos duomenų matyti, jog nusikalstamos veikos buvo daromos spontaniškai, kaltinamosios S. B. ir E. J. iš anksto nežinodavo, kur jos turės važiuoti, tikslaus vaidmenų pasiskirstymo nebuvo, susitarimai nebuvo griežtai apibrėžti, nes, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kaltinamieji dažniausiai veikdavo pagal tuo metu susiklosčiusią situaciją. Kolegija pažymi, jog vien tik analogiško tos pačios bendrininkų grupės nusikaltimo padarymas negali būti pripa­žįs­ta­mas kaip patvirtinantis organizuotos grupės požymį. Inkriminuojant bendrininkui organizuotos gru­pės aplinkybę, būtina, kad asmuo suprastų priklausąs tokiai grupei (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-96/2012). Šiuo atveju įrodymų, jog nuteistieji suvokė, jog veikia kaip organizuotos grupės nariai ir savo vaidmenį jos daromame nusikaltime, nėra. Nors nuteistieji suprato savo veiksmų neteisėtumą ir kiekvienas vykdė tam tikras užduotis, t. y. S. B. bendravo su R. T. telefonu, kuris koordinavo jų veiksmus. S. B. važiuodavo apžiūrėti automobilių, E. J. pasirašydavo vekselius, kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistieji veikė pakankamai spontaniškai, neturėjo iš­anks­tinio aptarto ir suderinto plano, o vykdė momentinius R. T. telefoninius nurodymus. Tei­sėjų kolegijos nuomone, nebuvo jokio pagrindo konstatuoti, kad ši veika buvo padaryta organizuota grupe. Šią nuomonę pagrindžia ir tai, jog nėra įrodymų, kad grupėje egzistavo hierarchija, kad S. B. ir E. J. R. T. nurodymus vykdė dėl paklusimo organizacinei struktūrai. Šioje byloje nuteistieji savo laisva valia, dėl galimybės neteisėtai pasipelnyti, sutiko dalyvauti nu­si­kal­time. Aplinkybė, kad nusikaltimą šioje baudžiamoje byloje darė šie trys asmenys, nėra pakan­ka­ma nustatant organizuotos grupės požymį.

Nepagrįstas ir prokuroro skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pa­nai­kinti kvalifikuojamąjį požymį prieštarauja kasacinei teismų praktikai. Skunde nurodoma kasa­ci­nė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35/2013. Cituojamoje byloje asmenys buvo nuteisti už suk­čiavimą, padarytą veikiant organizuota grupe. Kasacinės instancijos teismas atmetė kasacinį nu­teistojo skundą, kuriame jis prašė šį požymį panaikinti. Pažymėtina, kad nors situacijos yra panašios tuo aspektu, kad asmenys veikė tiek pataisos namuose, tiek laisvėje, buvo skambinama nuken­tė­ju­sie­siems telefonu, asmenys buvo teisiami sukčiavimo padarymą, ne visi veikoje dalyvavę asmenys buvo nustatyti, vis dėlto pažymėtina, kad šių bylų esminis skirtumas buvo duomenų pakankamumas vertinant kvalifikuojamojo požymio buvimą veikoje. Konstatuotina, kad prokuroro nurodomoje by­loje remiantis bylos duomenimis buvo labiau atskleistas ryšys tarp įkalinimo įstaigoje ir laisvėje vei­kusių asmenų tariantis dėl nusikalstamų veikų darymo, nustatytas jų susitarimas, planai dėl kitų veikų darymo, o nusikalstamų veikų darymas kildinamas iš jų bendro susitarimo. Taigi darytina iš­va­da, kad, nepaisant tam tikrų nusikalstamos veikos darymo faktinių aplinkybių sutapimo, nagri­nė­ja­moje ir prokuroro cituojamoje byloje vertinant organizuotos grupės požymį duomenų kiekis ir po­būdis yra skirtingas, todėl nagrinėjamos bylos pirmosios instancijos teismo išvados, priešingai negu teigia prokuroras, nenukrypsta nuo teismų praktikos.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apibendrinant darytina išvada, kad byloje nėra nus­ta­tytos aplinkybių visumos, kuri atitiktų visas BK 25 str. 3 d. keliamas sąlygas organizuotos grupės požymiui. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įsta­ty­mo taikymo klaidų nepadarė ir teisingai panaikino organizuotos grupės požymį, nes bylos duo­me­nys ir nustatytos bylos aplinkybės neduoda pagrindo neabejotinai išvadai, jog R. T., S. B. ir E. J. sukčiavo veikdami organizuota grupe.

Apeliaciniame skunde prokuroras taip pat prašo R. T. paskirtą bausmę subendrinti su 2010 m. birželio 22 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu. Kolegija pažymi, jog šis prokuroro prašymas nėra motyvuotas. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad 2010 m. birželio 22 d. Kauno apy­gardos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė jau buvo subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme, kuris pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2015-10-02 nuosprendžiu. Tokiomis aplinkybėmis, siekiant išvengti galimo dvigubo bausmių su­ben­drinimo, Šakių rajono apylinkės teismo 2015-04-09 nuosprendžiu R. T. paskirta bausmė nebendrinama. Skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrinti ir paskirti jam vieną ga­lu­tinę suben­drin­tą bausmę nėra pagrindo ir procesinės galimybės. Šis klausimas šiuo atveju turi būti sprendžiamas ne šio apeliacinio proceso, o jau įsiteisėjusių nuosprendžių vykdymo proceso metu.

Apylinkės teismas motyvuojamoje nuosprendžio dalyje nurodė, kad iš kaltinimo pašalina nusikalstamą veiką kvalifikuojantį požymį – nusikaltimo padarymą organizuotoje grupėje, ir veiką iš BK 182 str. 2 d. perkvalifikuoja į BK 182 str. 1 d. – sukčiavimą veikiant bendrininkų grupėje. Iš nuosprendžio turinio akivaizdu, kad buvo kalbama apie visas R. T., S. B. ir E. J. nusikalstamas veikas. Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje tiek S. B., tiek ir E. J. veikos buvo kvalifikuotos pagal BK 182 str. 1 d., tačiau viena R. T. veika – dėl J. P. priklausančio automobilio pasisavinimo rezoliucinėje dalyje kvalifikuota pagal BK 182 str. 2 d.. Kitos R. T. analogiškos veikos dėl automobilių pasisavinimo buvo kvalifikuotos pagal BK 182 str. 1 d. Pagal visas šias nusikalstamas veikas R. T. buvo paskirtos vienodos bausmės – laisvės atėmimas vieniems metams aštuoniems mėnesiams. Akivaizdu, kad apylinkės teismas šioje vietoje padarė rašymo apsirikimą, kurio ištaisymas nuosprendžio esmės nekeičia, todėl jis turi būti ištaisytas (BPK 308¹ str.).

Kauno Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymas Nr. TP-7-(2.10)­-­2737, TP-7-(2.10)-3477, TP-7-(2.10)-2730, dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmo­kė­ji­mo. Pažymose nurodyta, jog vals­tybės ga­rantuojamos teisinės pagalbos E. J. išlaidos sudaro 46,32 eurų, o R. T. – 23,16 eurų. Šios išlaidos yra lai­ky­ti­nos proceso išlaidomis, susijusiomis su advokato darbo apmokėjimu, susidariusiu dėl bū­tinojo gy­nėjo dalyvavimo. Byloje buvo paduotas prokuroro apeliacinis skundas E. J. ir R. T. teisinę padėtį bloginančiais pagrindais. Teisę į gy­ny­bą jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pa­si­nau­doti kiekvienam baudžiamojon atsa­ko­my­bėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo tur­ti­nės pa­dė­ties. Todėl an­tri­nės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistųjų E. J. ir R. T. gali būti laikomas ribojančiu jų ga­li­my­bes pasinaudoti jiems tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek bau­džiamojo proceso įsta­tymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl išlaidos advokato pagalbai apmokėti apelia­ci­nės instancijos teisme iš nuteistųjų nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Mari­jam­polės apylinkės prokuratūros prokuroro Audriaus Ažuko ape­lia­ci­nio skundo netenkinti.

Ištaisyti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-04-16 nuosprendžio rezoliucinėje da­lyje klaidą ir nurodant:

R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, nu­ma­tytą BK 182 str. 1 d. (dėl S. P. priklausančio automobilio pasisavinimo) ir paskirti vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, nu­ma­tytą BK 182 str. 1 d. (dėl K. J. priklausančio automobilio pasisavinimo) ir paskirti vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.