Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje;

M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2007 m. sausio 5 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams; pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1, 2 dalis, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 87 straipsnio 2 dalies 2 punktą, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2) 2008 m. liepos 21 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286, 290 straipsnius laisvės atėmimu 9 mėnesiams, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1, 2 dalis bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 3) 2009 m. birželio 22 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1, 2 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams; 4) 2009 m. rugpjūčio 25 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams; 5) 2010 m. gegužės 31 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams; 6) 2010 m. spalio 20 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnį laisvės atėmimu 1 metams 1 mėnesiui 10 dienų; 7) 2010 m. gruodžio 23 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą laisvės atėmimu 4 metams; 8) 2016 m. vasario 8 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį laisvės atėmimu 3 mėnesiams; pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5, 10 punktus paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, taip pat bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 2016 m. liepos 1 d. Telšių rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti 2016 m. vasario 8 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. T. ir T. P. kaltinami tuo, kad 2017 m. rugsėjo 1 d., apie 3.36 val., viešoje vietoje – degalinės „Circle K“, esančios (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, įžūliu elgesiu, M. T. rankomis ir kojomis suduodant ne mažiau kaip dešimt smūgių M. S. į galvą ir į viršutinę kūno dalį, T. P. diržu suduodant ne mažiau kaip penkiolika smūgių M. S. į galvą ir nugarą, tuo padarydami M. S. nosies sumušimą, poodinę kairio peties sąnario kraujosruvą ir odos nubrozdinimą kairės mentės srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Kaip matyti iš liudytojo S. S. parodymų, 2017 m. rugsėjo 1 d., anksti ryte, jis kartu su T. P. ir M. T. buvo degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Degalinėje dar buvo du ar trys nepažįstami asmenys. Dėl kokios priežasties kilo konfliktas tarp M. T., T. P. ir šių asmenų, jis nežino, pamena tik tai, kad matė, kaip vienas iš tų nepažįstamų asmenų apsikabino T. už kaklo. Tada M. nuėjo padėti T. Kas vyko toliau, jis nepamena, nes buvo neblaivus. Tik žino, kad įvyko muštynės (b. l. 52-53).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. J. parodė, kad 2017 m. rugsėjo 1 d., anksti ryte, jis M. T. su dar dviem vaikinais, kurie visi buvo neblaivūs, savo automobiliu nuvežė į degalinę, esančią (duomenys neskelbtini). Jis pasiliko prie automobilio, o M. T. su draugais nuėjo link degalinės. Prie degalinės durų M. T. su savo draugais susitiko su dviem nepažįstamais vaikinais, iš kurių vienas pradėjo šūkauti ir M. T. bei jo draugus vadinti „gaidžiais, piderais“. M. T. draugas bandė tą vaikiną raminti, tačiau vaikinas ir toliau visus keikė. T. T. išsiėmė diržą, ką jis su tuo diržu darė, nematė, nes stovėjo prie savo automobilio, tačiau girdėjo garsus, panašius į diržu suduodamus smūgius. Nuėjęs pažiūrėti, kas vyksta, matė, kad vienas iš tų vaikinų pradėjo smaugti T. Tuomet atbėgo M. ir rankos kumščiu ir koja sudavė tam vaikinui. Jis nuėjo į savo automobilį ir daugiau nieko nematė (1 t., b. l. 58-59).

Iš 2017 m. rugsėjo 26 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 1704/2017(03) matyti, kad M. S. buvo nustatyti sužalojimai: nosies sumušimas, poodinė kairio peties sąnario kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairės mentės srityje. M. S. padaryti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 72).

Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad T. P. ir M. T. 2017 m. rugsėjo 1 d. viešoje vietoje sukeldami muštynes taip sutrikdydami ne tik viešąją tvarką, bet ir nesunkiai sužalodami M. S. sveikatą, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Kaip matytu iš R. Š. parodymų, kaltinamieji elgėsi įžūliai, savo elgesiu atkreipė aplinkinių dėmesį ir ignoruodami kitų asmenų saugumą kėlė diskomfortą ir nepatogumų aplinkiniams, sukėlė nukentėjusiajam M. S. fizinį skausmą pasireiškusį nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamųjų T. P. ir M. T. veika atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 284 straipsnyje numatytus nusikalstamos veikos požymius.

Dėl T. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teismo posėdžio metu gautas T. P. prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, atiduodant motinos V. P. (anksčiau P.) atsakomybėn pagal laidavimą su arba be užstato. Iš laiduotojos paaiškinimų nustatyta, kad jos ir sūnaus santykiai artimi, nuo 12 m. sūnų augino viena, dabar jis yra vedęs, susitvarkęs savo gyvenimą. Su sūnumi kalbėjo apie veiką, kad galėjo išvengti situacijos. Pasak laiduotojos, ji sugebės daryti tinkamą įtaką kaltinamajam, kad šis daugiau nenusikalstų. Iš byloje esančios Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pažymos matyti, kad V. P. neteista. Iš Viešosios įstaigos Telšių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro charakteristikos matyti, kad laiduotoja vertinama teigiamai, pasižymi kaip kruopšti, reikli, pareiginga, nevengianti atsakomybės. Visos šios aplinkybės rodo, kad V. P. yra verta pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam T. P.

Kaltinamais T. P. visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai įvertino savo elgesį. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika pagal BK 284 straipsnį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. T. P. ankstesni teistumai išnykę, todėl jis laikomas neteistu, nusikalto pirmą kartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008). Visapusiškai įvertinus asmenį charakterizuojančią medžiagą ir jo požiūrį į gyvenimą manytina, kad ateityje T. P. naujų nusikalstamų veikų nedarys. Taip pat nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad nusikalstama veika padarytą žalą iš dalies atlygino. Taip pat nurodė, jei teismas priteistų mokėti daugiau, sumokėtų. Darytina išvada, kad yra visos sąlygos ir pagrindai atleisti kaltinamąjį T. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Esant minėtoms aplinkybėms, kaltinamasis T. P. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą pagal laidavimą, perduodant jį dviejų metų terminui laiduotojos V. P. atsakomybėn be užstato (BK 40 straipsnio 1–4 dalys).

Kaltinamajam T. P. išaiškina, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginio pobūdžio. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galios ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Laiduotojai V. P. išaiškintina, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 40 straipsnio 6 dalis).

Nors kaltinamasis T. P. ir atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau nereabilituojančiais pagrindais, todėl siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir siekiant paveikti nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamą asmenį, kad laikytųsi įstatymų, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas). T. P. nusikalstamą veiką padarė 2017 m., todėl jam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės dydis nustatomas vadovaujantis tuo metu galiojusioje BK 71 straipsnyje nustatytu įmokos dydžiu, nustatančiu, kad minimali įmoka yra 5 MGL dydžio, o maksimali – 25 MGL dydžio (BK 71 straipsnis (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymas Nr. VIII-1968). Kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, T. P. skirtina 10 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, skaičiuojant nusikalstamos veikos padarymo (2017 m. rugsėjo mėn.) metu buvusį 1 MGL dydį – 37,66 Eur ( Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“).

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarimu kaltinamajam T. P. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamąjį M. T. pripažinus kaltu pagal BK 284 straipsnį, jam skirtina bausmė. Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. M. T., nors ir padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, tačiau anksčiau teistas 8 kartus, ne kartą baustas administracine tvarka. Šių aplinkybių visetas rodo, kad švelnesnėmis bausmės rūšimis bausmės tikslai negali būti pasiekti. Teismo vertinimu įvertinus nurodytų aplinkybių visetą, bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti kaltinamajam skyrus pačią griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Laisvės atėmimo bausmės minimalus dydis yra trys mėnesiai, o maksimalus 2 metai (BK 50 straipsnio 2 dalis, 284 straipsnis). Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos vidurkį atitinka vienerių metų 1 mėnesio ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmė. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė. Kaltinamojo veiksmuose jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi dėl savo veiksmų. M. T. nurodė, kad alkoholis jo veiksmams įtakos neturėjo, nes gynė draugą, todėl apsvaigimas nuo alkoholio nepripažintinas kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė sunkinančia aplinkybę tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas, tačiau prokurorė šios aplinkybės neprašė pripažinti kaip jo atsakomybę sunkinančia, todėl teismas neturi teisinio pagrindo sunkinti kaltinamojo padėties. Sprendžiamu klausimu teismas, nustatydamas bausmės dydį papildomai be sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių įvertina ir faktą, kad ne kaltinamasis buvo konflikto iniciatorius, jo vaidmuo buvo antraeilis, todėl esant nurodytų aplinkybių visetui kaltinamajam skiriama mažesnė bausmės rūšies vidurkyje numatyta bausmė – 9 mėnesių laisvės atėmimas.

Kaltinamasis M. T. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė visas esmines aplinkybes būtinas veikos kvalifikavimui, byla baigta sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka, todėl kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu iki 6 mėnesių laisvės atėmimo (BK 64¹ straipsnis).

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2017 m. gruodžio 19 d. nutarimu kaltinamajam M. T. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktas, turintis reikšmės šioms nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su degalinės „Circle K“ teritorijoje darytu vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusysis M. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 380 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 29).

Nukentėjusysis M. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 380 Eur turtinę žalą sudaro: sugadinti rūbai už 80 Eur, telefono Samsung S7 ekrano stikliuko keitimas 300 Eur. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu M. S. nurodė, kad džinsuose neišsiplovė kraujo dėmė, džemperyje suplyšo alkūnė, rūbai nebetinkami nešioti.

Sprendžiant klausimą dėl turtinės žalos pagrįstumo atsižvelgiama į tai, kad nukentėjusysis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu iš karto po įvykio ir vėliau, jį apklausiusiam pareigūnui nenurodė, kad buvo sugadintas mobiliojo ryšio telefono ekranas, į bylą pateikė tik 2018 m. sausio 18 d. R. Gilio individualios įmonės mobilaus ryšio įrenginio defektavimo aktą. Duomenų, kad už telefono remontą sumokėjo 300,20 Eur, byloje nėra. Įvertinus tai, kad byloje nėra įrodymų, kad nukentėjusysis už telefono remontą sumokėjo 300,20 Eur, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamųjų solidariai priteistina nukentėjusiajam tik 80 Eur turtinės žalos už sugadintus rūbus.

M. S. civiliniu ieškiniu prašė priteisti 3000 Eur neturtinę žalą, teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis T. P. sumokėjo 700 Eur, todėl dalies ieškinio atsisako ir prašo priteisti solidariai iš kaltinamųjų 2300 Eur neturtinės žalos.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, taip pat ir civilinės teisės normas, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK) nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnis). Taip pat teismas privalo atsižvelgti į teismų praktikos tendencijas, taip užtikrindamas ne tik teisingumo ir protingumo principų taikymo užtikrinimą, bet ir apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių įgyvendinimą.

Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 26 d. nutartimi byloje Nr. 1A-296-238/2019, paliekant pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, nuketėjusiajai buvo patvirtintas 700 Eur neturtinės žalos atlyginimas už nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat Kauno apygardos teismas 2019 m. kovo 22 d. nutartimi baudžiamojoje byloje paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą dėl 1200 Eur neturtinės žalos atlyginimo taip pat už nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaip matyti iš specialisto išvados, nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtino faktą, kad šis sužalojimas buvo padarytas tyčiniais nusikalstamais kaltinamųjų veiksmais. Dėl to akivaizdu, kad nukentėjusysis nagrinėjamų aplinkybių kontekste patyrė dvasinį sukrėtimą, kitus nepatogumus, susijusius su gydymosi procesu ir bylos nagrinėjimu. Taip pat pažymėtina, kad nukentėjusysis dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo nebuvo nedarbingas, jis nusikalstamos veikos padarymo metu pats buvo neblaivus, kaip nurodė kaltinamieji, konfliktą sukėlė būtent neblaivaus nukentėjusiojo veiksmai. Pats M. S. nurodė, kad po įvykio dalyvavo darbo pokalbiuose, buvo paaukštintas pareigose, kas rodo, jog sužalojimas neturėjo itin neigiamų pasekmių. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog būtent dėl patirto sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam nustatyti išliekamieji reiškiniai, dėl kurių šiuo metu jam būtų pablogėjusi sveikata. Teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, bei atsižvelgdamas į nukentėjusiajam padarytus sužalojimus ir jų lokalizaciją; į tai, kad dėl patirtų sužalojimų sutriko nukentėjusiojo normalus, įprastas gyvenimo ritmas, tai, kad kaltinamasis T. P. atlygino 700 Eur žalą, taip pat į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, teismų praktikos tendencijas dėl neturtinės žalos atlyginimo esant nežymiam sveikatos sutrikdymui, sprendžia, kad pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamųjų T. P. ir M. T. nukentėjusiojo M. S. naudai solidariai priteistina 300 Eur suma neturtinei žalai atlyginti (CK 6.250, 6.263, 6.279 straipsniai, BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Šiaulių teritorinė ligonių žala ikiteisminio tyrimo metu kaltinamiesiems M. T. ir T. P. pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti dėl jų nusikalstamos veikos patirtą 91,72 Eur turtinę žalą (1 t., b. l. 36-37). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad patirtą žalą sudaro nukentėjusiojo M. S. gydymo išlaidos (pagal pridėtą gydymo paslaugų išrašą). 2019 m. gegužės 4 d. kaltinamasis T. P. atlygino padarytą turtinę žalą ir civilinis ieškovas ieškinio atsisakė (2 t., b. l. 38, 72). Esant šioms aplinkybėms procesas dėl civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2, 4 dalimis, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas

nusprendė:

T. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, padarymą ir bylą nutraukti, perduodant T. P. laiduotojos V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą be užstato.

Laidavimo terminą nustatyti 2 metus.

Skirti T. P. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (376,60 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Išaiškintina, kad įmoka per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AS, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį.

M. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Iki įsiteisės nuosprendis T. P. ir M. T. palikti galioti paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti.

Kompaktinį diską su degalinės „Circle K“ teritorijoje darytu vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Procesą dėl civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio 91,72 Eur turtinei žalai atlyginti nutraukti.

Iš kaltinamųjų M. T. ir T. P. priteisti M. S. solidariai 80 Eur turtinei žalai ir 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.