Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.6; 1.1.10.2; 2.4.2.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2.

2020 m. kovo 17 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų ir Boleslovo Kalainio, Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Virginijos Žindulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. T. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo M. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. T. paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

T. P., kuris Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. spalio 30 d. nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, apeliacinio skundo nepadavė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. M. T. nuteistas už tai, kad jis veikdamas kartu su T. P. pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. 2017 m. rugsėjo 1 d., apie 3.36 val., viešoje vietoje – degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), įžūliai elgdamasis, rankomis ir kojomis suduodamas ne mažiau kaip dešimt smūgių M. S. į galvą ir į viršutinę kūno dalį, T. P. diržu suduodant ne mažiau kaip penkiolika smūgių M. S. į galvą ir nugarą, padarė M. S. nosies sumušimą, poodinę kairio peties sąnario kraujosruvą ir odos nubrozdinimą kairės mentės srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. T. prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. spalio 30 d. nuosprendį ir skirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

2.1. Skunde nurodoma, kad teismas jam paskyrė per griežtą bausmę, nes pernelyg sureikšmino ankstesnius jo teistumus. Pripažįsta, kad aštuoni teistumai yra daug, tačiau visos veikos padarytos „iš nelengvos vaikystės praradus tėvą“, be to, paskutinį kartą buvo teistas 2016 m., nėra teistas už sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, paskirtas bausmes yra atlikęs. Jis taip pat viso proceso metu davė nuoseklius parodymus, pripažino naudojęs fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu. Apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad pats savo noru atvyko į policijos įstaigą ir pranešė apie savo galbūt įvykdytą nusikaltimą, parašė atvirą prisipažinimą, kad atsiprašė nukentėjusiojo, nuoširdžiai gailisi, savo veiksmus vertina kritiškai, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą, turi tvirtus socialinius ryšius su šeima, kad yra jauno amžiaus, kad ne jis inicijavo konfliktą, o tik gynė draugą, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, kad jo vaidmuo buvo antraeilis, kad jis yra registruotas užimtumo tarnyboje.

2.2. Skunde pažymima, kad paties nukentėjusysis jį išprovokavo, nes būdamas neblaivus (2,95 prom. girtumas) necenzūriniais žodžiais iškoneveikė jį ir jo draugus. Tik po to, kai M. S. ranka sugriebė jo draugą T. P. ir ėmė jį smaugti, jis pribėgo prie nukentėjusiojo ir užvaldytas emociją ėmė jį spardyti. Šias aplinkybes patvirtino liudytojai D. J., S. S., be to, pats nukentėjusysis atliekant akistatą pripažino, kad galėjo pavartoti necenzūrinius žodžius.

2.3. Skunde nurodoma, kad jis serga sunkia nepagydoma liga – (duomenys neskelbtini), todėl jam būtina laikytis specialios dietos. Bausmės atlikimo vietoje nebūtų suteiktas jam tinkamas gydymas, nes visoje kalėjimų sistemoje nėra numatyta tinkamo maitinimo žmonėms, sergantiems (duomenys neskelbtini), todėl jam būtų sunku atlikti realią laisvės atėmimo bausmę.

3. Teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė – skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju nuteistasis M. T. neginčija savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, jos kvalifikavimo, tačiau kelia bausmės individualizavimo klausimą.

5. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę.

6. Nagrinėjamu atveju vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį matyti, kad teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę M. T., įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (ne vien tik ankstesnius jo teistumus), atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 284 straipsnis), į kaltės formą (tiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta), į nusikalstamos veikos padarymo tikslus ir motyvus (konfliktą inicijavo ne M. T., jis gynė draugą), jo vaidmenį nusikalstamos veikos daryme (antraeilis) bei kaltininko asmenybę: nevedęs (1 t., b. l. 77), nusikaltimo padarymo metu niekur nedirbo, registravosi darbo biržoje (1 t., b. l. 108, 109), ne kartą baustas administracine tvarka, tačiau administracinių nusižengimų registre nėra duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą (1 t., b. l. 104–107), aštuonis kartus teistas (1 t., b. l. 78–88, 89–92). Aplinkybė, kad nuteistasis M. T. ne kartą praeityje buvo teistas už viešosios tvarkos pažeidimus, kad net penkis kartus jis buvo teistas už nusikalstamas veikas, susijusias su fizinio smurto panaudojimu, rodo, kad M. T. nepadarė tinkamų išvadų dėl savo elgesio, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų, taigi jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Pažymėtina, kad praeityje jam buvo taikytos švelnesnio pobūdžio bausmės (net keturis kartus atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas), tačiau bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes paskirtos bausmės neatgrasė M. T. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Nors paskutinį kartą apkaltinamasis nuosprendis M. T. atžvilgiu buvo priimtas 2016 m. vasario 8 d. (1 t., b. l. 78–88, 89–92), paskirtą bausmę jis atliko tik 2018 m. rugpjūčio 23 d. (2 t., b. l 107), po to, kai buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir M. T. buvo pasiųstas atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau išdėstytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

7. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo prisipažinimas dėl padaryto nusikaltimo, nuoširdus gailestis skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), be to, ši aplinkybė buvo įvertinta taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas bei jų pagrindu sumažinant nuteistajam paskirtą bausmę vienu trečdaliu, todėl nėra teisinio pagrindo dar labiau švelninti nuteistojo teisinę padėtį vien dėl to, kad jis pripažino savo kaltę, viso proceso metu davė nuoseklius parodymus bei atsiprašė nukentėjusiojo. Nors nuteistasis M. T. pats atvyko į policijos komisariatą ir parašė atvirą prisipažinimą, kuriuo pripažino viešoje vietoje naudojęs fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu (2 t., b. l. 142), tai nesudaro pagrindo taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatų ir skirti nuteistajam švelnesnę nei įstatyme numatyta bausmę, nes, kaip pirmosios instancijos teismo posėdyje pripažino pats nuteistasis, jis taip pasielgė sužinojęs, kad policijos komisariate atliekamas tyrimas ir ieškomi nusikaltimą padarę asmenys (2 t., b. l. 129).

8. Individualizuojant bausmę, visoms BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine, todėl teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog aplinkybės, susijusios su kaltininko asmeniu, savaime nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54-648/2016), todėl išskirtinai sureikšminus apelianto asmenybę charakterizuojančias aplinkybes (jauno amžiaus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, tvirtus socialinius ryšius su šeima) ir jų pagrindu sušvelninus skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, teisėjų kolegijos vertinimu, bus pažeistas vienas iš baudžiamosios atsakomybės individualizavimo tikslų ? už padarytas veikas paskirti teisingas bei proporcingas bausmes. Nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis M. T. serga (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 121), tai nesudaro pagrindo atleisti nuteistojo nuo bausmės dėl ligos, t. y. BK 76 straipsnio pagrindu, nes byloje nėra duomenų, kad dėl ligos nuteistajam būtų per sunku atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalies 3 punktu laisvės atėmimo bausmės vykdymo vietoje nuteistieji turi teisę gauti reikalingą medicinos pagalbą, todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo vietoje (pataisos namuose) jam nebūtų suteiktas tinkamas gydymas.

9. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. Pirmosios instancijos teismas pasisakė ar nuteistojo atžvilgiu yra BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys), nors nustatė, kad konfliktą inicijavo ne nuteistasis M. T., kad nuteistasis fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo gindamas draugą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį. Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016, 41–42 punktai). Įvertinus degalinės apsaugos kamerų vaizdo įrašą, liudytojų D. J., S. S., atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės T. P. bei nuteistojo M. T. parodymus matyti, kad nukentėjusysis būdamas neblaivus necenzūriniais žodžiais įžeidė M. T. ir T. P., todėl T. P. išsitraukė diržą ir priėjęs prie nukentėjusiojo M. S. jam trenkė. Po to nukentėjusysis M. S. iš nugaros sugriebė už kaklo T. P.. Tai pamatęs M. T. pastūmė nukentėjusįjį, o šiam nukritus ant žemės, rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip dešimt smūgių (1 t., b. l. 19, 52–53, 58–59, 66–68, 113–114, 149–150; 2 t., b. l. 124–130, 146–149; 3 t., b. l. 108–116). Nors nukentėjusysis neigė vartojęs necenzūrinius žodžius (jo teigimu, kažkas kažkur šaukė, todėl kaltininkai galėjo pagalvoti, kad tai jis, bet tai tikrai buvo ne jis), tačiau jis pripažino puolęs T. P., iš nugaros jį sugriebęs per kaklą (2 t., b. l. 127–128), todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad paties nukentėjusiojo provokuojantys veiksmai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl tai pripažintina M. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Apeliacinės instancijos teismui nustačius naują atsakomybę lengvinančią aplinkybę paliktina pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė, nes teismas, kaip minėta anksčiau, šią faktinę aplinkybę įvertino skirdamas laisvės atėmimo bausmę ir nustatytas jos terminą mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutartimi M. T. buvo paskirta stacionarinė teismo ekspertizė ir jis buvo atiduotas į ekspertizės įstaigą (3 t., b. l. 66–68). Iš ekspertizės akto matyti, kad M. T. ekspertizės įstaigoje buvo tiriamas nuo 2019 m. gegužės 21 d. iki 2019 m. birželio 6 d. (3 t., b. l. 75–81), tačiau šis laikas skundžiamu nuosprendžiu nebuvo įskaitytas į paskirtą bausmę. Taigi pirmosios instancijos teismas ekspertizės įstaigoje išbūto laiko neįskaitęs į bausmę pažeidė BPK 141 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl nuosprendis keistinas ir šis laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 2 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pakeisti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. spalio 30 d. nuosprendį.

Pripažinti M. T. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, kad nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusiojo elgesys.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 141 straipsnio 1 dalimi įskaityti į bausmę ekspertizės įstaigoje išbūtą laiką nuo 2019 m. gegužės 21 d. iki 2019 m. birželio 6 d., vieną dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo bausmės dienai.

Likusią Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. spalio 30 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.

Teisėjai Boleslovas Kalainis Vidmantas Mylė Virginija Žindulienė