- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-18
- Bylos Nr.
- 2A-1789-553/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-03397-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas, Aldona Tilindienė (pran.), Asta Radzevičienė
- Ieškovas
- Vytauto V
- Atsakovas
- A. Š., V. Š.
- Trečiasis asmuo
- D. Š.
- Kategorijos
- 78.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) Vytauto V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-11-08 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Vytauto V. Š. ieškinį atsakovams A. Š. ir V. Š., trečiasis asmuo D. Š., dėl išlaikymo tėvui priteisimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas V. V. Š. ieškiniu prašė priteisti jo naudai iš sūnų A. Š. ir V. Š. periodinėmis išmokomis kas mėnesį mokamą 1 000 Lt dydžio išlaikymą, t. y. po 500 Lt iš kiekvieno. Ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad ieškovas yra sunkiai sergantis pensininkas, gaunantis tik 702,39 Lt netekto nedarbingumo pensiją. Esą tokių pajamų neužtenka, nes, be būtiniausioms kasdienėms reikmėms skiriamų pinigų, būtinos lėšos ir vaistams, procedūroms, operacijoms ir slaugai. Ieškovo teigimu, iš viso jo minimalių poreikių patenkinimui yra būtina 1 720 Lt suma per mėnesį. Kadangi santykiai su sutuoktine ir vaikais iširo, jie esą ieškovo nelanko, juo nesidomi ir neteikia jokios paramos.
Atsiliepimas
Atsakovai A. Š. ir V. Š. su pareikštu ieškiniu nesutiko, nurodydami, kad atsakovas ne visada tinkamai vykdė savo kaip tėvo pareigas, šeimos materialiniu gerbūviu rūpinosi atsainiai, gaunamas pajamas liguistai kaupė visą gyvenimą, ir šis įprotis senatvėje dar labiau paūmėjo. Ieškovas, gaudamas pakankamai didelę pensiją, šykšti pats sau būtiniausių reikmenų, perka pačius pigiausius produktus, dešimtmetį dėvi tuos pačius rūbus ne todėl, kad jam trūktų piniginių lėšų, tačiau dėl ligoto potraukio kaupti. Atsakovai iš tėvų namų išėjo vos tik gavę bent minimalią galimybę patys save išlaikyti, nes ieškovas nuolat priekaištavo, negerbė savo vaikų. Atsakovai, net ir išėję gyventi atskirai, visai įmanomais būdas siekė bendrauti su tėvu, tačiau ieškovas vengė ir vengia bendravimo su sūnumis, neteikia jiems jokios informacijos, o paklaustas apie poreikius akivaizdžiai tyli ir išreiškia priešiškumą vaikams. Atsakovai nurodė, kad jie niekada neatsisakė ir neatsisako pareigos padėti savo tėvui, tačiau, žinodami jo gyvenimo būdą, kategoriškai nesutinka teikti jam išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį, nes tos lėšos bus naudojamos ne poreikių tenkinimui, o kaupimui neaiškiu tikslu. Atsakovai pažymėjo, kad jie turi nepilnamečių vaikų, kuriuos reikia išlaikyti, o ieškovas būtinų poreikių patenkinimui lėšų turi pakankamai. Atsakovai nurodė, kad reikalaujamas priteisti išlaikymo dydis yra visiškai nepagrįstas jokiais įrodymais.
Trečiasis asmuo D. Š. su pareikštu ieškiniu nesutiko, motyvuodama tuo, kad ieškovas yra problemiška asmenybė, turinti psichikos sutrikimų, nuolat konfliktuojanti su artimaisiais ir kaimynais. 2009 metų pabaigoje dėl ieškovo ligos paūmėjimo jai teko palikti namus ir prisiglausti pas netoliese gyvenantį sūnų, tačiau ji nuolat rūpinasi vyro sveikatos būkle, namais, augintiniais ir augalais. Ieškovas nuo pat atsakovų vaikystės elgėsi su jais neadekvačiai, despotiškai ir nepagarbiai, reikalaudavo, kad jie nekeltų kojos į namus. Jis daugiau kaip dešimt metų neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedavė jokių lėšų maistui, vaikų ir būsto išlaikymui. D. Š. teigimu, ieškovas visas pajamas įvairiausiais būdais kaupė, todėl turi santaupų, iš kurių gali gyventi, turi nemažai nekilnojamojo turto. Trečiais asmuo nurodė, kad ieškovo keliamo reikalavimo dydis yra neadekvatus ir prieštaraujantis protingumo principams, nes tiek avalinę, tiek rūbus jis nešioja tuos pačius, namuose yra visa buitinė technika ir namų apyvokos daiktai, turi daržą, kuriame augina daržoves, jokių mokesčių nemoka, perka tik kompensuojamus vaistus, fiziškai yra stiprus ir darbingas. Be to, vaikai, nepaisant ieškovo nepagarbaus elgesio, visada rūpinosi ir rūpinasi abejais tėvais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-11-08 sprendimu ieškovo ieškinį nusprendė atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovui V. Š. 3 000 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 30 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas turi pakankamai vertingo turto, gyvenamąjį namą, gauna 702,39 Lt netekto darbingumo pensiją, turi santaupų, iki kreipimosi į teismą į atsakovus jokios paramos nesikreipė, o pastarieji vienareikšmiškai sutinka tėvui padėti, tačiau ne tokia forma, kokia reikalauja ieškovas.
III. Apeliacinio skundo bei atskirojo skundo ir atsiliepimo į juos argumentai
Apeliantas (ieškovas) V. V. Š. skundu prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-11-08 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė vieninteliu motyvu, kad ieškovas turi pakankamai turto, tačiau nepaneigė, jog ieškovo gaunamos lėšos yra nepakankamos jam save išlaikyti, nors konstatavo, kad ieškovas serga daugybe ligų, yra nedarbingas, kad jam neužtenka gaunamos pensijos pragyvenimui ir ligoms gydyti. Esą teismas pažeidė procesines ir materialines teisės normas ir priėmė visiškai nepagrįstą ir neteisingą, logiškai ydingą teismo sprendimą. Teismas nenurodė jokių aplinkybių, paneigiančių ieškovo sūnų pareigos pasirūpinti pensininku neįgaliu tėvu, o atsakovai nepateikė įrodymų, kad jų turtinė padėtis neleidžia to daryti. Vaikų auklėjimas ir drausminimas pagal individualų supratimą nepatvirtina, kad ieškovas nevykdė tėvo pareigų. Apelianto teigimu, teismas neteisingai įvertino aplinkybę apie ieškovo turimą turtą – esą teismo nurodyti nekilnojamieji daiktai yra ginčo objektas ieškovo ir jo sutuoktinės santuokos nutraukimo byloje, be to, nekilnojamųjų daiktų turėjimas nereiškia, kad ieškovui nereikalingas išlaikymas. Turimam namui yra būtinas remontas, reikia mokėti už teikiamas komunalines paslaugas, pirkti malkų, o galimybė namą parduoti yra apribota vykstančio ginčo. Namo pardavimo atveju ieškovui nepakaktų lėšų butui įsigyti. Apelianto vertinimu, tai, kad prieš kelis metus jis iš banko paėmė apie 43 000 Lt, nereiškia, kad jis turi lėšų pragyvenimui – esą tie pinigai buvo naudojami būtent todėl, kad jam nepakanka gaunamos pensijos. Esą todėl jam buvo paskirta ir speciali pagalba į namus. Apeliantas nurodė, kad jo išlaikymo reikalingumas yra preziumuojamas, todėl teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, motyvuodamas, kad ieškovas neįrodė, kur jis išleido iš banko paimtus 43 000 Lt, vertindamas, kad ieškovas šiuo metu yra sukaupęs nurodytą sumą.
Atsiliepimas
Atsakovai A. Š. ir V. Š. su apeliaciniu skundu nesutiko ir atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad ieškovas, siekdamas išlaikymo priteisimo, turėjo pareigą išrodyti, išlaikymo jam reikalingumą, tačiau tokios pareigos neįvykdė, nepaisant to, kad teismas ne kartą jam buvo paaiškinęs, kad jis privalo įrodyti tai, ką teigia. Ieškovas atitiko tik vieną sąlygą, būtina išlaikymo priteisimui – jis yra nedarbingas, tačiau antroji sąlyga – išlaikymo reikalingumas buvo paneigta byloje esančiais įrodymais. Byloje nėra nei vieno dokumento, pagrindžiančio ieškovo nurodytą ligų sąrašą, tačiau ir nurodytas sąrašas išlaikymo reikalingumo nepatvirtina. Pagal Vilniaus miesto socialinės paramos centro nustatytus poreikius apeliantui teikiama pagalba ruošiant maistą, tačiau jis tokia pagalba faktiškai nesinaudoja, į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovas yra sumokėjęs už tokias paslaugas. Apeliantas į bylą nepateikė nei sąskaitų už vaistus, nei už komunalines išlaidas, nei už bet kokias kitas išlaidas. Vienintelis ieškovo pateiktas įrodymas – 3,40 Lt išlaidos nugaros masažui. Apeliantui sprendimas dėl socialinių paslaugų ir specialiosios pagalbos teikimo buvo iki 2012-09-30, įrodymų apie pratęstą sprendimą byloje nėra. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad per porą metų V. V. Š. iš banko sąskaitų paėmė mažiausiai 43 000 Lt. Apeliantas įrodymų apie tai, kur jis tuos pinigus išleido, teismui nepateikė, o jo sutuoktinė D. Š. nurodė apie liguistą V. V. Š. taupumą ir potraukį kaupti pinigus. Apeliantas teismui nepateikė jokių įrodymų, kokias išlaidas jis patiria, o teismo posėdžio metu pats nurodė, kad naujų rūbų neperka, maistą atneša socialiniai darbuotojai, vaistus kompensuoja valstybė, iš sodo gauna vaisius ir daržoves, turi atsargų. Apeliantas nutyli apie kitą turimą kilnojamąjį turtą – statybinę medieną, stakles, suvirinimo aparatą, pašto ženklų kolekciją. Apeliantas jį pardavinėja ir nutyli apie gautas pajamas. Atsakovai ypač pabrėžė, kad apeliantas dėl išlaikymo į savo vaikus nėra kreipęsis ir nėra nurodęs, kad neturi, ko valgyti ar neužtenka pinigų vaistams įsigyti. Atsakovai taip pat prašo atsižvelgti į jų turtinę padėtį ir išlaikomus asmenis. Atsakovai nesutinka, kad išlaikymo būtinumas yra preziumuojamas – atitinkamas aplinkybes privalėjo įrodyti pats ieškovas.
Trečiasis asmuo D. Š. su apeliaciniu skundu taip pat nesutiko ir atsiliepime nurodė, kad ieškovas prieš pradėdamas skyrybų procesą 2009-2010 metais iš banko sąskaitų nuėmė ne mažiau kaip 100 000 Lt. Trečiojo asmens teigimu, ji du tris kartus per savaitę lankosi namuose, kuriuose liko gyventi ieškovas, todėl gali patvirtinti, kad jis tokios sumos negalėjo niekur išleisti, nes pats užsiaugino vaisius ir daržoves, nepirko malkų, nevykdė namo remonto, rengėsi kukliai, pietus gauna dienos centre „Giedra“, gauna labdaros maisto davinius ir paramą bei pajamas už parduotus įvairius daiktus. Esą už šiukšlių išvežimą moka ji pati, taip pat nuperka maisto šuniui ir katėms. Trečiojo asmens teigimu, ieškovas gali išnuomoti vieną iš dviejų name esamų butų ir tokiu būdu gauti papildomų pajamų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu - teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2001 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, ir kt.). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą.
Ginčas byloje yra kilęs dėl pilnamečių vaikų pareigos išlaikyti nedarbingą tėvą.
Vaikų ir tėvų tarpusavio prigimtiniai ryšiai sukuria tarpusavio išlaikymo pareigą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta vaikų pareiga gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Civilinio kodekso 3.162 straipsnis taip pat numato, kad vaikai turi gerbti tėvus ir tinkamai atlikti savo pareigas, o šio kodekso 3.205 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl Civilinio kodekso 3.205 straipsnio taikymo ir aiškinimo, nurodė, kad pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus yra susijusi su gyvybiškai svarbių poreikių patenkinimu, todėl įstatymo leidėjas numatė šios pareigos įvykdymo tvarką ir sąlygas. Kai ši pareiga nevykdoma savanoriškai, alimentai priteisiami teismo keliu. Tėvų teisė į išlaikymą siejama su dviem sąlygomis. Pirma, tėvai turi būti nedarbingi, t.y. arba senatvės pensininkai, arba invalidai. Antra, nedarbingiems tėvams turi būti reikalingas materialinis išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2003). Nedarbingi tėvai, turintys pakankamai lėšų gyventi (gaunantys pakankamą pensiją, turintys santaupų, kitokio turto ir pan.), teisės į išlaikymą neturi. Teismas gali atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti savo nedarbingus tėvus, jeigu nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams (CK 3.206 str. 1 d.).
Todėl nagrinėjamuoju atveju, ieškovui pareiškus reikalavimą priteisti išlaikymą iš pilnamečių vaikų, buvo būtina nustatyti, ar ieškovas yra nedarbingas, ar jam reikalinga parama ir ar ieškovas nevengė atlikti savo pareigų nepilnamečiams vaikams. Pirmosios instancijos teismas nustatė tik vieną būtiną išlaikymo iš pilnamečių vaikų priteisimo juridinį faktą, t. y. kad ieškovas V. V. Š. yra pensinio amžiaus sulaukęs neįgalus asmuo, kuriam nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Teismas sutiko su ieškovo teiginiu, kad jam pragyvenimui neužtenka 702,39 Lt, tačiau tokios savo išvados nepagrindė jokiais motyvais ir byloje esančiais įrodymais. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, nes, ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, nėra jokio objektyvaus pagrindo pripažinti, kad ieškovas per mėnesį, gyvendamas individualiame name su daliniais patogumais, savo būtinų poreikių patenkinimui išleidžia didesnę nei gaunamą 702,39 Lt sumą. Trečiojo asmens D. Š. paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas yra labai taupus ir turi liguistą potraukį kaupti pinigus, naujų rūbų neperka, maistui neišlaidauja, turi galimybę užsiauginti vaisių ir daržovių, išnuomoti vieną iš dviejų name esančių butų, už komunalines paslaugas nemoka, o gydytojų paskirtus vaistus kompensuoja valstybė. Įrodymų, paneigiančių trečiojo asmens paaiškinimus, ieškovas į bylą nepateikė. Tokiu būdu vertintina, kad nustatytos aplinkybės apie ieškovo kas mėnesį gaunamos pensijos dydį ir išlaidų dydį, sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovo pajamos užtikrina jo minimalių poreikių patenkinimą. Atsakovai, siekdami paneigti išlaikymo būtinumą, teismui taip pat pateikė įrodymus apie ieškovo vykdytas finansines operacijas bei turėtus vertybinius popierius ir tokiu būdu įrodinėjo, kad ieškovas, be turimo vertingo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, mažiausiai turi apie 43 000 Lt santaupų. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas kontekste trečiojo asmens paaiškinimų teisingai įvertino byloje esančius įrodymus apie ieškovo iš banko SNORAS išimtas pinigines lėšas ir jų sumą, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą ir padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovas nepaneigė byloje esančių įrodymų apie jo turimas santaupas. Taip pat teisėjų kolegija vertina, kad byloje esantys įrodymai apie ieškovo turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, net ir atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas dėl ieškovo ir trečiojo asmens ištuokos dar nėra įsiteisėjęs, patvirtina, jog ieškovas turi objektyvias galimybes gauti papildomų pajamų iš turimo turto. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad prielaidų nustatyti Civilinio kodekso 3.205 straipsnio 1 dalyje nustatytas aplinkybes, su kuriomis įstatymų leidėjas sieja tėvų teisę gauti išlaikymą iš pilnamečių vaikų teisinio įpareigojimo forma, nėra, o pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovai nuginčijo išlaikymo reikalingumą, yra pagrįsta ir teisinga. Akcentuotina ypač svarbi aplinkybė, kad atsakovai neatsisako pareigos teikti ieškovui išlaikymą ir paramą, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovo teisė yra pažeista ir turi būti ginama teismine tvarka.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Vadovaudamasi anksčiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias šeimos teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Todėl apeliacinis skundas atmetamas paliekant galioti pirmosios instancijos sprendimą, kuris atitinka geros moralės bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus numatytus CK 1.5 straipsnio 1dalyje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutarė:
Apelianto Vytauto V. Š. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. palikti nepakeistą.