Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-11-19 · Civilinė byla Nr. 2-1761-407/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-08-13Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2016-02-12Lietuvos apeliacinis teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2020-09-24Lietuvos apeliacinis teismas
  4. Pirmoji instancijaNutartis · 2020-10-13Lietuvos apeliacinis teismas
  5. Pirmoji instancijaNutartis · 2020-11-19Lietuvos apeliacinis teismas
  6. KasacijaNutartis · 2020-11-30Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  7. KasacijaNutartis · 2020-11-30Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  8. Pirmoji instancijaNutartis · 2021-01-12Lietuvos apeliacinis teismas
  9. B2-1423-640/2021Nutartis · 2021-01-20Vilniaus apygardos teismas
  10. Pirmoji instancijaNutartis · 2021-06-17Lietuvos apeliacinis teismas
  11. I-a instancijaSprendimas · 2023-01-19Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-19
Bylos Nr.
2-1761-407/2020
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01248-2014-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
Teisėjas
Vigintas Višinskis (pirm.)
Pareiškėjas
S. B.
Ieškovas
Bankrutuojanti "Auksinis eršketas"
Atsakovas
"Šiaurės kompanija"
Kreditorius
Advokatų profesinė bendrija "Bagdanskis iLAW", "Natural North Caviar", AB SEB bankas, „Natural North Cavair“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-1761-407/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01248-2014-7Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.5 (s)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 19 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. nutarties, kuria kreditoriui nustatytas terminas sumokėti žyminį mokestį už bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Šiaurės kompanija“ bankroto byloje pateiktą atskirąjį skundą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Šiaurės kompanija“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartimi buvo patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris vėliau buvo patikslintas.

Šalies argumentai

2. Nemokumo administratorius, reaguodamas į Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. spalio 9 d. pateiktą prašymą, teismui nurodė, kad su prašymu sutinka ir prašė pakeisti kreditoriaus Nacionalinės mokėjimo agentūros finansinio reikalavimo eilę iš trečiosios į antrąją. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 19 d. nutartimi prašymą tenkino, patikslino kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą ir, be kita ko, pakeitė kreditoriaus Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos finansinio reikalavimo eilę iš trečiosios į antrąją. Dėl šios nutarties dalies kreditorius S. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriame taip pat prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio dalies, įpareigojant sumokėti 5 Eur žyminį mokestį arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas skundžiama 2020 m. spalio 27 d. nutartimi nustatė pareiškėjui S. B. 7 dienų terminą pašalinti pateikto atskirojo skundo trūkumą, t. y. sumokėti 38 Eur žyminį mokestį.

4. Teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymą atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo arba žyminio mokesčio atidėjimo, vertino su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus, o būtent, Lietuvos Aukščiausio Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo S. B. leidžiant naudotis 1 MMA pinigų suma per mėnesį, pažymą apie S. B. deklaruotą gyvenamąją vietą, liudijančią, kad šeima augina 4 nepilnamečius vaikus, pranešimą dėl socialinės pašalpos skyrimo, kuriame nurodyta, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. S. B. skiriama socialinė pašalpa, pažymą dėl bedarbio registravimo, iš kurios matyti, kad S. B. nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. užregistruotas užimtumo tarnyboje. Teismas pažymėjo, kad pateikti įrodymai neatskleidžia visos kreditoriaus turtinės padėties, nėra duomenų apie jo valdomą registruojamą turtą, turimas lėšas kredito įstaigų sąskaitose ir kt., be to, mokėtinas žyminis mokestis sudaro 38 Eur, todėl sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti kreditoriaus prašymų dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies ar žyminio mokesčio atidėjimo.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Pareiškėjas S. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartį ir atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio dalies, įpareigojant sumokėti 5 Eur žyminį mokestį, arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 80 straipsnio 2 dalyje nustatytas reglamentavimas diskriminuoja dalį asmenų, kuriuos įstatymas įpareigoja mokėti žyminį mokestį už atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Tokiu būdu sudaromos dirbtinės kliūtys apginti pažeistas teises.

5.2. Iš pridedamų dokumentų matyti, kad S. B. šeima yra sunkioje finansinėje padėtyje, S. B. nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. neturi darbo ir nuolatinių pajamų, šeimos finansinius rodiklius analizavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių išmokų skyrius ir 2020 m. spalio 19 d. nusprendė, kad šeima neturi pakankamai pajamų, neturi turto, gyvena žemiau skurdo ribos ir todėl ji atitinka visus kriterijus, nurodytus Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, ir todėl jai turi būti skirta socialinė pašalpa. Be to, Lietuvos Aukščiausio Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, S. B. yra leidžiant naudotis tik 1 minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) pinigų suma per mėnesį. Taigi, esant tokiai finansinei padėčiai, pareiškėjas negali sau leisti papildomų išlaidų ir negali sumokėti žyminio mokesčio, kuris yra sąlyginai nedidelis.

5.3. Pareiškėjas nurodo, kad už atskiruosius skundus bankroto bylose mokamas 50 Eur žyminis mokestis, dokumentus teikiant elektroniniu būdu, mokamas žyminis mokestis sudaro 75 procentus nuo mokėtino mokesčio, tai yra 37,50 Eur. Pareiškėjas prašo atleisti jį nuo 32,50 Eur žyminio mokesčio, įpareigojant sumokėti 5 Eur, arba atidėti viso žyminio mokesčio sumokėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Pareiškėjas S. B. kartu su atskiruoju skundu pateikė įrodymus – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartį, pažymą apie šeimos sudėtį, pranešimą dėl socialinės pašalpos skyrimo, Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šie įrodymai jau buvo pateikti pirmosios instancijos teismui kartu su atskiruoju skundu, kuriame, be kita ko, buvo prašoma atleisti pareiškėją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti žyminį mokestį, šiuos įrodymus vertino ir analizavo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, todėl nėra pagrindo jų dar kartą pridėti prie nagrinėjamos bylos.

7. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas įpareigojo pareiškėją sumokėti žyminį mokestį už atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad asmens turtinė padėtis, tiesiogiai lemianti asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, negali būti jo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą varžančiu veiksniu. Dėl to proceso įstatyme yra nustatyti teisiniai instrumentai, skirti padėti asmenims, negalintiems dėl savo turtinės padėties sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio, faktiškai ir efektyviai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Negalėdamas proceso inicijavimo metu sumokėti viso už reiškiamą procesinį prašymą mokėtino žyminio mokesčio, asmuo turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) arba jį atidėti (CPK 84 straipsnis).

9. Asmuo gali būti atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad ši padėtis galėtų ateityje pagerėti. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad, kai asmens turtinė padėtis kreipimosi į teismą metu yra komplikuota, tačiau yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė būklė gali iš esmės pagerėti (pvz., per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą), žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1670-943/2015, 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).

10. Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo pateikti duomenys yra pakankami spręsti apie prastą jo finansinę padėtį. Pareiškėjas augina keturis nepilnamečius vaikus, jam yra paskirta socialinė pašalpa. Pažymėtina, kad teisę į socialinę pašalpą turi tie asmenys, jeigu vidutinės pajamos, tenkančios vienam iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį, yra mažesnės kaip 1,1 VRP dydžio (Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – PSPNGĮ) 6 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o tai nagrinėjamu atveju sudaro 137,50 Eur per mėnesį (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimas Nr. 1206 „Dėl socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo“).

11. Šiuo atveju svarbu yra ir tai, kad, skiriant piniginę socialinę paramą, į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turtą įskaitomas bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimas turtas, išvardintas PSPNGĮ 14 straipsnyje, inter alia (taip pat) nekilnojamasis turtas bei piniginės lėšos, turimo bankuose, kitose kredito įstaigose, taip pat bet kokios rūšies gaunamos pajamos (PSPNGĮ 17 straipsnis), taigi, nepaisant to, jog pareiškėjas nepateikė pirmosios instancijos teismui duomenų apie jo valdomą registruojamą turtą, turimas lėšas kredito įstaigų sąskaitose ir kitų duomenų, leidžiančių išsamiai įvertinti kreditoriaus S. B. finansinę padėtį, tačiau ši informacija iš esmės buvo surinkta ir įvertinta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių išmokų skyriaus bei konstatuota, kad pareiškėjo finansinė padėtis atitinka reikalavimus socialinei pašalpai gauti, taigi S. B. yra socialiai remtinas asmuo, o tai reiškia, kad jo finansinė padėtis yra prasta. Taigi asmuo, kuriam paskirta socialinė pašalpa, per se (savaime) laikytinas turinčių finansinių sunkumų, taigi yra pagrindas spręsti dėl jo atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) arba žyminio mokesčio atidėjimo (CPK 84 straipsnis).

12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjas nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. yra įregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, jau ilgą laiką niekur nedirba, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, nuo 2020 m. gegužės 8 d. negauna jokių išmokų, o Lietuvos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbtas karantinas visoje Lietuvos Respublikoje, dėl to yra objektyviai sumažėjusios galimybės gauti pajamas, sprendžia, kad, nepaisant dėl to, jog mokėtinas žyminis mokestis yra nedidelis, yra pagrindas atleisti pareiškėją nuo viso mokėtino žyminio mokesčio, kadangi aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė būklė gali iš esmės pagerėti, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjo pateikti dokumentai nėra pakankamai kreditoriaus S. B. finansiniai padėčiai nustatyti, todėl teismas, įpareigodamas sumokėti žyminį mokestį, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atleisti pareiškėją nuo viso žyminio mokesčio už atskirąjį skundą sumokėjimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atleisti pareiškėją S. B. nuo 38 Eur dydžio žyminio mokesčio už atskirąjį skundą sumokėjimo.

Teisėjas Vigintas Višinskis