Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

BUAB „Šiaurės kompanija“ bankroto administratorius (toliau – Administratorius) nesutiko su pareikštais reikalavimais. Nurodė, kad Pareiškėja yra ne Atsakovės kreditorė, o debitorė, nes yra skolinga Atsakovei 5 115 337,03 Lt. Dėl šios priežasties, net jei darytume prielaidą, kad Atsakovė yra skolinga Pareiškėjai nurodomą sumą, būtų buvę sudaryti tarpusavio skolų suderinimo aktai ir Pareiškėja nebūtų dariusi mokėjimų Atsakovei už prekes. Abi įmonės yra susijusios per akcininkus ir valdymo organus. Pareiškėjos pateiktos sąskaitos faktūros, kuriomis grindžiamas pareikštas reikalavimas, galimai yra suklastotos, nes šios sąskaitos nebuvo perduotos Administratoriui kartu su bankrutuojančios įmonės dokumentais, taip pat nebuvo perduotos sutartys, kurių pagrindu išrašytos šios sąskaitos, sąskaitas išrašę asmenys tuo metu ėjo analogiškas pareigas abiejose įmonėse. Pareiškėja už transporto paslaugas maršrutu „Klaipėda–Šalčininkai“ išrašė sąskaitas dvigubai didesne kaina nei Atsakovės išrašyta sąskaita Pareiškėjai už transportavimą maršrutu „Šalčininkai–Vokietija“. Mažai tikėtina, kad Atsakovei apskritai reikėjo pirkti tokias paslaugas, kurias pati teikė Pareiškėjai. Iš Administratoriui perduotų sąskaitų matyti, kad būtent Atsakovė nuomojo 3 automobilius Pareiškėjai. Kadangi Administratoriui nebuvo perduoti visi bankrutuojančios įmonės dokumentai, nėra aišku, ar Atsakovė nebuvo sudariusi ryšio tiekimo paslaugų savo vardu. Atsižvelgiant į tai, kad abiejose bendrovėse dirbo tie patys darbuotojai, net ir nustačius asmenis, kurie naudojosi Pareiškėjos pateiktose sąskaitose nurodytais telefonų numeriais, labiau tikėtina, kad nebūtų įmanoma nustatyti, kurios įmonės tikslams šie numeriai naudoti. Priešingai nei teigia Pareiškėja, Atsakovė tarp jos ir Pareiškėjos susiklosčiusiuose santykiuose buvo ikrų pardavėja, o ne pirkėja. Iš Administratoriui perduotų PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad Pareiškėja tą patį produkcijos kiekį parduodavo Atsakovei už didesnę kainą, nei iš jos įsigijo. Administratoriui pateiktos 2013 m. spalio 31 d. debetinės PVM sąskaitos faktūros serija NNC Nr. 031 rekvizitų išdėstymas vizualiai skiriasi nuo Pareiškėjos pateiktos sąskaitos egzemplioriaus, šios sąskaitos egzemplioriai pasirašyti skirtingų asmenų, todėl ši sąskaita akivaizdžiai suklastota. Sąskaitas AB Lesto, AB „Lietuvos dujos“, UAB „Nemenčinės komunalininkas“, UAB „Elektros tiekimas“, UAB „Vilniaus vandenys“, Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai faktiškai privalėjo apmokėti Pareiškėja, kadangi nuomojo patalpas iš Atsakovės ir buvo tikroji patalpų naudotoja. Dėl sąskaitų apmokėjimo kitiems Atsakovės kreditoriams, nėra aišku, kokiu pagrindu ir už kokias paslaugas buvo mokėta, todėl tai negali būti laikoma Atsakovės skola Pareiškėjai. Pareiškėjai nebuvo jokio pagrindo Atsakovės vardu atlikti mokėjimus už susijusią įmonę UAB „Auksinis eršketas“, kuriai šių mokėjimų metu jau buvo iškelta bankroto byla. Kadangi Pareiškėja ir Atsakovė yra susijusios įmonės, mažai tikėtina, kad tarp šių įmonių būtų susiklosčiusi praktika, jog už prekes / paslaugas mokama avansu. Be to, Atsakovės Pareiškėjai išrašytų PVM sąskaitų faktūrų suma siekė 288 743,56 Lt, o pagal kasos pajamų orderius iš pareiškėjos gauta tik 36 959,49 Lt. Pareiškėja negalėjo Atsakovei perleisti BUAB „Auksinis eršketas“ skolą už 3 281,81 EUR (11 331,43 Lt), kurios atžvilgiu negalimas išieškojimas, o privalėjo pateikti finansinį reikalavimą pastarosios bendrovės bankroto byloje.