Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio, kuriuo R. R. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 265 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto kanapių auginimo) laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (dėl neteisėto labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimo ir laikymo) laisvės atėmimu dešimčiai metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dešimčiai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R. Šiaulių apygardos teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 265 straipsnio 1 dalį už tai, kad pažeisdamas nustatytą tvarką, nuo 2008 m. birželio mėn., tiksliau nenustatytos datos iki 2008 m. lapkričio 10 d., sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), ūkiniame pastate ir gyvenamojo namo patalpose augino didelį kiekį, ne mažiau nei 458 vnt., kanapių augalų, kuriuose yra didelis kiekis narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurios bendroji masė yra 1906,22 g.

R. R. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos, t. y., tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – iš viso 185,419 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir šį labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, supakuotos į šešis plastikinius užspaudžiamus maišelius, plastikinę dėžutę ir plastikinę stiklinę, laikė sodybos gyvenamojo namo virtuvėje esančioje spintelėje ir ant stalo iki 2008 m. lapkričio 10 d., apie 14 val., kol ją surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. R. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir jį išteisinti. Tvirtina, kad jis nežinojo, jog įsigijo sėklas ir augino kanapių augalus, kuriuose yra didelis kiekis narkotinės medžiagos. Manė, jog Ispanijoje įsigijo ir Lietuvoje augino pluoštines kanapes, kurių auginimas yra legalus. Savo reikmėms augino tik keletą augalų, turinčių narkotinės medžiagos.

Apeliantas teigia, jog apygardos teismas nesiaiškino, koks kanapių tipas, iš kurios kanapių dalies paimta tyrimui medžiaga, kaip paruoštas mėginys tyrimui, koks kanapių augaluose esančių cheminių medžiagų santykis, pagal kurį skiriami kanapių tipai, bei narkotinės medžiagos procentas užaugintose kanapėse. Be to teismas vadovavosi specialistės D. Daugirdienės išvada ir jos parodymais, tačiau neatsižvelgė į tai, kad pastaroji negalėjo atsakyti į pirmiau minėtus klausimus. Taip pat teismas nepagrįstai pripažino įrodymais ir rėmėsi įvykio vietos 2008-11-10 bei 2008-11-11 apžiūrų duomenimis, nes jie buvo gauti pažeidžiant įstatymus. Nuosprendžio (turėta omenyje įvykio vietos apžiūros protokolo) 12-o lapo 12-ame ir 13-ame punktuose nurodyto vieno iš paketų Nr. 0014072 byloje nėra, iš įvykio vietos filmuotos medžiagos sudaryta „CD“ laikmena neatitinka įstatymų reikalavimų. Įvykio vietos apžiūros protokolo tikrasis lapų skaičius neatitinka skaičiaus, nurodyto šiame protokole. Papildoma įvykio vietos apžiūra ir kanapių augalų poėmis atliktas nedalyvaujant apeliantui, šie augalai neapžiūrėti kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamą veiką tirti ir nagrinėti, nepasverti, nesurašytas protokolas.

R. R. nurodo, kad teismas, konstatuodamas, jog jis žinojo, kad augina narkotinės rūšies kanapes, nes nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad kanapių sėklas Ispanijoje buvo įgijęs kaip pluoštines, perkėlė įrodinėjimo pareigą kaltinamajam ir tuo pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą. Nuteistasis pažymi, jog netikslus jam pareikštas kaltinimas, nes nenurodyta, kokius teisės aktus jis pažeidė neteisėtai augindamas kanapių augalus.

Nuteistasis R. R. teigia, jog apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu orientuotas tik į objektyvių nusikaltimo sudėties požymių nustatymą, visiškai ignoruojant kaltę, ir tik į kaltinamąjį kaltinančius įrodymus. Tvirtina, jog byloje surinkta medžiaga patvirtina tik tai, kad jo nuomojamoje sodyboje buvo labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos, tačiau nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šią medžiagą jis neteisėtai įgijo ir laikė.

Apeliantas nurodo, jog psichotropinę medžiagą – metamfetaminą – jo nuomojamoje sodyboje galėjo palikti pas jį svečiavęsis pažįstamas iš Ispanijos vardu Chose, kuris, jo žiniomis, Ispanijoje vartojo kažkokias narkotines medžiagas, arba iki jo sodyboje gyvenę asmenys. Nuteistasis pažymi, jog jis tvarkė sodybą, tačiau ne visas jos patalpas ir ne visas ten buvusias dėtuves apžiūrėjo, todėl metamfetamino nematė ir apie jį nieko nežinojo. Gyvenamojo namo virtuvėje ant stalo jokių miltelių nebuvo. Juos ten galėjo padėti į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai A. K. , R. B. , I. K. . Pastarieji atidarinėjo gyvenamojo namo patalpose esančių spintelių dureles, kilnojo ten buvusius daiktus, taigi galėjo kažkur radę metamfetamino miltelius, sudėti juos ant stalo. Tuo metu specialistė E. B. , kuri dalyvavo surašant įvykio vietos apžiūros protokolą ir apžiūrint rastus daiktus, į įvykio vietą dar nebuvo atvykusi.

R. R. teigia, jog bylos nagrinėjimo metu jo nurodytos įvykio versijos nebuvo paneigtos. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo aiškinamasi, ar Chose apelianto nurodytu laiku buvo atvykęs į Lietuvą. Teismas šią aplinkybę aiškinosi, tačiau Vilniaus oro uostas negalėjo suteikti tokių žinių, nes keleivių atvykimo duomenys saugomi tik pusę metų.

Nuteistasis nurodo, kad ant polietileninio maišelio su meamfetamino milteliais Nr. 0085959 esantis vienas rankos piršto pėdsakas ir ant polietileninio maišelio su meamfetamino milteliais iš paketo Nr. 0056146 esantys keturi pirštų pėdsakai palikti ne jo ir ne T. L. , bet kito ar kitų asmenų (2009 m. vasario 12 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvada). Taigi, kyla klausimas, kaip jis – nuteistasis – galėjo liesti maišelius su milteliais, nepalikdamas ant jų pėdsakų. Nors teismui buvo pareikštas prašymas atlikti pareigūnų A. K. , R. B. , I. K. daktiloskopinę rankų pirštų ekspertizę, teismas šį prašymą atmetė, taigi liko neišsiaiškinta viena svarbiausių aplinkybių, nes ant maišelių galėjo būti šių pareigūnų rankų pirštų pėdsakai.

Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. kovo 1 d. nuosprendžiu nuteistojo R. R. apeliacinį skundą tenkino iš dalies, panaikino Šiaulių apygardos teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio dalį dėl R. R. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir šioje dalyje priėmė naują nuosprendį: R. R. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį išteisino, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Taip pat panaikino nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo BK 63 straipsnio 1, 2 dalių, 5 dalies 2 punkto pagrindu. Kitą nuosprendžio dalį paliko nepakeistą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro kasacinį skundą, 2011 m. lapkričio 15 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 1 d. nuosprendžio dalį, kuria panaikinta Šiaulių apygardos teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio dalis dėl R. R. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis: R. R. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, taip pat panaikinta nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo pagal BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 2 punktą, ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Tokį sprendimą motyvavo tuo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie sukliudė teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Kolegija konstatavo, kad išteisinamasis nuosprendis nėra pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, priimtas nesant motyvuotų išvadų dėl reikšmingų bylos duomenų vertinimo, neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies 305 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir 331 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

Iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo R. R. gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą dalyje dėl jo nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį tenkinti ir jį pagal šį baudžiamąjį įstatymą išteisinti. Prokuroras prašė nuteistojo R. R. apeliacinį skundą atmesti, apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria R. R. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, palikti galioti.

Nuteistojo R. R. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Nuteistojo R. R. apeliacinis skundas dalyje dėl jo nuteisimo pagal BK 265 straipsnio 1 dalį yra išnagrinėtas galiojančiu Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 1 d. nuosprendžiu, todėl teisėjų kolegija pakartotinai dėl šios nuteistojo apeliacinio skundo dalies nepasisako.

Apygardos teismo nuosprendžio dalis, kuria R. R. nuteistasis pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, keičiama dėl teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 3 punktas).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išsamiai įvertinusi byloje surinktus bei pirmosios instancijos teismo ištirtus ir nuosprendyje aptartus įrodymus, atlikusi įrodymų tyrimą ir apklaususi liudytojus I. K. bei A. K. , konstatuoja, jog apygardos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus ir jais remdamasis padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo R. R. kaltės neteisėtai laikius labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino, ką nepagrįstai apeliaciniame skunde ginčija nuteistasis R. R. .

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis R. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose, teigė, kad jo nuomojamoje sodyboje 2008-11-10 policijos pareigūnų rastas labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos – matamfetamino jam nepriklausė, jis šių miltelių nelaikė ir niekada nebuvo jų matęs. Teisiamajame posėdyje jis parodė, kad 2007 m. gruodžio mėnesio viduryje grįžo į Lietuvą iš Ispanijos, kur gyveno 4 metus. Ten dirbo įvairius darbus, užsidirbo pinigų, išmoko ispanų kalbą, susidraugavo su vietiniais gyventojais. Draugavo su ispanu, vardu Chose, apie 40 metų amžiaus, kuris buvo ūkininkas, augino plaušines kanapes. Jo pavardės ir adreso nežino, tik žino, kad jis gyvena Culijeros miestelyje. Chose telefono numeriai turėjo būti jo telefonuose, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jie iš jo paimti nebuvo. Grįžęs į Lietuvą nuteistasis iš pradžių gyveno pas motiną, po to, suradęs butą, persikraustė ten gyventi su savo sužadėtine B. T. . Susipažino su kaimynu T. L. . Su pastaruoju kalbėjo, kad geras pelnas yra iš naminės degtinės gamybos, todėl abu nutarė pabandyti. Susirado nuošalioje tylioje vietoje, pamiškėje sodybą ir ją išsinuomojo. Sodyba buvo labai netvarkinga, todėl su T. L. ją sutvarkė, padarė tvorą, nupjovė žolę. Tačiau pavasarį T. L. išvažiavo į komandiruotę į Ukrainą, jis sodyboje liko vienas ir nežinojo kaip gaminama naminė degtinė. Kito darbo taip pat nerado, todėl, pasikalbėjęs su į svečius iš Ispanijos atvykusiu Chose, nutarė sodyboje auginti plaušines kanapes. Iš kur jo sodyboje atsirado psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, nežino, pats jos nematė. Mano, kad ją galėjo palikti ispanas arba ji galėjo likti iš buvusių gyventojų. Chose į Lietuvą savaitei buvo atvykęs 2008 m. pavasarį ar vasaros pradžioje, po to – dviems savaitėms vasaros viduryje. Paskutinį kartą ispanas buvo atvykęs 2008 m. spalio viduryje ir išbuvo iki lapkričio 10 d. Naktį iš lapkričio 9 į 10 d. ispanas nakvojo sodyboje. Jis pats atvažiavo į sodybą lapkričio 10 d. ryte. Buvo sodybos viduje, kai apie 10-11 val. į sodybą atvyko policijos pareigūnai. Tuo metu gyvenamojo namo viduje ant stalo buvo tik limonado butelis ir maistas. Jokių dėžučių ar kitų daiktų ant stalo nebuvo. Kiti daiktai atsirado po to, kai pareigūnas I. K. ieškojo daiktų pastate. Vienas iš pareigūnų, eidamas pamatė už lovos kampo stovėjusį jo orinį šautuvą, jį ištraukė, apžiūrėjo ir padėjo ant stalo. Kai ėjo į lauką, pamatė ant stalo pastatytą stiklinę, kažkokius pakelius. Iš kur jie buvo paimti, nežino, jų nebuvo matęs. Virtuvėje esančios spintelės jis nenaudojo. Spintoje buvo netvarka, net pats nežino, kas joje buvo, nes kai tvarkė sodybą, viską, tame tarpe ir visokias tabletes, švirkštus, vitaminus dėjo į spintas. Trąšas, kurios buvo rastos spintelėje, pirko jis pats ir pats jas sudėjo į rudą spintą, stovinčią verandoje. Spintelėje esantys skalbimo milteliai yra jo, folija ir purkštuvas taip pat buvo, tačiau maišelių su psichotropine medžiaga ten nematė ir nežino kaip jie ten atsirado. Pareigūnams, kad šito geriau nematytų, nesakė ir nesiūlė tartis, nes neturėjo dėl ko, kadangi augino plaušines kanapes. Be jo sodyboje lankėsi Chose, daugiau niekas, nebent kas nors buvo atvažiavęs pas Chose, bet pastarajam jis buvo sakęs, jog geriau, kad niekas augalų nematytų. (t. 3, b.l. 183-188). Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis R. R. nurodė, jog jis apskirtai nematė, kaip jo sodyboje buvo rastos psichotropinės medžiagos, nes tuo metu buvo lauke kartu su pareigūnu, atvažiavusiu su E. B. (t. 4, b.l. 140-141, 163). Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis R. R. davė iš esmės analogiškus parodymus apie įvykio aplinkybes, kaip ir teisiamajame posėdyje. Be to, paaiškino, kad jam su T. L. išsinuomojus sodybą, joje buvo likę anksčiau gyvenusių žmonių daiktų – televizorius, lova, taip pat drabužiai ir visokie daiktai, kuriuos jie išnešė ir sudėjo ant aukšto. Iki 2008 metų pavasario pabaigos šioje sodyboje be jo būdavo ir T. L. , tačiau vėliau jis į vidų nebeužeidavo. Taip pat į sodybos vidų buvo užėjęs ir Chose, kai buvo atvažiavęs į Lietuvą (t. 2, b.l. 172-176, 179-180, 182-183).

Nors nuteistasis R. R. neigia padaręs jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, tačiau jo kaltė neteisėtai laikius labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos įrodyta byloje surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais ir apygardos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais, paneigiančiais R. R. iškeltas versijas.

Iš šioje byloje liudytoju apklausto Kelmės rajono policijos komisariato tyrėjo R. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, taip pat bylą nagrinėjant pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose, matyti, kad 2008 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, gavus pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini) gali būti gaminama naminė degtinė, informacijos patikrinimui jis su kolegomis I. K. ir A. K. nuvažiavo į A. T. priklausančią sodybą. Jiems atvykus, ten buvęs R. R. išsigando, pasimetė ir praktiškai su jais nebendravo. Iš pradžių ūkiniame pastate jie pamatė auginamas kanapes. Po to kartu su R. R. nuėjo į gyvenamąjį namą. Name buvo šilta nuo užkurtos krosnies, kambaryje buvo įjungtas televizorius, stovėjo lova, buvo patalynė, virtuvėje buvo maisto, iš to suprato, kad šiame name yra gyvenama. Kadangi neturėjo filmavimo įrangos, iš karto iškvietė kitus pareigūnus. Laukiant kitų pareigūnų, apžiūrėjo gyvenamas patalpas, kuriose be augalinės kilmes medžiagų, virtuvėje ant stalo šalia kitų buityje naudojamų daiktų rado folija uždengtą plastikinę stiklinę, kurioje buvo baltos spalvos neaiškios kilmės medžiaga, taip pat kelis užspaudžiamus maišelius su neaiškios kilmės milteliais, nedidelę geltonos spalvos dėžutę su milteliais, orinį šautuvą, o virtuvėje esančioje spintoje – kelis užspaudžiamus maišelius, ant kurių juodos spalvos dažais buvo užrašytos kažkokios raidės, su milteliais viduje. Radus šias medžiagas, jis R. R. paklausė, kas tai per milteliai. Nuteistasis R. R. pasakė, kad geriau jų nematytų ir siūlė tartis. Kai R. R. pasiūlė tartis, R. B. suprato, kad ta medžiaga gali būti narkotinė arba, kaip iš praktikos žino, gali būti naudojama džiovintoms kanapėms apipurkšti, kad būtų didesnis efektas. Kai R. R. dar kartą paklausė, kas tai per medžiaga, jis atsakė, kad nežino ir daugiau su jais nebendravo, sėdėjo nuleidęs galvą. Atvykus kitiems pareigūnams, jis kartu su atvykusia eksperte E. B. bei kolegomis I. K. ir A. K. apžiūrėjo patalpas, apžiūroje taip pat dalyvavo ir R. R. . Iki jiems atvykstant daiktų nelietė ir jų vietos nekeitė. Ūkinio pastato patalpos ir gyvenamasis kambarys, kuriame buvo televizorius ir lova, bei virtuvė buvo tvarkingi, kituose kambariuose, palėpėje buvo netvarka (t. 2, b.l. 1-3, t. 3, b.l. 176-178, t. 4, b.l. 161-164).

Liudytojas Kelmės rajono policijos komisariato vyr. tyrėjas I. K. ikiteisminio tyrimo metu, taip pat bylą nagrinėjant pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose parodė, kad 2008 m. lapkričio mėnesį kartu su kolegomis R. B. ir A. K. važiavo į (duomenys neskelbtini) kaime esančią sodybą tikrinti gautą informaciją apie gaminamą naminę degtinę. Nuvykus, juos sodyboje pasitiko R. R. , kuris jiems pasakė, jog šioje sodyboje gyvena. Pastarasis buvo pasimetęs, atrodė sutrikęs. Ūkiniame pastate R. B. aptikus kanapių plantaciją, jie apžiūrėjo ūkinį pastatą, po to nuėjo į gyvenamąjį namą. Apžiūrėjus gyvenamąjį namą vizualiai, daiktų neliečiant, susidarė įspūdis, jog patalpos gyvenamos, nes buvo įjungtas televizorius, ant stalo padėti gėrimai, maistas. Apžiūrėjus virtuvę, joje esančioje spintoje buvo rasti užspaudžiami maišeliai su užrašytomis juodomis raidėmis bei baltos ir gelsvos spalvos milteliais viduje, kurie jam buvo panašūs į narkotines, psichotropines medžiagas. Virtuvėje ant stalo šalia namų apyvokos daiktų bei orinio šautuvo buvo folija uždengta stiklinė su milteliais, taip pat apvali geltonos spalvos dėžutė su milteliais. Viskas akivaizdžiai matėsi, ieškoti nereikėjo. Tuomet jis su R. B. klausė R. R. , kas juose yra. Pastarasis atsakė, kad „geriau jūs jų nematykit, gal susitarsim“. Po tokio R. R. atsakymo suprato, kad tos medžiagos gali būti psichotropinės, todėl pasakė, kad nėra dėl ko tartis. Tuomet R. R. pasimetė, susijaudino, pasakė, kad nežino kokia tai medžiaga. Tokių aplinkybių, kad sodyboje gyvena kiti asmenys, kad čia yra ne jo daiktai, nuteistasis neminėjo. Jie iškvietė pastiprinimą, atvyko pareigūnai su kameromis, aparatais, ekspertė, tada ir buvo apžiūrėta įvykio vieta. R. R. tiek aptinkant psichotropines medžiagas, tiek apžiūrint įvykio vietą buvo kartu su jais. Iki atvykstant kitiems pareigūnams name rastų daiktų nelietė. (t. 2, b.l. 4-6, t. 3, b.l. 163-165).

Iš liudytojos Kelmės rajono policijos komisariato ekonominių nusikaltimų grupės tyrėjos A. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, taip pat bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, matyti, kad tikrinant informaciją apie tai, jog (duomenys neskelbtini) kaime gali būti gaminama degtinė, ji kartu su R. B. ir I. K. nuvyko į sodybą, kurioje gyveno R. R. . Pastebėjo, kad jiems atvykus pastarasis labai jaudinosi. Kartu su R. R. apžiūrėjo ūkinį pastatą, kuriame rado didelį kiekį auginamų kanapių. Supratę, kad tai rimta, iškvietė operatyvinę grupę. Po to visi kartu nuėjo į namą. Jis atrodė kaip gyvenamas, nes buvo virtuvė, padėta maisto, stovėjo lova, televizorius. Virtuvėje buvo netvarka, ant stalo buvo visokių daiktų, tame tarpe stiklinėje folija uždengti milteliai, ant jos nedidelis maišelis su milteliais. Taip pat ten buvo gelsva dėžutė su baltais milteliais, kavos malūnėlis su žalsvais milteliais, orinis šautuvas. Sienoje įmontuotoje žalios spalvos spintoje taip pat buvo miltelių, sudėtų į didesnius užspaudžiamus maišelius. Kitame kambaryje – verandoje už kanapių matėsi šiukšlės. Iš kolegų R. B. ir I. K. žodžių žino, kad R. R. jiems siūlė tartis, bet pati šio pokalbio negirdėjo. Neprisimena, kad R. R. būtų minėjęs kitus kartu su juo gyvenusius asmenis ar kokį užsienietį. Jiems atvykus į įvykio vietą, rastų daiktų padėtis buvo tokia, kokia užfiksuota įvykio vietos apžiūros protokole, iki atvykstant pastiprinimui jie rastų daiktų nelietė ir jų vietos nekeitė. Tuo metu, kai jie aptiko psichotropines medžiagas, R. R. buvo kartu su jais. Atvykus kitiems pareigūnams ir atliekant įvykio vietos apžiūrą R. R. visą laiką buvo namo patalpose (t. 2, b.l. 7-9, t. 3, b.l. 165-166).

Liudytoja E. B. , apklausta apeliacinės instancijos teisme, parodė, kad 2008 metų rudenį jai paskambino kažkas iš pareigūnų ir pasakė, kad ji pasiimtų fotoaparatą bei kamerą ir atvyktų nurodytu adresu. Įvykio vietoje buvo Kelmės rajono pareigūnai. Ji su kamera ir fotoaparatu fiksavo įvykio vietą. Kiek prisimena, buvo rasti kažkokie maišeliai su milteliais. Jie buvo rasti virtuvėje, spintelėje. Kas buvo tuose maišeliuose, nežino. Ką rado virtuvėje ant stalo, neprisimena. Nuteistasis tuo metu sėdėjo virtuvėje ir buvo labai susinervinęs. Kad jis ką siūlytų, ji negirdėjo. Ji ėjo filmuoti ir fotografuoti ūkinį pastatą, po to gyvenamąjį namą, viską užfiksavusi išvažiavo, kiti pareigūnai dar ten liko (t. 4, b.l.160-161).

2008-11-10 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kurią nuomojosi nuteistasis R. R. , name, virtuvės kairiajame kampe stovinčios spintos viršutinėje lentynoje buvo rasti: plastikinis maišelis su juodos spalvos užrašais iš abiejų pusių „6/4“ ir plastikinis maišelis su juodos spalvos užrašais, kurių viduje neaiškios kilmės baltos spalvos milteliai. Šios spintos apatinėje lentynoje buvo rasti: polietileninis užspaudžiamas maišelis be užrašų ir polietileninis užspaudžiamas maišelis su juodos spalvos rašikliu padarytais užrašais „R ir G“, kurių viduje neaiškios kilmės gelsvos spalvos milteliai. Ant virtuvėje esančio medinio stalo buvo rasta apvali 5,5 cm skersmens geltonos spalvos dėžutė su užrašu „Uno Foods“ su neaiškios kilmės baltos spalvos milteliais viduje, polietileninis užspaudžiamas maišelis su baltos spalvos neaiškios kilmės milteliais, plastikinis užspaudžiamas maišelis su pilkos spalvos neaiškios kilmės milteliais ir tamsios spalvos priemaišomis bei plastikinė permatoma stiklinė, uždengta folija, kurioje neaiškios kilmės baltos spalvos milteliai (t. 1, b.l. 14-34). Iš 2009-02-02 Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 1-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos nutarimo dėl duomenų sutikslinimo matyti, jog R. R. nuomota sodyba, kurioje 2008-11-10 buvo surastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, yra ne (duomenys neskelbtini), bet (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 13).

Iš specialisto išvados Nr. 140-(116)-IS1-980 matyti, kad įvykio vietos apžiūros metu rastų plastikiniame maišelyje su užrašais „6/4“ esančių baltos spalvos miltelių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurio masė milteliuose 74,595 g, plastikiniame maišelyje su užrašais „R“ esančių baltos spalvos miltelių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurio masė milteliuose 28,871 g, dviejuose polietileniniuose užspaudžiamuose maišeliuose esančių gelsvos spalvos miltelių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurio masė milteliuose 72,069 g, apvalioje geltonos spalvos dėžutėje esančių baltos spalvos miltelių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurio masė milteliuose 1,987 g, polietileniniame užspaudžiamame maišelyje esančių baltos spalvos miltelių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurio masė milteliuose 0,276 g, plastikiniame užspaudžiamame maišelyje esančių pilkos spalvos miltelių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurio masė milteliuose 2,332 g; plastikinėje stiklinėje esančių baltos spalvos miltelių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurio masė milteliuose 5,289 g (t. 1, b.l. 77-79).

Taigi, pirmiau aptarti faktiniai duomenys patvirtina, kad 2008-11-10 R. R. nuomojamos sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), name policijos pareigūnai rado maišelius su psichotropine medžiaga – metamfetaminu, kurio bendra masė yra 185,419 g, o tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, atitinka labai didelį šios medžiagos kiekį. Kaip matyti iš nuteistojo R. R. apeliacinio skundo turinio, pastarasis šių byloje nustatytų faktinių aplinkybių iš esmės neneigia, tačiau aiškina, kad jo veiksmuose nėra jam inkriminuoto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymio – tyčios, kadangi jis metamfetamino nelaikė, jo nuomojamoje sodyboje buvusių miltelių niekada nematė ir nieko apie juos nežinojo. Toks apelianto argumentas yra nepagrįstas. Šioje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti bei nuosprendyje aptarti įrodymai, teisėjų kolegijos nuomone, patvirtina ne tik R. R. padarytos nusikalstamos veikos, t.y. neteisėto labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos laikymo, objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius požymius. Visų pirma, kaip matyti iš jau aptartų ir kitų šioje baudžiamojoje byloje esančių faktinių duomenų, sodybą, kurioje buvo rastas labai didelis kiekis metamfetamino, nuomojosi būtent nuteistasis R. R. . Jis joje nuolat būdavo, nes prižiūrėdavo auginamas kanapes, ir jokių kitų asmenų, išskyrus draugą iš Ispanijos, vardu Chose, į šią sodybą neįsileisdavo. Be to, tik išsinuomojus šią sodybą, R. R. kartu su T. L. tvarkė ne tik jos aplinką, bet ir namo dalį, kuria vėliau naudojosi, iš jos išnešė visus ankstesnių namo gyventojų paliktus jiems nereikalingus daiktus. Šias aplinkybes be nuteistojo R. R. ir T. L. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, patvirtina liudytojų policijos pareigūnų R. B. , I. K. ir A. K. parodymai bei įvykio vietos apžiūros protokolas ir prie jo pridėtos fotolentelės, iš kurių matyti, jog seni daiktai, drabužiai ir šiukšlės buvo sumesti namo palėpėje bei patalpose, kurios akivaizdžiai buvo nenaudojamos. Tuo tarpu virtuvėje, joje esančioje spintoje, po laiptais stovinčioje spintoje bei kambaryje, kuriame stovėjo lova, televizorius ir buvo auginama dalis kanapių, senų nenaudojamų daiktų nėra. Be to, iš minėtų liudytojų policijos pareigūnų parodymų bei įvykio vietos fotonuotraukų matyti, kad virtuvėje esančioje žalios spalvos sieninėje spintoje yra tik dvi nedidelės lentynos, kuriose be maišelių su psichotropine medžiaga yra sudėti skalbimo milteliai, indų ploviklis, kempinė indams plauti, t.y. kasdieną buityje naudojami daiktai, kurie, kaip patvirtino ir pats nuteistasis, priklausė jam ir jis juos naudojo. Taigi, visos šios aplinkybės paneigia nuteistojo R. R. apeliacinio skundo argumentą, kad maišelius su psichotropine medžiaga - metamfetaminu sodyboje galėjo palikti ankstesni jos gyventojai, o jis jų nepastebėjo. Be to, kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotų duomenų, analogišku principu, t.y. darant užrašus juodos spalvos rašikliu, buvo pažymėti ne tik maišeliai su psichotropine medžiaga, bet ir gyvenamame kambaryje rasti analogiški užspaudžiami maišeliai su džiovintomis kanapių dalimis, kuriuos neabejotinai naudojo būtent nuteistasis.

Kaip jau minėta, R. R. nuomojamoje sodyboje rastų miltelių sudėtyje esančio metamfetamino kiekis – 185,419 g – yra labai didelis, taigi, juodojoje rinkoje kainuoja nemažus pinigus. Todėl visiškai nelogiškas yra nuteistojo R. R. aiškinimas, kad pas jį į svečius atvykęs draugas iš Ispanijos atvežė ir jo sodyboje paliko šias brangiai kainuojančias psichotropines medžiagas, apie tai nieko jam nepasakęs. Juolab, kad psichotropinė medžiaga – metamfetaminas buvo sudėta į šešis skirtingo dydžio plastikinius maišelius, taip pat dėžutę ir stiklinę, išdėliotus skirtingose vietose: didesnis psichotropinės medžiagos – metamfetamino kiekis buvo maišeliuose, sudėtuose virtuvėje esančios spintos lentynose tarp nuteistojo kasdienio naudojimo buitinės paskirties daiktų, kita jos dalis buvo virtuvėje ant stalo šalia R. R. maisto produktų. Nors nuteistasis R. R. pastarąsias aplinkybes neigia, aiškindamas, kad pareigūnams atvykus ant stalo jokių miltelių nebuvo ir kad maišelius, dėžutę bei stiklinę su milteliais ant virtuvėje esančio stalo galėjo padėti policijos pareigūnai, šiuos daiktus suradę kitose sodybos namo vietose, tačiau toks nuteistojo aiškinimas yra paneigtas pirmiau aptartais nuosekliais liudytojų R. B. , I. K. ir A. K. parodymais, kad visi daiktai jiems atvykus į sodybą buvo tose vietose, kaip kad užfiksuota įvykio vietos apžiūros protokole, išskyrus maišelį su baltos spalvos milteliais, kuris, kaip paaiškino liudytoja A. K. ir kaip yra užfiksuota byloje esančiame vaizdo įraše iš įvykio vietos, buvo padėtas ant folija uždengtos stiklinės, buvusios virtuvėje ant stalo. Netikėti šiais liudytojų policijos pareigūnų parodymais, kurie viso proceso metu buvo nuoseklūs, nebuvo ir nėra jokio pagrindo.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jo kaltę padarius inkriminuotą nusikaltimą paneigia ir ta aplinkybė, kad ant jo sodyboje rastų maišelių su psichotropine medžiaga nėra jo pirštų antspaudų. Iš tiesų, kaip matyti iš byloje esančios specialisto išvados Nr. 140-(117)-IS1-1146 (t. 1, b.l. 82-84), ant R. R. sodyboje rastų ir paimtų polietileninių maišelių su psichotropine medžiaga rasti penki pirštų pėdsakai, tinkami asmeniui identifikuoti ir jie palikti ne R. R. , T. L. , bet kito ar kitų asmenų. Kita vertus, ant šių maišelių taip pat buvo rasti ir rankų pėdsakai, netinkami asmeniui identifikuoti. Todėl vertinti šią specialisto išvadą kaip neginčijamai patvirtinančią nuteistojo R. R. aiškinimą, jog jis maišelių su psichotropinę medžiaga niekada nėra matęs ir jų lietęs, apygardos teismas neturėjo jokio pagrindo.

Taigi, įvertinęs visas šias faktines aplinkybes, o taip pat nuteistojo sodyboje vykdomos veiklos pobūdį – augino didelį kiekį kanapių augalų, kuriose buvo nustatytas didelis kiekis narkotinės medžiagos, tas aplinkybes, kad ir pats nuteistasis vartojo psichoaktyvias medžiagas (rūkė kanapes), ką patvirtina tiek jo paties parodymais, tiek byloje esantis Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 68 (t. 1, b.l. 189), aktyviai šiomis medžiagomis domėjosi: ieškojo informacijos apie kanapių auginimą internete, konsultavosi su kanapes auginančiu savo draugu iš Ispanijos, vardu Chose, taip pat liudytojo R. B. aiškinimą, kad iš praktikos žinoma, jog pas nuteistąjį rastos psichotropinės medžiagos gali būti naudojamos kanapių efektui pastiprinti, apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog būtent nuteistasis R. R. neteisėtai laikė 2008-11-10 įvykio vietos apžiūros metu rastą labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino. Kad nuteistasis suprato savo atliekamų veiksmų, susijusių su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos, pavojingumą, patvirtina ne tik pirmiau aptartos, bet ir tos byloje nustatytos aplinkybės, kad policijos pareigūnams namo virtuvėje pamačius maišelius su milteliais, R. R. siūlė jų nematyti bei tartis. Taigi, esant šioms aplinkybėms, apygardos teismas pagrįstai pirmiau aptartus nuteistojo R. R. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, numatančią atsakomybę už neteisėtą labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų laikymą.

Apeliaciniame skunde nuteistasis R. R. teigia, jog apygardos teismas, grįsdamas jo kaltę, nepagrįstai rėmėsi įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, nes jie buvo gauti pažeidžiant įstatymų reikalavimus. Teisėjų kolegija su šiuo nuteistojo apeliacinio skundo argumentu sutinka tik iš dalies. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, jog, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, nustatytos duomenų gavimo (rinkimo) tvarkos pažeidimai savaime dar nereiškia, kad tokie duomenys jau negali būti įrodymais. Nustačius, kad renkant duomenis buvo pažeista jų fiksavimo tvarka, būtina įvertini: 1) ar nustatytos tvarkos pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir 2) ar dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės. Teisėjų kolegijos nuomone, tokių pažeidimų šiuo konkrečiu atveju nebuvo padaryta.

Dėl nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytų 2008-11-10 įvykio vietos apžiūros protokolo trūkumų, susijusių šio lapų numeravimu bei augalinės kilmės medžiagų pakuočių skaičiumi, yra pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 1 d. nuosprendyje nagrinėjant nuteistojo R. R. apeliacinio skundo argumentus dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 265 straipsnio 1 dalyje, todėl teisėjų kolegija pakartotinai dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi įvykio vietos apžiūros protokolą bei šio protokolo priedus, t.y. fotolenteles bei vaizdo įrašą, sutinka su nuteistojo R. R. apeliacinio skundo argumentu, kad įvykio vietoje 2008-11-10 darytas vaizdo įrašas nėra išsamus – jame nėra užfiksuoti įvykio vietos protokole bei nuotraukose fiskuoti maišeliai su psichotropine medžiaga, rasti virtuvėje esančioje sieninėje spintoje, taip pat neužfiksuota polietileninio maišelio su pilkos spalvos priemaišomis bei geltonos dėžutės su ispaniškais užrašais buvimo vieta, nuteistojo R. R. buvimas įvykio vietoje apžiūros metu. Nepaisant to, kaip jau buvo minėta, tiek plastikinių maišelių, tiek dėžutės bei stiklinės su, kaip vėliau paaiškėjo, psichotropine medžiaga, radimo policijos pareigūnams atvykus į R. R. sodybą vieta yra aiškiai užfiksuota įvykio vietos apžiūros protokole bei prie jo esančiose fotolentelėse. Dėl šiame procesiniame dokumente ir jo prieduose užfiksuotų aplinkybių tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu ne kartą buvo apklausti liudytojai R. B. , I. K. ir A. K. , kurių parodymai iš esmės atitiko įvykio vietos protokole bei fotolentelėse užfiksuotas bylai reikšmingas aplinkybes, išskyrus tą aplinkybę, jog plastikinis maišelis su baltos spalvos milteliais pareigūnų buvo rastas ne šalia ant stalo stovinčios folija uždengtos stiklinės su milteliais, bet uždėtas ant jos. Kita vertus, kaip jau minėta, tikroji šio maišelio buvimo vieta yra užfiksuota pirmiau aptartame vaizdo įraše, o jo buvimo vieta, kaip kad paaiškino įvykio vietos apžiūrą atlikę pareigūnai, galėjo būti pakeista pradėjus rastų daiktų, jau užfiksuotų vaizdo kamera, apžiūrą.

Nuteistasis R. R. , apklausiamas apeliacinės instancijos teisme, nurodė, kad jis psichotropinių medžiagų suradimo momento jo nuomojamoje sodyboje apskritai nematė, nes buvo išvestas į lauką, tačiau teisėjų kolegija kritiškai vertina tokį nuteistojo aiškinimą. Visų pirma, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tokių aplinkybių nuteistasis nenurodė, jis aiškino, kad pareigūnai namo vidų apžiūrinėjo jo akivaizdoje ir tik vėliau jis buvo išvestas į lauką, o išeidamas matė ant stalo padėtą stiklinę ir kažkokius pakelius. Tokių aplinkybių, kad jo nuomojamos sodybos namas buvo apžiūrėtas jam nedalyvaujant, nuteistasis nenurodė ir tuo metu, kai jam susipažinimui buvo pateiktas įvykio vietos apžiūros protokolas, o tik paaiškino, jog atsisako su šiuo protokolu susipažinti ir jį pasirašyti. Be to, liudytojai R. B. , I. K. ir A. K. nuosekliai tvirtino, jog R. R. visą laiką buvo kartu su jais apžiūrimose patalpose ir niekur išvestas nebuvo. Kad nuteistasis R. R. buvo namo virtuvėje, patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja E. B. , atvykusi fiksuoti įvykio vietą.

Esant šių aplinkybių visumai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apygardos teismas neturėjo jokio pagrindo nesivadovauti 2008-11-10 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, pagrįstai šį procesinį dokumentą pripažino tinkamu įrodymu byloje ir juo rėmėsi grįsdamas nuteistojo R. R. kaltę.

Kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnų darbo trūkumą nuteistasis R. R. nurodo ir tai, jog pastarieji neieškojo jo nurodyto asmens vardu Chose, nepaėmė ir nepažiūrėjo jo paties mobiliojo ryšio telefonų, kuriuose turėjo būti užfiksuotas šio asmens telefonas. Teisėjų kolegija šiuos nuteistojo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Visų pirma, tas aplinkybes, kad metamfetaminą į sodybą galėjo atgabenti jo draugas iš Ispanijos vardu Chose, nuteistasis R. R. nurodė tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir tuomet buvo bandoma išsiaiškinti šio asmens atvykimo į Lietuvą laiką. Be to, kaip matyti iš byloje apklaustos nuteistojo sugyventinės B. T. parodymų, nuteistasis iki įvykio turėjo tik vieną mobiliojo ryšio telefoną, kurį ji pati iš karto po R. R. sulaikymo sudegino. Taigi, ikiteisminio tyrimo pareigūnai paimti ir apžiūrėti R. R. telefoną iš esmės neturėjo jokios galimybės, kadangi pastarasis buvo sunaikintas iki jiems atliekant kratą nuteistojo bute.

Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų.

Apygardos teismas, padaręs pagrįstas išvadas dėl nuteistojo R. R. kaltės neteisėtai laikius labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino, neįvertino tos aplinkybės, kad byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių nuteistojo R. R. kaltę neteisėtai įgijus jam inkriminuotą didelį kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką.

Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamai neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų gali reikštis minėtomis veikomis, kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį. BK 260 straipsnio 3 dalies dispoziciją sudaro nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių visuma ir bet kurios iš jų padarymas gali būti (esant visiems sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal šį baudžiamąjį įstatymą. Todėl teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų (kasacinės nutartys Nr. 2K-250/2008, 2K-9-218/2009 ir kt.).

Skundžiamame nuosprendyje apygardos teismas konstatavo, jog R. R. tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo labai didelį kiekį, t.y. 185,419 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, tačiau šios nusikalstamos veikos, kurią pripažino įrodyta, nepagrindė baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nenustatė esminių R. R. inkriminuoto labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos – metamfetamino įgijimo aplinkybių, t.y. kur, kada, kokiomis aplinkybėmis, iš kokio asmens R. R. įgijo šią psichotropinę medžiagą, kokiais veiksmais ši jo veika pasireiškė. Labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos įgijimo faktą apygardos teismas pripažino nustatytu iš esmės remdamasis vien šios psichotropinės medžiagos laikymo faktu, tačiau toks teismo sprendimas neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pats nuteistasis R. R. viso proceso metu neigė įgijęs didelį kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino. Kitų duomenų, kurie galėtų būti vertinami kaip objektyvūs ir neginčijami įrodymai, patvirtinantys R. R. kaltę padarius šią nusikalstamą veiką, byloje taip pat nėra. Esant šioms aplinkybėms, apygardos teismo nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms (BPK 328 straipsnio 3 punktas). Iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalinamos R. R. inkriminuotos aplinkybės, kad jis tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – iš viso 185,419 g psichotropinės medžiagos metamfetamino. Šiuo atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. R. nuo tiksliai nenustatytos datos sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje esančioje spintelėje ir ant stalo neteisėtai laikė į šešis plastikinius užspaudžiamus maišelius, plastikinę dėžutę ir plastikinę stiklinę supakuotą labai didelį kiekį – iš viso 185,419 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kol 2008 m. lapkričio 10 d. apie 14.00 val. šią psichotropinę medžiagą surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Keičiant pirmosios instancijos teismo nuosprendį, R. R. paliekama apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta bausmė. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog apygardos teismas R. R. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskyrė laisvės atėmimą dešimčiai metų, t.y. minimalią šio baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmę. Todėl, net ir susiaurinus R. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos apimtį, ši bausmė atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus ir nėra įstatyminio pagrindo dar labiau ją švelninti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nuosprendį pakeisti:

pašalinti iš nuosprendžio nustatomosios dalies aplinkybę, kad R. R. tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – iš viso 185,419 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.