Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdimaro Bavėjano (pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio, kuriuo R. R. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 265 str. 1 d. (dėl neteisėto kanapių auginimo) – laisvės atėmimu dvejiems metams;

- pagal BK 260 str. 3 d. (dėl neteisėto labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimo ir laikymo) - laisvės atėmimu dešimčiai metų.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 2 p. , bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dešimčiai metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2008 m. lapkričio 10 d. iki 2009 m. lapkričio 24 d. laikas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R. nuteistas už tai, kad pažeisdamas nustatytą tvarką, nuo 2008 m. birželio mėn., nuo tiksliai nenustatytos datos iki 2008 m. lapkričio 10 d., sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), ūkiniame pastate ir gyvenamojo namo patalpose augino didelį kiekį, ne mažiau nei 458 vnt., kanapių augalų, kuriuose, kaip nustatyta atlikus tyrimą, yra didelis kiekis narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurios bendroji masė yra 1906,22 g, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 265 str. 1 d.

Taip pat, jis nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos, t. y., tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo labai didelį kiekį - iš viso 185,419 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir į šešis plastikinius užspaudžiamus maišelius, plastikinę dėžutę ir plastikinę stiklinę supakuotą šį labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, iš viso 185,419 g metamfetamino laikė sodybos gyvenamojo namo virtuvėje esančioje spintelėje ir ant stalo iki 2008 m. lapkričio 10 d., apie 14 val., kol ją surado ir paėmė policijos pareigūnai, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 3 d.

Teismas pažeidė nekaltumo prezumpciją, perkeldamas apeliantui įrodinėjimo pareigą apie kanapių sėklų rūšies įgijimo aplinkybes. Byloje neištirtas kanapių tipas, nenustatyta iš kurios kanapių dalies paimta tyrimui medžiaga, šio mėginio paruošimo tyrimui aplinkybės, kanapių augaluose esančių cheminių medžiagų santykis, pagal kurį skiriami kanapių tipai, bei narkotinės medžiagos procentas užaugintose kanapėse. Šių aplinkybių negalėjo paaiškinti ir teisme apklausta specialistė D. D..

Byloje nėra duomenų apie tai, kad būtent apeliantas neteisėtai disponavo, įgijo ir laikė labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos-metamfetamino. Nuosprendžio išvada apie apelianto disponavimą labai dideliu kiekiu paminėtos medžiagos neargumentuota. Apeliantas nurodo, kad psichotropinių medžiagų laikymui ir įgijimui yra būtinas valinis kontaktas ir subjektyvus psichologinis ryšys su medžiaga. Byloje yra duomenys tik apie tai, kad sodyboje buvo psichotropinė medžiaga, tačiau už šios medžiagos buvimą nėra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Teismas neįrodė šios medžiagos įsigijimo fakto, nuosprendyje nėra nurodytas šios veikos padarymo laikas, vieta, būdas, kaltės pobūdis, nusikaltimo motyvas bei jos pasekmės. Taip pat, teismas nepaneigė apelianto versijos, kad jis nežinojo, jog sodyboje yra psichotropinė medžiaga-metamfetaminas ir jog būtent apeliantas yra kaltas dėl jos laikymo. Todėl apeliantas teigia, kad jo kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas yra neįrodyta.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvaujantis nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras – tenkinti ši dalies, t. y. R. R. pagal BK 260 str. 3 d. išteisinti, o nuosprendžio dalį dėl apelianto nuteisimo pagal BK 265 str. 1 d. palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus dėl kanapių auginimo ir pagrįstai R. R. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 261 str. 1 d.

Apeliacinio skundo argumentai šioje dalyje pirmosios instancijos teismo išvadų dėl R. R. kaltės ir veikos juridinio įvertinimo nepaneigia.

Nuteistasis savo kaltę dėl paminėtos nusikalstamos veikos padarymo ginčija teisės ir baudžiamojo proceso įstatymo taikymo prasme.

Kolegija daro išvadą, kad byloje nėra padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų, kurie suvaržė įstatymo garantuojamas R. R. teises ar kurie sukliudė teismui išsamiai ar nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį dėl neteisėto kanapių auginimo.

Skundžiamame nuosprendyje išsamiai ir argumentuotai aptarta kokius teisės aktus, augindamas narkotines kanapes, pažeidė apeliantas. Nuosprendyje paminėtų teisės aktų pažeidimo fakto apeliantas neginčija, tačiau nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepaneigė jo versijos, jog jis įgijo pluoštinių kanapių sėklas, tikėdamasis iš jų išauginti pluoštines kanapes.

Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas pašalinti visas abejones dėl kanapių rūšies byloje paskyrė narkotinių ir psichotropinių medžiagų ekspertizę. Šios ekspertizės akte aiškiai ir kategoriškai konstatuota, kad visa tyrimui pateikta augalinės kilmės medžiaga (septyniose dėžėse ir kavos malimo aparate) yra narkotinė medžiaga – kanapės, kuriose ?-9- tetrahidrokanabinolio koncentracija yra nuo 3 % iki 8 %, o vidutinė koncentracija - 6,7%.

Taigi, pas apeliantą rastose kanapėse tetrahidrokanabinolio kiekis daug kartų viršija Europos Sąjungos Tarybos 2003 m. rugsėjo 29 d. reglamente (EB) Nr. 1782/2003 nurodytose kanapėse, klasifikuojamose pagal kodą 53021/000, leistiną paminėtos veiksliosios medžiagos kiekį (0,2%).

Taigi, aptarti nusikalstamos veikos objektyviosios pusės elementai leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad R. R. tyčia buvo nukreipta į augalinės kilmės narkotinės medžiagos (kanapių) auginimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas nuteisti R. R. pagal BK 265 str. 1 d. yra teisėtas ir pagrįstas.

Tačiau kolegija daro išvadą, kad byloje nėra surinkta patikimų įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, jog R. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 3 d. R. R. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai neigė, kad sodyboje rastas amfetaminas priklausė jam. Jis nurodė, kad amfetaminą galėjo palikti jo pažįstamas ispanas vardu „C.“. Tam, kad paneigti paminėtus nuteistojo parodymus, kurie BK 20 str. prasme taip pat yra savarankiškas įrodymų šaltinis, nepakanka vien jais netikėti. Būtina nurodyti, kokie kiti patikimi įrodymai paneigia nuteistojo parodymus.

Kolegija daro išvadą, kad tokių įrodymų byloje nėra.

Skundžiamu nuosprendžiu R. R. yra nuteistas už labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos – metamfetamino įgijimą ir laikymą. Pirmosios instancijos teismas iš kaltinimo pašalino alternatyvų nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 str. 3 d. požymį – psichotropinės medžiagos gabenimą, nenustačius jokių gabenimą patvirtinančių aplinkybių. Tačiau apygardos teismas, šiuo atveju, nebuvo iki galo nuoseklus, nes byloje taip pat nėra nustatyta jokių aplinkybių, patvirtinančių šios medžiagos įgijimą. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje yra išdėstytos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės (tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – iš viso 185,89 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino). Tačiau pagal nuosekliai formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką narkotinių ar psichotropinių medžiagų ar kitokių apyvartoje draudžiamų daiktų įgijimas ,,nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis“ negali būti inkriminuojamas (kasacinės nutartys Nr. 2K-301/2005, 2K-P-218/2009).

Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies seka, kad apygardos teismas R. R. kaltę iš esmės grindė liudytojų (policijos darbuotojų) R. B., I. K. ir A. K. parodymais ir įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotomis metamfetamino suradimo aplinkybėmis.

Paminėti liudytojai iš tiesų patvirtino, kad įvykio vietoje R. R. buvo sunerimęs, jaudinosi, o suradus miltelius (kaip vėliau paaiškėjo – metamfetaminą) siūlė ,,jų nematyti ir geriau susitarti“. Kolegijos nuomone, tokia R. R. būsena gali būti paaiškinama ne tik baime dėl atsakomybės už psichotropinės medžiagos laikymą, bet ir baime dėl atsakomybės už neteisėtą kanapių auginimą.

Siūlymas susitarti ar nematyti rastų miltelių taip pat vienareikšmiškai negali būti vertinamas kaip nuteistojo kaltę patvirtinanti aplinkybė, nes taip elgtis gali ir asmuo, kuris tyčia laiko psichotropinę medžiagą, ir asmuo, kuriam apie įtartinų, jam nepriklausančių miltelių suradimą jo nuomojamame gyvenamajame name tampa žinoma tik po šių miltelių suradimo.

Iš liudytojų A. K., I. K., R. B. ir G. B. parodymų seka, kad R. R. metamfetamino suradimo metu buvo virtuvėje ir tuo metu siūlė policijos darbuotojams jo (metamfetamino) „nematyti“ ir „susitarti“. Tačiau iš apeliacinės instancijos teisme peržiūrėto vaizdo įrašo prie įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad R. R. buvimas metamfetamino suradimo vietoje yra iš viso neužfiksuotas, o tuo pačiu neužfiksuoti reikšmingi bylai jau paminėti nuteistojo pasiūlymai. R. R. buvimas gyvenamajame name taip pat neužfiksuotas nei vienoje fotonuotraukoje prie įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 22-34). Iš to seka, kad R. R. parodymai, kad jis gyvenamojo namo apžiūros metu buvo išvestas į lauką, yra nepaneigti. Akivaizdu, kad būdamas lauke ir nematydamas metamfetamino suradimo fakto, jis negalėjo siūlyti „susitarti“ ir jo (metamfetamino) „nematyti“.

Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu iškraipė R. R. parodymus, esą pats nuteistasis ,,namo apžiūros metu sėdėjo nuleidęs galvą ir nematė iš kur tie daiktai paimti“. Tokių parodymų R.R. nedavė nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme (t. 2, b. l. 163, 166-167, 172-176, 179-180, 182-183, t. 3, b. l. 183-188).

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje taip pat daroma išvada, kad metamfetamino suradimas spintoje kartu su namų apyvokos reikmenimis rodo, jog R. R. ,,minėtomis spintomis ir jose esančiais daiktais naudojosi“. Tokia teismo išvada yra prielaidos pobūdžio ir abstrakti, nes naudojimosi spintoje esančiomis trąšomis, skalbimo milteliais, kurie yra taip pat baltos spalvos, indų plovikliu dar neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad R. R. laikė arba kaip nurodyta nuosprendyje ,,naudojosi“ psichotropine medžiaga.

Iš R. R. parodymų seka, kad asmuo vardu „C.“ iš gyvenamojo namo išvyko 2008 m. lapkričio 10 d. ryte. Tokie nuteistojo parodymai yra taip pat nepaneigti. Įvykio vietos apžiūra pradėta daryti tą pačią dieną, 14 val. 10 min. Todėl natūralu, kad šios psichotropinės medžiagos nuteistasis galėjo nepastebėti, jeigu ją, kaip teigia apeliantas, būtų palikęs asmuo vardu „C.“, nurodytos dienos ryte laikinai išvykdamas pas merginą. Tai, kad toks asmuo prieš narkotinių ir psichotropinių medžiagų suradimą laikinai gyveno R. R. nuomojamoje sodyboje yra neginčijamai nustatyta.

Neatitinka tikrovės ir liudytojų R. B., I. K., A. K., E. B. tvirtinimas, kad įvykio vietoje rastų daiktų, tarp jų ir amfetamino, iki jų suradimo ir suradimo vietos fiksavimo techninių priemonių pagalba (fotografuojant ir filmuojant) jie nelietė, t. y. buvimo vietos nekeitė.

Iš apeliacinės instancijos teisme peržiūrėto vaizdo įrašo matyti, kad dviejų polietileninių maišelių su amfetaminu, kurių suradimas užfiksuotas įvykio apžiūros protokole (t. 1, b. l. 17) ir fotonuotraukoje Nr. 37, ant stalo iš viso nėra. Ant stalo nėra ir nurodytoje nuotraukoje užfiksuoto šautuvo, kuris pagal filmuotą medžiagą, rastas ant pečiaus. Filmuotoje medžiagoje (išskyrus plastmasinę stiklinę ant stalo) taip pat nėra užfiksuotas metamfetamino suradimas spintoje. Taigi, įvykio vietos apžiūros protokole nurodyti duomenys apie reikšmingas bylai aplinkybes ženkliai skiriasi nuo šios apžiūros priede – kompaktiniame diske užfiksuotų duomenų. Tokių skirtumų atsiradimo aplinkybių ir priežasčių liudytoja E. B. įtikinamai paaiškinti negalėjo.

BPK 91 str. nurodyta, kad daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi materialūs objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiais ar priemonėmis, nusikalstamos veikos rezultatais arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektais, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonėmis nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti.

Tokius daiktus suradus įvykio vietoje apžiūros metu būtina tiksliai užfiksuoti jų suradimo vietą, nes ši aplinkybė atskirais atvejais padeda atskleisti nusikalstamą veiką arba paneigti kaltinimus. Šioje byloje daiktai, turintys reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, buvo pakuotės su psichotropine medžiaga. Pagal BPK 207 str. 2 d. nuostatas, apžiūros protokole smulkiai aprašomi apžiūrėti objektai, nurodomi jų požymiai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti. Apžiūrimi daiktai kiek galima nufotografuojami arba nufilmuojami. Ši imperatyvi norma reikalauja, kad apžiūrimo daikto užfiksavimas technikos pagalba būtų toks, kurį būtų galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatymu numatytais proceso veiksmais (apžiūrint fotonuotraukas, peržiūrint filmuotą medžiagą). To reikalauja BPK 20 str. 4 d. Tokiu būdu patikrinus įvykio apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuotus duomenis galima būtų vertinti šių duomenų patikimumą. Šioje byloje reikšmingos bylai aplinkybės – psichotropinės medžiagos suradimo vietos, kuri pagal skundžiamą nuosprendį buvo viena iš R. R. kaltę patvirtinančių įrodymų, patikrinti peržiūrint filmuotą medžiagą ir fotonuotraukas nėra galimybės, nes apžiūros protokole ir nuotraukose užfiksuotos šios medžiagos suradimo vietos nesutampa su filmuotoje medžiagoje užfiksuotais duomenimis.

Kolegija daro išvadą, kad reikšmingų bylai duomenų fiksavimo būdai visiems teisminio nagrinėjimo dalyviams neturi kelti jokių abejonių dėl šių duomenų patikrinimo ir pašalinti bet kokią galimybę iškraipyti paminėtus duomenis. Šioje byloje abejonių dėl įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotų duomenų patikimumo yra daug. Jų nepašalina pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme apklaustų liudytojų R. B., I. K., A. K., E. B. parodymai. Priešingai, iš liudytojo R. B. parodymų apeliacinės instancijos teisme seka, kad psichotropinės medžiagos suradimo vieta galėjo būti pakeista.

Kolegija daro išvadą, kad byloje išnaudotos visos galimybės pašalinti abejones dėl skundžiamame ir šiame nuosprendyje aptartų duomenų patikimumo. Todėl šios abejonės turi būti vertinamos nuteistojo naudai.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos patikimais įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę. Byloje tokių įrodymų, tiek juos vertinant atskirai, tiek visumos kontekste, nėra. Todėl skundžiamo nuosprendžio dalis dėl R. R. nuteisimo pagal BK 260 str. 3 d. naikintina. Šioje dalyje priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis.

Naikintina ir nuosprendžio dalis dėl paskirtų bausmių bendrinimo.

R. R. pagal BK 265 str. 1 d. paskirta dviejų metų laisvės atėmimo bausmė, kurią, įskaičius sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtą laiką, nuteistasis jau atliko. Todėl jis iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos nedelsiant paleistinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio dalį dėl R. R. nuteisimo pagal BK 260 str. 3 d. panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį.

R. R. pagal BK 260 str. 3 d. išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 2 p. pagrindu.

Nustatyti, kad įskaičius sulaikyme išbūtą laiką (nuo 2008 m. lapkričio 10 d.), R. R. bausmę, paskirtą pagal BK 265 str. 1 d., yra atlikęs.

R. R. iš laisvės atėmimo vietos nedelsiant paleisti, o kardomąją priemonę - suėmimą panaikinti.

R. R. asmens pasą ir vairuotojo pažymėjimą grąžinti R. R..

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.