Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Jadvygos Mardosevič ir Astos Pikelienės, apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) SB „Delfinas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal V. G. ieškinį atsakovui sodininkų bendrijai (toliau – SB) „Delfinas“ dėl pašalinimo iš bendrijos narių pripažinimo neteisėtu (nuginčijimo) ir teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

V. G. byloje Nr. e2-7591-592/2015, nagrinėjimo metu kelis kartus patvirtino, kad jis žinojo dar 2015 metų gegužės mėnesį, jog jam buvo žinoma aplinkybė, kad jis nebėra Apeliantės narys. Byloje Nr. e2-7591-592/20 15 Apeliantė parengė išsamius rašytinius paaiškinimus, kuriuose buvo nurodyta, kodėl Atsakovui yra skaičiuojami mokesčiai, kaip ne sodininkų bendrijos nariui, taip pat buvo pateiktas protokolo išrašas, kuriame buvo nurodyta, jog Atsakovas buvo pašalintas iš Apeliantės narių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų. Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl nario pašalinimo iš sodininkų bendrijos ir senaties taikymo.

Sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir SBĮ) 1 straipsnyje, kuriame apibrėžta šio įstatymo paskirtis, nurodyta, kad šiuo įstatymu nustatytas sodininkų bendrijų valdymas ir veikla, sodininkų bendrojo naudojimo turto valdymas, sodininkų bendrijos nario teisės ir pareigos, mėgėjų sodo teritorijos ir sodų sklypų tvarkymo bei naudojimo reikalavimai bei kiti klausimai. Sodininkų bendrija yra atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalis, visapusiškai plėtojanti mėgėjų sodininkystę, puoselėjanti ir tausojanti gamtą ir kraštovaizdį. Ji yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu (SBĮ 3 straipsnio 1 dalis). Taigi, sodininkų bendrijos vienija savanorišku pagrindu į organizacinę struktūrą susijungusius asmenis, turinčius siekį plėtoti mėgėjų sodininkystę, per jas sprendžiami bendrieji tam tikroje teritorijoje mėgėjų sodininkyste užsiimančių asmenų reikalai, įgyvendinamos bendrosios jų teisės ir pareigos.

Bendrija savo veikloje vadovaujasi Civiliniu kodeksu, Sodininkų bendrijų ir kitais įstatymais bei teisės aktais, bendrijos įstatais ir bendrijos vidaus tvarkos taisyklėmis, savo veiklą grindžia narių solidarumo, lygiateisiškumo, demokratiškumo ir tarpusavio susitarimo bei pagalbos principais (SBĮ 3 straipsnio 2, 3 dalys). Nurodyti principai, viena vertus, reiškia, kad sprendimai turi kiek įmanoma labiau atitikti visų bendrijos narių interesus, kita vertus, nepasiekus bendro sutarimo, individualūs atskirų narių interesai gali būti tam tikru mastu ribojami. Kiekvienas asmuo, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas įvertinęs įrodymus pagrįstai konstatavo, kad ginčijamas susirinkimas dėl V. G. narystės įvyko bendrijos narius tinkamai informavus, kadangi bendrijos įstatuose numatyta tvarka (skelbimo patalpinimas skelbimų lentoje likus 2 savaitėms iki susirinkimo) buvo išlaikyta, tai patvirtino iš esmės teismo apklausti liudytojai (kiti bendrijos nariai). Taipogi sprendimas priimtas, kaip to reikalauja Įstatymas ir Įstatai, dalyvavusių asmenų kvalifikuota balsų dauguma (8 iš 9 dalyvavusių, iš viso bendrijoje 12 narių).

Tačiau pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį patenkino tuo pagrindu, jog skelbime buvo netinkamai nurodyta formuluotė dėl ieškovo narystės bendrijoje aptarimo, o ne dėl pašalinimo iš bendrijos narių ir antra, nedalyvavo asmuo, kuris buvo pašalintas iš bendrijos narių, nebuvo paimti jo raštu paaiškinimai, nebuvo suteikta jam galimybė pateikti savo poziciją ir žodžiu, taip pat nesant duomenų, jog iki susirinkimo jam raštu asmeniškai buvo suformuluotos ir įteiktos jo pašalinimo iš bendrijos narių priežastys.

Kolegija nesutinka su minėtais pirmosios instancijos teismo argumentais. Visų pirma, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, jog Bendrijos nariai, tame tarpe ir ieškovas, buvo tinkamai informuoti apie patį susirinkimą ir jo darbotvarkę. Tokiu atveju ieškovas turėjo teisę dalyvauti, ar ne minėtame susirinkime svarstant jo narystės bendrijoje klausimą, nors dalyvauti ir balsuoti bendrijos susirinkimuose yra bendrijos narių teisė, ne pareiga (SBĮ 22 straipsnio 2 dalies 1 punktas, SB „Delfinas“ įstatų 21.1. punktas), tačiau tik įgyvendindami šią teisę bendrijos nariai gali išreikšti savo nuomonę ir valią svarstomais klausimais, taip daryti įtaką priimamiems sprendimams. Šią teisę narys gali įgyvendinti per įgaliotą asmenį (SBĮ 16 straipsnio 7 dalis), pareikšdamas savo nuomonę raštu (SBĮ 16 straipsnio 10 dalis). Ieškovas elgėsi pasyviai, bendrijos reikalais nesidomėjo, susirinkime nedalyvavo. Teisėtai priimti bendrijos narių susirinkimo sprendimai yra privalomi vykdyti bendrijos nariams (SBĮ 22 straipsnio 4 dalis, 1 punktas), nepriklausomai nuo to, ar jie dalyvavo susirinkime. Darbotvarkės formuluotė iš esmės buvo aiškiai suformuluota – buvo svarstomas ieškovo narystės klausimas, t.y. ar jis toliau liks nariu, ar bus pašalintas. Tačiau, kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, ieškovas pasirinko teisę nedalyvauti minėtame susirinkime, kuriame Bendrija 2012-11-18 priėmė sprendimą dėl V. G. pašalinimo iš sodininkų bendrijos narių.

Antra, svarbi aplinkybė ta, jog atsakovas prašė taikyti 3 mėnesių sutrumpintą senatį. Tokio pobūdžio reikalavimams taikytinas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 4 dalis). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo laiką (objektyvųjį momentą), kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą. Teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo, nes asmens nerūpestingumu arba aplaidumu negalima pateisinti kitų asmenų interesų suvaržymo (CK 1.2 straipsnis, 1.5 straipsnio 1 dalis). Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susidariusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kirstnė“ ir kt. v. UAB Medicinos bankas ir kt., bylos Nr. 3K-3-317/2008; 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Švenčionių rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-532/2009; 2010 m. sausio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. M. ir kt. v. M. Ž. ir kt., bylos Nr. 3K-3-11/2010; 2013 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius v. L. M. , bylos Nr. 3K-3-362/2013; kt.).

Nagrinėjamu atveju, iš teismų informacinės sistemos LITEKO esančių duomenų matyti, jog tarp tų pačių šalių vyko ginčas dėl pareigos bendrijai mokėti mokesčius civilinėje byloje (Nr. e2-7591-592/2015; ir apeliacine tvarka išnagrinėtoje c/b Nr. e2A-416-340/2016, teisminio proceso Nr. 2-68-3-01282-2015-0). Pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimą matyti, kad V. G. savo pareigą mokėti mokesčius bendrijai ginčijo tuo aspektu, jog jis nėra bendrijos narys, be to, jis nurodė, kad bendrijos nariams skaičiuojami mažesni mokesčiai nei jam. Pažymėjo, kad neaišku dėl kokių priežasčių jis yra išmestas iš bendrijos narių ir kaip bendrija skaičiuoja mokėtinus mokesčius. Taigi minėtoje byloje ieškovas apie ginčijamą sprendimą jį pašalinti iš bendrijos narių žinojo anksčiau nei 2015 m. gegužės mėnesį. Ieškinį šioje byloje pateikė 2015 m. lapkričio 11 d., t.y., praleido nustatytą trejų mėnesių terminą pateikti ieškinį dėl ginčijamo sprendimo. Be to, kolegija atkreipia dėmesį, jog ieškovas būdamas rūpestingas ir apdairus mokesčių mokėtojas apie savo statuso pasikeitimą turėjo žinoti jau nuo 2012-11-18 gavęs sąskaitas-faktūras, kuriose buvo nurodyti mokesčiai. Taip pat jis turėjo teisę pats išsireikalauti iš bendrijos atitinkamus dokumentus, tačiau to nepadarė.

Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus ir netinkamai pritaikė ginčo materialines teisės normas, todėl ginčijamas sprendimas naikintinas ir priimamas naujas sprendimas.

Tenkinus apeliacinį skundą iš ieškovo V. G. atsakovo Sodininkų bendrija „Delfinas“ naudai priteistinos 41 Eur bylinėjimosi išlaidos patirtos apmokant už teikiamą apeliacinį skundą (CPK 93 str.). Nors byloje yra pateikti įrodymai apie atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, t.y. 50 eurų už advokato padėjėjo pagalbą rengiant apeliacinį skundą, tačiau remiantis Lietuvos Advokatūros įstatymo 34 str. 2 d., advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teisme, tai gi ir procesinius dokumentus gali rengti tik pirmosios instancijos teismui, dėl ko prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas rengiant apeliacinį skundą, yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 2 p., 331 str., teismas

nusprendė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo V. G. ieškinį atmesti.

Iš ieškovo V. G. atsakovo Sodininkų bendrija „Delfinas“ naudai priteisti 41 Eur bylinėjimosi išlaidos patirtų apmokant už teikiamą apeliacinį skundą.