- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-09
- Bylos Nr.
- e2-687-722/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-03000-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lidija Deksnienė
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Aris Damušis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kraujo donorystės centras“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Valnetas“, ieškinį atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl priverstinės turto hipotekos pripažinimo negaliojančia ab initio, trečiasis asmuo antstolis M. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė, atstovaujama bankroto administratoriaus, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti pastatui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresas: (duomenys neskelbtini), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai nustatytą ir 2015 m. lapkričio 11 d. Hipotekos registre įregistruotą priverstinę hipoteką negaliojančia ab initio; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (el. b. 1. 1–8).
Ieškinyje bei teismo posėdžiuose ieškovės atstovas nurodė, kad antstolio M. P. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0123/15/004433, kurioje atliekami vykdomieji veiksmai iš skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pagal Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 25 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-653-390/2015 dėl 113 562,09 Eur skolos išieškojimo ieškovo BUAB „Kraujo donorystės centras“ naudai. Atliekant vykdomuosius veiksmus vykdomojoje byloje, skolininko turtui – pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statiniams (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantiems (duomenys neskelbtini), 2015 m. gegužės 13 d. buvo taikytas areštas. Minėtas turtas 2017 m. lapkričio 24 d. buvo parduotas iš varžytynių už 12 060 Eur. 2017 m. lapkričio 29 d. ieškovė gavusi antstolio patvarkymą dėl lėšų skirstymo Nr. S-17-123-11050 vykdomoje byloje, sužinojo, kad pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriam 2015 m. gegužės 13 d. buvo taikytas areštas, ir iš kurio vykdomas išieškojimas ieškovės antstoliui pateiktą vykdomąjį raštą, buvo nustatyta ir 2015 m. lapkričio 11 d. hipotekos registre įregistruota priverstinė hipoteka. Priverstinės hipotekos kreditorius – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM). 2017 m. lapkričio 29 d. gavus antstolio patvarkymą dėl piniginių lėšų paskirstymo, tapo žinoma ir apie tai, kad lygiai pusė piniginių lėšų (t. y. 6 030 Eur), kurios buvo gautos pardavus turtą iš varžytynių, bus panaudotos tenkinant išimtinai vien tik hipotekos kreditoriaus, t. y. VMI prie LR FM, turtinius interesus. Ieškovės įsitikinimu, hipotekos kreditorius VMI prie LR FM neturėjo jokio teisinio pagrindo nustatyti priverstinę hipoteką ginčo pastatui, kuriam pagal ieškovės pateiktą vykdomąjį dokumentą prieš tai, t. y. 2015 m. gegužės 13 d. buvo taikytas areštas, apribojant disponavimą šiuo turtu. Ieškovės atstovo nuomone, VMI prie LR FM, kaip mokesčių administravimo įstaigai, nebuvo pakankamo teisinio pagrindo taikyti priverstinę hipoteką skolininko nekilnojamajam daiktui, kuriam pagal kito skolininko kreditoriaus, t. y. ieškovės, pateiktą vykdomąjį raštą taikytas areštas, apribojant disponavimą šiuo areštuotu nekilnojamuoju daiktu. Siekdama pašalinti VMI prie LR FM veiksmų, kuriais pastatui buvo nustatyta ir 2015 m. lapkričio 11 d. hipotekos registre įregistruota priverstinė hipoteka, neteisėtumą bei tuo pačiu apginti savo turtinius interesus, ieškovė kreipiasi į teismą su ieškiniu dėl šiam turtui nustatytos priverstinės hipotekos panaikinimo teismine tvarka.
Dalyvaudamas teismo posėdyje ieškovės atstovas palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti. Savo reikalavimus teismo posėdyje grindė argumentais bei aplinkybėmis, išdėstytais ieškinyje bei papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose.
Atsakovė VMI prie LR FM per teismo nustatytą terminą byloje atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovės teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas nagrinėti bylą atsakovės atstovui nedalyvaujant (el. b. l. 114), todėl byla nagrinėjama atsakovės atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Atsakovė byloje pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad su ieškovės reikalavimais nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Atsakovės teigimu, kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Mokesčių surinkimas yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Nemokant mokesčių, viešasis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai. Tokiu būdu pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal VMI prie FM apskaitomas prievoles įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams 2015 m. spalio 27 d. sudarė 20 992,75 Eur. 2015 m. spalio 27 d. VMI prie FM buvo priimtas sprendimas Nr. (23.31-08)-319-8274 nustatyti turto priverstinę hipoteką / įkeitimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiam pastatui–restoranui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu 2015 m. lapkričio 11 d. hipotekos registre buvo įregistruota priverstinė hipoteka. Mokesčių administratorius, siekdamas užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą, turi teisę priimti sprendimą dėl mokesčių mokėtojo turto priverstinės hipotekos (įkeitimo) nustatymo (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 103 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, priverstinės hipotekos taikymas nėra ribojamas to paties turto areštu, (LVAT 2013-01-22 nutartis byloje Nr. A556-68/2013, LAT 2010-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2010). Atsakovės nuomone, priverstinė hipoteka gali būti nustatoma ir jau įkeistam turtui. Vertindama turto disponavimo teisės apribojimo apibrėžimą, atsakovė laiko, kad pats turto savininkas negali turto įkeisti, tačiau neriboja įgaliotų institucijų teisės užtikrinti priverstine hipoteka valstybės reikalavimus, atsirandančius iš mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių (el. b. l. 65–68, 80–87).
Trečiasis asmuo antstolis M. P. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovės reikalavimais sutinka, prašė ieškinį tenkinti. Vykdymo procese skolininkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui – pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statiniams (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantiems (duomenys neskelbtini), 2015 m. gegužės 13 d. buvo taikytas areštas, kuris buvo įformintas 2015 m. gegužės 13 d. turto arešto aktu Nr. S-2965. Tačiau nepaisant to, kad skolininkės turtas buvo areštuotas, VMI prie LR priėmė sprendimą nustatyti tam tikrai šio areštuoto turto daliai, t. y. pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priverstinę hipoteką. Pastatui nustatyta priverstinė hipoteka 2015 m. lapkričio 11 d. buvo įregistruota hipotekos registre, o 2016 m. sausio 21 d. VMI prie LR FM sprendimu iš šio priverstine hipoteka įkeisto skolininkės turto buvo nuspręsta išieškoti 20 992,75 Eur mokestinę nepriemoką ir tokiu būdu patenkinti įkaito turėtojo VMI prie LR FM reikalavimus iš šio turto be eilės. Atliekant vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, susijusius su priverstiniu skolos išieškojimu iš skolininkės turto, 2017 m. lapkričio 24 d. turtas buvo parduotas iš varžytynių už 12 060 Eur sumą pirkėjui A. V.. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkės turtas buvo realizuotas kartu kaip vienas turtinis vienetas bei į tai, kad VMI prie LR FM mokestinių prievolių įvykdymo užtikrinimui tam tikra dalis šio turto buvo įkeista priverstine hipoteka, antstolis 2017 m. lapkričio 29 d. patvarkymu dėl piniginių lėšų paskirstymo Nr. S-17-123-11050 1/2 dalį už turto pardavimą gautų lėšų dalį, t. y. 6 030 Eur paskirstė ir išmokėjo pagal priverstinę hipoteką ir prie išieškojimo prisijungusiai VMI prie LR FM naudai, o likusią 1/2 dalį (6 030 Eur) – paskirstė ir išmokėjo trečios eilės išieškotojams, t. y. ieškovei ir prie išieškojimo prisijungusiai VMI prie LR FM. Antstolio vertinimu, priverstinės hipotekos taikymas turtui, kuriam dar 2015 m. gegužės 13 d. buvo taikytas areštas, nebuvo galimas, kadangi toks areštuoto turto apsunkinimas priverstine hipoteka paneigia bet kokius turto arešto taikymo instituto tikslus (užtikrinti skolininkų kreditorių reikalavimų patenkinimą) ir netgi prieštarauja turto arešto esmei, kurią sudaro antstolio nustatytas laikinas disponavimo turtu apribojimas (el. b. l. 39–42).
Trečiasis asmuo į teismo posėdį, apie kurį buvo tinkamai ir laiku informuotas, neatvyko, iki teismo posėdžio dienos prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl byla nagrinėtina trečiajam asmeniui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Remiantis ieškovės atstovo paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad antstolis M. P. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo išieškojimą iš skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pagal Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 25 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-653-390/2015 dėl 113 562,09 Eur skolos išieškojimo išieškotojos BUAB „Kraujo donorystės centras“ naudai (el. b. l. 9–10). Atliekant vykdomuosius veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0123/15/004433, skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui – pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir kiemo statiniams (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantiems (duomenys neskelbtini), 2015 m. gegužės 13 d. taikytas areštas (el. b. l. 15–18, 22–25), uždraudžiant skolininkei atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti turtą, perduoti naudotis kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti, t. y. turtui taikytas priverstinis laikinas apribojimas. Antstolis, vykdydamas vykdomąjį dokumentą, 2015 m. rugsėjo 17 d. patvarkymu „Dėl turto vertinimo (ekspertizės) paskyrimo turto vertei nustatyti“ Nr. S-6937 paskyrė ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti (el. b. l. 26). 2015 m. spalio 5 d. UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ pateikė išvadą dėl viso turto vertės, pagal kurią pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo atskirai įvertintas 14 000 Eur, žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 14 100 Eur, o visas skolininko turtas bendrai buvo įvertintas 29 500 Eur (el. b. l. 21). 2015 m. gruodžio 11 d. nepardavus turto iš 1-ųjų varžytinių ir 2016 m. vasario 11 d. nepardavus turto iš 2-ųjų varžytinių, antstolio 2016 m. rugpjūčio 12 d. patvarkymu Nr. 0123/13/01021 turtas buvo pervertintas ir nustatyta turto rinkos vertė, kuri sudarė 15 000 Eur. Antstolio vertinimu, tiek žemės sklypo vertė, tiek pastato vertės yra lygios ir sudarė po 7 500 Eur (el. b. l. 13). 2017 m. lapkričio 24 d. skolininkei priklausantis turtas buvo parduotas iš varžytynių už 12 060 Eur pirkėjui A. V. (el. b. l. 19–20). Pastatui, kuriam 2015 m. gegužės 13 d. buvo taikytas areštas, ir, iš kurio vykdomas išieškojimas pagal ieškovės antstoliui pateiktą vykdomąjį dokumentą, VMI prie LR FM 2015 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. (23.31-08)-319-8274 pagrindu buvo nustatyta ir 2015 m. lapkričio 11 d. hipotekos registre įregistruota priverstinė hipoteka / įkeitimas skolininkei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiam pastatui–restoranui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priverstinės hipotekos kreditorius – VMI prie LR FM (el. b. l. 69–70, 71, 72). Atsižvelgiant į tai, kad skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas, t. y. pastatas, žemės sklypas ir kiemo statiniai buvo realizuoti kartu kaip vienas turtinis vienetas bei į tai, kad VMI prie LR FM mokestinių prievolių įvykdymo užtikrinimui tam tikra dalis turto buvo įkeista priverstine hipoteka, antstolis M. P. 2017 m. lapkričio 29 d. patvarkymu „Dėl piniginių lėšų paskirstymo“ Nr. S-17-123-11050 nutarė 1/2 dalį už turto pardavimą gautų lėšų dalį, t. y. 6 030 Eur, paskirstyti ir išmokėti pagal priverstinę hipoteką bei prie išieškojimo prisijungusiai VMI prie LR FM naudai, o likusią 1/2 dalį (6 030 Eur) paskirstyti ir išmokėti trečios eilės išieškotojams, t. y. ieškovei BUAB „Kraujo donorystės centras“ ir prie išieškojimo prisijungusiai VMI prie LR FM (el. b. l. 11–12).
Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių priverstinės hipotekos taikymo turtui, kuriam prieš tai buvo taikytas areštas, teisinius santykius, aiškinimo ir taikymo. Ieškovės atstovo nuomone, VMI prie LR FM, kaip mokesčių administravimo įstaigai, nebuvo pakankamo teisinio pagrindo taikyti priverstinę hipoteką skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamajam daiktui, kuriam pagal kito skolininko kreditoriaus, t. y. ieškovės BUAB „Kraujo donorystės centras“, pateiktą vykdomąjį raštą taikytas areštas, apribojant disponavimą šiuo areštuotu nekilnojamuoju daiktu.
Atsakovė, atsikirsdama į ieškovės atstovo argumentus nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal VMI prie LR FM apskaitomas prievoles įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams 2015 m. spalio 27 d. sudarė 20 992,75 Eur, todėl VMI prie LR FM 2015 m. spalio 27 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08)-319-8274 nustatyti turto priverstinę hipoteką / įkeitimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiam pastatui-restoranui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio pagrindu 2015 m. lapkričio 11 d. hipotekos registre buvo įregistruota priverstinė hipoteka.
Pagrindinis atsakovės VMI prie LR FM argumentas, kuriuo grindžiamas jos nesutikimas su ieškinio reikalavimais, yra tas, kad teisės aktuose nėra įtvirtinta draudimo nustatyti priverstinę hipoteką daiktui, kuris jau yra įkeistas. Atsakovė, remdamasi CK 4.175 straipsnio 4 dalies nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 22 d. nutartimi byloje Nr. A556-68/2013 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2010 suformuota praktika, nurodo, kad priverstinė hipoteka gali būti nustatoma jau įkeistam daiktui, o tai, atsakovės vertinimu, pagrindžia, kad priverstinė hipoteka gali būti taikoma ir daiktui, kuriam pagal kito skolininko kreditoriaus pateiktą vykdomąjį dokumentą jau yra taikytas areštas, apribojant disponavimą šiuo areštuotu nekilnojamuoju daiktu.
Įkeitimas – daiktinė teisė į svetimą kilnojamąjį turtą ir turtines teises, kuria užtikrinama esamo ar būsimo turtinio įsipareigojimo įvykdymas (CK 4.198 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 675 straipsnio 1 dalimi, skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas.
Teismas sutinka su ieškovės atstovo argumentais, kad turto areštas ir turto įkeitimas yra skirtingi civilinės teisės institutai, kurių taikymas skolininko turtui sukelia iš esmės skirtingus teisinius padarinius.
Pagal savo teisinę prigimtį skolininkui priklausančio nekilnojamojo daikto areštas reiškia atitinkamą skolininko, kaip tokio daikto savininko, nuosavybės teisės į daiktą suvaržymą, o skolininko daikto areštas yra juridinis faktas, susijęs su skolininko, kaip daikto savininko, nuosavybės teisės į daiktą suvaržymu. Turto arešto instituto tikslas – laikinai apriboti skolininkui galimybes parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti skolininko turto teisinę būklę ar kitaip suvaržyti šį turtą tam, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti. Dėl to antstoliui išieškant iš skolininko turto ar turtinių teisių ir jas areštavus, skolininkas netenka teisės valdyti, naudoti ir disponuoti areštuotu turtu ar turtinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2007). Skolininko turto areštas negali būti aiškinamas taip, kad jis sukelia teisines pasekmes tik skolininkui (turto savininkui), kadangi skolininko turto areštas pagal savo paskirtį sukelia ir privalo sukelti atitinkamas teisines pasekmes ne tik skolininkui, kurio turtas areštuojamas, bet ir kitiems asmenims. Turto arešto aktų registro įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje imperatyviai numatyta, kad dėl turto arešto atsiranda teisinės pasekmės asmeniui, kurio turtas areštuotas, nuo turto arešto akto paskelbimo jam momento, o kai nėra galimybių paskelbti, – nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre momento, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Tretiesiems asmenims teisinės pasekmės dėl turto arešto atsiranda nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre.
Skolininkui priklausančio turto įkeitimas pagal savo prigimtį yra daiktinė teisė, kuri suteikiama kreditoriui į svetimą, t. y. skolininkui priklausantį kilnojamąjį turtą ir turtines teises, kuria užtikrinamas esamo ar būsimo turtinio įsipareigojimo įvykdymas. Turto areštas pagal savo prigimtį negali būti vertinamas kaip atitinkama skolinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonė, kaip tai yra būdinga turto įkeitimo institutui, tokios pozicijos laikomasi ir pačios atsakovės nurodytoje teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 22 d. nutartis byloje Nr. A556-68/2013).
Pagal CK 4.175 straipsnio 3 dalį, hipoteka yra priverstinė, kai įstatymų nustatytais atvejais prieš daikto savininko valią nustatomas jam priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas, siekiant užtikrinti įstatymuose numatytų turtinių reikalavimų įvykdymą. CK 4.175 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad priverstinė hipoteka atsiranda įgaliotos institucijos (pareigūno) sprendimo pagrindu tuo atveju, kai būtina užtikrinti valstybės reikalavimus, atsirandančius iš mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių. Remiantis CK 4.176 straipsnio nuostatomis, valstybės reikalavimams, atsirandantiems iš mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių, užtikrinti hipoteka nustatoma mokesčių administratoriaus ar Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos sprendimu. Šiame sprendime nurodomas daiktas, kuriam nustatoma priverstinė hipoteka, skolininkas – šio daikto savininkas, priverstinės hipotekos nustatymo pagrindas, priverstinės hipotekos terminas ir reikalavimo suma. Sistemiškai aiškinant šias CK 4.175 straipsnio ir CK 4.176 straipsnio nuostatas, akivaizdu, kad CK 4.175 straipsnio 3, 4 dalys turi būti taikomos kartu su CK 4.176 straipsniu, kuris skirtas reglamentuoti būtent priverstinės hipotekos nustatymą Lietuvos valstybės reikalavimams, kylantiems iš mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių, užtikrinti. Teisės mokslinėje doktrinoje laikomasi pozicijos, kad vertinant CK 4.175 straipsnio 3, 4 dalių, 4.176 straipsnio nuostatas sistemiškai su kitomis CK 4 knygos XI skyriaus Pirmojo skirsnio „Bendrosios nuostatos“ nuostatomis, laikytina, kad priverstinės hipotekos, atsirandančios mokesčių administratorių (jų pareigūnų) sprendimu pagrindu, atveju galioja: bendrieji hipotekos požymiai (CK 4.170 straipsnis); bendrieji reikalavimai, keliami daiktui, kaip hipotekos objektui (CK 4.171 straipsnis). Todėl priverstinės hipotekos nustatymas CK 4.175 straipsnio 3, 4 dalių, 4.176 straipsnio pagrindu Lietuvos valstybei, kaip hipotekiniam kreditoriui, suteikia anksčiau aptartą privilegijuotą padėtį prieš kitus skolininko (įkeičiamo daikto savininko) kreditorius, kurių reikalavimai nėra apsaugoti hipoteka, siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko turto. Tačiau nagrinėjamu atveju, galiojant skolininko turto areštui, to paties skolininko nekilnojamojo turto priverstinės hipotekos įregistravimas negali laikomas teisėtu.
Kaip jau minėta, CK 4.175 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad priverstinė hipoteka gali būti nustatoma jau įkeistam nekilnojamajam daiktui. Jokia forma (tiek expressis verbis raiškoje, tiek netiesiogiai) negali būti suprantama ir aiškinama kaip mokesčių administratoriui suteikiama teisė priverstinai įkeisti ir tą turtą, kuriam pagal kito skolininko kreditoriaus pateiktą vykdomąjį dokumentą jau yra taikytas areštas, apribojant disponavimą šiuo areštuotu nekilnojamuoju daiktu.
Atsakovė, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 22 d. nutartimi byloje Nr. A556-68/2013, nurodo, kad priverstinės hipotekos taikymas ginčo pastatui negali būti ribojamas to paties turto areštu, kuris buvo nustatytas šiam turtui jau prieš tai priimtu 2015 m. gegužės 13 d. turto arešto aktu Nr. S-2965.
Pažymėtina, kad atsakovės nurodomoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtoje administracinėje byloje buvo sprendžiamas teisinis klausimas dėl mokesčių administratoriaus – VMI prie LR FM sprendimo dalies panaikinimo, panaikinant jame nurodytą papildomą sąlygą dėl atidėtos mokestinės nepriemokos sumokėjimo užtikrinimo hipoteka. Taigi, minėtoje administracine tvarka nagrinėtoje byloje nebuvo sprendžiami klausimai dėl areštuotam skolininko turtui jau nustatytos priverstinės hipotekos panaikinimo, bet sprendžiama dėl to, ar mokesčių administratorius apskritai turėjo tokią teisę šiame sprendime įtvirtinti papildomą sąlygą dėl atidėtos ir išdėstytos mokestinės nepriemokos sumokėjimo užtikrinimo hipoteka. Teisminio nagrinėjimo dalyką minėtoje byloje sudarė papildomos sąlygos teisėtumo vertinimas tuo aspektu, ar ši sąlyga dėl atidėtos mokestinės nepriemokos sumokėjimo užtikrinimo hipoteka (nenurodant konkretaus skolininko turto, kuriam ši sąlyga yra taikoma) yra teisėta.
Tuo tarpu, skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 straipsnio 1 dalis). Sutiktina su ieškovės atstovo argumentais, kad apie tai, kokias teisines pasekmes sukelia skolininko turto (daikto) arešto aktas, turi būti sprendžiama pagal priimto turto arešto akto turinį, t. y. pagal turto arešto aktą priėmusios valstybės institucijos ar pareigūno tokiame akte taikytą turto arešto būdą ir mastą, taikytus kitus su turto areštu susijusius skolininko teisių apribojimus.
Turto areštų akto registro įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad turto disponavimo teisės apribojimas – teisės turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę priverstinis laikinas apribojimas. Todėl toks šios teisės normos turinys leidžia teigti, kad daikto (turto) arešto aktu taikomas daikto (turto) savininkui priklausančios disponavimo teisės apribojimas reiškia inter alia laikiną apribojimą (draudimą) šį areštuotą daiktą (turtą) įkeisti. Taigi, esant turto arešto aktų registre įregistruotam skolininko turto arešto aktui, skolininkas yra laikinai netekęs subjektinės teisės įkeisti areštuotą daiktą kitam asmeniui ir tuo pačiu jam suteikti įkaito turėtojo teises.
Ieškovės atstovas ginčo pastatui nustatytos priverstinės hipotekos galiojimo panaikinimą grindžia tuo pagrindu, kad tokia mokestinių prievolių įvykdymo užtikrinimo prievolė buvo pritaikyta turtui, kuriam dar 2015 m. gegužės 13 d. turto arešto aktu buvo taikytas areštas, kurio turinį būtent ir sudaro laikinas disponavimo teisės šiuo turtu apribojimas, reiškiantis besąlyginį draudimą šį areštuotą turtą įkeisti.
Pažymėtina, kad skirtingai, nei nurodyta atsakovės teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2010, nebuvo daroma jokių išvadų apie tai, kad priverstinės hipotekos taikymas nėra ribojamas to paties turto areštu. Kasacinis teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad priverstinės hipotekos nustatymas daiktui, kuriam jau yra taikytas turto areštas, yra neteisėtas ir naikintinas.
Atsakovės teigimu, nagrinėjamu atveju priverstinės hipotekos taikymas skolininkės UAB „AG life“ turtui, kuriam jau buvo taikytas areštas, yra teisėtas, kadangi tokio priverstinio turto įkeitimo paskirtis yra neišvengiamai susijusi su socialinių gėrių apsauga ir svarbiu bei išskirtiniu kreditoriaus, šiuo atveju – mokesčių administratoriaus, interesų apsauga.
Tačiau, skirtingai nei nurodo atsakovė, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. birželio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2010 padarė išvadą, kad, nepaisant to, kad priverstinės hipotekos taikymas ir yra susijęs su socialiai vertingų teisinių gėrių apsauga, nurodytos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo taikyti priverstinę hipoteką turtui, kuriam taikytas turto areštas. Teismo vertinimu, atsakovės nurodomi pagrindai, susiję su priverstinės hipotekos taikymo tikslais, nagrinėjamu atveju neturi jokios įtakos sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą dėl priverstinės hipotekos panaikinimo turtui, kuriam pagal kito skolininko pateiktą vykdomąjį dokumentą jau prieš tai buvo taikytas turto areštas.
Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2006, hipoteka, įregistruota turtui, kuriam prieš tai buvo taikytas turto areštas, yra pažeidžianti įstatymų reikalavimus.
Atsakovė rašytiniuose paaiškinimuose taip pat nurodė argumentus, susijusius su tuo, kad įstatymų leidėjas, numatęs galimybę taikyti priverstinę hipoteką, kai būtina užtikrinti valstybės reikalavimus, atsirandančius iš mokesčių ar socialinio draudimo teisinių santykių, taip pat siekė socialiai teisinių gėrių apsaugos. Mokesčiai yra valstybės finansų sistemos esminė dalis, jie sudaro pagrindinę valstybės biudžeto pajamų dalį. Atsakovės vertinimu, tai sudaro pakankamą teisinį pagrindą mokesčių administratoriui taikyti priverstinę hipoteką turtui, visiškai neatsižvelgus į šio turto teisinį statusą ir nustatytus apribojimus disponuoti šiuo turtu.
Kadangi priverstinė hipoteka nustatoma be daikto savininko valios ir iš esmės reiškia daikto savininko nuosavybės teisės į daiktą suvaržymą (apribojimą), todėl sutiktina su ieškovės atstovo argumentais, kad steigiant priverstinę hipoteką, turi būti paisoma CK 1.2 straipsnyje įtvirtintų principų, kurie VMI prie LR FM ar kitą administravimo įstaigą įpareigoja gerbti pagrįstus ne tik Lietuvos valstybės, kaip skolininko (mokesčių mokėtojo / draudėjo) kreditoriaus, interesus, bet ir paties skolininko (nekilnojamojo daikto, kurį siekiama padaryti priverstinės hipotekos objektu, savininko), taip pat kitų skolininko kreditorių, kurių reikalavimų patenkinimo eilė neretai yra aukštesnė.
Nagrinėjamu atveju, atsakovei nustačius ginčo pastatui priverstinę hipoteką, atsakovė tapo privilegijuota skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditore, turinčia teisę į savo reikalavimų patenkinimą iš įkeisto ir varžytynėse parduoto skolininko turto pirmąja eile, visi kiti skolininko kreditorių reikalavimai iš šio turto toliau nebus tenkinami.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad VMI prie LR FM, kaip mokesčių administravimo įstaigai, nebuvo pakankamo teisinio pagrindo taikyti priverstinę hipoteką skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamajam daiktui, kuriam pagal kito skolininko kreditoriaus, t. y. ieškovės BUAB „Kraujo donorystės centras“, pateiktą vykdomąjį dokumentą prieš tai buvo taikytas areštas, apribojant disponavimą areštuotu nekilnojamuoju daiktu, kadangi tokio pobūdžio priverstinis turto įkeitimas akivaizdžiai prieštarauja turto arešto instituto esmei ir tikslams bei pažeidžia imperatyvias teisės normas, reglamentuojančias hipotekos objektą ir hipotekos nustatymo tvarką (CK 1.80 straipsnis), todėl ieškovės ieškinys tenkintinas, pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai nustatyta ir 2015 m. lapkričio 11 d. hipotekos registre įregistruota priverstinė hipoteka pripažintina negaliojančia ab initio.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos).
Ieškovės atstovas prašo priteisti iš atsakovės 2 314,12 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš jų 816,75 Eur už ieškinio parengimą, 408,37 Eur pasirengimas ir atstovavimas 2018 m. vasario 12 d. parengiamajame teismo posėdyje (4,5 val.), 363 Eur pasirengimas ir atstovavimas 2018 m. kovo 1 d. teismo posėdyje (4 val.), 453,75 Eur rašytinių paaiškinimų parengimas (5 val.), 272,25 Eur pasirengimas ir atstovavimas 2018 m. kovo 20 d. teismo posėdyje (3 val.).
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduotinų maksimalių dydžių ir tai, kad ieškinys buvo patenkintas, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 2 314,12 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Teismas šioje byloje turėjo 6,83 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Taip pat ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo valstybei paduodant ieškinį pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą, todėl, ieškinį tenkinus žyminis mokestis turėtų būti priteisiamas iš atsakovės. Kadangi šioje byloje atsakovė yra Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kuri taip pat yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, šios išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos, jos atlygintinos valstybės lėšomis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kraujo donorystės centras“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Valnetas“, ieškinį atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl priverstinės turto hipotekos pripažinimo negaliojančia ab initio, trečiasis asmuo antstolis M. P. tenkinti.
Pripažinti pastatui-restoranui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu: (duomenys neskelbtini) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai 2015 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. (23.31-08)-319-8274 nustatytą ir 2015 m. lapkričio 11 d. hipotekos registre įregistruotą priverstinę hipoteką negaliojančia ab initio (priverstinės hipotekos identifikavimo kodas registre: (duomenys neskelbtini)).
Priteisti iš atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kraujo donorystės centras“, juridinio asmens kodas 110509057, naudai 2 314,12 (dviejų tūkstančių trijų šimtų keturiolikos eurų 12 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.