- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-04
- Bylos Nr.
- e2A-293-912/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01290-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Tomas Venckus, Laima Ribokaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Elginta“
- Ieškovas
- A. J.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Laimos Ribokaitės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Elginta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei UAB „Elginta“ dėl skolos, netesybų ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. J. kreipėsi į teismą dokumento proceso tvarka, prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Elginta“ 11 069,06 Eur nuomos mokesčio, 343,63 Eur delspinigius už vėlavimą sumokėti nuomos mokestį, 12 000 Eur baudą už sutarties nutraukimą dėl nuomininko kaltės, 252 Eur delspinigius už vėlavimą sumokėti baudą, 22 800 Eur baudą už vėlavimą atlaisvinti patalpas, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad šalys 2021 m. gegužės 21 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (toliau – sutartis), kuria ieškovas (nuomotojas) įsipareigojo penkeriems metams išnuomoti atsakovei (nuomininkei) 102,92 kv. m patalpas maitinimo veiklai vykdyti, o nuomininkė – naudoti patalpas pagal jų paskirtį ir mokėti 4 706 Eur nuomos mokestį per mėnesį, taip pat kitus mokėjimus. Nuomininkė įsipareigojo mokėti nuomotojui 0,02 proc. delspinigius už laiku nesumokėtą sumą už kiekvieną uždelstą dieną, pradedant skaičiuoti nuo kitos dienos po sutartyje nustatytos mokėjimo dienos. Šalys taip pat susitarė, kad nuomininkė sumokės nuomotojui 3 mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudą, jeigu sutartis bus nutraukta dėl jos kaltės. Laiku nesumokėjus baudos, nuomininkė įsipareigojo mokėti 0,02 proc. delspinigius už nesumokėtą sumą už kiekvieną uždelstą dieną. Sutartyje nuomininkė taip pat įsipareigojo atlaisvinti patalpas šalių sutartą dieną, bet ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo sutarties pasibaigimo dienos. Laiku negrąžinus patalpų, nuomininkė įsipareigojo mokėti mokestį už komunalines paslaugas bei 400 Eur baudą už kiekvieną pavėluotą grąžinti patalpas dieną.
3. Atsakovė nuo 2021 m. liepos mėn. vėlavo mokėti nuomos mokestį, už 2022 m. balandžio–birželio mėn. nesumokėjo nuomos mokesčio. Ieškovas 2022 m. birželio 22 d. pranešimu vienašališkai nutraukė nuomos sutartį nuo 2022 m. liepos 23 d. (sutarties 4.3 papunktis). Ieškovui nutraukus sutartį, atsakovė sumokėjo dalį skolos už 2022 m. balandžio–liepos mėn., bet patalpų neatlaisvino ir jomis naudojosi iki 2022 m. spalio 8 d.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 17 d. preliminariu sprendimu patenkino ieškinį.
5. Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, prašė jį panaikinti.
Atsiliepimas
6. Atsakovė nurodė, kad ji patyrė finansinių sunkumų, nes padidėjo komunaliniai mokesčiai, sumažėjo klientų. Atsakovė siekė išsaugoti nuomos sutartį, siūlė ieškovui parduoti patalpas. Atsakovė teigia, kad ieškovas 2022 metų vasarą žodžiu sutiko sumažinti nuomos mokestį. Atsakovė, priimdama patalpas, iš trečiojo asmens UAB „Instovita“ įsigijo ir sumontavo patalpose 86 273 Eur vertės įrangą, kurios negalima atskirti nuo patalpų, nepadarius joms žalos(oro įtraukimo–padavimo sistemą, kambarį–šaldytuvą su šaldymo agregatu ir kt.). Atsakovė negali pasiimti įrangos. Ieškovas suinteresuotas, kad įranga liktų patalpose. Atsakovės reikalavimas ieškovui yra didesnis už ieškovo reikalavimą atsakovei.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 17 d. preliminarų sprendimą ir priteisė ieškovui iš atsakovės 1 439,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8. Teismas nurodė, kad preliminariame sprendime teisingai konstatuota, jog atsakovė, kaip buvusi patalpų nuomininkė, pažeidė sutartines prievoles.
9. Atsakovė nepaneigė, kad pažeidė prievolę laiku sumokėti nuomos mokestį bei kitus mokesčius, nekvestionavo ieškovo nurodytų bei teismo sprendimu priteistų nesumokėto nuomos mokesčio skolos, delspinigių ir baudos, neginčijo nuomos sutarties nutraukimo, patalpų atlaisvinimo ir perdavimo ieškovui aplinkybių. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad šalys susitarė pakeisti (sumažinti) nuomos mokesčio dydį.
Atsiliepimas
10. Atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ji siekė vykdyti sutartinius įsipareigojimus, norėjo išsaugoti nuomos santykius, nepaneigė teismo išvados, jog ji pažeidė sutartines prievoles.
Žemesnės instancijos teismas
11. Tai, kad atsakovė sumontavo nuomotose patalpose įrangą, reikalingą jos veiklai ir kuri negali būti atskirta, nepadarant patalpoms žalos, nėra nagrinėjamos dokumentinio proceso tvarka bylos dalykas, išeina už ieškovo pareikšto ieškinio pagrindo ir dalyko ribų. Dėl to teismas jų nevertino. Dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjęs bylą teismas priima joje galutinį sprendimą, kuriuo palieka nepakeistą, panaikina ar pakeičia priimtą preliminarų sprendimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 430 straipsnio 6 dalis). Nuostatuose, kuriose reglamentuotas dokumentinis procesas, nenustatyta kitokios bylos baigties. Atsakovei pateikus prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, šalių ginčas nagrinėjamas pagal ieškovo reikalavimu ir teismo priimtu procesiniu sprendimu nustatytas ribas. Dokumentiniame procese įtvirtintas draudimas keisti ieškinio dalyką ir pagrindą, padidinti ieškinio reikalavimus (CPK 430 straipsnio 4 dalis). Atsakovė negali pareikšti priešieškinio. Byloje nėra duomenų apie atsakovės atliktą vienarūšių priepriešinių tarpusavio turtinių reikalavimų įskaitymą, kuris galėtų būti vertinamas, kaip atsakovės turtinių prievolių, susijusių su mokėjimais už naudojimąsi ieškovo patalpomis, pasibaigimo pagrindas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.130, 6.131 straipsnių prasme.
Šalies argumentai
12. Ieškovės nurodytos aplinkybės, susijusios su atsakovės ir jos vadovo S. Š. turtine padėtimi, sąžiningumu, veikla, nėra reikšmingos teismo priimto preliminaraus sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Elginta“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. galutinį sprendimą, 2022 m. spalio 17 d. preliminarų sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui bei priteisti valstybei iš ieškovo žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
13.1. Teismas neįvertino atsakovės nurodytų aplinkybių. Atsakovei buvo sunku vykdyti įsipareigojimus dėl objektyvių priežasčių: padidėjusių komunalinių mokesčių, sumažėjusio klientų srauto. Atsakovė siekė išsaugoti nuomos sutartį, siūlė įvarius situacijos sprendimo būdus: atidėti terminą skolai sumokėti, mokėti skolą dalimis. Ieškovas nebendradarbiavo su atsakove, nesudarė taikaus susitarimo, bet kreipėsi į teismą ir dėl to patyrė papildomų išlaidų.
13.2. Teismas neįvertino atsakovės priešpriešinio reikalavimo ieškovui. Atsakovė, priimdama patalpas, iš trečiojo asmens UAB „Instovita“ įsigijo ir sumontavo patalpose 86 273 Eur vertės įrangą: 4 sekcijų virtuvės gaubtą; oro įtraukimo–padavimo sistemą, kambarį–šaldytuvą su šaldymo agregatu, G formos barą, du klozetus, dvi kriaukles, boilerį, vaizdo stebėjimo sistemą (be įrangos). Atsakovė negali pasiimti įrangos, nepadarydama patalpoms žalos. Atsakovė turi 86 273 Eur reikalavimą, kuris padengia ieškovo reikalavimą.
13.3. Ieškovas ieškinyje sąmoningai nenurodė atsakovės priešpriešinio reikalavimo, kad apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribas ir apribotų atsakovės galimybes gintis. Tai neatitinka teisingumo principo. Neįvertinus atsakovės reikalavimo ieškovui, teismo sprendimas nelaikytinas išsamiu, teisingu ir pagrįstu.
Atsiliepimas
14. Atsiliepime ieškovas prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą, palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti tokie argumentai:
14.1. Atsakovė pažeidė sutartį. Ieškovas nuolat ragino ją atsiskaityti. Ji nuo 2021 m. liepos mėn. vėlavo mokėti nuomos mokestį, vėliau visai jo nemokėjo. Nuomininkė pažeidė sutartį, todėl ieškovas nutraukė nuo 2022 m. liepos 23 d. nutraukė sutartį. Atsakovė neginčijo sutarties nutraukimo, patalpomis naudojosi iki 2022 m. spalio 8 d.
14.2. Atsakovė nepateikė duomenų, kad patyrė sunkumų, dėl kurių negalėjo laiku įvykdyti sutarties. Atsakovė atsiskaitydavo su kitomis įmonėmis, mokėjo automobilio „Audi Q7“, kuriuo važinėja atsakovės vadovas, lizingo įmokas, nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. spalio 4 d. išgrynino 9 300 Eur iš banko sąskaitos, bet nemokėjo nuomos mokesčio. Atsakovės vadovas 2022 m. rugpjūčio 11 d. raštu pažadėjo sumokėti skolą ieškovui iki 2022 m. rugsėjo 1 d., nesumokėjęs – atlaisvinti patalpas iki 2022 m. rugsėjo 7 d. Atsakovė sumokėjo tik dalį skolos (3 000 Eur) ir neatlaisvino patalpų, nors į savo banko sąskaitą gavo 28 177,30 Eur.
14.3. Atsakovė neneigė prievolės sumokėti skolą ir netesybas ieškovui, taip pat teismo nustatytų faktinių aplinkybių.
14.4. Teismas neturėjo įvertinti, turi atsakovė priešpriešinį reikalavimą ieškovui ar ne. Atsakovė iki ieškinio gavimo neužsiminė apie iš trečiojo asmens įsigytą įrangą. Atsakovė nepareikalavo, kad ieškovas grąžintų įrangą, nepateikė įrangos dokumentų. Teismas neužkirto kelio atsakovei ginti galbūt jos pažeistas teises.
14.5. Ankstesnė ieškovo patalpų nuomininkė UAB „Instovita“ žinojo, kad ieškovas nemokės kompensacijos už įrengą, kurios nuomininkė negalės pasiimti, nepadariusi žalos patalpoms, ir sutiko su tokiomis nuomos sutarties sąlygomis. Atsakovės nuomos sutartyje įtvirtintos tokios pačios sąlygos. Atsakovė žinojo, kad ieškovas nekompensuos jos įsigytos įrangos išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Apeliaciniame skunde keliami nuomos mokesčio priteisimo pagrįstumo, įrodymų vertinimo, priešinių reikalavimų įskaitymo klausimai.
16. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos – apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar ne (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ar būtinybės peržengti apeliacinių skundų ribas.
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių
17. Ieškovas ir apeliantė 2021 m. gegužės 21 d. sudarė patalpų nuomos sutartį. Sutartyje ieškovas (nuomotojas) įsipareigojo penkeriems metams (iki 2026 m. gegužės 21 d.) išnuomoti apeliantei (nuomininkei) 102,92 kv. m patalpas (duomenys neskelbtini), maitinimo veiklai vykdyti, o nuomininkė – naudoti patalpas pagal jų paskirtį ir mokėti 4 706 Eur nuomos mokestį per mėnesį, taip pat kitus mokesčius (sutarties 2–4, 8 punktai).
Žemesnės instancijos teismas
18. Sutarties 6 punkte šalys susitarė dėl papildomos garantijos ir delspinigių. Nuomininkė įsipareigojo mokėti nuomotojui 0,02 proc. delspinigius už laiku nesumokėtą sumą už kiekvieną uždelstą dieną, pradedant skaičiuoti nuo kitos dienos po sutartyje nustatytos mokėjimo dienos (sutarties 6.1 papunktis).
19. Sutarties 4.6 papunktyje šalys susitarė, kad nuomininkė sumokės nuomotojui 3 mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudą – 12 000 Eur – per penkias darbo dienas nuo įspėjimo išsiuntimo apie sutarties nutraukimą dienos, jeigu nuomos sutartis nutrūks dėl jos kaltės. Laiku nesumokėjusi baudos, nuomininkė įsipareigojo mokėti 0,02 proc. delspinigius už nesumokėtą sumą už kiekvieną uždelstą dieną (sutarties 4 punktas „Sutarties pakeitimai bei sutarties nutraukimas“).
20. Nutraukus sutartį prieš terminą dėl nuomininkės kaltės, ji turi grąžinti (atlaisvinti) patalpas šalių sutartą dieną, bet ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo sutarties pasibaigimo dienos. Nuomininkė įsipareigojo mokėti mokestį už komunalines paslaugas bei 400 Eur baudą už kiekvieną pavėluotą grąžinti patalpas dieną, jeigu laiku negrąžintų patalpų (sutarties 7.2 papunktis).
21. Ieškovo banko sąskaitos išraše užfiksuota, kad apeliantė, 2021 m. gegužės 1 d. – 2022 m. spalio 5 d. sumokėjo ieškovui tokias sumas: 2021 m. birželio 11 d. – 2 000 Eur, 2021 m. birželio 23 d., 2021 m. liepos 19 d., 2021 m. liepos 19 d., 2021 m. rugpjūčio 31 d., 2021 m. rugsėjo 16, 19 d., 2021 m. lapkričio 22 d., 2021 m. gruodžio 19 d., 2022 m. sausio 28 d., 2022 m. vasario 17 d., 2022 m. gegužės 4 d. – po 4 000 Eur, 2022 m. rugpjūčio 12 d. – 3 000 Eur, 2022 m. rugsėjo 2 d. – 2 000 Eur, 2022 m. rugsėjo 6 d. – 1 500 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
22. Ieškovas 2022 m. birželio 22 d. raštu informavo apeliantę, kad nutraukia nuomos sutartį dėl jos kaltės, nesumokėtas 12 000 Eur nuomos mokestis už 2022 m. balandžio, gegužės ir birželio mėn. turi būti sumokėtas per penkias darbo dienas, taip pat 0,02 proc. delspinigiai, skaičiuojami nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Nuomotojas taip pat nurodė, kad kreipsis į teismą, jeigu nuomininkė laiku nesumokės skolos ir neatlaisvins patalpų per penkias darbo dienas nuo šio įspėjimo.
23. Apeliantės vadovas S. Š. 2022 m. liepos 1 d. elektroniniame laiške ieškovui nurodė, kad apie sutarties nutraukimą turi būti įspėta prieš trisdešimt dienų; nutraukus sutartį, nuomininkė turi išsikraustyti per penkiolika kalendorinių dienų.
24. Ieškovas 2022 m. liepos 4 d. rašte pakartotinai informavo apeliantę apie nuomos sutarties nutraukimą.
25. Ieškovas 2022 m. rugpjūčio 8, 11 d. elektroniniuose laiškuose informavo nuomininkę apie patalpų perėmimą 2022 m. rugpjūčio 12 d. 10.00 val., prašė paruošti patalpas perduoti ir dalyvauti pasirašant patalpų priėmimo–perdavimo aktą.
26. Apeliantė 2022 m. rugpjūčio 11 d. garantiniame rašte užtikrino, kad ji iki 2022 m. rugsėjo 1 d. sumokės skolą už balandžio, gegužės ir birželio mėnesius, įsipareigojo atlaisvinti patalpas iki 2022 m. rugsėjo 7 d. Taip pat prašė leisti mokėti 1 500 Eur nuomos mokestį nuo liepos 1 d., nes sumažėjo pardavimų ir klientų srautas.
27. Ieškovas 2022 m. rugsėjo 5 d. elektroniniame laiške pareikalavo, kad apeliantė atlaisvintų patalpas ir pasirašytų priėmimo–perdavimo aktą. Jis taip pat nurodė, kad nuomininkė nesumokėjo 15 000 Eur nuomos mokesčio (neįskaitant 2022 m. rugsėjo mėn. ir delspinigių) ir 12 000 Eur baudos (neįskaitant delspinigių).
28. Apeliantė 2022 m. rugsėjo 6 d. rašte nurodė, kad negalėjo sumokėti skolos iki 2022 m. rugsėjo 1 d., sumokėjo tik 5 000 Eur, prašė nesiimti jokių veiksmų ir atidėti skolos mokėjimą iki 2022 m. spalio 31 d. Nuomininkė teigė, kad sumokėjo nuomos mokestį už rugsėjo mėnesį.
29. Apeliantė 2022 m. rugsėjo 15 d. raštu prašė ieškovo sudaryti mokėjimo grafiką, pagal kurį ji sumokėtų 10 000 Eur skolą per dešimt mėnesių, pradedant nuo 2022 m. rugsėjo mėn., taip pat mokėti 1 500 Eur einamuosius mokėjimus.
Ieškovas 2022 m. rugsėjo 16 d. elektroniniame laiške pareikalavo nedelsiant atlaisvinti nuomojamas patalpas, pasirašyti jų priėmimo–perdavimo aktą. Jis nurodė, kad nuomininkė nesumokėjo 17 500 Eur nuomos mokesčio (įskaitant 2022 m. rugsėjo mėn.) be delspinigių ir 12 000 Eur baudos (be delspinigių). Taip pat ieškovas nurodė, kad pagal sutartį mokėtina 400 Eur bauda už kiekvieną uždelstą perduoti patalpas dieną.
30. Ieškovas 2022 m. rugsėjo 27 d. 14.50 val. elektroniniu laišku informavo apeliantę, kad kreipėsi į teismą dėl jos iškeldinimo ir skolos išieškojimo.
31. Apeliantė 2022 m. rugsėjo 27 d. raštu, persiųstu 2022 m. spalio 27 d. 15.52 val. elektroniniu laišku, informavo ieškovą, kad restoranas nutraukė veiklą nuo 2022 m. spalio 1 d. patalpas atlaisvino nuo 2022 m. spalio 10 d.
32. Šalys 2022 m. spalio 8 d. pasirašė patalpų (duomenys neskelbtini), priėmimo–perdavimo aktą.
33. Į bylą pateikta šalių susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis kopija. Iš susirašinėjimo nustatyta, kad apeliantė laiku nepateikė turto deklaracijos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (sutarties 9 punkto 1.2 papunktyje apeliantė įsipareigojo mokėti nekilnojamojo turto mokestį). Ieškovas primindavo ir ragindavo apeliantę sumokėti nuomos mokestį, ji žadėjo jį sumokėti. Ieškovas prašė parengti ir perduoti patalpas, nustatė jų priėmimo–perdavimo laiką – 2022 m. rugpjūčio 12 d. 10.00 val.
34. Antstolis D. K. 2022 m. lapkričio 3 d. rašte nurodė ieškovui, kad apeliantė (skolininkė) neturi nekilnojamojo turto (jis 2020 m. spalio 26 d. parduotas iš varžytynių), transporto priemonių (skolininkei priklauso turtinė teisė į 2018 m. pirmos registracijos transporto priemonę „Audi Q7“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 20218 m. spalio 12 d. lizingo sutartį, lėšų atsiskaitomosiose sąskaitose. Antstolių informacinės sistemos AIS duomenimis, vykdomoji byla dėl skolos išieškojimo išieškotojai UAB „NeuroClinic“ iš skolininkės sustabdyta. Skolininkei priklauso 50 proc. (700 vnt.) UAB „Getglobala“ akcijų, bet įmonė neturi registruoto turto, iš jos išieškoma 42 000 Eur skola.
35. Pagal 2021 m. gegužės 3 d. PVM sąskaitą faktūrą apeliantė įsigijo iš UAB „Instovita“ 86 273 Eur vertės įrangą: 4 sekcijų virtuvės gaubtą; oro įtraukimo–padavimo sistemą, kambarį–šaldytuvą su šaldymo agregatu, G formos barą, du klozetus, dvi kriaukles, boilerį, vaizdo stebėjimo sistemą (be įrangos).
36. Į bylą pateikti 2022 m. rugpjūčio 1 d.–2022 m. lapkričio 11 d. išrašai iš apeliantės sąskaitų.
Dėl įsipareigojimų pagal nuomos sutartį vykdymo
37. Nuomos sutartyje viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) – mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnio 1 dalis). CK 6.487 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuomininko pareiga laiku mokėti numos mokestį.
38. CK 6.497 straipsnyje reglamentuotas sutarties nutraukimas prieš terminą numotojo reikalavimu. Nuomotojas turi teisę pareikšti teisme reikalavimą nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, jeigu nuomininkas nemoka nuomos mokesčio (CK 6.497 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą (CK 6.499 straipsnio 1 dalis). Jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą bei atlyginti nuostolius (CK 6.499 straipsnio 1 dalis).
39. Apeliantė neginčija nesumokėto nuomos mokesčio, delspinigių, baudos dydžio, nuomos sutarties nutraukimo dėl nuomininkės kaltės, taip pat aplinkybių, kad patalpas atlaisvino 2022 m. spalio 8 d. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes, dėl kurių ji negalėjo įvykdyti nuomos sutarties.
40. Apeliantė teigia, kad ji negalėjo įvykdyti nuomos sutarties, nes padidėjo komunaliniai mokesčiai, sumažėjo klientų srautas. Iš šalių susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis nustatyta, kad apeliantė vėlavo sumokėti ieškovui nuomos mokestį nuo 2022 m. kovo mėn. Ji nurodydavo, kad sumokės nuomos mokestį vėliau – „iki balandžio 1 d.“, „kitą savaitę“, „šiom dienom“, bet savo įsipareigojimų tinkamai neįvykdė. Apeliantės argumentai, kad ji siekė išsaugoti nuomos sutartį, siūlė įvairius situacijos sprendimo būdus: atidėti terminą skolai sumokėti, mokėti skolą dalimis, nepaneigia jos pareigos įvykdyti nuomos sutartyje nustatytus įpareigojimus. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė neprašė ieškovo sumažinti nuomos mokesčio, nesiėmė kitų veiksmų sutarčiai išsaugoti, kol šis neinformavo apeliantės apie nuomos sutarties nutraukimą ir nepareikalavo sumokėti skolą, baudą bei atlaisvinti patalpas. Ieškovas nutraukė sutartį nes apeliantė netinkamai ją vykdė (CK 6.497 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
41. Vieną iš susidariusios situacijos sprendimo būdų apeliantė procesiniuose dokumentuose nurodė patalpų įsigijimą, gaunant finansavimą iš atitinkamas paslaugas teikiančių subjektų, bet nepaaiškino, kodėl tuo pačiu laikotarpiu ji negalėjo sumokėti nuomos mokesčio dėl padidėjusių komunalinių mokesčių ir sumažėjusio klientų srauto.
42. Ieškovas 2022 m. birželio mėn. informavo apeliantę, kad jis kreipsis į teismą, jei ši neįvykdys sutartinių įsipareigojimų. Ieškovas 2022 m. spalio 11 d. kreipėsi į teismą. Taigi apeliantė daugiau negu tris mėnesius žinojo, kad nevykdydama nuomos sutarties, ji gali patirti papildomų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu teisme.
Dėl apeliantės priešinio reikalavimo
43. Apeliantė teigia, kad jos priešpriešinis 86 273 Eur reikalavimas ieškovui didesnis. Ji, priimdama patalpas, įsigijo iš UAB „Instovita“ ir sumontavo patalpose 86 273 Eur vertės įrangą: 4 sekcijų virtuvės gaubtą; oro įtraukimo–padavimo sistemą, kambarį–šaldytuvą su šaldymo agregatu, G formos barą, du klozetus, dvi kriaukles, boilerį, vaizdo stebėjimo sistemą (be įrangos). Apeliantė negali pasiimti nurodytos įrangos, nepadarydama patalpoms žalos. Ieškovas nurodė, kad apeliantė nepareikalavo grąžinti įrangos, žinojo, jog ieškovas nekompensuos apeliantės įsigytos įrangos išlaidų.
44. Priešinio vienarūšio reikalavimo, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą, įskaitymas yra vienas iš prievolės pasibaigimo būdų (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas draudimas įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme. Taigi, esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, nagrinėjamoje byloje negalėjo būti sprendžiamas priešinio reikalavimo įskaitymo klausimas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad byloje nėra duomenų apie atliktą priešinių reikalavimų įskaitymą iki bylos pagal ieškovo pareikštą ieškinį iškėlimo teisme.
45. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamos bylos dalykas kilo iš šalis siejusių nuomos teisinių santykių, t. y. ieškovas pareiškė reikalavimą atsakovei, nes ji netinkamai vykdė nuomos sutartį. Iš šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių ir argumentų nustatyta, kad apeliantė ir ieškovas nesutaria dėl atlyginimo už patalpose esančią įrangą. Nors apeliantė teigia, kad turi priešinį reikalavimą ieškovui, bet nepateikė teismui procesinio dokumento, kuriame būtų suformuluotas reikalavimas priteisti iš ieškovo 86 273 Eur kompensaciją už patalpose likusią įrangą.
46. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytu argumentu, kad apeliantė neturėjo teisės reikšti priešieškinio, nes ši byla išnagrinėta dokumentinio proceso tvarka.
Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad preliminaraus sprendimo priėmimas, nagrinėjant bylą dokumentinio proceso tvarka, reiškia, jog yra priimtas sąlyginis sprendimas tik pagal ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, t. y. sprendimas atskleidžia tik vienos šalies požiūrį. Preliminaraus sprendimo priėmimas iš esmės reiškia tik dokumentinio proceso pradžią, atsakovo nuomonė dėl pareikšto ieškinio ir priimto preliminaraus sprendimo dar tik bus išdėstyta prieštaravimuose (CPK 430 straipsnis) ir taip yra užtikrinama jo teisė būti išklausytam. Atsakovui pareiškus prieštaravimus, prasideda antrasis dokumentinio proceso etapas, kuriame procesas vyksta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (išskyrus tai, kad sutrumpintas pasirengimas teisminiam nagrinėjimui) ir baigiamas galutinio sprendimo priėmimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2011; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018, 80 punktas). Įrodinėjimo priemonės ribojamos tik pirmajame dokumentinio proceso etape, kai pareiškiamas dokumentinio proceso tvarka galimas nagrinėti ieškinys ir priimamas preliminarus sprendimas (CPK 424, 425 straipsniai). Antrajame dokumentinio proceso etape, kai atsakovas, gavęs preliminaraus sprendimo nuorašą, pareiškia prieštaravimus, įrodinėjimo priemonės neribojamos (CPK 430 straipsnis). Šiame etape tiek ieškovas, tiek atsakovas gali teikti visas CPK 177 straipsnio leidžiamas įrodinėjimo priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2009; 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2014).
Priešieškinis savo esme yra atsakovo pareiškiamas ieškinys (reikalavimas) ieškovui pastarojo pradėtoje civilinėje byloje, siekiant atsakovui apsiginti nuo pirminio ieškinio reikalavimo. Priešieškinis turi būti tiesiogiai ar netiesiogiai susijęs su ieškovo pareikštu reikalavimu, kurio tenkinimas gali lemti, jog bus visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti pradinio ieškinio, atsiras galimybė įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą, arba jeigu kartu nagrinėjant ieškinį ir priešieškinį dėl jų tarpusavio ryšio bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus (CPK 143 straipsnis). Paprastai priešieškinis nagrinėjant bylą ginčo teisenos tvarka gali būti pareiškiamas iki teismo nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo, vėlesnis jo priėmimas galimas esant įstatyme nustatytoms sąlygoms (CPK 143 straipsnio 1 dalis). Atsakovo teisė pareikšti priešieškinį yra civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, įtvirtintų CPK 7 straipsnyje, išraiška, užtikrinanti galimybę greičiau ir teisingai išnagrinėti bylą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priešieškinio esmę ir į tai, kad dokumentinis procesas vyksta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles su tam tikromis išimtimis, kurios nurodytos CPK XXII skyriuje, pripažįsta, kad atsakovo teisė dokumentiniame procese pareikšti priešieškinį ieškovui po motyvuotų prieštaravimų dėl ieškinio pareiškimo arba kartu su jais, jei šie prieštaravimai yra priimami, neprieštarauja dokumentinio proceso esmei, be to, atitinka bendruosius civilinio proceso teisės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-611/2022, 24–26 punktai).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantė pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, bet nepareiškė priešieškinio, kuriame būtų suformulavusi reikalavimus ieškovui. Tai, kad ieškovas ieškinyje nenurodė aplinkybių, susijusių su patalpoje likusia įranga, nėra pagrindas konstatuoti, kad buvo apribota apeliantės teisė į gynybą. Ieškovas turi pareigą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Nagrinėjamoje byloje ieškovo reikalavimas kildinamas iš nuomos sutarties, todėl jis turėjo nurodyti tik tas aplinkybes, kurios pagrindžia jo pareikštą reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliantės nurodytos aplinkybės, susijusios su patalpose likusia įrangos verte, nepaneigia ieškovo nurodyto faktinio ieškinio pagrindo. Be to, jos nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų neanalizavo (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Teismas, priimdamas sprendimą turi įvertinti ne visas šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, bet tik tuos, kurie susiję su nagrinėjama byla, šalių pareikštais reikalavimais. Apeliantės pateikti duomenys, kad ji iš trečiojo asmens įsigijo įrangą, nepaneigia aplinkybių, kad ji laiku nesumokėjo nuomos mokesčio ir dėl to ieškovas nutraukė nuomos sutratį. Nagrinėjamoje byloje nesprendžiamas atlyginimo už įrangą klausimas. Apskųstas teismo sprendimas neapribojo apeliantės teisės kreiptis į teismą su ieškiniu, jeigu ji mano, kad jos teisės ar teisėti interesai pažeisti, nes ji negali pasiimti įrangos, nepadarydama patalpoms žalos.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
47. Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ginčui aktualias aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti apskųstą sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
48. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
49. Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 1 punkte nustatyta, kad šios Rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį.
50. Apeliantė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.
51. Ieškovas pateikė į bylą įrodymus (sąskaitą, mokėjimo nurodymą), kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 750 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes, daro išvadą, kad prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis pagrįstas. Dėl to ieškovui iš apeliantės priteisiama 750 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
52. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartimi apeliantei atidėtas 461 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki galutinio procesinio teismo sprendimo byloje priėmimo. Atmetus apeliacinį skundą, nurodyta žyminio mokesčio dalis priteisiama valstybei iš apeliantės (CPK 84 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Elginta“ (juridinio asmens kodas 303015551) 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinis instancijos teisme.
Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Elginta“ (juridinio asmens kodas 303015551) 461 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio. Žyminis mokestis turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660) ir apmokėjimą patvirtinančio dokumento kopija pateikta pirmosios instancijos teismui.