Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-637-425/2018

teisėjas Artūras Dilys Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00295-2018-2

2018 m. spalio 3 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Margaritos Dzelzienės ir Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. D. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. gegužės 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-4439-762/2018 pagal pareiškėjos R. D. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – nuosavybės teisių į išlikusį turtą atkūrimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja R. D. M. pirmosios instancijos teismui pareikštame pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tikslu prašė nustatyti, kad J. S. Rokiškio apskrityje, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime iki 1940-07-22 nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 4,7941 ha žemės sklypą.

2. Nurodė, kad J. S. yra jos senelis, o 2005-12-15 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymoje apie nuosavybę Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Vyriausiosios žemės rūšiavimo komisijos archyviniame fonde, Rokiškio aps. žemės rūšiavimo komisijos 1928-04-04 Vyriausiajai žemės rūšiavimo komisijai pateiktame (duomenys neskelbtini) vls. (duomenys neskelbtini) seniūnijos- mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytu žemių sąraše, patvirtintame 1929-11-05. įrašytas savininkas S. J., (duomenys neskelbtini) kaime turėjęs 4,7341 ha žemės (2 ha II rūšies ir 2,5 ha III rūšies ariamos; 0,2341 ha mokesniais neapdedamo ploto). Žemės tvarkymo departamento archyviniame fonde, Rokiškio aps. (duomenys neskelbtini) vls. (duomenys neskelbtini) kaimo išskirstymo viensėdžiais byloje, 1930-02-02 nutarimo skiltyje „Pirmųjų savininkų pavardės ir vardai“ įrašytas M. M., turėjęs 20 ha žemės; skiltyje „Dabartinių savininkų pavardės ir vardai“ įrašytas S. J., turėjęs 6,66 ha žemės. Nurodė, kad ji ne kartą kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos su prašymu atkurti nuosavybės teises į J. S. valdytą 4,7341 ha (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, tačiau jai buvo nurodyta, jog Rokiškio žemėtvarkos skyriuje turimi iš Lietuvos Centrinio Valstybės ir Panevėžio apygardos archyvų gautuose dokumentuose esantys duomenys apie S.(S.) turėtą žemę yra prieštaringi.

3. Pažymėjo, kad sužinojusi apie galimybę įgyvendinti savo teises ir atkurti nuosavybės teises į savo senelio J. S. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytą žemę, iškart ėmėsi veiksmų šią teisę realizuoti. Ne kartą kreipėsi į archyvus dėl nuosavybės teisę įrodančių dokumentų paieškos. Tačiau dėl nepilnai išlikusių to meto archyvinių dokumentų tokių duomenų nepavyko rasti. Kadangi nėra išlikę duomenų, jog J. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teise viso valdė apie 31 ha žemės sklypą, į kurio dalį- 26,60 ha nuosavybės teisės jai jau yra atkurtos, kreipiasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad S. J. Rokiškio apskrityje, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime iki 1940-07-22 nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 4,7941 ha žemės sklypą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

9. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nuodugniai neištyrė ir neišnagrinėjo byloje esančių įrodymų, patvirtinančių žemės valdymo nuosavybės teise aplinkybes, kadangi visiškai nevertino 2005-12-15 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymos apie nuosavybę Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje užfiksuota, kad J. S. turėjo 4,7941 ha žemės, o J. S. nurodomas, kaip savininkas, turėjęs 6,66 ha žemės.

10. Apeliantės vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog 1928 m. bei 1930 m. dokumentuose, kaip žemės savininkas, minimas J. S., vertintina, kad jis turėjo 4,7941 ha žemės sklypą, o vėliau papildomai iš M. M. įgijo dar 6,66 ha žemės sklypą. Be to, teismas nevertino, kad nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad J. S. savo žemės nuosavybės teises būtų kažkam perleidęs, dėl ko aplinkybė, jog 1935 m. Rokiškio apskrities, (duomenys neskelbtini) valsčiaus, (duomenys neskelbtini) kaimo pagrindinio nuosavybės teisių aiškinamajame nutarime, 1935-11-30 žemės tvarkymo projekto protokole bei vėlesniuose žemės tvarkymo dokumentuose nėra J. S. pavardės, tik patvirtina, jog J. S. turėta nuosavybė nebuvo perleista ir jis valdė minėtą žemės sklypą, kuris jam nebuvo naujai suteiktas.

11. Apeliantė tvirtina, kad šioje byloje netinkamai ir neteisingai nustačius teisiškai reikšmingus faktus, nesukuriamos sąlygos nuosavybės atkūrimui bei pažeidžiamos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatos, teisėti interesai ir konstitucinės asmens garantijos, nors ji buvo sąžiningai ir rūpestingai siekė įgyvendinti savo teises.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

16. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja tvirtina, jog egzistuojantys dokumentai patvirtina, kad jos senelis J. S. iki 1940-07-22 nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 4,7941 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) apsk., (duomenys neskelbtini) vals. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje egzistuojančių aplinkybių visuma nepatvirtina šio fakto, dėl ko pareiškėjos R. D. M. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo negali būti tenkinamas. Nors apeliaciniu skundu pareiškėja ir nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje esančius įrodymus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, o taip pat procesinius dokumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus bei teisingai taikius materialinės ir procesinės teisės nuostatas.

17. Iš nagrinėjamoje byloje bei Rokiškio rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-619-126/2006 esančių duomenų matyti, kad pareiškėja R. D. M. yra J. S. anūkė, kurios pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2006-06-09 sprendimu buvo tenkintas ir nustatyta, kad pareiškėjos senelis J. S. iki 1940-07-22 nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 26,60 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Rokiškio rajone. Kartu Rokiškio rajono apylinkės teismo 2006-06-09 sprendimu buvo nuspręsta pripažinti, jog terminas pateikti dokumentus atkurti nuosavybės teisę į 26,60 ha bei 4,7341 ha nekilnojamąją turtą praleistas dėl svarbių priežasčių. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Rokiškio apskrities Žemės rūšiavimo komisijos 1928-04-04 Rokiškio apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus, (duomenys neskelbtini) seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąraše įrašytas savininkas S. J., (duomenys neskelbtini) kaime turėjęs 4,7341 ha žemės (40 – 42 b. l.) 1930-02-02 Nutarime, kurį nurodo pasirašę Rokiškio apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaimo piliečiai, užfiksuota, kad buvo išskirstyta rėžiais ir atskirais gabalais iki šiol valdomoji žemė į viensėdžius. Šio dokumento skiltyje „Pirmųjų savininkų pavardės ir vardai“, įrašytas M. M., turėjęs 20 ha žemės; skiltyje „Dabartinių savininkų pavardės ir vardai“, įrašytas S. J., turėjęs 6,66 ha (43 – 45 b. l.).

18. Tačiau Rokiškio apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaimo žemės vienkiemiais išskirstymo plane, padarytame 1935 m., ir plano eksplikacijoje, patvirtintoje Vyriausiosios žemės tvarkymo Komisijos 1938-02-10 nutarimu, kaip ir Vyriausiosios žemės rūšiavimo komisijos 1939-04-12 sudarytame (duomenys neskelbtini) vls. (duomenys neskelbtini) kaimo mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąraše, žemės savininko tarp nurodytų savininkų S. (S.) J. pavardės nėra (43 – 69, 70 – 79 b. l.).

19. Taigi, kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, (duomenys neskelbtini) kaimo žemės vienkiemiais išskirstymo plane, 1935 m. (duomenys neskelbtini) kaimo plano eksplikacijoje, Rokiškio apskrities žemės rūšiavimo komisijos 1939-06-05 sudarytame (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaimo mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąraše, kurie yra vėliausi nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nėra duomenų apie J. S. (duomenys neskelbtini) kaime nuosavybės teise turėtą žemę nacionalizavimo momentu.

20. Sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad juridinio fakto nustatymui nagrinėjamu atveju yra pakankami 1928 bei 1930 metų dokumentuose užfiksuoti duomenys, nėra pagrindo, kadangi toks vertinimas prieštarautų galiojančioms teisės nuostatoms, o būtent Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), 13 punkto 2 pastraipos nuostatai, jog jei yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą. Nagrinėjamu atveju, ką visiškai pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, akivaizdu, jog vėliausi nuosavybės dokumentai nepatvirtina fakto, kad J. S. prieš pat nacionalizaciją valdė 4,7941 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime.

21. Tokių išvadų nepaneigia ir pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, susiję su neva pirmosios instancijos teismo netinkamai taikytomis materialinės ir procesinės teisės nuostatomis, o taip pat neatskleista bylos esme, kadangi apeliantė nenurodo, jokių konkrečių materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimų bei kaip šie pažeidimai galėjo lemti neteisingo sprendimo priėmimą. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią civilinę bylą jokių esminių teisės pažeidimų, galėjusių lemti neteisingi sprendimo priėmimą, nenustatė, dėl ko apeliacinio skundo argumentai šioje dalyje yra atmetami, kaip nepagrįsti. Papildomai pažymėtina, jog apeliantės nurodomi dokumentai, išdėstyti 2005-12-15 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymoje apie nuosavybę, pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti, o skundžiamame sprendime yra nurodyta, jog pagal galiojančias teisės aktų nuostatas yra vertinami vėliausi nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog 2005-12-15 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma, kurioje nurodyti 1928-04-04 bei 1929-11-05 dokumentai bei jų turinys, nėra savarankiškas dokumentas, patvirtinantis nuosavybės teisės turėjimą.

22. Svarbu pažymėti, jog, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyti dokumentai, t.y. Rokiškio apskrities Žemės rūšiavimo komisijos 1928-04-04 Rokiškio apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus, (duomenys neskelbtini) seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašas bei 1930-02-02 Nutarimas, kurį nurodo pasirašę Rokiškio apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaimo piliečiai, buvo įvertinti priimant Rokiškio rajono apylinkės teismo 2006-06-09 sprendimą bei nustatant juridinį faktą, jog J. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 26,60 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime Rokiškio rajone.

23. Apeliacinės instancijos teismas, kaip nepagrįstus, atmeta ir apeliacinio skundo argumentus, jog byloje esantys įrodymai, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, patvirtina aplinkybę, kad J. S. ne tik nuosavybės teise valdė 4,7941 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime iki nacionalizacijos, tačiau šio žemės sklypo niekam nepardavė ar kitaip neperleido. Pažymėtina, jog 1935 m. (duomenys neskelbtini) kaimo žemės vienkiemiais išskirstymo plane bei plano eksplikacijoje, patvirtintoje Vyriausiosios žemės tvarkymo Komisijos 1938-02-10 ir Vyriausiosios žemės rūšiavimo komisijos 1939-04-12 sudarytame (duomenys neskelbtini) vls. (duomenys neskelbtini) kaimo mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąraše, kurie yra nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, ir šiuo atveju yra vėliausi dokumentai apie nuosavybės teisės turėjimą, nėra duomenų apie J. S. (duomenys neskelbtini) kaime turėtą pareiškėjos nurodomą žemės sklypą. Kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, (duomenys neskelbtini) kaimo buvusių savininkų turėtų žemės sklypų ribos yra pažymėtos 1935 m. (duomenys neskelbtini) kaimo žemių išskirstymo vienkiemiais plane ir šio kaimo buvę žemės sklypų savininkai yra identifikuoti, o 1935 m. (duomenys neskelbtini) kaimo žemių išskirstymo vienkiemiais plane ir plano eksplikacijoje nurodytų žemės savininkų pavardės atitinka Vyriausiosios žemės rūšiavimo komisijos 1939-04-12 sudarytame (duomenys neskelbtini) vls. (duomenys neskelbtini) kaimo mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąraše nurodytus savininkus. Šiuo atveju apeliantės tvirtinimas, kad šiuose vėliausiuose nuosavybės teises patvirtinančiuose dokumentuose nenurodytas jos senelis, kadangi jis jokiu būdu neperleido savo turėtos 4,7941 ha žemės sklypo, nėra pagrįstas jokiais įrodymais ir prieštarauja faktiniams bylos duomenims, dėl ko yra vertinamas kaip subjektyvi apeliantės nuomonė, kuri nedaro įtakos skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

24. Papildomai pažymėtina, jog 1935-11-30 (duomenys neskelbtini) kaimo žemių išskirstymo vienkiemiais projekte yra nurodoma, kad ištyrus (duomenys neskelbtini) kaimo ūkininkų prašymą išskirstyti kaimą į vienkiemius, pasirodė, kad (duomenys neskelbtini) kaime yra iš viso 37 žemės savininkai, turintys balsų teisę. Būtent 37 žemės savininkai yra nurodomi ir pirmiau minėtuose plano eksplikacijoje bei Mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąraše, dėl ko sutikti su apeliante ir vertinti, kad pastarajame sąraše, prie kurio padarytas rankraštinis įrašas „papildomas“ gali būti nurodyti ne visi (duomenys neskelbtini) kaimo žemės savininkai, nėra pagrindo.

25. Atsižvelgdamas į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, kaip ir skundžiamame sprendime pagrįstai išdėstytais argumentais, visiškai sutinka ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje išdėstytą poziciją, kad atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.), plačiau apeliacinio skundo nenagrinėja ir konstatuoja, jog apeliacinio skundo motyvais naikinti skundžiamą teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.