- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-29
- Bylos Nr.
- 1A-233-988/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31185-2021-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Darius Pranka, Ugnė Gailiūnienė, Valerij Lauš
- Nuteistasis
- R. G.
- Advokatai
- Dominykas Vanhara
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.2.29.1.2Asmens tapatybės kortelės, paso, vairuotojo pažymėjimo ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo suklastojimas arba disponavimas žinomai netikra ar žinomai suklastota tikra asmens tapatybės kortele, pasu, vairuotojo pažymėjimu ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimu (BK 300 str. 2 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. gynėjo advokato Dominyko Vanharos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje, kuriuo R. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2021 m. rugsėjo 8 d. iki rugsėjo 9 d. kaip atlikta 1 (viena) arešto bausmės para.
Vadovaujantis BK 69 straipsniu, 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 ir 8 punktais neatliktos arešto bausmės vykdymas atidėtas 5 (penkeriems) mėnesiams įpareigojant R. G. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą (arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. R. G. nuteistas už tai, kad laikė, gabeno ir panaudojo žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą, o būtent: jis nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, iš nenustatyto asmens įgijęs žinomai netikrą Lenkijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyti jo anketiniai duomenys ir atspausdinta jo nuotrauka, nuo įgijimo momento jį laikė su savimi, gabeno automobilyje „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kol šį žinomai netikrą pažymėjimą 2021 m. rugsėjo 8 d., apie 20.05 val., Eišiškių pl. 82, Vilniuje, patikrinimo metu panaudojo pateikdamas Lietuvos kelių policijos tarnybos specialiosios paskirties skyriaus vyriausiajam patruliui. Šiais savo veiksmais R. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Nuteistojo R. G. gynėjas advokatas Dominykas Vanhara apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nuosprendį ta apimtimi, kuria R. G. nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ir atleisti nuteistąjį R. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo tėvo A. G. laidavimą nustatant laidavimo trukmę 2 metus, skiriant užstatą – 1 000 Eur.
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis nuo pat pirmosios jo apklausos ikiteisminiame tyrime momento dar net neturėdamas gynėjo savo kaltę pripažino visiškai. Vėlesniuose ikiteisminio tyrimo etapuose, o taip pat ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu, šių savo parodymų nekeitė, kaltės pripažinimo neišsižadėjo. R. G. nei karto neneigė ir nekvestionavo jokių jam inkriminuojamų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių ar epizodų, nei karto neneigė nei vienos tokios aplinkybės, kuri būtų jam inkriminuojama, viso proceso metu davė išsamius ir nuoseklius parodymus. Dar daugiau, ikiteisminio tyrimo institucijų prašomas, į bylą ne kartą teikė jų prašomus duomenis.
2.2. Apeliaciniame skunde apeliantas pažymi, jog R. G. dar ikiteisminio tyrimo metu, vienos iš paskesnių jo apklausos metu, jau atstovaujamas gynėjo, ne tik nurodė, kad jis pripažįsta kaltę visiškai, bet ir nurodė, kad ketina teikti prašymą jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
2.3. Apeliantas nurodė, kad R. G. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu bylą nagrinėjančio teismo paklaustas, ar prisipažįsta kaltę dėl to, kuo yra kaltinamas, atsakė „Prisipažįstu“. Ne „iš dalies prisipažįstu“, ne „prisipažįstu dėl tam tikrų epizodų“, o būtent „Prisipažįstu“, t. y. besąlygiškai ir visiškai.
2.4. R. G. gynėjas nurodė, kad gynėjas savo baigiamojoje kalboje aiškiai nurodė, kad jo ginamasis kaltę pripažįsta visiškai, todėl prašo teismo laikyti, kad jo ginamojo kaltė yra visiškai nustatyta ir įrodyta, o pats nuteistasis kreipdamasis į teismą, naudodamasis paskutiniojo žodžio teise, irgi nurodė, kad jis visiškai pripažįsta savo kaltę.
2.5. Pastebėjo, kad nuteistojo gailėjimasis dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamos veikos epizodų pasireiškė ne tik nuteistojo išsireiškimu, kad jis nuoširdžiai gailisi, tačiau ir intensyviu bendravimu su ikiteisminio tyrimo institucijomis nuo pat pirmosios apklausos momento, papildomų duomenų joms teikimu, kas, nuteistojo manymu, turėtų padėti ikiteisminio tyrimo institucijoms atskleisti kitas nusikalstamas veikas, o konkrečiai, kas pardavinėja suklastotus Lenkijos vairuotojo pažymėjimus.
2.6. Atkreipė dėmesį į tai, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu bylą nagrinėjantis teismas nuteistojo paklausė, kodėl kaip laiduotoją jis pasikvietė tėvą, o ne motiną, nors, paties nuteistojo teigimu, su motina jį sieja artimesni santykiai. Į tai nuteistasis atsakė, kad jis bijo, jog jei nuteistojo motina sužinos apie tai, kad jos sūnus padarė šią nusikalstamą veiką, ji būdama silpnos sveikatos gali taip dėl to išgyventi, kad tai sukeltų didelį pavojų jos sveikatai. Todėl apie savo padarytą nusikalstamą veiką nuteistasis prisipažino tik tėvui, o motinai nesakė nieko ir motina apie šią sūnaus padarytą nusikalstamą veiką nieko nežino, kad nebūtų pakenkta jos sveikatos būklei. Ši aplinkybė, kad nuteistasis žino ir suvokia, kad informacija apie nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką gali labai neigiamai paveikti jo motinos sveikatą, aiškiai įrodo, kad nuteistasis puikiai žino, suvokia ir supranta savo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nebando savo padarytos nusikalstamos veikos pateisinti, kaip ir nebando menkinti ar niveliuoti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio. Priešingai, nuteistasis puikiai žino ir suvokia, kad jo padaryta nusikalstama veika yra tokio pavojingumo, kad vien žinia apie šią padarytą nusikalstamą veiką gali neigiamai paveikti nuteistojo motinos sveikatą.
2.7. Apeliaciniame skunde vertinama, kad nuteistasis yra išreiškęs ne tik nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos nusikalstamos veikos, ne tik suvokęs savo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, bet ir norą koreguoti savo elgesį teigiamą linkme, t. y. gavus tam galimybę, įstatymų nustatyta tvarka išsilaikyti vairuotojo teises. Pabrėžė, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas taip pat konstatavo, kad nuteistasis susiformavo reikiamus pokyčius ateityje nebenusikalsti, kad jis dirba ir siekia būti naudingas visuomenei, kad nuteistasis gali reikiamai kontroliuoti savo elgesį, kad daugiau nebenusikalstų.
2.8. Apeliantas pažymi ir tai, kad nuteistasis padarė vieną tyčinę apysunkę nusikalstamą veiką, kuri buvo nesmurtinio pobūdžio. Didelis pavojingumas visuomenei tokios nusikalstamos veikos padarymu nebuvo padarytas. Kaip konstatavo ir skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, turtinė ar neturtinė žala nebuvo niekam padaryta. Taigi nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos ir ja sukelto pavojingumo visuomenei bei baudžiamojo įstatymo saugomiems teisiniams gėriams lygis nebuvo toks, kad nuteistasis negalėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
2.9. Gynėjas nurodė, kad galimas laiduotojas nuteistojo tėvas A. G. turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, 40 metų darbo stažą pagal specialybę, šiuo metu senatvės pensininkas. A. G. nėra nei karto teistas, kaip pats nurodė, vieną kartą, prieš 7 metus, buvo baustas administracine tvarka už gatvės perėjimą ne vietoje, už ką jam buvo paskirta tuo metu 2 Lt bauda, kurią jis sumokėjo. Daugiau administracine tvarka baustas nėra per visą savo gyvenimą.
2.10. Atkreipė dėmesį į tai, kad A. G. teisme parodė, kad dar iki sūnaus nusikalstamos veikos padarymo reikalavo iš jo, kad jis išsilaikytų vairuotojo teises ir kad jas turėtų. Duodamas parodymus šioje byloje parodė, kad savo sūnaus poelgį vertina labai neigiamai. Patvirtino, kad jei apie tokį sūnaus poelgį sužinotų jo sutuoktinė, nuteistojo motina, ją gali ištikti didelės sveikatos problemos. Laiduotojas parodė, kad nors jo sutuoktinė su nuteistuoju yra artimesnė, bet jis yra griežtesnis. Savo ruožtu nuteistasis taip pat patvirtino, kad tėvo klauso labiau.
2.11. Advokatas pastebėjo, kad laiduotojas A. G. teisme parodė, kad gauna senatvės pensiją, 492 Eur, ir sutinka, kad jo sūnus būtų perduotas jo atsakomybėn 2 metams su užstatu – 1000 Eur. Parodė, kad tai jam yra labai didelė pinigų suma, lygi dvejoms jo pensijoms, kadangi jis jokių santaupų neturi. Parodė, kad vieną pensiją jis gali atiduoti už laidavimą, o antrą pensiją pasiskolins.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo R. G. gynėjo advokato Dominyko Vanharos apeliacinis skundas atmetamas
5. Nuteistojo R. G. gynėjas advokatas Dominykas Vanhara apeliaciniu skundu ginčija apylinkės teismo sprendimą neatleisti R. G. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu. Atsižvelgiant į tai ir nenustačius byloje padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, teisėjų kolegija pasisako tik apeliacinio skundo ribose.
6. BK 40 straipsnio 1 dalis nustato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindas manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.
7. Pažymima ir tai, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Be to, formuojamoje teismų praktikoje taikydami BK 40 straipsnio nuostatas teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-120-489/2016, 2K-52-648/2017).
8. Ištyręs ir įvertinęs įrodymus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės neleidžia teigti esant visas įstatyme – BK 40 straipsnyje – nustatytas sąlygas atleisti R. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pagrindinis apylinkės teismo motyvas netaikyti laidavimo buvo tas, kad byloje nenustatyta, jog nuteistasis pripažino savo kaltę dėl nusikaltimo padarymo, nes tai padarė tik iš dalies. Nesant šios būtinos sąlygos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį nėra galimas. Teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos išvadomis neturi pagrindo nesutikti, o nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra nepagrįsti.
9. Šiuo atveju ginčas kyla dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos nustatymo. Aiškindamas BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygą – asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai nėra tapatu. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda teisėsaugos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, 2K-137/2015, 2K-176-303/2018, 2K-307-689/2019). Tai reiškia, kad nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą sąlygą, būtiną laidavimo institutui taikyti, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminiame tyrime bei teisme nuoseklumą.
10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. G. laikė, gabeno ir panaudojo žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą (BK 300 straipsnio 2 dalis). Visiškas prisipažinimas gali būti konstatuojamas tik nustačius, kad kaltininkas prisipažįsta dėl esminių nusikalstamos veikos aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, kad R. G. tik iš dalies prisipažino padaręs nusikaltimą.
11. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. G. nuosekliai, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme teigė, jog šį vairuotojo pažymėjimą gavo Lenkijoje išlaikęs vairavimo teorijos egzaminą ir praktinę dalį, aplinkybės, kad pažymėjimas yra netikras, jis nežinojo, manė, kad disponuoja tikru dokumentu. Jam buvo staigmena, kad pažymėjimas nėra tikras, tačiau jeigu ekspertizė nustatė, kad pažymėjimas netikras, jis pripažįsta, kad taip yra. Taigi, anot nuteistojo, jis suprato, jog jo turimas vairuotojo pažymėjimas yra netikras, tik po to, kai buvo atlikta ekspertizė. Tai reiškia, kad jis nepripažįsta jam inkriminuojamo nusikaltimo subjektyviojo požymio – kaltės.
12. Pažymėtina, kad BK 300 straipsnio 2 dalyje nustatytas nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, kad laiko, gabena ir panaudoja netikrą dokumentą, juo siekia teisinių padarinių ir tai atlieka sąmoningai, nori taip veikti. Šiuo atveju nuteistasis neigė suvokęs ir žinojęs, kad laikė, gabeno ir panaudojo žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą – jis tiesiog pripažino objektyviuosius nusikaltimo požymius, tačiau nuosekliai neigė subjektyviuosius. Nepaisant deklaratyvaus nuteistojo teigimo, kad jis prisipažįsta visiškai dėl nusikaltimo padarymo, iš jo parodymų turinio tokios išvados daryti negalima.
13. Apygardos teismas detaliai nekartoja ir visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, įrodantiems R. G. tiesioginę tyčią padaryti šią nusikalstamą veiką. Šiuo atveju kaltės turinį pagrindžia liudytojo V. K. parodymai (jog jam R. G. teigė pažymėjimą nusipirkęs), A. T. tarnybinis pranešimas (patvirtinantis liudytojo V. K. nurodytas aplinkybes), nuteistojo parodymų nenuoseklumas ir nelogiškumas, pinigų už vairuotojo pažymėjimą sumokėjimo ir vairuotojo pažymėjimo išdavimo datų skirtumas (pažymėjimas išduotas anksčiau nei sumokėti pinigai už jį). Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad R. G. jau įgijimo momentu, t. y. nuo pat dokumento laikymo pradžios, jo gabenimo ir panaudojimo metu žinojo ir suprato, kad disponuoja netikru vairuotojo pažymėjimu, tačiau šių aplinkybių jis nepripažino. Todėl toks nuteistojo formalus kaltės pripažinimas negali būti laikomas nuoširdžiu ir visišku prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką.
14. Teisėjų kolegija, įvertinusi R. G. poziciją ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu ir jo nurodytas veikos padarymo aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo nesant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos sąlygos. Todėl daroma išvada, kad apylinkės teismas priimdamas savo procesinį sprendimą tinkamai įvertino BK 40 straipsnyje nustatytų asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, nenustatęs vienos jų, priėmė motyvuotą sprendimą ir teisės taikymo klaidos dėl BK 40 straipsnio taikymo nepadarė.
15. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas – R. G. pagrįstai buvo neatleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl jį keisti ar naikinti nėra pagrindo. Nors apeliaciniame skunde neginčijama paskirta bausmė ar jos dydis, tačiau apygardos teismas patikrinęs šią nuosprendžio dalį, taip pat sprendžia, jog apylinkės teismas tinkamai individualizavo baudžiamąją atsakomybę ir parinko nuteistajam teisingą bei proporcingą bausmę.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo R. G. gynėjo advokato Dominyko Vanharos apeliacinį skundą atmesti.