Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Lina Antanaitienė, sekretoriaujant Rasitai Milei, dalyvaujant prokurorui Audriui Ažukui, kaltinamajam D. K., jo gynėjui advokatui Dariui Karabinui, kaltinamajai O. L., jos gynėjui advokatui Rimantui Bučmai, kaltinamajai G. V., jos gynėjui advokatui Jonui Gaidukevičiui, kaltinamajam L. Š., jo gynėjui advokatui Donatui Ramanauskui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Šakių rajone, (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB "S.“, nevedęs, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), neteistas; O. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Šakių rajone, (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti pagrindinį išsilavinimą, besimokanti (duomenys neskelbtini), netekėjusi, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini), neteista; G. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti vidurinį išsilavinimą, dirbanti UAB „T.“ vadybininke, netekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini), neteista; L. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „S.“, darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamieji D. K., O. L., G. V. ir L. Š. kaltinti tuo, kad davė melagingus parodymus, tai yra, kaltinamasis D. K. 2012 m. rugsėjo 27 d. 9 val. bei 2012 m. lapkričio 23 d. 14 val. 35 min., kaltinamoji nepilnametė O. L., gimusi (duomenys neskelbtini), 2012 m. spalio 30 d. 15 val. 20 min., kaltinamoji G. V. 2012 m. lapkričio 5 d. 15 val. ir 2013 m. sausio 29 d. 12 val., kaltinamasis L. Š. 2012 m. gruodžio 20 d. 13 val. 30 min., Birutės g. 2, Šakiuose, Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK tarnybinėse patalpose, būdami įspėti dėl atsakomybės pagal BK 235 str. dėl melagingų parodymų davimo, veikdami bendrininkų grupėje, apklausiami liudytojais, siekdami padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės įtariamiesiems A. L. ir G. L., davė melagingus parodymus baudžiamojoje byloje Nr. 91-1-00279-12 apie tai, kad 2012 m. birželio 2 d. apie 2 val. 36 min. Kriūkų miestelyje, Kriūkų seniūnijoje, Šakių rajone, viešoje vietoje, prie Kriūkų kultūros namų, įtariamieji A. L. ir G. L. nemušė nukentėjusiojo V. Š. ir tęsdami nusikalstamą veiką, 2013 m. gruodžio 19 d. 10 val. Šakių rajono apylinkės teisme, Bažnyčios g. 6, Šakiuose teismo posėdžio metu, būdami įspėti dėl atsakomybės pagal BK 235 str. dėl melagingų parodymų davimo, davė analogiškus melagingus parodymus, kai 2014 m. kovo 13 d. Šakių rajono apylinkės teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu nustatyta, kad kaltinamieji A. L. ir G. L. viešoje vietoje mušė V. Š., tai yra, įvykdė nusikaltimus, numatytus BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis D. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad pirmosios apklausos metu 2012 m. rugsėjo 27 d. buvo nepilnametis, su A. L. ir G. L. yra draugai. Kažkurį savaitgalį su draugais ir merginomis važiavo į šokius Kriūkų miestelyje. Prie G. L. prisikabino V. Š. prie šokių salės. Jis toliau stovėjo nuo viso įvykio, bet matė, nes buvo apšviesta, kaip A. J. sudavė kelis kartus V. Š.. A. L. ir G. L. nesudavė nei vieno smūgio, bent jau jis taip matė. Jis stovėjo gal 20-50 metrų atstumu, šalia jo buvo L. Š., G. V. ir O. L. nuo konflikto buvo apie 10-15 m. atstumu, G. L., A. L. ir A. J. buvo arčiausiai konflikto. G. V. su A. L. gal ir buvo apsikabinę kuriuo nors metu, bet ne visą laiką. Konflikto vieta buvo apšviečiama tik nuo atidaromų durų šviesos, kiek toliau yra apšvietimas aikštelėje. Jis stebėjo konfliktą, tačiau visą laiką nežiūrėjo į įvykį, gal kokios vietos ir nesumatė, nematė, kad kas nors turėtų kastetą. A. L. ir G. L. buvo šalia, bet nematė, kad mušė, matė, kaip A. J. sudavė, o kad juodu – tikrai nematė. A. J. buvo su pirštine. Išėjo iš ten tada, kai pradėjo rinktis daugiau žmonių, tada rinkosi į mašinas važiuoti.

Teismo posėdžio metu kaltinamoji nepilnametė O. L. kalta neprisipažino ir parodė, kad yra G. L. sesuo. Ji su A. J. važiavo į šokius, kas kitose mašinose važiavo tikrai neprisimena. Tą dieną jai paskambino brolis G. L. ir pasakė, kad V. Š. jam sudavė, jis nieko nedarė, buvo susinervinęs. Vakare susiskambino, sako važiuojam į šokius pabūti. Nebuvo jokios kalbos apie kerštą. Buvo ji, A. J., A. L., G. V., kiti buvo jau prie šokių. Jie ėjo link šokių, o link jų ėjo V. Š., kuris pradėjo kibti prie jos brolio. Prie V. Š. pasiliko tik A. J., A. L. ir G. L.. Ji su G. V. kartu stovėjo gal per 10 metrų. D. K. ir L. Š. buvo ne prie jų, atokiau. Matė, kaip A. J. bandė atmušti V. Š. ranką ir tada V. Š. nugriuvo. Taip gavosi, kad V. Š. su A. J. buvo arčiausiai, o G. L. su A. L. truputį toliau, gal 1 metro atstumu ir jokio smūgio nesudavė. Daugiausia viskas užtruko gal 10 minučių. Kai nugriuvo V. Š., visi pradėjo rinktis, kažkas išbėgo, pasakė, kad kvies policiją ir jie visi išėjo. Ji su G. V. ėjo priekyje, paskui jas atėjo A. J., A. L., G. L.. Konflikto metu G. V. buvo su ja. Gal anksčiau ir buvo A. L. ją apsikabinęs, bet konflikto metu A. L. buvo arčiau V. Š.. Ji su G. prie mašinos pirmos atėjo. Nei A. L., nei A. J. neturėjo kasteto, nei vienas nebuvo su pirštine. Neturi tikslo duoti melagingus parodymus, kaltinamieji kitoje byloje jau vis tiek nuteisti. Jei sakytų, kad mušė, tai tada meluotų, nes jie iš tikrųjų nemušė. Kam jai duoti melagingus parodymus, jei iš viso kaip G. L. sesuo ji galėjo jų neduoti.

Teismo posėdžio metu kaltinamoji G. V. kalta neprisipažino ir parodė, kad sugalvojo važiuoti į šokius. Nuvažiavę susitiko su O. L. ir A. J., visi ėjo link šokių ir pamatė, kad ateina V. Š.. Jie susistumdė, negali tiksliai pasakyti kaip, o po to jau A. J. trenkė. Kai atėjo V. Š. ji buvo toliau gal 3-4 metrai. Prie V. Š. buvo A. J. ir G. L., A. L. irgi buvo šalia. D. K. ir L. Š. išvis nematė visą tą laiką. Matė tik tada, kai išlipo iš mašinos ir kai grįžo į mašiną. Iš pradžių kai G. L. su V. Š. ten kažką konfliktavo, jie buvo šalia, o paskui kai priėjo A. J., pasitraukė toliau. Pirmą kartą kai A. J. trenkė V. Š. ji matė, bet po to tik girdėjo garsą. Ji nusisuko, nes nemalonu buvo žiūrėti į tokį vaizdą, išsigando. A. L. ir G. L. buvo šalia, ji girdėjo, kad kalba ir girdėjo smūgius. A. L. buvo ją apsikabinęs, kai A. J. pirmą kartą trenkė ir ji nusisuko, A. L. tada jai buvo iš nugaros. Visą tą konfliktą jis nebuvo apsikabinęs. Kalbėjo jie, kad „baigtų“. Ji girdėjo 3-4 smūgius, girdėjo šone G. balsą ir A.. Paskui atsisuko pažiūrėti, nes prasidėjo triukšmas, moteris buvo išėjusi, sakė policiją iškvies. A. L. neturėjo kasteto, A. J. irgi neturėjo kasteto, girdėjo kad kažkas kalbėjo apie pirštines.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis L. Š. kaltu neprisipažino ir parodė, kad važiavo į šokius, nebuvo kalbos, kad važiuoja mušti V. Š.. Priekyje ėjo G. L. ir prie jo prisikabino V. Š.. Po to priėjo A. J. iš galo ir sako, ko čia kabinėjiesi. Jis pats tuo metu stovėjo panašiai 10-15 metrų atstumu, šalia jo buvo D. K.. Jie atėjo iš tamsios vietos, ten nebuvo apšvietimo, bet matėsi. Kai kilo konfliktas matė, kad lyg V. Š. bandė trenkti A. J., tačiau A. J. truputį atsitraukė ir matė smūgį. Kai smūgis įvyko, tada jam kažkas iš nugaros irgi trenkė ir jis tada apsisuko. Viskas įvyko greitai, su atėjimu gal 15 minučių. Kažkas jį puolė ir po to jis tiesiog nusisuko nuo įvykio vietos. Tie smūgiai tikrai neilgai užtruko. Išbėgo moteris, pasakė, kad kviečia policiją ir jie ėjo į mašinas. A. L. ir G. L. nebuvo prie jo. G. L. prie V. Š. buvo, nes jis prie jo prikibo. Nematė merginų, nes jie stovėjo neapšviestoje vietoje. Konflikto metu nežiūrėjo kas kur stovėjo. Kad kas būtų su pirštinėmis nematė, kasteto niekas neturėjo. Jo spėjimu jam iš nugaros trenkė G. D., kai jis vėl atsisuko matė, kad V. Š. jau gulėjo ir visi jau skirstėsi.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, jog kaltinamasis D. K. 2012 m. rugsėjo 27 d. 9 val. ir 2012-11-23 14 val. 35 min. ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 91-1-00279-12 buvo apklaustas liudytoju. D. K. prieš apklausą buvo išaiškintos liudytojo teisės, pareigos ir atsakomybė, jis buvo įspėtas, kad už melagingų parodymų davimą atsako pagal BK 235 str. Liudytojo apklausos protokoluose užfiksuoti kaltinamojo D. K. parodymai, jog nukentėjusiajam V. Š. smūgį sudavė besigindamas A. J., o kiti nemušė ir pasišalino (t. 1, b.l. 37-38; t. 2, b.l. 39-40).

Iš liudytojo apklausos protokolo matyti, kad O. L. 2012 m. spalio 30 d. 15 val. 20 min., ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 91-1-00279-12 buvo apklausta liudytoja. O. L. prieš apklausą buvo išaiškintos liudytojo teisės, pareigos ir atsakomybė, ji buvo įspėta, kad už melagingų parodymų davimą atsako pagal BK 235 str. Liudytojo apklausos protokole užfiksuoti kaltinamosios O. L. parodymai, jog ji matė, kaip V. Š. bandė suduoti A. J., o šis jį nusistūmė, tada ji nusisuko ir nuėjo link automobilio, ji nematė, kas ir kaip mušė V. Š. (t. 1, b.l. 39; t. 2, b.l. 41).

Iš liudytojo apklausos protokolų matyti, kad G. V. 2012 m. lapkričio 5 d. 15 val. 20 min. ir 2013 m. sausio 29 d. 12 val. ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 91-1-00279-12 buvo apklausta liudytoja. G. V. prieš apklausą buvo išaiškintos liudytojo teisės, pareigos ir atsakomybė, ji buvo įspėta, kad už melagingų parodymų davimą atsako pagal BK 235 str. Liudytojo apklausos protokoluose užfiksuoti kaltinamosios G. V. parodymai, jog ji matė, kaip V. Š. smūgius sudavė A. J., visko ji tiksliai nematė nes ją glėbyje laikė A. L., o ji buvo nusisukusi į jo krūtinę, tada su juo ėjo į automobilį (t. 1, b.l. 34-36; t. 2, b.l. 36-38).

Iš liudytojo apklausos protokolo matyti, kad L. Š. 2012 m. gruodžio 20 d. 13.30 val. ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 91-1-00279-12 buvo apklaustas liudytoju. L. Š. prieš apklausą buvo išaiškintos liudytojo teisės, pareigos ir atsakomybė, jis buvo įspėtas, kad už melagingų parodymų davimą atsako pagal BK 235 str. Liudytojo apklausos protokole užfiksuoti kaltinamojo L. Š. parodymai, jog jis matė, kaip prie šokių V. Š. smūgiavo A. J., ar pataikė nematė, o tada A. J. smogė V. Š. į veidą ir šis nugriuvo, kas vyko toliau nematė, nes nuėjo į automobilį, iš paskos atėjo G. L., A. L., D. K., nematė, kad V. Š. kas nors daugiau muštų. (t. 1, b.l. 40; t. 2, b.l. 42).

Iš 2013-12-19 Šakių rajono apylinkės teismo teisiamojo posėdžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-829/2014 protokolo matyti, kad D. K., O. L., G. V. ir L. Š. buvo apklausiami liudytojais, prieš apklausą buvo įspėti pagal BK 235 str. už melagingų parodymų davimą ir prisiekė. Teisiamojo posėdžio protokole užfiksuoti D. K., O. L., G. V. ir L. Š. parodymai apie tai, kad nukentėjusiojo V. Š. atžvilgiu A. L. ir G. L. smūgių nesudavė (t. 1, b.l. 20-31, t. 2, b.l. 22-33).

Iš Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-829/2014 matyti, kad kaltinamieji A. J., A. L. ir G. L. nuteisti už tai, jog 2012 m. birželio 2 d., apie 2 val. 36 min., Kriūkų miestelyje, Kriūkų seniūnijoje, Šakių rajone, viešoje vietoje, prie Kriūkų kultūros namų, veikdami bendrininkų grupėje, įžūliu elgesiu demonstravo aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdami priešpastatyti save aplinkiniams, pašalinių asmenų akivaizdoje, dėl menkavertės dingsties, iš chuliganiškų paskatų tyčia kastetu, kumščiais sudavė bei spyrė V. Š. į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip septynis smūgius, tokiais veiksmais padarydami nukentėjusiajam V. Š. poodines kraujosruvas nosyje su odos nubrozdinimu, kairės akies vokuose - skruoste, kraujosruvas akių obuoliuose, gilius odos nubrozdinimus dešiniame skruoste, dešinės akies viršutiniame voke, kairiame antakyje - akies voke, lūpose, gilius odos nubrozdinimus – žaizdas, muštines žaizdas viršugalvyje, nosies kaulų lūžimą, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą bei tyčia smogė kumščiu ne mažiau kaip vieną kartą P. Š. į galvą, sukeldami jam fizinį skausmą ir šiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra padarė nusikaltimus, numatytus BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. (t. 1, b.l. 9-19, t. 2, b.l. 11-21). Teismas, priimdamas nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-829/2014 rėmėsi nukentėjusiųjų V. Š. ir P. Š. bei liudytojų M. L., R. J., L. S., P. D., E. A. ir K. J., kaip nesuinteresuotų bylos baigtimi asmenų, parodymais, laikydamas, kad jų teismo posėdžio metu duoti parodymai atitiko ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jie neprieštaravo tarpusavyje, vieni kitus papildė esminėse aplinkybėse, todėl teismas neturėjo priežasties šiais parodymais netikėti ir jais nesivadovauti nustatant įvykio aplinkybes.

Šioje baudžiamojoje byloje reikia nustatyti, ar kaltinamieji D. K., O. L., G. V. ir L. Š., duodami parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, sąmoningai tyčia melavo, siekdami padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės A. J., A. L. ir G. L..

BK 235 straipsnio prasme melagingais laikomi žinomai neatitinkantys tikrovės parodymai: kai liudytojas ar nukentėjusysis duoda parodymus, visiškai ar iš dalies neatitinkančius tikrovės, ji iškraipoma, arba kai nutyli realius, egzistuojančius faktus, juos neigia ar nurodo išgalvotus. Parodymai nėra melagingi, jeigu liudytojas ar nukentėjusysis asmuo, duodamas juos, sąžiningai klydo. Pagrindas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsirasti negali būti nors ir objektyviosios tikrovės neatitinkantys parodymai, jeigu liudytojas pamiršo įvykio aplinkybes, neteisingai jas suprato ir todėl klydo, duodamas parodymus.

BK 235 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų objektyvieji požymiai inter alia pasireiškia liudytojo ar nukentėjusiojo melagingų parodymų davimu ikiteisminio tyrimo metu arba teisme. Baudžiamajame procese parodymai yra faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalyką, t.y. nusikaltimo įvykį (nusikalstamos veikos padarymo laiką, vietą, būdą ir kitas aplinkybes), kaltinamojo kaltumą; aplinkybes, turinčias įtakos kaltinamojo atsakomybės pobūdžiui ir laipsniui; kaltinamojo ir nukentėjusiojo asmenybę, jų tarpusavio santykius, santykius su liudytojais; apie byloje esančius kitus duomenis ir kitas svarbias bylai aplinkybes. Todėl šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjimo ribas apibrėžia kaltinamajame akte nurodyta kaltinimo aplinkybė, dėl kurios galimai davė melagingus parodymus arba sąžiningai klydo kaltinamieji – ar nuteistieji G. L. ir A. L. mušė nukentėjusįjį V. Š., visos kitos aplinkybės, kaip jie atvyko į įvykio vietą, kur jie stovėjo, kaip ilgai užtruko konfliktas, kas jį inicijavo, kaip grįžo į automobilius, nėra teisiškai reikšmingos.

BK 235 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Suprasdamas veikos pavojingumą, kaltininkas nori, kad tikrovės neatitinkanti informacija būtų užfiksuota proceso ar kituose dokumentuose ir panaudota byloje. Kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus bei atsakomybę už jos nevykdymą ir tai patvirtina savo parašu. Kaltininkas taip pat suvokia, kad duoda tikrovės neatitinkančius parodymus ir nori, jog tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje. Nors šioje byloje kaltinime yra nurodytas nusikalstamos veikos motyvas - siekimas padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės A. L. ir G. L., tačiau nusikalstamos veikos padarymo motyvas nėra būtinasis veikos subjektyvusis požymis.

Taigi šioje byloje kaltinamųjų kaltės turinį būtina atskleisti per tai, kaip jie suvokė bei įvertino nuteistųjų G. L. ir A. L. atliekamų veiksmų pobūdį ir turinį (vidinis – psichinis santykis). Ne mažiau svarbu nustatyti ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį ir pagal kitas objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nusikalstama veika, kurią įvykdė A. J., A. L. ir G. L., įvyko 2012 m. birželio 2 d. apie 2 val. 36 min., t.y. naktį, įvykio vieta nebuvo apšviesta, matomumas buvo blogas, nes apšviesta buvo tik tiek, kiek šviesa sklido nuo prie durų įrengto apšvietimo. Nusikaltimas buvo padarytas prie šokių esančioje aikštelėje, kur įvykį stebėjo mažiausiai 15 žmonių, visi jie buvo sustoję ratu aplink mušamą V. Š.. Kaltinamasis D. K. nurodė įvykį stebėję 20-50 m. atstumu, jo manymu, įvykis truko apie 20 min., jis nurodė visą laiką nežiūrėjęs į vieną vietą, dairėsi kokia mašina atvažiuoja, kas vyksta aplinkui. Kaltinamoji O. L. nurodė įvykį stebėjusi iš 10 m. atstumo, jos manymu konfliktas užtruko apie 10 min., kai V. Š. nugriuvo po kontakto su A. J., aplink juos pradėjo rinktis žmonės, ji išsigando, patyrė stresą. Baudžiamosios bylos Nr. 1-5-829/2014 nagrinėjimo metu kaltinamoji O. L. nurodė, jog jos regėjimas silpnas, ji nemato į tolį. Kaltinamoji G. V. nurodė, kad įvykio metu buvo netoli O. L., iš pradžių ją laikė apsikabinęs nuteistasis G. L., ji matė, kaip pirmą kartą V. Š. trenkė A. J., paskui ji nusisuko, nes buvo nemalonu žiūrėti, girdėjo suduodamų smūgių garsą, G. L. ir A. L. jai buvo už nugaros. Kaltinamasis L. Š. nurodė įvykį stebėjęs maždaug iš 10-15 metrų atstumo, matė, kaip A. J. smūgiavo V. Š., paskui jis pats gavo smūgį iš nugaros, kai jau atsitokėjo ir atsisuko po smūgio, V. Š. gulėjo ant žemės ir visi skirstėsi. Iš visų šių kaltinamųjų parodymų darytina išvada apie objektyvias aplinkybes, jog kaltinamieji nebuvo paties įvykio centre, dėl tam tikrų priežasčių (didelis atstumas, aplink susirinkę kiti žmonės, nusisukimas po pirmo V. Š. suduoto smūgio, paties liudytojo gavimas smūgio iš šalies) visos įvykio sekos nestebėjo, todėl galėjo sąžiningai klysti duodami parodymus apie tai, jog G. L. ir A. L. nesudavė smūgių V. Š.. Šias išvadas sustiprina ir kitų liudytojų bei nukentėjusiųjų baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-829/2014 parodymų analizė. Nukentėjusysis V. Š. parodė, jog aplink jį buvusioje kompanijoje girdėjo merginų balsus, bet jų nematė, kadangi jos buvo už vaikinų nugarų, tamsoje (t. 1, b.l. 11). Nukentėjusysis R. Š. parodė, jog aplink V. Š. buvo susidaręs didelis žmonių ratas, kai jis įėjo į rato vidurį, V. Š. jau gulėjo ant žemės, nematė, kad G. L. būtų mušęs V. Š., neįvardijo kaltinamųjų kaip aplink stovėjusių žmonių. Liudytojas M. L. parodė, jog matė, kaip A. J. įspyrė į galvą V. Š., šalia V. Š. žmonių nebuvo, grupelė žmonių stovėjo toliau. Liudytojas R. J. stovėjo 10-15 m. atstumu ir nurodė nematęs, ar A. L. kam trenkė, nematė, kad jis turėtų kastetą. Liudytojas L. S. parodė, jog nematė, kas mušė, tik iš duslaus garso suvokė, kad suduodami smūgiai, negalintis pasakyti, kas stovėjo arčiausiai įvykio, tačiau kaltinamųjų neįvardijo, nematė kasteto pas A. L.. Liudytojas P. D. nurodė, jog buvo merginų, kurios stovėjo atokiau, merginos sušuko, kad „kriūkiniai gaus“, tačiau byloje nenustatyta, kad tai buvo kaltinamosios O. L. ir G. V.. Liudytojas E. A. parodė, jog nematė, kokius smūgius ir kur sudavė nuteistieji, nes jie buvo sustoję aplink ratu, nurodė, jog už kokių 10 m. stovėjo O. L. ir E. L.. Taigi šių liudytojų parodymai baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-829/2014 nepatvirtina, kad kaltinamieji stebėjo įvykį ir turėjo matyti visas aplinkybes, priešingai, šiems liudytojams taip pat buvo apsunkintas matymas, jie gana skirtingai matė įvykio aplinkybes ir įvertino įvykyje dalyvavusių asmenų veiksmus, tačiau kaip matyti iš įsiteisėjusio Šakių rajono apylinkės teismo 2014-10-13 nuosprendžio, teismui pakako įrodymų pripažinti nuteistuosius A. J., G. L. ir A. L. kaltais.

Kaltinamųjų D. K., O. L., G. V. ir L. Š. aiškinimai, kad A. L. ir G. L. nemušė V. Š. susiję su jų pačių matytais faktais ir įvykio aplinkybių vertinimu sumaišties situacijoje, dėmesio sukoncentravimu į konfliktą, gebėjimu pastebėti įvykio detales ir būti atidžiais, galimybėmis toje vietoje, kur jie buvo matyti visą muštynių sceną, pastebėti kiekvieno ten buvusio žmogaus veiksmus, užfiksuoti tikslią įvykį stebėjusių asmenų buvimo vietą, gebėjimu jausti laiko tėkmę ir konflikto trukmę. Kaip aplinkybę, kuri patvirtino, kad A. L. ir G. L. nemušė V. Š., kaltinamieji nurodė tai, kad jie to nematė. Tačiau, atsižvelgiant į jų žodžius, jie buvo 10-50 metrų atstumu nuo muštynių vietos, stovėjo neapšviestoje vietoje, aplink konflikto vietą visi susirinkusieji stovėjo ratu, mušantieji V. Š. buvo apstoję ratu, todėl sąžiningai dėl objektyvių priežasčių galėjo suklysti, nes kaltinamasis D. K. konflikto nuolat nestebėjo, vaikščiojo aplink, stebėjo atvažiuojančius automobilius, kaltinamoji O. L. neprimato į tolį, kaltinamoji G. V. nusisuko, kad nematytų jai nemalonaus vaizdo ir girdėjo tik duslius garsius, kaltinamasis L. Š. taip pat nusisuko, nes jam pačiam kažkas smūgiavo, be to, aplink buvo mažiausiai 15 žmonių, vyravo sumaištis, baimė. Pamatytus veiksmus kiekvienas asmuo suvokia subjektyviai, todėl spręsti, kad duodami parodymus apie šias aplinkybes kaltinamieji, nurodydami, kad A. L. ir G. L. nemušė V. Š., kai jie to nematė, tyčia sąmoningai duoda melagingus parodymus, nėra pagrindo. Teismas laiko, kad taip teigdami kaltinamieji sąmoningai nesiekė patvirtinti tikrovės neatitinkančių faktų, bet patys tokioje situacijoje būdami pakankamai dideliu atstumu, tamsioje vietoje, sumaištyje, apimti baimės ir nuolat nestebėdami konflikto, nematė viso įvykio aplinkybių ir negalėjo matyti, kas dedasi konflikto viduje, todėl objektyviai negalėjo patvirtinti to, ko nematė, vertindami įvykio aplinkybes suabsoliutino situaciją iš savo buvimo vietos ir padarė neteisingą išvadą. Teismas laiko, kad kaltinamieji neturėjo tyčios suklaidinti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo duodami sąmoningai melagingus parodymus, juo labiau, kad jie neturėjo nei profesinės nei kitokios įstatyme įtvirtintos pareigos būti ypatingai atidžiais ir stebėti įvykio situaciją.

Nėra nusikaltimas, jei parodymai yra neteisingi dėl to, kad liudytojas suklydo, neteisingai suprato, buvo neatidus ir nematė viso įvykio aplinkybių ir kt. Aptartų įrodymų visumos pagrindu teismas sprendžia, kad šioje byloje nėra neabejotinai ir neginčijamai nustatyta, kad kaltinamieji, apklausiami liudytojais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tyčia melagingai aiškino jiems žinomas A. J., A. L. ir G. L. nusikalstamos veikos aplinkybes. Tai, kad kaltinamieji matė ne visas įvykio aplinkybes, jie nebuvo pakankamai atidūs, jų parodymai nevisiškai sutampa su nukentėjusiųjų ir kitų liudytojų parodymais, kai kitų liudytojų parodymai taip pat skiriasi ir ne visi liudytojai parodė matę, kad A. L. ir G. L. būtų mušęs V. Š., kiti girdėjo tik duslų mušimo garsą, dar kiti liudytojai teigė „<...> visi kalbėjo, kad A. L. V. Š. smūgiavo <...>“, be to baudžiamojoje byloje apklausti ne visi įvykę matę asmenys (liudytojas E. A. nurodė, jog kartu su O. L. buvo E. L.), todėl nėra besąlygiško pagrindo spręsti, kad kaltinamieji sąmoningai, tai suprasdami ir to siekdami, iškraipė jiems žinomas A. J., A. L. ir G. L. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Apkaltinamajame nuosprendyje teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamųjų kaltę padarius nusikalstamą veiką. Šiuo atveju pagal byloje esančius įrodymus kategoriškai teigti, kad kaltinamieji tyčia davė melagingus parodymus apie tai, kad A. L. ir G. L. nemušė V. Š., nepakanka, o visos abejonės baudžiamojoje byloje, kurių negalima pašalinti byloje esančiais įrodymais, yra traktuojamos kaltinamojo naudai.

Kaltinamiesiems inkriminuojama bendrininkų grupė, tačiau byloje nėra pateikta jokių tai patvirtinančių įrodymų. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 str. 2 d.). Byloje nėra nustatyta kaltinamųjų susitarimo duoti melagingus parodymus. Visi kaltinamieji buvo draugai su A. J., o kaltinamoji O. L. nusikalstamos veikos įvykdymo metu, t.y. 2012 m. birželio 2 d. buvo A. J. mergina, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu visi kaltinamieji parodė, kad A. J. sudavė V. Š., taip paneigdami savo suinteresuotumą bylos baigtimi Kaltinamoji O. L. yra G. L. sesuo, jai buvo išaiškinta teisė neduoti parodymų prieš šeimos narį, tačiau ji šios teisės atsisakė. Kaltinamųjų parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą Nr. 1-5-829/2014 nagrinėjant teisme yra nuoseklūs, sutampa esminėmis aplinkybėmis ir nenustatyta jokio kaltinamųjų susitarimo duoti melagingus parodymus.

Neįrodžius kaltinamųjų veikoje tiesioginės tyčios nėra ir nusikaltimo, kurio padarymu kaltinami kaltinamieji, subjektyvinės pusės, taigi nesant nusikaltimo sudėties, jie pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, išteisintini.

BPK 105 str. 5 d. nurodyta, kad kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji D. K., O. L., G. V. ir L. Š. išteisinti, antrinės teisinės pagalbos išlaidų teismas iš jų nepriteisia.

Kaltinamajam D. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina įsiteisėjus nuosprendžiui.

Kaltinamajai O. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina įsiteisėjus nuosprendžiui.

Kaltinamajai G. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina įsiteisėjus nuosprendžiui.

Kaltinamajam L. Š. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikintinos įsiteisėjus nuosprendžiui.

Kaltinamieji D. K., O. L., G. V. ir L. Š. laikinai sulaikyti nebuvo.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Civilinis ieškinys byloje nereiškiamas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Proceso išlaidų nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BPK 303 str., teismas

nusprendžia:

D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl kaltinimo pagal BK 235 str. 1 d. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

D. K. paskirta kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

O. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl kaltinimo pagal BK 235 str. 1 d. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

O. L. paskirta kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl kaltinimo pagal BK 235 str. 1 d. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

G. V. paskirta kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl kaltinimo pagal BK 235 str. 1 d. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

L. Š. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.