Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Masevičiūtė, sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei, dalyvaujant prokurorui A. A., kaltinamiesiems A. J., A. L., G. L., kaltinamojo A. J. gynėjui advokatui Juozui Gabraičiui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. Š., jo atstovei advokatei Rasai Malinauskienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Šakių rajono apylinkės teismo 2010-09-17 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 21 valandos iki 6 valandos, išskyrus atvejus, kai to reikalauja darbas ar mokymasis; 2) Šakių rajono apylinkės teismo 2011-12-05 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d., laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; taikytas Lietuvos Respublikos BK 75 str. ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; Šakių rajono apylinkės teismo 2012-11-16 nutartimi nuteistajam A. J. papildomai paskirta Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. 10 p. numatyta pareiga tęsti darbą arba jį praradus užsiregistruoti darbo biržoje;

A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas;

G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas;

kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamieji A. J., A. L. ir G. L. 2012 m. birželio 2 d., apie 2 val. 36 min., Kriūkų miestelyje, Kriūkų seniūnijoje, Šakių rajone, viešoje vietoje, prie Kriūkų kultūros namų, veikdami bendrininkų grupėje, įžūliu elgesiu demonstravo aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdami priešpastatyti save aplinkiniams, pašalinių asmenų akivaizdoje, dėl menkavertės dingsties, iš chuliganiškų paskatų tyčia kastetu, kumščiais sudavė bei spyrė V. Š. į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip septynis smūgius, tokiais veiksmais padarydami nukentėjusiajam V. Š. poodines kraujosruvas nosyje su odos nubrozdinimu, kairės akies vokuose - skruoste, kraujosruvas akių obuoliuose, gilius odos nubrozdinimus dešiniame skruoste, dešinės akies viršutiniame voke, kairiame antakyje - akies voke, lūpose, gilius odos nubrozdinimus – žaizdas, muštines žaizdas viršugalvyje, nosies kaulų lūžimą, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą bei tyčia smogė kumščiu ne mažiau kaip vieną kartą P. Š. į galvą, sukeldami jam fizinį skausmą ir šiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis A. J. prisipažįsta kaltę iš dalies, A. L. ir G. L. neprisipažįsta padarę jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., tačiau jų kaltė įrodyta nukentėjusiųjų V. Š., P. Š. bei liudytojų parodymais, teismo medicinos specialisto išvada bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Kaltinamasis A. J. parodė, kad data kaltinime nurodyta teisingai, tačiau tikslios valandos pasakyti negali. Jis kartu su draugais G. L. bei A. L. važiavo į Kriūkų kaime vykusius šokius. Žino, kad dienos metu tarp G. L. ir V. Š. buvo įvykęs incidentas, kurio metu mašinoje besėdinčiam G. L. V. Š. sudavė kelis smūgius ir dar kažką pasakė. Pats tame konflikte nedalyvavo ir nieko nematė. Jiems atvažiavus prie šokių, lauke stovėjo V. Š.. Matėsi, kad V. Š. išgėręs, nes jis vos pastovėjo ant kojų, jautėsi alkoholio kvapas. Pastarasis su G. L. pradėjo aiškintis. Mano, kad viskas įvyko dėl dieną tarp jų buvusio konflikto. Jis pats tuo metu stovėjo šalia. Bestovint pasirodė, kad V. Š. ruošiasi smūgiuoti, nes buvo sugniaužęs kumščius, todėl nieko nelaukęs pirmas jam smūgiavo. Prieš tai niekas nesimušė. Nukentėjusiajam smūgį sudavė, nes jautė realią grėsmę. V. Š. smūgiavo į galvą, į veido sritį. Sudavė du smūgius ir daugiau prie nukentėjusiojo nelindo. Atsitraukė. Kas vyko toliau nematė, nes ėjo tolyn nuo tos įvykio vietos. Jis neatsimena, kad ikiteisminio tyrimo metu pareigūnams apklausiant būtų sakęs, jog dar gulinčiam V. Š. sudavė 4 smūgius. Gal sudavė smūgį gulinčiam V. Š., bet tikrai ne tiek kaip kaltinamajame akte parašyta. Jis pats nieko nespardė. Nematė, kad ir su juo atvykę asmenys būtų kam nors sudavę smūgius. Po smūgių nuėjo į mašiną. Paskui jį atėjo ir visi kiti su juo atvykę asmenys. Nežino kuris iš kartu atvažiavusių dėvėjo pirštines. Taip pat nematė jokio kasteto. Jis pats yra sportuojantis, lanko (duomenys neskelbtini) kovas be taisyklių. Kitų ten buvusių asmenų nepažįsta. Šie asmenys konflikto metu stovėjo nuošaliau, gal už 10 metrų. Nežino kodėl liudytojai kitaip kalba. Nukentėjusiojo P. Š. nėra matęs. Šiam nesudavė. Įvykio metu buvo blaivas. Mano, kad V. Š. pareikštas ieškinys yra per didelis. Pripažįsta, kad jam kažkiek sveikatą sutrikdė, bet ieškinys yra „nerealus“. Sutiktų atlyginti iki 3 000 Lt žalą. Jo pajamos yra nepilnai 2 000 Lt. Atsiprašė nukentėjusiojo, bandė taikytis, buvo nuvažiavęs, šnekėjo telefonu (II tomas, b. l. 87-89).

Kaltinamasis A. L. parodė, kad su dviem mašinomis važiavo į Kriūkuose vykusius šokius. Viename automobilyje važiavo jis, G. L., L. Š. bei G. V.. Važiuojant buvo kalba apie tai ką darys jeigu V. Š. kabinsis prie G. L., bet jie nesitarė, kad važiuoja pastarąjį sumušti. Nuvažiavus G. L. su V. Š. susiginčijo prie įėjimo į kultūros namus. A. J. smogė V. Š. ir šis nukrito, o paskui lakstė vieni per kitus ir jis daugiau nieko nematė. Tiksliai negali pasakyti kiek A. J. V. Š. smūgių sudavė. Nematė, kad gulintį V. Š. A. J. būtų mušęs. Kai nukentėjęs V. Š. ginčijosi su G. L., jis stovėjo už 5-10 metrų nuo jų. Šalia jo buvo 2-3 panelės – (duomenys neskelbtini). Šios merginos nuo jo stovėjo per žingsnį. D. K. ir L. Š. taip pat stovėjo netoliese. Pagal liudininkų parodymus gulinčiam V. Š. sudavė jis, taip pat G. L., bet taip nebuvo. Iš esmės jis konflikte nedalyvavo. G. L. pasakojo, kad jam V. Š. dienos metu sudavė kelis smūgius ir tikėjosi, kad šokiuose ir toliau gali prie jo kabintis, todėl atvažiavę į šokius ėjo visi kartu. Jis jokio konflikto nesitikėjo. Po konflikto kartu su visais kitais išvažiavo, nes būtų neturėjęs su kuo grįžti. Kasteto neturėjo. Nežino kodėl liudytojai sako, kad pas jį kastetą matė. Negali paaiškinti kodėl taip liudytojai kalba. Su liudytojais ir su V. Š. niekada nesipyko. Nematė kas P. Š. smūgiavo, nes tuo metu ėjo į mašiną. Ieškinio nepripažįsta. Jo atlyginimas yra 500 Lt. Jis galėtų pridėti prie ieškinio atlyginimo 500 Lt (2 t. b. l. 89-91).

Kaltinamasis G. L. parodė, kad pavakaryje įvyko konfliktas tarp jo ir V. Š.. Jis atvažiavo į Kriūkus, į turgaus aikštelę, kurioje prie jo priėjo V. Š.. Šis paklausęs ką čia veikia, trenkė jam per veidą keletą kartų, išplėšė sidabrinį auskarą. Jis ant V. Š. supyko. Grįžo į Gerdžiūnus, susiskambino su draugais, pasėdėjo ir nutarė nuvažiuoti į Kriūkus, į šokius, tuo pačiu pažiūrėti ar V. Š. dar „kabinsis“. Tiksliai nežinojo ar V. Š. gali būti šokiuose. Jau važiuojant buvo aišku, kad gali įvykti muštynės. Nuvažiavo į Kriūkuose vykusius šokius. Prie šokių kaip tik buvo V. Š.. Jis buvo akivaizdžiai neblaivus, pradėjo kabintis. Tarp jo ir V. Š. įvyko konfliktas. Tiksliai negali pasakyti ką jie kalbėjo. Net pats nesuprato kaip A. J. smogė V. Š. ir šis parkrito. Negali pasakyti ar buvo daugiau smūgių. V. Š. buvo parkritęs ir tikriausiai buvo be sąmonės, todėl nebuvo ką spardyti ar mušti. Išsigandę visi ėjo į mašinas ir išvažiavo. P. Š. buvo kažkur šalia, bet jis jam tikrai nesmogė. Kai V. Š. parkrito, visi pradėjo lakstyti, todėl negali pasakyti kas ir kur stovėjo. A. J. gal ir pasirodė, kad kilo grėsmė, nes su V. Š. konfliktavo gan stipriai. V. Š. gniaužė kumščius. Jis pats nedėvėjo jokių pirštinių. „Liudytojai gal ant jo piktumą turi, todėl sako, kad buvo su pirštinėmis, nes jų santykiai nėra geri“. Niekam nesudavė jokio smūgio. A. L. taip pat tikrai nemušė V. Š.. Ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes prisiminė geriau (II tomas, b. l. 93-94).

Nukentėjęs V. Š. parodė, kad įvykio datos tiksliai nepamena. Buvo prie kultūros namų, kur vyko šokiai. Prie jo priėjo vienas vietinis asmuo ir pasakė, kad A. J. atvažiuoja jo sumušti. Stovint lauke pamatė, kad link jo eina būrys žmonių. Iš būrio 6 asmenys atsiskyrė ir priėję prie jo apsupo ratu. Iš 6 asmenų 3 atpažino: A. J., A. L. ir G. L.. Iš neatpažintų asmenų vienas buvo šviesiais plaukais. Pastarąjį įsiminė, kadangi stovėdamas šalia jis darė kojų tempimo pratimus. A. J. ir G. L. turėjo apsimovę bokso pirštines, o A. L. – kastetą. Apstojusioje kompanijoje girdėjo merginų balsus, bet jų nematė, kadangi jos buvo už vaikinų nugarų, tamsoje. Jam situacija atrodė grėsminga, jis išsigando. Jis savo veiksmais ir žodžiais konflikto neišprovokavo. Tuo momentu G. L. jo kažko klausinėjo, kai staiga pastebėjo, kad A. J. eina aplinkui jį. Susivokė, kad A. J. turėtų būti jam už nugaros. Žvilgtelėjo per petį ir staiga pamatė, kad į nosį pareina pastarojo ranka. Po smūgio nosis aptirpo, pasidarė sunku kvėpuoti, parkrito ir po to pajuto smūgį į galvos sritį. Daugiau nieko nepamena. Atsipeikėjo prie kultūros namų durų ir tada atvažiavo greitoji. Iki tol P. Š. nematė. Jis pats niekam nebandė suduoti. Dieną jie buvo sukonfliktavę su G. L., nes šis buvo atvažiavęs į aikštelę, kurioje taip pat buvo ir jis pats. Kadangi G. L. atvažiavęs kabinėjosi, priėjęs šiam liepė dingti. Su G. L. jis dieną nesimušė. Jo asmeniškai nepažįsta. Po sužalojimo ji svaitę laiko buvo gydomas stacionare. Jam buvo sulaužyta nosies pertvara. Dėl to jam sunku kvėpuoti, pastoviai sloguoja. Vaistų nuo skausmo jau nebevartoja. Žandikaulis jau sugijo. Dėl sumušimo buvo sumažėjusios bendravimo galimybės, nes buvo ištinęs ir atrodė baisiai. Jam taip pat buvo grasinta ir pasakyta, kad čia dar ne viskas. Grėsmę jaučia iki šiol. Ieškinį dėl 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo palaiko. 5 000 Lt turtinę žalą sudaro tai, kad buvo suplėšyta striukė, iškruvinti ir nuspardyti batai, iškruvintos kelnės ir megztinis. Kai važinėjo į ligonines ir pas pareigūnus, negalėjo dirbti, turėjo išsiprašyti iš darbovietės, todėl patyrė nuostolius. Jis taip pat važinėjo į odontologijos kliniką, pirko vaistus. Ne visus išlaidas patvirtinančius dokumentus yra surinkęs, nes tik vėliau susivokė, kad juos reikia rinkti (II tomas, b. l. 92-94).

Nukentėjęs P. Š. parodė, kad pačios įvykio pradžios nematė. Jie su draugu M. L. buvo mašinoje už kultūros namų. Atbėgęs kažkas iš pažįstamų pasakė, kad prie kultūros namų muša V. Š.. Jis nubėgo į įvykio vietą. Pamatė, kad prie kultūros namų susidaręs didelis ratas, jo viduryje guli V. Š.. Prie jo buvo pristoję A. L., A. J. ir G. L.. Nieko nelaukęs įėjo į rato vidurį ir kaip tik tuo metu A. J. smūgiavo V. Š. į veido, į pilvo sritis. Bandė atitraukti A. J. nuo V. Š. ir tuo momentu jam G. L. įspyrė į galvą. Jis parkrito ir A. J. jam dar sudavė du smūgius. Daugiau nieko neatsimena. Jis matė kaip A. J. sudavė V. Š. 5-6 smūgius. G. L. taip pat stovėjo prie gulinčio V. Š., bet nematė, kad pastarasis šį būtų mušęs. Ieškinio byloje nereiškia. Matė kaip A. L. nusivijo P. D.. Suprato, kad su tikslu jį sumušti. A. J. turėjo kažkokias pirštines, kurių pavadinimo nežino, bet jos skirtos sportui. A. L. turėjo kastetą, kuris buvo metalinis, uždėtas ant rankos. Kastetą matė, nes švietė šviesa. Muštynės buvo už pusantro metro nuo kultūros namų laiptų. Ten buvo apšviesta. Nematė ar A. L. kam nors su kastetu sudavė (II tomas, b. l. 94-95).

Liudytojas M. L. parodė, kad G. L. ir A. L. pažįsta iš matymo, A. J. nepažįsta. Nukentėjusiuosius pažįsta. P. Š. yra jo kaimynas, o V. Š. gyvena netoli. Su P. Š. sėdėjo mašinoje už pašto, netoli kultūros namų. Iki šokių buvo apie 50 m. Kažkas atėjo ir pasakė, kad vyksta muštynės. P. Š. išbėgo, o jis užsirakino mašiną ir nuėjo šiam iš paskos. Kai priėjo, P. Š. jau buvo gavęs kažkur į galvą. Atėjęs rado V. Š. gulinį ant žemės. Norėjo jį pakelti ir nunešti prie laiptų, kad neužspringtų krauju. Kai šį pakėlė, A. J. pribėgo ir įspyrė iš kojos pastarajam į galvą, į smilkinį, o tada vėl pasipylė kraujai. Visi pasišalino, o jie laukė greitosios. Tuo momentu šalia V. Š. žmonių jau nebuvo. Toliau buvo būrys asmenų – stovėjo kaltinamieji, buvo merginų, bet jie greit pasišalino (II tomas, b. l. 151-152).

Liudytojas R. J. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta. Su G. L. ir A. L. yra draugai, o kitą kaltinamąjį žino tik iš matymo. Nukentėjusiuosius taip pat pažįsta, nes šie yra jo draugai. Muštynes matė iš 10-15 m atstumo. V. Š. stovėjo, o A. J. jam trenkė. Po šio smūgio V. Š. parkrito. Matė, kad jie prieš tai kalbėjosi. Matė kaip P. Š. apsikabino A. J. ir norėjo jį atitraukti nuo V. Š., o paskui matė kaip P. Š. stojosi. Nematė kas P. Š. smūgiavo. Tiksliai nematė ar A. L. kam trenkė, bet aplinkiniai taip sakė, kad pastarasis turėjo kastetą. Nurodo, kad dabar visko tiksliai jau nepamena. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (II tomas, b. l. 128-129).

Liudytojas L. S. parodė, kad asmeniškai nepažįsta nei vieno kaltinamojo. Nukentėjusįjį V. Š. pažįsta, yra draugas. Nelabai pamena kaip viskas buvo, nes daug laiko praėjo. Buvo prie šokių, linksminosi ir kažkas iš Šakių atvažiavo muštis. Susirinkę į šokius asmenys apie tai kalbėjo dar prieš jiems atvykstant. Minėti asmenys pasikvietė V. Š.. Viskas įvyko labai greitai. Iš duslaus garso suvokė, kad buvo suduodami smūgiai. V. Š. apstoję mušė gal 4-5 asmenys. Negali pasakyti kas arčiausiai muštynių stovėjo, nes tų asmenų nepažinojo. Tik vėliau visi pradėjo kalbėti kas tokie buvo atvažiavę. Žino, kad buvo G. L., A. L., A. J.. Kai žmonės prasiskirstė, pamatė, kad V. Š. guli ant žemės. Jis nematė dėl ko V. Š. atsidūrė ant žemės. V. Š. atrodė baisiai. Nuo vieno smūgio žmogus taip negalėtų atrodyti. Nelabai pamena įvykio aplinkybes. Teisingi jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (II tomas, b. l. 130-131).

Liudytojas P. D. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta. Anksčiau bendravo su G. L., nes jis lankė Kriūkų mokyklą, bet dabar jau nebendrauja. P. Š. yra jo klasiokas, o V. Š. jų miestelio gyventojas. Kriūkuose vyko šokiai, kuriuose buvo kartu su draugais. Kažkas atėjo pasakyti, kad atvažiuoja šakiniai sumušti V. Š.. Negali pasakyti kas jam tai pranešė. Nuėjo pažiūrėti kas bus. Matė kaip V. Š. pasitiko gan didelę atvykusiųjų gaują. Jie paėjo gal kokia 20 m. nuo šokių pasišnekėti, persimetė keliais žodžiais su G. L., tada G. L. kažką į ausį pašnibždėjo A. J.. Po kelių sekundžių A. J., mūvėdamas pirštines, smūgiavo V. Š. į veido sritį ir šis parkrito. Buvo vienas smūgis ir paskui visa kompanija spardė gulintį V. Š.. Pirštines, kurias dėvėjo A. J., nešioja tie, kurie lanko NMA. Jos yra skirtos muštynėms. Kompanijoje buvo G. L., A. L.. Tikrai matė, kad A. L. ir G. L. spardė V. Š., bet negali pasakyti po kiek kartų įspyrė. Nematė ar A. J. spardė V. Š.. Nežino kiek kartų V. Š. buvo įspirta, nes A. L., turėdamas ant rankos kastetą, užsivijo ir jį. Vieną kartą nuo jo pabėgo. Paskui grįžo atgal. Kai jie matė, kad V. Š. jau leisgyvis, jie dar kartą jį užsivijo. Nematė kaip buvo sumuštas P. Š., nes tuo metu pabėgo nuo A. L.. Jų kompanijoje buvo ne tik šie trys kaltinamieji. Jų buvo daugiau. Buvo ir panelių, kurios stovėjo atokiau. Merginos sušuko, kad kriūkiniai gaus (II tomas, b. l. 152-153).

Liudytojas E. A. parodė, kad nukentėjusįjį pažįsta, nes su juo yra draugai. Iš kaltinamųjų pažįsta tik G. L. ir A. L.. Muštynės vyko prie kultūros namų laiptų, o jis stovėjo ant jų. Matė kaip atėjo asmenys, tarp kurių buvo ir kaltinamieji. Jie priėjo prie V. Š., šnekėjo. Matė, kad V. Š. niekam jokių smūgių nesudavė. Pirmasis V. Š. ranka sudavė A. J.. A. J. buvo su pirštinėmis, jis pataikė V. Š. į galvą, į veidą. Tada V. Š. nugriuvo ir visi supuolę pradėjo šį mušti. Tarp mušusiųjų buvo G. L., A. L., A. J.. Nematė kokius smūgius ir kur kaltinamieji sudavė, nes mušė visi apstoję ratu. Nukentėjusįjį V. Š. bandė ginti P. Š., bet jis pats nuo kažkurio gavo mušti. Kaltinamieji ant rankų turėjo pirštines, kurios nedengė pirštų, jos dengė tik krumplius. Matė, kad A. L. turėjo kastetą, kuris buvo metalinis. Kai kaltinamieji nusivijo P. D., M. L. ir L. S. pakėlė V. Š.. Tada priėjo A. J., kažką pasakė ir dar kartą įspyrė V. Š., kuris vėl nukrito. Po to visi išsiskirstė. Muštynių metu buvo O. L., E. L.. Jos stovėjo už 10 metrų. Muštynių vieta kaip ir buvo apšviesta. Merginos turėjo matyti muštynes, nes šalia stovėjo (III tomas, b. l. 9-10).

Liudytojas K. J. parodė, kad V. Š. pažįsta, nes yra draugai. Kaltinamuosius žino tik iš matymo. Atvažiavę kaltinamieji priėjo prie V. Š., pasakė porą žodžių ir pradėjo jį mušti. Kuris pirmasis šiam sudavė, nematė. Matė kaip pastarąjį spardė parkritusį. Vienas iš atvykusiųjų buvo su pirštinėmis, o A. L. turėjo kasteltą, su kuriuo trenkė V. Š. į veidą (III tomas, b. l. 10-11).

Liudytoja G. V. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta. Vienas iš kaltinamųjų – A. L. yra jos vaikinas, o kiti du yra jos draugai. Nukentėjusiuosius pažįsta, su jais piktumų nėra. Nedaug įvykio matė ir nelabai ką prisimena, nes viskas buvo seniai ir buvo tamsu. V. Š. pirmas pradėjo muštynes. Ji su draugais atvažiavo į šokius Kriūkuose. Kai jie ėjo į šokius, V. Š. trukdė jiems praeiti, priėjęs prisikabino prie G. L., pradėjo stumdytis. V. Š. norėjo trenkti A. J., bet šis nusistūmė pastarojo ranką ir pastūmė V. Š., kuris pargriuvo. Į papildomą klausimą atsakė, kad tikrai gali pasakyti, kad A. J. trenkė stovinčiam V. Š.. Dar matė spyrį V. Š. į veidą, tačiau negali pasakyti koks asmuo spyrė, nes jį matė pirmą kartą. Paskui nematė kaip viskas vyko, nes stovėjo nusisukusi. Tik girdėjo smūgius. A. L. stovėjo prie jos ir buvo ją apsikabinęs, paskui palydėjo iki mašinos. A. L. nebuvo nuėjęs prie konflikto. Nežino kur muštynių metu buvo G. L.. Važiuojant į Kriūkus buvo kalba apie tai, kad V. Š. prieš tai buvo trenkęs G. L., bet niekas nekalbėjo, kad V. Š. dėl to reikia pagąsdinti. Teisingi jos pareigūnams duoti parodymai (II tomas, b. l. 131-132).

Liudytojas D. K. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta. Yra draugai. Nukentėjusiuosius žino iš matymo. Su įvykiu yra susijęs tik tiek, kad su draugais važiavo į šokius, kuriuose įvyko muštynės. Į šokius atvažiavo su A. L., L. Š., G. V., dar viena panele. Kai nuvykę priėjo prie šokių, prie G. L. priėjo V. Š. ir paklausė ko šis čia atvažiavo, ar vėl nori susimušti. Prie G. L. buvo jo draugas A. J., kuris paliepė nesipykti. V. Š. lyg pastūmė jį. A. J. gynėsi ir gal nusimetė V. Š. ranką, kad nesuduotų. Paskui A. J. lyg iš delno sudavė V. Š. ir šis pargriuvo. V. Š. mušė vienas asmuo, jie nesikišo. V. Š. buvo stovintis mušamas. Šone stovėjo G. L.. Šalia jo stovėjo L. Š.. Juodu stovėjo atokiau nuo muštynių. Taip pat matė, kad A. L. buvo kažkur atokiau. Nematė kur konkrečiai G. V. stovėjo muštynių metu, bet ji buvo kažkur atokiau nuo jų. Jis nuo muštynių stovėjo už 5-10 metrų. Nematė ar A. J. spardė V. Š., nes buvo toliau, o kai V. Š. pargriuvo, ėjo link mašinos. Nežino kiek laiko užtruko muštynės. Gal apie pusvalandį. Kažkas iš nepažįstamų asmenų L. Š. sudavė smūgius. Pats L. Š. tai pasakojo. Po muštynių paskutiniai prie mašinos atėjo G. L. ir A. J.. A. L., jam atrodo, atėjo anksčiau už juos. Kai atėjo prie mašinos, G. V. jau buvo atėjusi ir stovėjo su drauge (II tomas, b. l. 133-134).

Ludytojas L. Š. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta. Su A. J. yra pažįstami, o A. L. ir G. L. yra jo močiutės kaimynai. Nukentėjusieji taip pat yra jo pažįstami. Matė konfliktą, tačiau labai detaliai visko papasakoti negali, nes praėjęs didelis laiko tarpas. Dviem mašinomis atvažiavo į šokius. Važiavo kartu su G. V., O. L., G. L., A. L., A. J.. Ateinant jiems link šokių V. Š. stovėjo lauke ir kažką pasakė G. L.. A. J. priėjo ir liepė jam nusiraminti. Jis gerai visko nesumatė, bet gal V. Š. bandė jam trenkti. Besigindamas A. J. trenkė atgal. Matė, kad V. Š. nugriuvo po A. J. smūgio. Jis stovėjo toliau, todėl apsisuko ir ėjo į mašiną. Jis stovėjo tamsoje, todėl negali pasakyti kas stovėjo šalia jo. G. L. prasidėjus konfliktui paėjo į šoną. Jam atrodo, kad A. L. taip pat buvo šone. Po konflikto jie greitai susirinko prie mašinų ir išvažiavo. V. Š. mušė A. J.. Daugiau niekas nepribėgo, nieko nedarė ir V. Š. nespardė. Nematė kas nukentėjusiajam sudavė kitus smūgius, nes iš muštynių vietos išėjo po pirmojo smūgio. Jis negali pasakyti kiek laiko truko muštynės (II tomas, b.l. 134-136).

Liudytoja O. L., parodė, kad kaltinamuosius pažįsta. G. L. yra jos brolis, kiti du kaltinamieji yra draugai. Nukentėjusiųjų nepažįsta. Sutinka duoti parodymus. Jai paskambino brolis ir papasakojo, kad šis buvo nuvažiavęs į Kriūkus, sėdėjo mašinoje, atėjo V. Š., trenkė per veidą du kartus, išplėšė auskarą. Ji brolį nuramino. Vėliau susitarė, kad vakare važiuos į šokius Kriūkų kaime. Vakare su A. J. nuvažiavo į Kriūkus. Jie ėjo link šokių ir pakeliui jos brolį susistabdęs V. Š. pradėjo grasinti. Prie jų priėjo A. J. ir paliepė ramintis. V. Š. užsimojo suduoti A. J.. A. J. nusimušė ranką. V. Š. susvyravo ir pargriuvo. Pribėgo daug žmonių, kadangi jie stovėjo aplink. Išėjo iš šokių kažkokia moteris ir liepė visiems skirtytis, nes iškvies policiją. Paskui jie išėjo. Nematė kas mušė V. Š.. A. J. nemušė V. Š.. Jos brolis ir A. J. buvo šalia V. Š.. Nežino kur tuo metu buvo A. L., nes buvo tamsu ir ji nesidairė. Jokio smūgio ji nematė, kadangi į tolį neprimato. Po to jie visi: ji, A. J., jos brolis, A. L., L. Š., G. V. išvažiavo namo. Iš įvykio vietos jie visi kartu išvažiavo. Nežino kas V. Š. sužalojo – gal susirinkę įvykio pažiūrėti žmonės. Neprisimena kokia tvarka jie atgal prie mašinos susirinko. Kai iš diskotekos išėjusi moteris pasakė, kad kvies policiją, ji ir G. V. ėjo prie mašinos. Paskui jas ėjo būrelis vaikinų, kurių tarpe buvo A. J., A. L., G. L.. Kiek žino, V. Š. mėgsta išsišokti. Tikriausiai už tai ir gauna lupti (II tomas, b. l. 136-137).

Iš pagarsintų A. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad kaltinamasis parodė, jog po suduotų jo smūgių V. Š. į veidą, šis parkrito ant žemės, o jis gulinčiam V. Š. sudavė dar kokius 3-4 smūgius iš kumščio į veidą ir į galvos sritį (I tomas, b. l. 76).

Iš pagarsintų A. L. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad kaltinamasis parodė, jog po A. J. smūgio V. Š. parkrito ant žemės. Tuomet gulinčiam V. Š. A. J. iš kumščio sudavė dar kokius 3-4 smūgius į veido ir galvos sritį (I tomas, b. l. 121).

Iš pagarsintų R. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad liudytojas parodė, jog po A. J. smūgio V. Š. parkrito ant betono. Tada V. Š. smūgiavo ir A. L., kuris trenkė lyg tai vieną kartą į kairę veido pusę. Nematė, kad pastarasis būtų turėjęs kasteltą, tačiau kiti draugai jam minėjo, kad A. L. V. Š. smūgiavo su kastetu. G. L. lyg tai V. Š. spyrė su koja, tačiau tiksliai nematė. Kai M. L. ir L. S. priėjo pakelti gulinčio V. Š., A. J. pribėgęs dar kartą šiam spyrė tiesiai į veidą (I tomas, b. l. 48).

Iš pagarsintų L. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad liudytojas parodė, jog po to, kai su M. L. paėmė V. Š. nešti ant laiptų, pribėjęs A. J. iš kojos spyrė V. Š. į galvą. Belaukiant greitosios pagalbos visi kalbėjo, kad A. L. V. Š. smūgiavo su kasteltu, nors pats to nematė (I tomas, b. l. 45).

Iš pagarsintų G. V. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad liudytoja parodė, jog V. Š. stūmė G. L., po to nustūmė priėjusį A. J. ir dar trenkė kumščiu G. L. į veidą. Iš karto po šio smūgio ji apsisuko ir nuėjo link automobilio. Papildomoje apklausoje liudytoja G. V. parodė, kad V. Š. abiem rankomis stūmė nuo savęs G. L., o tuomet nieko nesakęs A. J. iš kumščio davė vieną smūgį V. Š. į nosį. Po to A. J. keliu prirėmė šį prie žemės ir dar kelis kartus smūgiavo iš mukščio į galvą, veidą (I tomas, b.l. 36, 37).

Iš medicininių dokumentų išrašo matyti, kad 2012-06-02 V. Š. VšĮ Šakių ligoninėje buvo nustatyti daugybiniai galvos ir veido sumušimai, nosies kaulų lūžimas (I tomas, b.l. 7).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad V. Š. sužalojimai yra padaryti nosyje – nosies kaulų lūžimas, kairės akies vokuose – skuoste, dešiniame skruoste, lūpose. Sužalojimai padaryti mažiausiai 7 smūgių ar trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimų, kurie būdingi griuvimui, nebuvo nustatyta. Jie padaryti kietais daiktais – galimai ranka, koja, kitais aplinkos daiktais (kastetu). Dėl nosies kaulų lūžimų nukentėjusiajam V. Š. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai (I tomas, b. l. 9-10, 11).

Iš specialisto paaiškinimo matyti, kad nosies kaulų lūžimas negalėjo būti padarytas atsistumiant sužalotąjį. Jis padarytas tiesioginio smūgio pasekoje suduodant vieną smūgį į nosį (I tomas, b. l. 11).

Iš pareiškimo bei vėliau pateikto civilinio ieškinio matyti, kad V. Š. reiškia 15 000 Lt dydžio civilinį ieškinį neturtinei ir 5 000 Lt dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (I tomas, b. l. 21; II tomas, b.l. 43-45, 46-52).

Valstybinė ligonių kasa prie SAM dėl nukentėjusiojo V. Š. gydymo reiškia 1 500,27 Lt dydžio civilinį ieškinį, kurį prašo priteisti iš kaltinamųjų (II tomas, b. l. 79-80).

Iš akistatos, atliktos tarp E. A. bei A. L. matyti, kad nebuvo pašalinti jų parodymuose esantys prieštaravimai. E. A. ir toliau tvirtino, kad po A. J. suduoto smūgio V. Š. šis parkrito. Tada visi iš atvykusiųjų pribėję pradėjo šį spardyti. Matė ir A. L. šiame būryryje, tik negali tvirtinti ar jis V. Š. kur nors sudavė. Taip pat matė ant jo rankos kasteltą. A. L. pasiliko prie savo duotų parodymų, tvirtindamas, jog muštynių metu jis stovėjo toliau ir jose nedalyvavo (I tomas, b. l. 61-62).

Iš akistatos, atliktos tarp P. Š. bei A. L. matyti, kad nebuvo pašalinti jų parodymuose esantys prieštaravimai. P. Š. parodė, kad matė kaip V. Š. gulinčiam A. J. užsidėtęs muitai pirštines smūgiavo į veido sritį. Matė kaip G. L. spyrė V. Š. į pilvo sritį ir į šoną. Bandant atitraukti A. J. nuo V. Š., jam G. L. spyrė į galvą. Parkritus A. J. jam dar sudavė du smūgius į galvą. Taip pat gulėdamas matė, kad vienas žmogus, panašus į A. L., su kasteltu ant rankos smūgiavo V. Š. lyg tai į dešinę veido pusę. A. L. pasiliko prie savo duotų parodymų, tvirtindamas, jog muštynių metu jis stovėjo toliau ir jose nedalyvavo (I tomas, b. l. 63-64).

Kaltinamasis A. J. kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų pripažino iš dalies, kaltinamieji G. L. ir A. L. – neigia.

Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis A. J. parodė, kad bestovint jam pasirodė, kad V. Š. ruošiasi smūgiuoti, nes buvo sugniaužęs kumščius, todėl nieko nelaukęs pirmas šiam smūgiavo. V. Š. smūgiavo į galvą, į veido sritį. Sudavė du smūgius ir daugiau prie nukentėjusiojo nelindo. Atsitraukė. Kas vyko toliau nematė, nes ėjo tolyn nuo tos įvykio vietos. Jis neatsimena, kad ikiteisminio tyrimo metu pareigūnams apklausiant būtų sakęs, jog dar gulinčiam V. Š. sudavė 4 smūgius. Gal sudavė smūgį gulinčiam V. Š., bet tikrai ne tiek kaip kaltinamajame akte parašyta (II tomas, b. l. 87-89). Kaltinamieji G. L. ir A. L. parodė, kad matė tik vieną kaltinamojo A. J. nukentėjusiajam suduotą smūgį, po kurio pastarasis nugriuvo. Patys muštynėse nedalyvavo ir V. Š. nemušė, tačiau pagarsintuose parodymuose, kurie buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu, A. L. parodė, jog matė kaip gulinčiam V. Š. A. J. iš kumščio sudavė dar kokius 3-4 smūgius į veido ir galvos sritį (I tomas, b.l. 121; II tomas, b.l. 89-91, 93-94).

Iš esmės byloje nekilo ginčo dėl vienos aplinkybės – kad kaltinamasis A. J. rankos kumščiu sudavė vieną smūgį V. Š. į veido sritį, po kurio pastarasis parkrito ant žemės. Tai paliudijo beveik visi byloje apklausti asmenys. Kitose aplinkybėse apklaustų asmenų parodymai išsiskyrė. Teismo posėdžio metu nukentėjęs P. Š. nurodė, kad pribėgus prie jau vykstančių muštynių pamatė kaip A. J. smūgiavo V. Š. į veido bei pilvo sritis. Bandė A. J. atitraukti nuo V. Š., taičiau G. L. jam įspyrė į galvą, o parkritus šalia V. Š., jam dar sudavė ir A. J.. Taip pat matė, kad A. L. nusivijo P. D. ir, kad turėjo kastetą, o A. J. – sportui skirtas pirštines (III tomas, b. l. 94-95). Tokias pačias aplinkybes apie A. J. dėvimas pirštines, A. L. rankose turimą kastetą, nurodė ir P. D., kuris taip pat liudijo, jog matė kaip G. L. bei A. L. spardė gulintį V. Š.. Po to A. L. ir jį užsivijo (II tomas, b. l. 152-153). Kad V. Š. buvo mušamas ne vieno asmens, paliudijo ir L. S.. Taip pat nurodė, kad dabar visų aplinkybių jau neatsimena, o ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo teisingi. Jų metu L. S. nurodė, kad matė G. L. V. Š. spiriant, o A. L. suduodant jam į veidą. Susirinkę kalbėjo, kad A. L. smūgiavo su kastetu (II tomas, b. l. 130-131; I tomas, b. l. 121). Kad V. Š. buvo mušamas visų kaltinamųjų, paliudijo ir E. A., tik nurodė namatęs tiksliai į kurias vietas buvo smūgiuojama, nes nukentėjusįjį jie buvo apstoję ratu. Taip pat nurodė, kad kaltinamieji ant rankų turėjo pirštines, kurios nedengė pirštų, o A. L. turėjo kastetą (III tomas, b. l. 9-10). Tokias pačias aplinkybes nurodė ir liudytojas K. J. (III tomas, b. l. 10-11). Šiuo atveju nukentėjusiųjų V. Š., P. Š., taip pat liudytojų M. L., R. J., L. S., P. D., E. A. bei K. J. parodymai atitinka ir ikiteisminio tyrimo metu jų duotus parodymus, jie neprieštarauja ir tarpusavyje, vieni kitus papildo esminėse aplinkybėse, todėl šiais jų parodymais nėra priežasties netikėti ir jais nesivadovauti nustatant įvykio aplinkybes. Pažymėtina, kad nukentėjusysis P. Š. buvo pribėjęs prie pačio nukentėjusiojo V. Š. tikslu jam padėti, todėl iš arti matė visas įvykio aplinkybes. Tuo tarpiu su kaltinamaisiais buvę liudytojai G. V., O. L., L. Š. bei D. K. teismo posėdžio metu tiksliai negalėjo papasakoti įvykio aplinkybių – G. V. pirmiausiai parodė, kad A. J. nustūmė V. Š., kuris pargriuvo. Į papildomą klausimą atsakė, kad matė A. J. suduodant V. Š. smūgį, tačiau po to nusisuko ir daugiau nieko nematė (II tomas, b. l. 131-132); liudytoja O. L. parodė, kad V. Š. užsimojo, todėl A. J. numušė šio ranką. Nematė kas mušė V. Š., nes į tolį neprimato (II tomas, b. l. 136-137); liudytojas D. K. parodė, kad A. J. lyg tai sudavė delnu V. Š., nematė, kad pastarasis V. Š. būtų spardęs, nes kartu su L. Š. stovėjo atokiau nuo muštynių, tačiau visgi nurodė, kad paskutiniai prie automobilių grįžo A. J., G. L. bei A. L., o G. V. su drauge jau buvo atėjusi, kas prieštarauja G. V. parodymams apie tai, kad A. L. visą laiką buvo su ja (II tomas, b. l. 133-134); liudytojas L. Š. taip pat nurodė, kad gerai visko nematė, po A. J. suduoto smūgio V. Š. ji apsisuko ir nuėjo link automobilio (II tomas, b. l. 134-136). Taip pat visi liudytojai nurodė, kad bandant V. Š. pakelti ir nunešti ant laiptų, kaltinamasis A. J. pribėjęs šiam dar kartą spyrė.

Nors kaltinamasis G. L. teigia, kad nukentėjusiojo P. Š. ir kitų liudytojų yra apkalbamas, nes turi piktumų, tačiau nenurodė konkrečių asmenų su kuriais ir dėl kokių priežasčių jis pykstasi, kurie konkrečiai jį apkalba. Tokiu pagrindu teismas daro išvadą, kad liudytojų M. L., R. J., L. S., P. D., E. A. bei K. J. suinteresuotumas byloje nėra įrodytas, todėl kaltinamųjų, kurių parodymai taip pat nėra nuoseklūs, skiriasi tarpusavyje ir su liudytojos G. V., L. Š. parodymais dėl grįžimo prie automobilių, taip pat dėl to, kad A. L. visą laiką stovėjo liudytoją G. V. apsikabinęs (A. L. teigimu merginos stovėjo nuo jo per žingsnį) pateiktą versiją laiko pasirinkta gynybine taktika siekiant išvengti gresiančios atsakomybės ir įrodymų visumos pagrindu ją atmeta.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų A. J., G. L. bei A. L. veikos pagrįstai ir teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., kaip nesunkus kūno sužalojimas ir viešosios tvarkos pažeidimas, kadangi teismų praktikoje laikomasis nuomonės, kad viešoje vietoje atliekami smurto veiksmai (muštynės) tarp dviejų ar daugiau asmenų nėra privatus vien jų reikalas, o tai jau laikoma įžūliu elgesiu rodančiu nepagarbą aplinkiniams, sutrikdančiais visuomenės rimtį, tvarką. Būtent taip vertinami ir kaltinamųjų viešoje vietoje – prie kultūros namų, matant aplinkiniams asmenims – atlikti veiksmai, kas atitinka Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį. Tai, kad V. Š. buvo išgėręs, jo veiksmai nesukėlė ginties situacijos, nepateisina kaltinamųjų prieš V. Š. pavartoto smurto. Akivaizdžios ir realios dingsties tokiu būdu sužaloti nukentėjusįjį nebuvo, todėl darytina išvada, jog kaltinamųjų apsisprendimą nusikalstamai veikti lėmė ne asmeninės, o chuliganiškos paskatos. Nors kaltinamasis G. L. nurodo dienos metu su V. Š. įvykus konfliktui, kas sąlygojo ir vakare įvykusį konfliktą, tačiau jo pats nukentėjusysis nepatvirtino, kitų asmenų, mačiusių ir galėjusių patvirtinti šią aplinkybę nebuvo, policijoje įvykis nebuvo fiksuotas. Byloje nėra jokių duomenų apie nukentėjusiojo V. Š. ir kaltinamojo G. L. konfliktą iki įvykio ar kitų aplinkybių, pateisinančių visų kaltinamųjų smurtą prieš nukentėjusįjį asmeniniais nesutarimais. Kaip pretekstas tokiems veiksmams buvo panaudota mažareikšmė dingstis, todėl kaltinamųjų veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. numatyto nusikaltimo sudėtį. O tai, kad kaltinamieji visgi muštynėms ruošėsi, patvirtina liudytojų parodymai apie jų turimas specialias pirštines, kastetą, liudytojų parodymai apie tai, kad buvo girdėt šnekant „kriūkiniai gaus“. Kad tai nebuvo asmeninis santykių aiškinimasis patvirtina ir ta aplinkybė, kad kaltinamieji vijosi ir liudininką P. D..

Dėl bausmių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė.

Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas laiko tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje.

Skiriant kaltinamiesiems A. J., G. L., A. L. bausmes, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str. tai yra: į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, – padaryti du nusikaltimai (apysunkis ir nesunkus); į nusikalstamų veikų stadiją, – nusikalstamos veikos baigtos; į kaltės formą ir rūšį, – viena iš nusikalstamų veikų padaryta esant tiesioginiai tyčiai, kita ? neapibrėžtai tyčiai, nekonkretizuojant galimų padarinių – sveikatos sutrikdymo pobūdžio ar laipsnio, tačiau norint, kad jie atsirastų; į nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, – nusikalstamos veikos padarytos dėl mažareikšmės dingsties, ; į kaltinamųjų asmenybes, amžių – kaltinamasis A. J. teismo teistas du kartus, nusikalto paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, vieną kartą yra teistas už smurto naudojimą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (I tomas, b. l. 81-98), sportuoja, sporto klubo vadovo sharakterizuojamas teigiamai (I tomas, b. l. 104, 105), nedirba; kaltinamasis A. L. teismo neteistas, tačiau jo atžvilgiu yra nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio smurto naudojimo susitaikius su nukentėjusiuoju, ne kartą baustas administracine tvarka už įvairių teisės pažeidimų padarymą (kelių eismo taisyklių pažeidimus, smulkią svetimo turto vagystę, chuliganizmą) (I tomas, b. l. 122-135), dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (I tomas, b. l. 136); kaltinamasis G. L. teismo neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (I tomas, b. l. 146-149), dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (II tomas, b.l. 5, 7); į tai, kad kaltinamieji padarytų žalų ? turtinės ir neturtinės, neatlygino, nukentėjusiųjų neatsiprašė; į kaltinamųjų atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Atsižvelgiant į kaltinamųjų A. J., A. L. bei G. L. požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas ir elgesį po jų padarymo, kuris atspindi pagrindines jų dorovines vertybes, gebėjimą suvokti bei vertinti padarytas veikas ir atsiradusius dėl to padarinius, A. J. už padarytus nusikaltimus skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei straispnio sankcijos vidurkis, o kaltinamiesiems A. L. bei G. L. skirtinos laisvės apribojimo bausmės, kurių dydis nustatytinas sankcijoje numatyto minimalaus ir maksimalaus termino vidurkis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p. bausmės, kaltinamiesiems paskirtos pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d., subendrintinos apėmimo būdu bei paskirtinos subendrintos bausmės – A. J. skirtinas laisvės atėmimas, kaltinamiesiems A. L. bei G. L. skirtinas laisvės apribojimas, įpareigojant kaltinamuosius A. L. ir G. L. solidariai per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą Valstybinei ligonių kasai, taip pat nukentėjusiajam V. Š., be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nustatytu laiku būti namuose (Lietuvos Respublikos BK 48 str. 3 d. 1 p., 6 d. 2 p.).

Nors kaltinamasis A. J. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino iš dalies, nusikaltimo paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tačiau nuosprendžio priėmimo dienai paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo terminas yra pasibaigęs, kaltinamasis buvo teistas už netyčinio nusikaltimo padarymą – avariją, kurią įvykdė būdamas blaivus, pirmoji jam paskirta bausmė nebuvo susijusi su laisvės atėmimu, teismo manymu šį kartą bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam A. J. paskirtos bausmės vykdymą atidedant Lietuvos Respubikos BK 75 str,. pagrindu bei paskiriant jam griežtus įpareigojimus – per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą Valstybinei ligonių kasai ir nukentėjusiajam V. Š., nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu, neišeiti iš namų, nemokamai išdirbti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose, įpareigojant juos atlikti per 3 (trijų) mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neatlyginamai išdirbant per vieną mėnesį po 20 valandų nemokamų darbų, taip pat neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteitojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Dėl civilinių ieškinių.

Lietuvos Respublikos CK 6.290 str. 3 d. numato, kad socialinio draudimo įstaigai išmokėjus sumas iš valstybės biudžeto, jos turi būti išieškomos iš kaltų asmenų, todėl civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos pareikštas ir teisminio bylos nagrinėjimo metu prokuroro palaikomas 1 500,27 Lt dydžio civilinis ieškinys dėl nukentėjusiojo gydymo yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl tenkintinas visiškai ir solidariai priteistinas iš visų kaltinamųjų (II tomas, b. l. 79-80)

Nukentėjusysis V. Š. reiškia 15 000 Lt dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, taip pat 5 000 Lt dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (II tomas, b. l. 43-45). Teismo posėdžio metu nukentėjęs V. Š. palaikė tokio dydžio civilinį ieškinį.

Nukentėjusysis V. Š. nurodo, kad nusikaltimo metu jam buvo sumušti viršutinio žandikaulio kairės pusės dantys. Po šios traumas kreipėsi į medikus ir už gydymą sumokėjo 215 Lt (II tomas, b.l. 44, 46, 48, 49). Šios nurodomos išlaidos yra patvirtintos pateiktais įrodymais, todėl priteistinos solidariai iš kaltinamųjų. Taip pat byloje pateiktais įrodymais yra pagrįstos nukentėjusiojo nurodomos 2012 m. birželio mėnesį dėl netekto darbingumo negautos pajamos, kurių skirtumas taip pat priteisinas solidariai iš kaltinamųjų (II tomas, b. l. 50, 51-52).

Nukentėjusysis V. Š. taip pat nurodo, kad dėl patirtos traumos patyrė 1 000 Lt kelionės išlaidų vykstant pas medikus, į apklausas pas tyrėjus, pas advokatę, ir pateikia kelionės bilietus. Teismas nevisiškai pagrįstas laiko šias nurodomas kelionės išlaidas. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. Š. turėjo nedarbingumą 2012 m. birželio mėnesį. Tikėtina tada nukentėjusysis tuo metu galėjo važinėti pas medikus. Taip pat tikėtina galėjo gydytis ir liepos mėnesį. Tyrėjų apklausos vyko 2012-06-02, 2013-01-16 bei 2013-01-28, tačiau nėra pateikta paminėtų dienų kelionės kvitų. Daugiau V. Š. į policiją nebuvo kviečiamas, su advokate bendravo 2013 m. balandžio mėnesį. Byloje nėra pateikta duomenų, kad nukentėjusysis V. Š. 2012 m. rugpjūčio – gruodžio mėnesiais gydėsi, važinėjo pas tyrėjus apklausoms, taip pat ir pas advokatę, nors kelionės bilietai, išduoti paminėtais mėnesiais. Teismas sutinka, kad nuknetėjusysis patyrė kelionės išlaidų, taip pat ne kartą važiavo ir į teismą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ne visos jos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, į patirtus sveikatos sutrikdymus, jų gydymo pobūdį bei trukmę,prašomos priteisti išlaidos mažintinos iki 500 Lt. Tokia suma laikytina protinga, ne per didelė ir priteistina solidariai iš visų kaltinamųjų. Kadangi byloje nėra pateikta įrodymų, kad V. Š. patyrė 1 500 Lt išlaidų dėl vaistų ir kitų medikamentų įsigijimo, todėl šis reikalavimas netenkintinas.

Nukentėjusysis nurodo, kad įvykio metu jam buvo sugadinti rūbai, kuriuos įvertino bendra 1 500 Lt suma. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad įvykio aplinkybės – nukentėjusysis buvo spardomas, taip pat buvo parkritęs ant žemės, taip pat buvo kruvinas, neabejotinai patvirtina, jog pastarajam buvo sugadinti jo nurodyti daiktai: striukė (600 Lt), džinsinės kelnės (300 Lt), bliuzonas (200 Lt), batai (300 Lt) bei marškinėliai (50 Lt). Abejoti nukentėjusiojo parodymais apie aukščiau minėtu daiktų vertę nėra pagrindo, juolab, kad kiekvieno jų vertė nėra neprotingai didelė, kas leistų manyti, jog nukentėjusysis siekia pasipelnyti, todėl ši nurodomo dydžio žala taip pat priteistina solidariai iš visų kaltinamųjų. Iš viso solidariai iš kaltinamųjų priteistina 2 685 Lt nukentėjusiojo naudai.

Grįsdamas patirtos neturtinės žalos dydį nukentėjęs V. Š. nurodo, kad nosies sulaužymo pasekmes jaučia dar ir dabar, kadangi sunkiau kvėpuoti, nuolat sloguoja (II tomas, 93-94).

Bylos duomenimis nukentėjusiajam V. Š. dėl sužalojimo buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (I tomas, b. l. 9-10). Teismas neturi pagrindo nesutikti, kad dėl šio įvykio nukentėjusysis patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus – teko kreiptis į gydytojus, po nosies sulaužymo buvo sunkiau kvėpuoti. Šiuo atveju teismas atsižvelgia ir į tai, kad byloje nėra pateikta duomenų, kad patirti sužalojimai komplikavosi, kad šiuo metu yra likę liekamųjų reiškinių. Nustatant padarytos neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgtina į kaltinamųjų amžių, į tai, kad jie yra darbingi, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (už nesunkų kūno sužalojimą sulaužant nosies kaulus), kuriose priteistų neturtinei žalai atlyginti sumų dydžiai svyruoja nuo 1 000 Lt iki 5 000 Lt, bei siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusių asmenų interesų pusiausvyros, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, taip pat kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo V. Š. patirtus nepatogumus – 3 000 Lt suma laikytina teisingu neturtinės žalos atlyginimu ir priteistina nukentėjusiajam V. Š. iš kaltinamųjų solidariai.

Nagrinėjant bylą teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo V. Š. atstovė advokatė R. Malinauskienė pateikė teismui duomenis apie nukentėjusiojo patirtas išlaidas advokato paslaugoms sumokėti (II tomas, b.l. 53-54). Šios nukentėjusiojo patirtos atstovavimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos lygiomis dalimis iš visų kaltinamųjų.

Kaltinamajam A. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, kitiems kaltinamiesiems jokios kardomosios priemonės eskirtinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str. 2 d., teismas

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius du nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. bei 284 str. 1 d., ir nuteisti:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p. bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d., subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant A. J. per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą Valstybinei ligonių kasai ir nukentėjusiajam V. Š., nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu, neišeiti iš namų, nemokamai išdirbti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose, įpareigojant juos atlikti per 3 (trijų) mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neatlyginamai išdirbant per vieną mėnesį po 20 (dvidešimt) valandų nemokamų darbų, taip pat neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteitojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

A. L. pripažinti kaltu padarius du nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. bei 284 str. 1 d., ir nuteisti:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p. bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d., subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant A. L. per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą Valstybinei ligonių kasai ir nukentėjusiajam V. Š., nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu, neišeiti iš namų, taip pat be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

G. L. pripažinti kaltu padarius du nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. bei 284 str. 1 d., ir nuteisti:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p. bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d., subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant G. L. per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą Valstybinei ligonių kasai ir nukentėjusiajam V. Š., nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu, neišeiti iš namų, taip pat be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie SAM ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų A. J., A. L. bei G. L. 1 500,27 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų 27 ct) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie SAM, įmonės kodas 191351679, buveinės adresas Kalvarijų g. 147, Vilnius, naudai.

Civilinio ieškovo V. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš solidariai iš kaltinamųjų A. J., A. L. bei G. L. 3 000 Lt (tris tūkstančius litų) neturtinės žalos ir 2 685 Lt (du tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt penkis litus) turtinės žalos, taip pat 800 Lt (aštuonis šimtus litų) patirtų advokato išlaidų atlyginimo nukentėjusiajam V. Š..

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti kaltinamajam A. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus pranešti Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai dėl byloje liudytojais apklaustų asmenų veiksmuose galimai esančių nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d., požymių.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.