Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Elektropolis“ (toliau – ir BUAB „Elektropolis“) atstovei D. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo BUAB „Elektropolis“ skundą ir patikslintus skundus, kuriais prašoma priteisti 772 948,22 Lt turtinės žalos atlyginimo iš Šiaulių miesto savivaldybės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas BUAB „Elektropolis“ kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas priteisti iš Šiaulių miesto savivaldybės tiesioginių nuostolių 772 948,22 Lt; priteisti pareiškėjui iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas BUAB „Elektropolis“ skunde ir patikslintuose skunduose (I t., b.l. 2-15, III t., b.l. 88, 173) nurodė bei pareiškėjo atstovė D. V. 2014-04-15 teismo posėdžio metu paaiškino, jog prašo priteisti turtinės žalos 772 948,22 Lt, priteisti bylinėjimosi išlaidas, kitos skundo dalies atsisako ir atsisakymo pasekmės yra žinomos. Prašo teismo priteisti nuostolius, kuriuos turėjo dėl pirkimo ir pardavimo kainų skirtumo – 602 352,00 Lt; įmonė patyrė nuostolių dėl negalėjimo laiku grąžinti kredito – 153 080,56 Lt; dėl detaliojo plano koregavimo darbų, t. y. notarinių veiksmų; be to, hipotekos išlaidos, marketingo ir kitos išlaidos – 17 515,66 Lt. Nurodė, jog visų išlaidų pagrindimai yra pateikti byloje. 2014-07-08 teismo posėdžio metu tikslindamas savo reikalavimą nurodė, jog dėl detaliojo plano koregavimo darbų, t. y. notarinių veiksmų, hipotekos išlaidų, marketingo ir kitų išlaidų, iš viso 17 515,66 Lt, atsisako reikalavimo.

2007-07-23 BUAB „Elektropolis“ kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo poskyrį, prašydamas patvirtinti nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Šiauliai detalųjį planą. Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2007-08-23 detaliojo plano nepatvirtino. Sprendimas nebuvo apskųstas, tai nereiškia, kad jis neišnyko. 2007-09-24 pakartotinai kreipėsi su pareiškimu į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją prašydamas patvirtinti minėtų sklypų detalųjį planą. Buvo priimta komisijos sąlyga ir vėl atsakyta, kad tai nėra gyvenamųjų namų komercinės paskirties žemė. Sprendimą apskundė Šiaulių apygardos administraciniam teismui. 2008-03-03 teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Įsiteisėjus teismo sprendimui, įmonė vėl kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją dėl detaliojo plano patvirtinimo. 2008-04-24 Šiaulių miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. T-167 vėl netvirtino detaliojo plano. Pareiškėjas vėl apskundė sprendimą Šiaulių apygardos administraciniam teismui. 2008-09-22 teismas skundą tenkino iš dalies – panaikino sprendimą ir įpareigojo Šiaulių miesto savivaldybės tarybą nustatyta tvarka per artimiausią tarybos posėdį po sprendimo įsiteisėjimo dienos svarstyti klausimą dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Šiauliai detaliojo plano patvirtinimo. 2008-09-22 vėl kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės tarybą. 2008-10-11 buvo gautas iš Šiaulių miesto savivaldybės sekretoriato atsakymas 2008-11-07 Nr. SS-66. 2008-10-23 Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-349 vėl buvo nuspręsta netvirtinti detaliojo plano. 2009-02-02 vėl kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą. Teismas skundą tenkino iš dalies – panaikino sprendimą ir įpareigojo Šiaulių miesto savivaldybės tarybą nustatyta tvarka per artimiausią tarybos posėdį svarstyti klausimą dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Šiauliai detaliojo plano tvirtinimo. Šį teismo sprendimą atsakovas apeliaciniu skundu apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-02-01 nutartimi paliko galioti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009-02-02 sprendimą. Pažymėjo, kad įmonė daug kartų kreipėsi (apie 6 kartus). Praėjus daug laiko buvo priimtas sprendimas tvirtinti detalųjį planą. Per tą laikotarpį įmonė prarado viską. Dviem tarybos nariams už kyšio reikalavimą iškelta baudžiamoji byla ir jie buvo nuteisti. Viešasis interesas buvo pažeistas tuo, kad įmonei buvo iškelta bankroto byla. Prašo priteisti 772 948,22 Lt, dėl bankroto įmonė liko skolinga kreditoriams 789 385,89 Lt. Nurodė, jog nukentėjo ne tik įmonė, jos reputacija, vadovai, darbuotojai, kurie neteko darbo, bet nukentėjo ir kiti, taip pat ir valstybinės institucijos: Valstybinė mokesčių inspekcija, Sodra, Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras. Dėl ekspertizės akto – nurodė, jog neprašo skirtumo tarp milijono penkių šimtų su trupučiu, o prašo grynųjų, nes buvo padarytas nuostolis įmonei. 602 352 Lt – skirtumas tarp to, kiek mokėjo ir už kiek pardavė, ir palūkanos, kurias per 4 metus bankas 4 kartus koregavo. Jeigu laiku būtų atidavę, tai būtų gerokai mažesni nuostoliai. Prašo priteisti tiesioginius nuostolius. Ekspertas pastebėjo, kad tai yra vertė, ne kaina. Kaina, ne vertė, tuo laiku galėjo būti daugiau nei du milijonai. Kai įmonė neatsiskaitė su banku, areštavo visas sąskaitas, vadovas turėjo laiduoti už paskolą. Buvo palikti užstatai ir įmonė nieko neatgavo, nes niekas už įmonę, esant tokiai padėčiai, nelaidavo. Tokia situacija sužlugdė įmonę. Dėl sklypo (vadinamo koridoriaus) – ekspertas nurodė vertę, ne kainą. Parduoti galima už 1 Lt ir už 100 000 Lt, bet negali šitoks žemės plotas būti bevertis. Kaip nurodė ekspertas, kiti lygiaverčiai sklypai turi įvažiavimus iš pagrindinio kelio ir tai yra privalumas. Ekspertas pasakė, kad žemė vertinga tuo, kad komunikacijos bus. Yra priežastinis ryšys tarp atsakovo neveikimo, nes priimdavo neveiksmingus atsisakymus ir sprendimus, be to, dar vilkino, nes kiekvieną teismo sprendimą skundė ir pravilkino iki 4 metų. Prašo teismo priteisti nuostolį, kurį patyrė dėl pirkimo ir pardavimo kainų skirtumo, 602 352 Lt, 153 080,56 Lt įmonės nuostoliai patirti dėl negalėjimo laiku grąžinti kredito. Įmonė pelningai būtų pardavusi ir galėjo gyvuoti. Įmonė negalėjo grąžinti ir paimtos paskolos, 4 kartus buvo koreguotos kredito sutartys, įrodymai yra byloje, nuolat buvo didinama palūkanų norma. Su įmone niekas nebesudarė rangos sutarčių.

Pažymėjo, jog niekas nekaltina atsakovo, kad jis savo veiksmais sukėlė ekonomikos krizę. Prašoma atsakomybės, kad dėl atsakovo veiksmų, gal kai kur neveikimo, sulaukė ekonomikos krizės, tai neleido pareiškėjui realizuoti pagrįstų lūkesčių, pasitvirtinti detalųjį planą ir parduoti. Įmonė paėmė paskolą pusę milijono, įkeitė dalį žemės bankui, garantuodama už paskolą. Norėjo gauti didesnį pelną, tą patvirtino ekspertas. Komercinės paskirties žemė daug pigesnė, nei gyvenamųjų namų. Paruošė detalųjį planą 2007 metų liepą ir tikėjosi gauti pelną. Krizė prasidėjo, bet nebuvo taip, kad vakar kainavo milijoną, o šiandien kainuoja 100 Lt. Kainos krito palaipsniui ir ekspertas, įvertinęs ir krizės padarinius, nurodo, kad 2008 m. kainavo ne vieną milijoną keturis šimtus tūkstančių, o pusantro milijono litų. Dėl sandorių atmetimo – ekspertas pasakė, kad pagal savo metodiką jis nė vieno sklypo negali išbraukti, bet įtardamas, kad vienas sklypas mažai kainuoja, kitas daug, vertino kraštinius – mažiausią ir didžiausią. Jis pasiūlė išbraukti du, kurių vienodos kainos. Dėl koridoriaus komunikacijų – nė kiek nevertesni tie sklypai, kurie nurodyti lyginamojoje lentelėje. Atsakovas savo kalboje kuria menamas situacijas. Seniai tie sklypai būtų perparduoti. Dabar tas sklypas padalintas ir sėkmingai visi juo naudojasi. Dėl paskolos – neva bankas kaltas. Jei nemoki palūkanų, sutartis gali būti nutraukta, gali būti padidinta palūkanų norma ir tai aptarta paskolos sutartyse. Krizė paveikė ne tik savivaldybes, bet ir bankus ir buvo sekama, ar moki paskolą ar ne. Bankai norėjo užsitikrinti paskolos grąžinimą.

Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybė atsiliepime (II t., b.l. 141-147, 234-240) nurodė bei atsakovo atstovas advokatas A. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog nuostolius pareiškėjas patyrė dėl ekonomikos krizės nuo 2008 metų. Iš bylos medžiagos matyti, kad turtas buvo įsigytas dviem etapais – 2004-04-14 už 170 000 Lt sumą, o 2007-06-12 už 899 000 Lt sumą. Byloje yra Milašausko vertinimas ir nurodoma, kad žemės sklypo, kuris buvo įsigytas 2004-04-14, vertė buvo 170 000 Lt, o vėliau – 635 000 Lt, tai reiškia, kad 2007 metų pabaigoje, nepakeitus jų paskirties, įmonė galėjo turėti pelno. Gal iš valstybės ta žemė buvo brangiai nupirkta, bet 2007 metų pabaigoje vertė buvo 1 mln. 452 800 Lt, o pagal turto vertintojo pateiktus duomenis jau buvo 1 mln. 475 424 Lt, išminusavus su komunikacijomis sklypą. Yra veiksmai ir tų veiksmų neigiamos pasekmės. Gal jie ne už protingą kainą įsigijo žemės sklypą iš valstybės. Negalima sakyti, kad atsakovas padarė žalą savo veikimu ar neveikimu. Pats pirmas savivaldybės neteisėtas sprendimas buvo priimtas 2008-04-24. Tai yra pirmieji neteisėti veiksmai, kurie galėjo padaryti kažkokius nuostolius. Turtas įsigytas už atitinkamą sumą, parduotas vėl už kažkiek, skirtumas susidaro 602 352 Lt. Kad yra kaltė, buvo nustatyta teismo sprendimais, reikia nustatyti tik priežastinį ryšį. Pareiškėjo nuomone, atsakovo kaltė, kad jis neatliko tam tikrų veiksmų, dėl to užtruko procesas, prasidėjo krizė, dėl to buvo pigiau parduotas turtas. Tiesioginis priežastinis ryšys dėl turto kainos nuvertėjimo daugiau sieja su pasauline krize, kurios niekas negalėjo numatyti. Atsakovas, tęsdamas visą šitą procesą, negalėjo tikėtis, kad turtas nuvertės. Jis gali būti atsakingas už paskolų mokėjimą, palūkanų, kreditinių procesų užtrukimą, galima jį pripažinti kaltu, kad buvo reikalinga sutartis, bet pripažinti atsakovą kaltu todėl, kad dėl jo įvyko ekonomikos krizė, negalima. Jei jis būtų galėjęs rinkoje realizuoti sklypus, kaip žinoti, kad tuo metu būtų pardavęs žemės sklypus, gal jis būtų nutaręs dar palaukti, kol turtas pabrangs, nebuvo kažkokių sutarčių, nebuvo apibrėžtas terminas. Mano, kad turto kaina nukrito ne dėl atsakovo veiksmų, jis neturėjo įtakos krizės atsiradimui nei jos eigai. Kaina nukrito dėl pasaulinės ekonomikos krizės. Priežastinio ryšio įžvelgti negalima. Nuo 2008 metų vyko pokyčiai, kurie turėjo didelės įtakos nekilnojamo turto rinkai. Pasaulinės krizės nereikia įrodinėti. Jei pareiškėjas būtų žinojęs, kad už kažkiek laiko jo turtas bus vertas tik tiek, tai jis būtų nelaukęs, nekeitęs paskirties, būtų sklypus pardavęs už rinkos kainas. Patekimas į žemės sklypus yra įskaičiuotas į žemės vertę. Vadovautis ekspertize negalima. Buvo 15–16 žemės sklypų ir lyginamajai analizei buvo atrinkti 5 sklypai. Buvo atmestas pigiausias žemės sklypas, kur 1 aro kaina buvo 15 040 Lt, esantis Šeduvos g., ir esantis brangiausias toje pat Šeduvos g. Iš penkių sklypų lentelės matosi, kad 4 sklypai yra (duomenys neskelbtini) ir kaina už arą yra 15 200 Lt, kito – 19 870 Lt, 20 750 Lt ir paskutinių – 39 000 Lt. Vadinasi, kaina buvo dvigubai didesnė. Trys žemės sklypai ir skirtumas vienas tūkstantis, pusantro tūkstančio. Į tai reikia žiūrėti kritiškai. Dėl 153 080,56 Lt – dėl šių skaičiavimų yra pasisakyta atsiliepime (II t., b.l. 141-147, 234-240). Prašo vadovautis tuo, kas yra išdėstyta atsiliepime.

Nurodė, jog priežastinis ryšys – atsakovo neteisėti veiksmai. Atsiliepime išdėstė aiškią poziciją, kad yra du etapai, nes 2009 metais pakeitė detaliojo plano sprendimus, kitaip performavo ir pareiškėjas pakeitė poziciją, pats išreiškė kitą valią ir neteisėti veiksmai iki 2009 m. vidurio neturėtų sukelti pasekmių. Jei sutarties priedas Nr. 3 galiojo iki 2011-05-01, tai kodėl 2010 m. reikia sudaryti sutarties priedą Nr. 5 ir kelti palūkanas. Jei supranti, kad negali grąžinti paskolos, tęsdamas terminą lauki, kol išsispręs problema ir tada gali skaičiuoti palūkanas. Dabar vos ne likus metams yra patęsiama. Pareiškėjas sako, kad tokia taktika buvo priversti vadovautis, nes įmonei trūko apyvartinių lėšų, negalėjo mokėti įmokų. Kyla klausimas, kodėl palūkanos didėjo. Ar bankas elgėsi nesąžiningai, ar pareiškėjas įmonės neaprūpino apyvartinėmis lėšomis, ar atsakovas nesielgė taip, kaip turėjo elgtis. Sutartys buvo keičiamos ir tęsiamos ne dėl atsakovo veiksmų, o todėl, kad kredito įmonė šantažavo ir elgėsi netinkamai. Tai nereiškia, kad yra vien atsakovo atsakomybė. Nurodė, jog nėra priežastinio ryšio tarp patirtų nuostolių 602 552 Lt, tai nuostoliai, kuriuos įmonė patyrė dėl ekonomikos krizės. Atsakovas nebuvo informuotas apie turto pardavimą, procesas nebuvo paviešintas. Kita šalis pažeidė teises, nes privalo informuoti apie sandorių sudarymą, turi teisę dalyvauti, imtis priemonių, kad tokie sandoriai būtų paviešinti. Dėl palūkanų – nemano, kad yra priežastinis ryšys. Palūkanos buvo keliamos dėl banko nesąžiningo elgesio, o atsakovas prie to nėra prisidėjęs. Prašo teismo atmesti pareiškėjo pareikštus reikalavimus kaip nepagrįstus.

Pareiškėjo BUAB „Elektropolis“ skundas ir patikslinti skundai tenkintini iš dalies.

Nagrinėjamos bylos dalykas yra savivaldybės civilinė atsakomybė dėl pareiškėjo patirtų nuostolių, atsiradusių dėl neteisėtų savivaldybės veiksmų, atliekant teritorijų planavimą.

Pareiškėjas – statybų verslo vystymo įmonė – 2007-05-24 už AB Ūkio banko kredito sutartimi paskolintas pinigines lėšas įsigijo žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kredito paskirtis – žemės sklypų privatizavimui (I t., b. l. 64-72), turėdamas tikslą pelningai parduoti žemės sklypus su patvirtintu detaliuoju planu. Pareiškėjui šio tikslo nepavyko įgyvendinti dėl, jo manymu, neteisėtų atsakovo veiksmų, dėl kurių pareiškėjas nurodo patyręs turtinę žalą.

Pareiškėjo atstovė 2014-04-15 teismo posėdžio metu pateikė teismui pareiškimą dėl dalies skundo atsisakymo, kuriame nurodė, jog prašo priteisti pareiškėjui BUAB „Elektropolis“ tiesioginių nuostolių atlyginimui iš Šiaulių miesto savivaldybės 772 948,22 Lt, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, kitos skundo dalies atsisako ir atsisakymo pasekmės pareiškėjui yra žinomos (III t., b. l. 173).

2014-07-08 teismo posėdžio metu tikslindamas savo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo nurodė, jog dėl detaliojo plano koregavimo darbų, t. y.: notarinių veiksmų, hipotekos išlaidų, marketingo ir kitų išlaidų, iš viso 17 515,66 Lt atsisako reikalavimo.

Pareiškėjo atstovė teismo prašo priteisti tiesioginius nuostolius, kuriuos turėjo dėl pirkimo ir pardavimo kainų skirtumo – 602 352,00 Lt, įmonės nuostoliai patirti dėl negalėjimo laiku grąžinti kredito – 153 080,56 Lt (palūkanos, delspinigiai ir kitos lėšos).

Nurodė, jog 2011-11-30 buvo gautas AB Ūkio bankas raštas Nr. 266, 2011-11-30 „Dėl BUAB Elektropolis mokėjimų“, kuriame nurodyta, jog pagal kredito sutartį Nr. KR01-108/07 nuo 2007-08-23 iki 2011-04-28 UAB „Elektropolis“ sumokėjo bankui: kredito dengimui – 112 000 Lt; palūkanų – 182 136,60 Lt; komisinių mokesčių – 6643 Lt; delspinigių už ne laiku įvykdytus įsipareigojimus – 9835,11 Lt (I t., b. l. 111).

Taip pat byloje pateikta 2014-06-20 pažyma (IV t., b. l. 2-3), kurioje nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2007-12-31 iki 2011-09-06–12 BUAB „Elektropolis sumokėjo palūkanų – 196 716,65 Lt, delspinigius už ne laiku įvykdytus įsipareigojimus – 1090,23 Lt, banko mokesčiai – 4776,63 Lt. Pareiškėjo atstovė pažymėjo, jog BUAB „Elektropolis“ buhalterė paaiškino, jog sumos, kurios nurodytos 2011-11-30 AB Ūkio bankas rašte Nr. 266, gali nesutapti su 2014-06-20 pažyma, nes bankas įskaitydavo nebūtinai mokestiniame pavedime nurodytus mokesčius, o paskirstydavo juos savo nuožiūra.

Nurodė, kad kredito palūkanos užaugo nuo 6,26 iki 13,8 (I t., b. l. 64, 85). Patvirtinus BUAB „Elektropolis“ priklausančių sklypų (duomenys neskelbtini) gatvėje Šiauliuose detalųjį planą 2007-08-23 palūkanų būtų sumokėta keturis kartus mažiau, t. y. 45 534,15 Lt.

Nurodo, kad BUAB „Elektropolis“ patirtas nuostolis – turtinė žala, susijusi su paskolos negrąžinimu bankui netvirtinant detaliojo plano BUAB „Elektropolis“ priklausančių sklypų (duomenys neskelbtini) gatvėje Šiauliuose, apskaičiuojama: 182 136,60 - 45 534,15+16478,11 Lt = 153 080,56 Lt sumokėtos palūkanos.

Dėl turto vertės sumažėjimo nurodė, jog nekilnojamojo turto pardavimo nuostoliai įvykdytomis pirkimo-pardavimo sutartimis skaičiuojami taip: pagal 2004-04-14 nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis (I t., b.l. 149-154, 155-159, 160-164) buvo sumokėta 170 000, 00 Lt, pagal 2007-06-12 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis (I t., b.l. 165-168, 169-171, 172-174) BUAB „Elektropolis“ sumokėjo 817 800, 00 Lt, o pagal 2011 metais rugsėjo mėnesį įvykdytas pirkimo-pardavimo sutartis 15,11 aro dydžio sklypas (duomenys neskelbtini) ir 26,90 arų dydžio žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo parduoti už 260 462,00 Lt (I t., b.l. 196-205), 19,71 aro dydžio žemės sklypas su pastatais (duomenys neskelbtini) buvo parduotas už 70 971,00 Lt (I t., b.l. 175-186), 15 arų dydžio žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo parduotas už 54 015,00 Lt (I t., b.l. 187-195). Taigi susumavus turto pirkimo ir pardavimo kainas įmonės patirtas nuostolis: 170 000,00 Lt + 817 800,00 Lt - 260 462,00 Lt - 70 971,00 Lt - 54 015,00 Lt = 602 352,00 Lt, t. y. pakeitus žemės sklypų paskirtį ir patvirtinus detalųjį planą tik 2011 metais įmonė patyrė nuostolį, kuris yra 602 352,00 Lt.

Pareiškėjas nurodė, jog atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė Teritorijų planavimo įstatymo nuostatų, susijusių su detaliojo teritorijų planavimo procedūromis, pažeidimu: nepagrįstais ir neteisėtais atsisakymais derinti detalųjį planą (sprendimai 2008 m. balandžio 24 d. Nr. T-167, 2008 m. spalio 23 d. Nr. T-349, 2009 m. birželio 25 d. T-250, 2010 m. vasario 25 d. Nr. T-72) nepaisant to, kad išsipirkdami žemės sklypus siekė pakeisti šių žemės sklypų paskirtį iš komercinės į gyvenamąją. Pradiniame detaliojo plano rengimo etape buvo iškelta sąlyga dėl žemės išsipirkimo iš valstybės, tai nurodė Šiaulių miesto žemėtvarkos skyrius, ir buvo suderinta su visomis reikalingomis institucijomis: Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriumi, miesto infrastruktūros skyriumi, AB „VST“, AB „Lietuvos dujos“, AB „Šiaulių energija“, AB TEO LT, UAB „Šiaulių vandenys“ – dėl žemės sklypų paskirties pakeitimo.

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Šios sąlygos savo pobūdžiu yra kumuliatyvios (egzistuojančios kartu), todėl nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus.

Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą, byloje pirmiausia turi būti įvertinama, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas atitinkamus aktus, susijusius su detaliojo plano derinimu ir tvirtinimu, ar atsakovas veikė laikydamasis šių reikalavimų.

Viešojo administravimo subjektai savo veikloje pirmiausia turi vadovautis bendraisiais teisės principais, taip pat bendraisiais viešojo administravimo principais, įtvirtintais Viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnyje. Šios bylos kontekste paminėtinas įstatymo viršenybės principas, be kita ko, reiškiantis, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.

Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų

Pareiškėjas pirmą kartą į Šiaulių apygardos administracinį teismą kreipėsi prašydamas panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2007-08-23 sprendimą Nr. TP-9 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) detalaus plano patvirtinimo“. Teismas nusprendė bylą nutraukti, nes skundas buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė jų atnaujinti. Šis atsakovo sprendimas nebuvo panaikintas, yra galiojantis, todėl nelaikytinas atsakovo neteisėtu veiksmu, kuriuo galėjo būti padaryta žala pareiškėjui. Tiek pareiškėjo BUAB „Elektropolis“, tiek atsakovo atstovai teismo posėdžio metu sutiko, jog pirmasis neteisėtas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimas buvo priimtas 2008-04-24, kuris Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008-09-22 sprendimu buvo panaikintas.

Pirmiausia pažymėtina, jog Šiaulių apygardos administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-361-519/2008 panaikino Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2008-04-24 sprendimą Nr. T-167, kuriuo nuspręsta netvirtinti žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Šiauliuose detaliojo plano; įpareigojo Šiaulių miesto savivaldybės tarybą nustatyta tvarka per artimiausią tarybos posėdį po šio sprendimo įsiteisėjimo dienos svarstyti klausimą dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Šiauliai detaliojo plano tvirtinimo.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-01-289/2009 panaikino Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2008-10-23 sprendimą Nr. T-349, kuriuo nuspręsta netvirtinti žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Šiauliuose detaliojo plano; įpareigojo Šiaulių miesto savivaldybės tarybą nustatyta tvarka per artimiausią tarybos posėdį po šio sprendimo įsiteisėjimo dienos svarstyti klausimą dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Šiauliai detaliojo plano tvirtinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. vasario 1 d. nutartimi Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-217-355/2009 panaikino Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2009-06-25 sprendimą Nr. T-250, kuriuo nuspręsta netvirtinti žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Šiauliuose detaliojo plano, kuriame numatoma keisti žemės naudojimo būdą ir pobūdį iš komercinės į skirtą mažaaukštei gyvenamajai statybai bei padalinti sklypus; įpareigojo atsakovą Šiaulių miesto savivaldybės tarybą nustatyta tvarka per artimiausią tarybos posėdį po šio sprendimo įsiteisėjimo dienos svarstyti klausimą dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Šiauliai detaliojo plano tvirtinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gruodžio 23 d. nutartimi Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 27 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-266-84/2010 panaikino Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2010-02-25 sprendimą Nr. T-72, kuriuo nuspręsta netvirtinti žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Šiauliuose detaliojo plano, kuriame numatoma keisti žemės naudojimo būdą ir pobūdį iš komercinės į skirtą mažaaukštei gyvenamajai statybai bei padalinti sklypus; įpareigojo Šiaulių miesto savivaldybės tarybą nustatyta tvarka per artimiausią tarybos posėdį po šio sprendimo įsiteisėjimo dienos svarstyti klausimą dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Šiauliai detaliojo plano tvirtinimo. Aukščiau minėti sprendimai yra įsiteisėję, todėl turi res judicata galią, o nagrinėjamoje byloje teismo sprendimais jau nustatytos faktinės aplinkybės iš naujo neįrodinėtinos (ABTĮ 96 straipsnio 4 dalis, 58 straipsnio 2 dalis).

Kita vertus, pažymėtina, jog administracinio akto panaikinimas savaime nėra pakankamas valstybės deliktinės atsakomybės pagrindas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog administravimo subjekto priimto administracinio akto panaikinimas teismine tvarka pats savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad administravimo subjekto veiksmai yra neteisėti ir dėl to kyla civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į priežastis, dėl kurių administracinis aktas buvo panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1155/2009; taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2265/2011; 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1337/2010; 2008 m. sausio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-116/2008). Taigi ginčijamo administracinio akto panaikinimas, būdamas reikšminga aplinkybe, nėra pagrindas savaime konstatuoti, kad visi viešojo administravimo subjekto veiksmai, susiję su ginčijamo sprendimo priėmimu, buvo neteisėti ab initi (lot. nuo pradžių).

Kaip minėta, valstybės viešoji atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijos ar jų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus jie privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Taigi iš esmės valstybės institucijos privalo nepažeisti imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų.

Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2008-04-24 sprendimu Nr. T-167 atsisakė tvirtinti detalųjį planą vadovaudamasi Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalimi, nurodydama, jog žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Šiauliuose detalusis planas, kuriame numatoma keisti žemės naudojimo būdą ir pobūdį iš komercinės į skirtą mažaaukštei gyvenamajai statybai bei padalinti sklypus, nes skaidymas į mažesnius nei 2000 kv. m ploto sklypus Šiaulių miesto gamtinio karkaso teritorijoje, kurioje yra planuojamas sklypas, neatitinka Šiaulių miesto bendrojo plano koncepcijos, kuriai buvo pritarta 2007 m. sausio 25 d. tarybos sprendimu Nr. T-31 ir kurios pagrindu rengiami Šiaulių miesto bendrojo plano sprendiniai. Tai yra sprendimą atsakovas motyvavo tuo, jog detalusis planas neatitinka Šiaulių miesto bendrojo plano koncepcijos, kuriai buvo pritarta 2007-01-25 tarybos sprendimu Nr. T-31.

Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2008-10-23 sprendimu Nr. T-349 atsisakė tvirtinti detalųjį planą taip pat vadovaudamasi Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalimi. Teismas padarė išvadą, jog sprendimą netvirtinti žemės sklypų atsakovas motyvavo tuo, jog detalusis planas neatitinka Šiaulių miesto bendrojo plano koncepcijos, kuriai buvo pritarta 2007 m. sausio 25 d. tarybos sprendimu Nr. T-31.

Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2009-06-25 sprendimu Nr. T-250 atsisakė tvirtinti detalųjį planą taip pat vadovaudamasi Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalimi. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 27 d. sprendimu konstatavo, jog sprendime jokių teisinių ir faktinių argumentų ir priežasčių, nulėmusių detaliojo plano nepatvirtinimą, nepateikta. Atsakovas ginčijamame sprendime nurodė tik vieną teisės aktą, tai yra Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalį, tačiau ji negali būti pripažinta sprendimo motyvu.

Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2010-02-25 sprendimu Nr. T-72 vadovaudamasi Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalimi nusprendė netvirtinti žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Šiauliuose detaliojo plano, kuriame numatoma keisti žemės naudojimo būdą ir pobūdį iš komercinės į skirtą mažaaukštei gyvenamajai statybai bei padalinti sklypus, palikdama galioti ankstesnius Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2006-03-30 sprendimo Nr. T-103 „Dėl Salduvės parko teritorijos Šiauliuose detaliojo plano patvirtinimo“ 3 p. patvirtintus teritorijos detaliojo plano sprendinius, kuriuose šiai planuojamai kitos paskirties teritorijai yra nustatytas komercinis naudojimo būdas. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2010-05-24 sprendime konstatavo, jog sprendime jokių teisinių ir faktinių argumentų ir priežasčių, nulėmusių sprendimą netvirtinti detaliojo plano, nepateikė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. vasario 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-184/2010 konstatavo, jog Šiaulių miesto bendrasis planas ginčijamo sprendimo priėmimo metu patvirtintas nebuvo, taigi negaliojo, todėl bendrojo plano sprendiniai taip pat negaliojo. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog iš esmės sprendimą Šiaulių miesto savivaldybės taryba motyvavo tuo, jog detalusis planas neatitinka Šiaulių miesto bendrojo plano koncepcijos, kuriai buvo pritarta 2007-01-25 tarybos sprendimu Nr. T-31. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtus dokumentus bei apeliacinį skundą, sutiko su pirmosios instancijos teismo nuomone, taip pat su teismo išvada, jog Šiaulių miesto bendrojo plano koncepcija yra tik rekomendacinio pobūdžio teritorinio planavimo dokumentas, kuriuo numatomos tam tikros teritorijos vystymo kryptys ir tikslai, žemės naudojimo prioritetai, infrastruktūros sistemos modelis, prognozuojamas gyventojų skaičius, juridinių ir fizinių asmenų veiklos plėtojimo tendencijos ir pan., tačiau šiame akte nėra suformuluota ar sankcionuota visuotinai privaloma elgesio taisyklė, nustatanti visuomeninio santykio dalyviams teises bei pareigas. Pažymėjo, jog bendrojo teritorijų planavimo procesą sudaro: 1) parengiamasis etapas, 2) teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, 3) sprendinių pasekmių vertinimo etapas, 4) baigiamasis etapas. Koncepcijos rengimas yra tik viena iš teritorijų planavimo dokumento rengimo (2-ojo bendrojo teritorijų planavimo proceso etapo) stadijų (Teritorijų planavimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 3 dalys). Taigi Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimas atsisakyti tvirtinti detalųjį planą, kaip neatitinkantį nepatvirtinto (negaliojančio) bendrojo plano sprendinių ar bendrojo plano koncepcijos, neturi teisinio pagrindo, todėl laikytinas nepagrįstu bei neteisėtu.

Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-12-23 nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-1520/2010 konstatavo, jog Šiaulių miesto savivaldybės taryba priėmė 2009-06-25 sprendimą Nr. T-250 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, detaliojo plano“, kuriame abstrakčiai nurodė, kad nusprendė netvirtinti žemės sklypų detaliojo plano. Sprendime jokių teisinių ir faktinių argumentų ir priežasčių, nulėmusių detaliojo plano nepatvirtinimą, nepateikė. Atsakovas ginčijamame sprendime nurodė tik vieną teisės aktą, tai yra Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalį, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai šios nuorodos nepripažino sprendimo motyvu. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2009-06-25 sprendimas nelaikytinas pagrįstu bei teisėtu pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį.

Šiuo atveju vertinant atsakovo veiksmų neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį būtina atkreipti dėmesį, kad jie, be kita ko, siejami su savivaldybės tam tikra diskrecija vertinti kompleksinius faktų ir teisės klausimus. Tačiau tai nereiškia, kad valstybės institucijos naudojimasis jai suteikta diskrecija yra visiškai nekontroliuojamas. Naudodamasi suteikta diskrecija valdžios institucija negali pažeisti imperatyvių teisės normų, teisės principų.

Pagal Teritorijų planavimo įstatymą savivaldybės tarybai buvo suteikti įgaliojimai tvirtinti detalųjį planą. Šiuo atveju remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalimi (2006 birželio 8 d. redakcija) savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija turėjo pareigą vertinti detaliojo plano atitikimą įstatymų, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų (išskyrus žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurių sprendinius keičia detalieji planai) sprendiniams, kitiems teisės aktams.

Kaip jau minėta, yra įsiteisėję Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimai bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys, kuriais konstatuota, kad Šiaulių miesto savivaldybės taryba suklydo dėl taikytinos teisės, klaidingai taikė materialinės teisės normas. Aukščiau paminėtos atsakovo priimtų sprendimų panaikinimo priežastys leidžia teismui konstatuoti akivaizdų atsakovo priimtų sprendimų nepagrįstumą ir aiškų diskrecijos ribų peržengimą. Pripažintina, jog Šiaulių miesto savivaldybės taryba neveikė taip, kaip pagal įstatymo nuostatas privalėjo veikti, pažeidė įstatymo viršenybės principą, todėl yra pagrindas konstatuoti atsakovo 2008 m. balandžio 24 d. Nr. T-167, 2008 m. spalio 23 d. Nr. T-349, 2009 m. birželio 25 d. T-250, 2010 m. vasario 25 d. Nr. T-72 sprendimų neteisėtumą kaip sąlygą jo viešajai atsakomybei kilti.

Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, jog Šiaulių miesto savivaldybė, spręsdama dėl pareiškėjo pateikto detaliojo plano tvirtinimo, pažeidė imperatyvių teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, akivaizdžiai peržengė savo diskrecijos ribas, todėl jos sprendimai, kuriais atsisakyta tvirtinti detalųjį planą, pripažintini neteisėtais viešosios atsakomybės taikymo prasme.

Dėl žalos ir priežastinio ryšio

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas savo tiesioginius nuostolius įvardija AB Ūkio bankui pagal 2007-05-24 kredito sutartį laikotarpiu nuo 2007-08-23 iki 2011-04-28 sumokėtas palūkanas.

Nurodė, kad pagal AB Ūkio bankas 2011-11-30 raštą Nr. 266, BUAB „Elektropolis“ sumokėjo bankui: kredito dengimui 112 000 Lt; palūkanų 182 136,60 Lt; komisinių mokesčių 6643 Lt; delspinigius už ne laiku įvykdytus įsipareigojimus 9835,11 Lt (I t., b. l. 111). Pažymėjo, jog kredito palūkanos užaugo nuo 6,26 iki 13,8 (I t., b. l. 64, 85). Patvirtinus BUAB „Elektropolis“ priklausančių sklypų (duomenys neskelbtini) Šiauliuose detalųjį planą 2007-08-23 palūkanų būtų sumokėta keturis kartus mažiau, t. y. 45 534,15 Lt. Nurodė, kad BUAB „Elektropolis“ patirtas nuostolis turtinė žala, susijusi su paskolos negrąžinimu bankui netvirtinant detalaus plano BUAB „Elektropolis“ priklausančių sklypų (duomenys neskelbtini) gatvėje Šiauliuose, apskaičiuojama taip: 182 136, 60 - 45 534,15+16 478,11 Lt = 153 080,56 Lt sumokėtos palūkanos.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog BUAB „Elektropolis“ 2007-05-24 sudarė kredito sutartį su AB Ūkio banku, pagal kurią bankas suteikė pareiškėjui iki 2007-11-24 500 000 Lt kreditą, skirtą žemės sklypų privatizavimui. Atsižvelgiant į tai, kad per laikotarpį, kuriam buvo suteiktas kreditas, atsakovas nepatvirtino detaliojo plano, pareiškėjas atitinkamai 2007-11-21, 2008-12-11, 2009-06-18, 2009-12-30, 2010-06-28 susitarimais pratęsė sutarčių galiojimus (I t., b.l. 72, 77-78, 85-92, 100, 105).

Byloje yra AB Ūkio banko raštas apie laikotarpiu nuo 2007-08-23 iki 2011-04-28 UAB „Elektropolis“ atliktus mokėjimus (t. I, b.l. 77). Teismas pažymi, jog remsis byloje pateikta 2014-06-20 pažyma, o ne 2011-11-30 AB Ūkio banko raštu Nr. 266, nes minėtas raštas nėra išsamus, jame nėra nurodyta kiekvieno mokėjimo pamėnesiui, iš šio rašto neįmanoma nustatyti, kokia suma ir už kurį laikotarpį sumokėta.

Įrodymų, detalizuojančių pažymoje nurodytas pinigų sumas, teismas gauti neturi galimybių, kadangi 2013-05-02 AB Ūkio bankui iškelta bankroto byla, smulki informacija apie atliktus mokėjimus nesaugoma, kadangi AB Ūkio bankas išsamesnių paaiškinimų pateikti negali, teismas vadovausis byloje pateikta 2014-06-20 pažyma. Bylos šalys dėl pažymos autentiškumo neabejoja, ginčo dėl to nėra. Pažymoje nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2007-12-31 iki 2011-09-06-12 BUAB „Elektropolis“ sumokėjo: palūkanų 196 716,65 Lt, delspinigių už ne laiku įvykdytus įsipareigojimus 1090,23 Lt, banko mokesčių 4776,63 Lt (IV t., b. l. 2-3). Pažymėjo, jog BUAB „Elektropolis“ buhalterė paaiškino, jog sumos, kurios nurodytos 2011-11-30 AB Ūkio bankas rašte Nr. 266, gali nesutapti su 2014-06-20 pažyma dėl tos priežasties, kad bankas įskaitydavo ne konkrečius mokestiniame pavedime nurodytus mokesčius, o paskirstydavo juos savo nuožiūra.

Pažymėtina, jog pareiškėjas neprašo teismo atlyginti jiems nuostolius, susijusius su atsakovo veiksmais, vykdant detaliojo plano derinimo procedūras. Kaip minėta pirmieji atsakovo neteisėti veiksmai nustatyti 2008 m. balandžio 24 d., taigi būtent nuo šio sprendimo priėmimo dienos skaičiuotini pareiškėjo patirti tiesioginiai nuostoliai. Termino atlyginti nuostolius pabaiga sietina su 2011 m. balandžio 28 d., t. y. data, kai buvo patvirtintas detalusis planas.

Teismo vertinimu, pareiškėjo bankui sumokėtos palūkanos už naudojimąsi kreditais laikotarpiu nuo 2008-04-24 iki 2011-04-28 pripažintinos tiesioginiais pareiškėjo nuostoliais. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs tai, kad pareiškėjas žemės sklypus įsigijo su tikslu pelningai juos parduoti pakeitus paskirtį pagal Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2006-08-24 parengtas sąlygas detaliajam planui. Minėtos sąlygos numatė pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimą į kitos paskirties žemę, t. y. komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams statyti ir eksploatuoti (prijungta administracinė byla Nr. I-17-257/2008, b. l. 66-68).

Konstitucinio Teismo doktrinoje nuosekliai pažymima, kad tikrumas ir teisinis saugumas yra neatsiejami teisinės valstybės principo elementai. Šių principų paskirtis – laiduoti asmens pasitikėjimą savo valstybe ir teise. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Šie teisiniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Jie siejasi su visų valstybės institucijų pareiga vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Įstatymais nustačius asmenims tam tikrą teisę, tos teisės suteikimo pagrindus, sąlygas ir tvarką, valstybei kyla pareiga santykiuose laikytis teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo konstitucinių principų. Šie principai taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2002 m. balandžio 23 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. sausio 24 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2007 m. liepos 5 d., 2008 m. vasario 20 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2011 m. gruodžio 22 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimus; Konstitucinio Teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimą).

Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas įvykdė visas teisės aktuose, reglamentuojančiuose detaliojo planavimo procesą, numatytas pareigas – žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Šiauliai detalusis planas buvo parengtas vadovaujantis Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-05-16 įsakymu Nr. A-592 ,,Dėl planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo BUAB ,,Elektropolis“, sutartimi dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo BUAB ,,Elektropolis“ 2006-05-29 Nr. SŽ-850-(TP) bei Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus išduotomis planavimo sąlygomis detaliojo planavimo dokumentui rengti 2006-08-24 Nr. DP-202, taip pat Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento išduotomis planavimo sąlygomis detaliojo planavimo dokumentui rengti 2006-07-21 Nr. 896, todėl laikytina, jog jis turėjo objektyviai pagrįstus ir teisėtus lūkesčius, kad detalusis planas bus patvirtintas.

Šiuo atveju reikšminga aplinkybe laikytina tai, kad pareiškėjas žemės sklypą įsigijo ir kreditą paėmė jau esant išduotoms planavimo sąlygoms teritorijų planavimo dokumentui rengti, tai sukūrė pareiškėjui teisėtus lūkesčius, kad veikdamas teisėtai, įvykdęs įstatymo reikalavimus, jis įgis galimybę įvykdyti savo verslo sumanymus. Kadangi kredito sutartis buvo sudaryta po sąlygų teritorijų planavimo dokumentui rengti gavimo, todėl pareiškėjo veiksmai neturi būti vertinami kaip nepagrįsta ūkinės komercinės veiklos rizika. Priešingai, aplinkybė, kad pareiškėjas, veikdamas teisėtai, tikėdamasis atsakovo teisėto veikimo, turėjo pagrįstus lūkesčius dėl detaliojo plano patvirtinimo, sumažina tokią riziką iki normalaus laipsnio. Kaip jau minėta, pareiškėjas įvykdė visas teisės aktuose numatytas pareigas, toks elgesys patvirtina, kad jis aktyviais veiksmais siekė nepadidinti sutartimi prisiimtos rizikos (pvz., žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-01-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-294/2014).

Kaip matyti iš 2014-06-20 pažymos, laikotarpiu nuo 2008-04-24 iki 2011-04-28 pareiškėjo prašomų priteisti tiesioginių nuostolių dydis (palūkanos ir delspinigiai) galėtų būti 164 639,89 Lt, t. y. palūkanų ir delspinigių, sumokėtų laikotarpiu nuo 2008-04-24 iki 2011-04-28, suma viršija pareiškėjo BUAB „Elektropolis“ prašomą sumą 153 080,56 Lt, todėl pareiškėjui BUAB „Elektropolis“ priteistina prašoma suma, t. y. 153 080,56 Lt.

Teismas pažymi, jog pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą bendrąją įrodymų vertinimo taisyklę, teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

Įrodymus vertina teismas, jokie įrodymai jam neturi iš anksto nustatytos galios. Be to, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr.16034/90 Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr.20772/92 Helle prieš Suomiją, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz prieš Ispaniją).

Pareiškėjo atstovė taip pat prašo priteisti 602 352 Lt tiesioginių nuostolių, t. y. pirkimo ir pardavimo kainos skirtumą. Nurodė, jog nekilnojamojo turto pardavimo nuostoliai įvykdytomis pirkimo-pardavimo sutartimis skaičiuojami taip: pagal 2004-04-14 nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis (I t., b. l. 149-154, 155-159, 160-164) buvo sumokėta 170 000, 00 Lt, pagal 2007-06-12 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis (I t., b.l. 165-168, 169-171, 172-174) BUAB „Elektropolis“ sumokėjo 817 800,00 Lt, o pagal 2011 metais rugsėjo mėnesį įvykdytas pirkimo-pardavimo sutartis 15,11 aro dydžio sklypas (duomenys neskelbtini) ir 26,90 arų dydžio žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo parduoti už 260 462,00 Lt (I t., b.l. 196-205), 19,71 aro dydžio žemės sklypas su pastatais (duomenys neskelbtini) buvo parduotas už 70 971,00 Lt (I t., b.l. 175-186), 15 arų dydžio žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo parduotas už 54 015,00 Lt (I t., b.l. 187-195). Taigi susumavus turto pirkimo ir pardavimo kainas įmonės patirtas nuostolis: 170 000,00 Lt + 817 800,00 Lt - 260 462,00 Lt - 70 971,00 Lt - 54 015,00 Lt = 602 352,00 Lt, t. y. pakeitus žemės sklypų paskirtį ir patvirtinus detalųjį planą tik 2011 metais įmonė patyrė 602 352,00 Lt nuostolį.

Ginčo šioje byloje dėl to, kad buvo neteisėti Šiaulių miesto savivaldybės veiksmai, nėra. Teismas pabrėžia, jog CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad (atlygintina) žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Viešoji atsakomybė remiasi restitutio in integrum principu, kuris reiškia, kad asmuo, patyręs žalą, turi teisę į visišką žalos atlyginimą, kuri sugrąžintų jį į tokią padėtį, kokia egzistuotų, jei žala nebūtų atsiradusi. CK 6.247 straipsnyje numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad doktrinoje priežastinio ryšio nustatymas yra siejamas su conditio sine qua non (lot. būtina, privaloma sąlyga) testu: siekiant konstatuoti, kad atsakovo neteisėtas veikimas buvo pareiškėjo patirtos žalos faktinė priežastis, būtina nustatyti, ar pareiškėjo patirta žala būtų kilusi, jei atsakovas nebūtų veikęs neteisėtai.

Teismo vertinimu, pareiškėjo sumanymas pirkti sklypą, kurio paskirtį pakeisti iš komercinės į gyvenamąją, buvo jo apsisprendimas, kuris susijęs su verslui būdinga rizika dėl investicinio projekto sėkmės. Pareiškėjas, kaip matyti iš jo pateiktų argumentų, pirko sklypą turėdamas šį konkrečiai apibrėžtą tikslą, tuo pačiu pastebėtina, kad pareiškėjas įvykdė visas teisės aktuose, reglamentuojančiuose detaliojo planavimo procesą, numatytas pareigas – žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Šiauliai detalusis planas buvo parengtas vadovaujantis Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-05-16 įsakymu Nr. A-592 ,,Dėl planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo BUAB ,,Elektropolis“, sutartimi dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo BUAB ,,Elektropolis“ 2006-05-29 Nr. SŽ-850-(TP) bei Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus išduotomis planavimo sąlygomis detaliojo planavimo dokumentui rengti 2006-08-24 Nr. DP-202, taip pat Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento išduotomis planavimo sąlygomis detaliojo planavimo dokumentui rengti 2006-07-21 Nr. 896. Taip pat pareiškėjas matydamas, kad dėl užsitęsusio proceso patiria žalą, atsižvelgdamas, kad 2009-01-29 Šiaulių miesto tarybos sprendimu Nr. T-1 patvirtintas Šiaulių miesto bendrasis planas bei į Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2008-10-23 sprendimą Nr. 349, kuriame nurodyta, kad planuojamos teritorijos statybos intensyvumas neatitinka Šiaulių miesto bendrojo plano, kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrių, kuris 2009-02-26 patvirtino planavimo sąlygų sąvado Nr. DP-202 (2006-08-24) detaliojo planavimo dokumentui rengti pakeitimą 2009-02-26 Nr. DP-20 (09) (prijungta administracinė byla Nr. I-217-355/2009, priedas Nr. 23, l. 31-33). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. A-712 perduotos pagal sutartį teritorijų planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos BUAB „Elektropolis“ sklypų (duomenys neskelbtini), 4B, 4C, 4D, Šiauliai detaliajam planui vykdyti. Taip pat šiuo įsakymu savivaldybės administracijos atstovas įgaliotas parengti sutartį (prijungta administracinė byla Nr. I-217-355/2009, priedas Nr. 23, l. 50). 2009-06-12 pasirašyta sutartis Nr. SŽ-717-(TP) dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo BUAB „Elektropolis“. 2009-06-12 Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas surašė teritorijų planavimui dokumento patikrinimo aktą Nr. SA-183, patikrinimo išvada teigiama (prijungta administracinė byla Nr. I-217-355/2009, priedas Nr. 23, l. 2). Taip pat pastebėtina, jog žemės sklypą įsigijo ir kreditą paėmė jau esant išduotoms planavimo sąlygoms teritorijų planavimo dokumentui rengti, tai rodo, kad pareiškėjas buvo aktyvus siekdamas įgyvendinti savo verslo idėją.

Taip pat byloje pateiktas Turto ekspertizės aktas Nr. 13-IV-074, kuriame nurodyta, jog turto vertė 2008 m. balandžio mėnesį, bendra vertinamų žemės sklypų rinkos vertė vertės nustatymo dieną yra 1 820 000 Lt (vienas milijonas aštuoni šimtai dvidešimt tūkstančių litų). Taigi turto ekspertizės aktas patvirtina, jog neteisėtų veiksmų pradžioje (2008-04-24 pirmasis neteisėtas Šiaulių miesto savivaldybės sprendimas) sklypų vertė buvo 1 820 000 Lt. Ginčo dėl to, kad pareiškėjas BUAB „Elektropolis“ žemės sklypus pardavė gerokai mažesne rinkos kaina, byloje nėra, atsakovo atstovas šios aplinkybės neginčija. Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas pagal 2004-04-14 nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis (I t., b. l. 149-154, 155-159, 160-164) sumokėjo 170 000,00 Lt, pagal 2007-06-12 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis (I t., b.l. 165-168, 169-171, 172-174) BUAB „Elektropolis“ sumokėjo 817 800, 00 Lt. Pagal 2011 metais rugsėjo mėnesį įvykdytas pirkimo-pardavimo sutartis 15,1 aro dydžio sklypas (duomenys neskelbtini) ir 26,90 arų dydžio žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo parduoti už 260 462,00 Lt (I t., b. l. 196-205), 19,71 aro dydžio žemės sklypas su pastatais (duomenys neskelbtini) buvo parduotas už 70 971,00 Lt (I t., b. l. 175-186), 15 arų dydžio žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo parduotas už 54 015,00 Lt (I t., b. l. 187-195). Susumavus turto pirkimo ir pardavimo kainas įmonės patirtas nuostolis: 170 000,00 Lt + 817 800,00 Lt - 260 462,00 Lt - 70 971,00 Lt - 54 015 00 Lt = 602 352,00 Lt – pakeitus žemės sklypų paskirtį ir patvirtinus detalųjį planą tik 2011-04-28 įmonė patyrė 602 352,00 Lt nuostolį. 2008 m. balandžio mėnesį sklypų rinkos vertė buvo 1 820 000 Lt (vienas milijonas aštuoni šimtai dvidešimt tūkstančių litų) (III t., b.l. 150), todėl jei pareiškėjas būtų turėjęs galimybių parduoti žemės sklypus (patvirtinus detalųjį planą), būtų ne tik nepatyręs nuostolių, bet ir turėjęs 832 200,00 Lt pelno (1 820 000 Lt - 170 000,00 Lt - 817 800,00 Lt). Įvertinęs visumą aukščiau nurodytų aplinkybių, teismas daro išvadą, kad tarp minėtų neteisėtų valdžios institucijų sprendimų ir pareiškėjo patirtų tiesioginių nuostolių yra priežastinis ryšys, todėl teismas konstatuoja, jog pareiškėjo patirtų nuostolių dydis įrodytas.

Atsižvelgdamas į tai, kad byloje yra nustatytos visos trys civilinės atsakomybės sąlygos, teismas konstatuoja, jog yra pagrindas iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės priteisti pareiškėjo BUAB „Elektropolis“ patirtus tiesioginius nuostolius.

Pareiškėjo atstovė taip pat teismo prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas advokato pagalbai apmokėti pagal pridedamus kvitus.

Vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 1, 2 bei 6 dalių nuostatomis, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų, tarp jų sumokėto žyminio mokesčio, kitų išlaidų dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo, išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, transporto išlaidų, gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidų, taip pat atstovavimo išlaidų atlyginimą.

Pagal ABTĮ 44–45 straipsnių nuostatas, teismas gali atlyginti tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu. Suinteresuota šalis teismui turi pateikti ne tik prašymą dėl išlaidų atlyginimo, bet šių išlaidų detalų apskaičiavimą bei jų pagrindimą (ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis). Nesant įrodymų, pagrindžiančių faktiškai turėtas išlaidas, teismas neturi pagrindo jas priteisti (pvz., žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis 2010 m. spalio 8 d. administracinėje byloje Nr. A146-2022/2010).

Teismas pažymi, kad byloje nėra pateikta motyvuoto pareiškėjo prašymo dėl išlaidų atlyginimo bei šių išlaidų detalaus apskaičiavimo bei jų pagrindimo. Nesant motyvuoto prašymo su detaliu išlaidų apskaičiavimu, teismas neturi pagrindo spręsti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo vien vadovaudamasis byloje esančiais tam tikras išlaidas patvirtinančiais dokumentais Byloje pateiktas tik 2012-02-03 mokėjimo nurodymas Nr. 4192 (II t., b. l. 153), iš kurio teismui neaišku, už kokias teisines paslaugas pareiškėjas sumokėjo.

Pažymėtina, kad pareiškėjas ABTĮ 45 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais gali pateikti motyvuotą prašymą dėl išlaidų atlyginimo kartu su šių išlaidų detaliu apskaičiavimu bei jų pagrindimu. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjo prašymo dėl teismo išlaidų priteisimo nenagrinės, palikdamas jam teisę prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 5 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Elektropolis“ skundą ir patikslintus skundus tenkinti iš dalies.

Priteisti bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Elektropolis“, juridinio asmens kodas 145840017, iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės 755 432,56 Lt (septyni šimtai penkiasdešimt penki tūkstančiai keturi šimtai trisdešimt du litai 56 ct) tiesioginių nuostolių.

Pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Elektropolis“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų palikti nenagrinėtą.

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.