Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. Z. M. pareiškimą ir patikslintą pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankas, Pakruojo rajono savivaldybei, V. M., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašė pareiškėjos prašomo fakto nustatymo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 11 punktas). Įgyjamosios senaties (lot. usucapio) institutas skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-706/2016). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52-916/2017).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais: (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės narių visuotinio ataskaitinio susirinkimo protokolu, krovinio važtaraščiu, mirties liudijimu, Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, sprendimu dėl nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo, Juridinių asmenų registro išrašu, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė 2001 m. kovo 30 d. įvykusio šios bendrovės narių susirinkime (protokolas Nr. 1) nutarė parduoti pareiškėjai gyvenamąjį namą už pajų, o šio nutarimo pagrindu pareiškėja 2001 m. birželio 28 d. sumokėjo (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei už jai parduotą gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime (krovinio važtaraštis Serija LJA Nr. 6345825). Turto pirkimo pardavimo sutartis nebuvo sudaryta ir notariškai patvirtinta, ji neįregistruota Nekilnojamojo turto registre. Iš prie pareiškimo pateiktos Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad gyvenamojo namo ir kitų statinių: priestato, ūkinių pastatų, šulinio, esančių (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai atlikti 2018 m. vasario 6 d., statiniams suteikti unikalūs numeriai. Minėtoje byloje nurodyta, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 1A1m, pastatytas 1920 metais, jo vidutinė rinkos vertė – 3920 Eur. Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo 2018 m. kovo 12 d. sprendimu dėl nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo atsisakyta įregistruoti daiktines teises į statinius. Juridinių asmenų registro išrašas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) įregistruota Juridinių asmenų registre nuo 1992 m. birželio 22 d., iš Juridinių asmenų registro išregistruota 2016 m. gruodžio 1 d.

Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, jog byloje įrodyta, jog pareiškėja A. Z. M nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, nes gyvenamąjį namą 2001 m. ji nusipirko iš Dvariškių žemės ūkio bendrovės, tačiau nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sandoris nebuvo sudarytas laikantis tuo metu galiojusių įstatymų sandoriams nustatytų reikalavimų. Todėl šis pastato perėjimo būdas nelaikytinas nė vienu nuosavybės įgijimo CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu.

Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog turtas viešame registre nėra įregistruotas kito asmens vardu, savivaldybė ir valstybę atstovaujantys subjektai nepateikė duomenų apie jo priklausymą savivaldybei ar valstybei. Pareiškėja, 2001 m. įsigijusi minėtą turtą, pradėjo naudoti jį savo reikmėms, t. y. jame nuolat gyveno, pagal poreikį remontavo ir prižiūrėjo, investuodama savo lėšas, atliko kadastrinius matavimus, šiuo metu siekia įteisinti iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės įsigytą turtą. Nuo gyvenamojo namo įsigijimo momento visą valdymo laikotarpį, - daugiau kaip dešimt metų, pareiškėja gyvenamąjį namą valdė teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, kaip sa­vą nekilnojamąjį daiktą, t. y. pa­reiš­kė­ja el­gė­si kaip daikto savininkė ir su­vo­kė, kad ki­ti asmenys ne­tu­ri dau­giau tei­sių į val­do­mą daik­tą.

Atsižvelgiant į visumą byloje nustatytų duomenų, teismas sprendžia, jog yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytos sąlygos, todėl pareiškimas tenkinamas nustatant nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 270, 529, 533 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti faktą, kad A. Z. M , asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 1A1m, esantį (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.