Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-03-29 · Civilinė byla Nr. 2YT-13137-235/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-29
Bylos Nr.
2YT-13137-235/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alfonsas Guobys
Pareiškėjas
S. B.
Kreditorius
V. M.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. kovo 29 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys, rašytinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje antstolė Daiva Milevičienė ir išieškotojas V. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į antstolį su skundu, kuriuo prašė panaikinti antstolio 2018-01-18 patvarkymą dalyje ir vykdymo išlaidas sumažinti iki 100 Eur ir nepagrįstai sulaikytą ir išskaitytą vykdymo išlaidų 1 760,33 Eur dalį grąžinti pareiškėjui. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė 2017-11-23 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-286- 789/2017, kuria panaikino Vilniaus apygardos teismo 2017-03-03 nutartį dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad nutartis dalyje dėl civilinio ieškinio tenkinimo panaikinta, 2017 m. gruodžio 13 d. pareiškėjas pateikė prašymą grąžinti į S. B. banko sąskaitą nurašytas pinigines lėšas. Pareiškėjui 2018-01-26 buvo įteiktas antstolio patvarkymas Nr. 0012/17/00888, kuriuo antstolis atnaujino vykdomąją bylą ir paskirstė išieškotas nuo 2017-07-17 sumas 43 858,42 Eur. Nors vykdomasis raštas pateiktas 37 650,60 Eur sumai kompensacijai, 2 896,20 Eur neturtinės žalos, 1 051,32 Eur advokato išlaidoms, ir dėl 1 860,33 Eur vykdymo išlaidų, faktiškai dalyje nuosprendis pakeistas ir pagrįstai išieškota tik 3 947,52 Eur skolos, 38 050,57 Eur gražinti S. B.. Pareiškėjas remiasi tuo, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 53 punkte atlygio antstoliui dydis siejamas su vykdomojoje byloje iš skolininko išieškotos skolos sumos dydžiu. Tuo atveju, jei antstoliui nepavyksta išieškoti skolos ar jos dalies iš skolininko, atlyginimas antstoliui nepriklauso. Teigia, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punkte numatyti vykdymo išlaidų dydžiai įskaitant visus privalomus mokesčius: nuo 3 185,82 iki 4 344,3 Eur - 79,99 Eur 12 procentu nuo išieškotos sumos, bet ne mažiau kaip 414,16 Eur. Iš ko darytina išvada, kad vykdomosios bylos 0012/17/00889 (0012/17/00888) priskaičiuotos 1 860,33 Eur vykdymo išlaidos neteisėtai. Kadangi galėjo būti išieškota tik 79,99 Eur būtinos vykdymo išlaidos ir 473.70 Eur atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą. Visi kiti antstolio atlikti papildomi veiksmai apmokėtini išieškotojo, kadangi tik jo iniciatyva jie buvo užsakyti pas antstolį ir buvo nebūtini. Taip pat neišspręstas kilusios žalos klausimas dėl nepagrįstai sulaikytų 3 8050,57 Eur nuo 2017-07-17 iki 2018-02-06.

Antstolė 2018 m. kovo 8 d. patvarkymu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Nurodė, jog. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2017-1 1-23 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr.2K-286-489/2017 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2017-03-03 nutarties dalį, kuria atmesti nuteistųjų S. B. bei UAB „Leidykla Asveja“ apeliaciniai skundai dėl 37 650,60 Eur dydžio kompensacijos priteisimo V. M., ir šią bylos dalį perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Esant šioms aplinkybėms 2018-01-18 patvarkymu vykdomosios bylos atnaujintos ir padaryta išvada, kad išieškotojas V. M. šiuo metu turi neginčijamą teisę į 3 947,52 Eur sumą iš solidarių skolininkų S. B. ir UAB „Leidykla Asveja“, o likusios išieškotojui paskirtos sumos skirtumas, t. y. 38 050,57 Eur (41 998,09 Eur – 3 974,52 Eur = 38 050,57 Eur) grąžintas skolininkui S. B.. Išieškotojų sumokėtos ir iš skolininko išieškotos vykdomųjų bylų vykdymo išlaidos negrąžintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 74 p. pagrindu, teigiančiu, jog tuo atveju, kai vykdomoji byla nutraukiama dėl to, kad panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas, vykdomoji byla užbaigiama ir išieškotojo sumokėtos ar iš skolininko išieškotos vykdymo išlaidos negrąžinamos. Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 p. pagrindu, skolininkui įvykdžius sprendimą pasibaigus raginime nustatytam terminui iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas teismo sprendimo neįvykdė nei gera valia, nei per antstolės jam įteiktame raginime nustatytą terminą. Apie tai, kokius teisinius padarinius sukelia sprendimo neįvykdymas per raginime nustatytą terminą, pareiškėjas žinojo, nes jie yra nurodomi raginime įvykdyti sprendimą. Antstolė nurodo, kad piniginių lėšų paskirstymo metu, t. y. 2017-07-17, visiškai pagrįstai ir teisėtai buvo paskirstyta išieškota suma, iš kurios antstoliui tenkančios vykdymo išlaidos, remiantis 2017-07-12 vykdymo išlaidų apskaičiavimu, sudarė 1 860,33 Eur (išieškotojui tenkančios vykdymo išlaidos sudarė 399,97 Eur). Tik siekiant užtikrinti vykdomosios bylos šalių interesų pusiausvyrą (išieškotojui gyvenant Rusijoje sprendimo įvykdymo atgręžimas būtų komplikuotas) buvo sustabdytas išieškotų lėšų pervedimas išieškotojui, nors jokios teisės normos tokio įpareigojimo antstoliui nenustatė (kaip minėta, vykdytas galiojantis vykdomasis dokumentas, kurio vykdymas tuo metu nebuvo sustabdytas). Teisėti veiksmai negali sąlygoti žalos, todėl pareiškėjo reikalavimas atlyginti žalą dėl lėšų sulaikymo yra visiškai nepagrįstas, juolab, kad žalos klausimas turėtų būti sprendžiamas ginčo teisenos tvarka. Antstolės teigimu, remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 74 punktu, jeigu vykdomoji byla nutraukiama dėl to, kad panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas, vykdomoji byla užbaigiama ir išieškotojo sumokėtos ar iš skolininko išieškotos vykdymo išlaidos negrąžinamos. Tai reiškia, kad teisinio pagrindo grąžinti 1 860,33 Eur dydžio vykdymo išlaidų nėra, ko pasėkoje 2018-01-18 patvarkymas yra visiškai pagrįstas ir teisėtas. Antstolė taip pat nurodė, kad pagal pridedamą vykdomosios bylos vykdymo išlaidų apskaičiavimą, kuris atliktas imant pagrindu, kad išieškotiną ir realiai išieškota suma sudaro 3 947,52 Eur, vykdomosios bylos vykdymo išlaidos sudaro 703,89 Eur. Dėl šių priežasčių, iš skolininko išieškotos 1 860,33 Eur dydžio vykdymo išlaidos paskirstytinos iš naujo pagal patikslintą išieškotinos sumos dydį, o išieškotos perteklinės S. B. priklausančios 1 156,44 Eur dydžio lėšos areštuotinos vykdomojoje byloje Nr.0012/18/00400, kurios vykdymo pagrindas yra 2018-03-08 išieškotojo V. M. pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-02-27 išduotas vykdomasis dokumentas Nr. 1-96-119/2016 dėl 11 280 Eur skolos išieškojimo iš skolininko S. B.. Antstolė nurodė, kad pareiškėjo argumentas, kad papildomos išlaidos turi būti išieškomos iš išieškotojo, kadangi tik jo iniciatyva jie buvo užsakyti ir buvo nebūtini, atmestinas kaip nepagrįstas. Sprendimas įvykdytas priverstinai, suėjus raginime nustatytam terminui, todėl skolininkas turi prievolę atlyginti visas vykdymo išlaidas (Civilinio proceso kodekso 610 str. SV1 68 p.), kurios sąžiningumo ir protingumo principų pagrindu apskaičiuotos nuo 3 947,52 Eur išieškotos sumos. Kaip antstolė nurodė, aukščiau išdėstytos aplinkybės ir teisinė argumentacija sudaro pagrindą S. B. skundą patenkinti iš dalies, nustatant, kad vykdomosios bylos Nr.0012/17/00889 vykdymo išlaidos sudaro 703,89 Eur., o išieškotos perteklinės lėšos 1 156,44 Eur paliktinos saugoti antstolės depozitinėje sąskaitoje 2018-03-08 patvarkymo dėl skolininkui priklausančių lėšų arešto išsiimtus raginimą vykdomojoje byloje Nr.0012/18/00400 pagrindu. Likusioje dalyje pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolė Daiva Milevičienė, vykdydama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-16 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1-96-119/2016 dėl 41 598,12 Eur skolos (šią sumą sudaro 37 650,60 Eur dydžio kompensacija, 2 896,20 Eur neturtinė žala, 1 051,32 Eur advokato pagalbos išlaidos) išieškojimo iš skolininkų S. B. ir UAB „Leidykla Asveja“, išieškotojo V. M. naudai, pritaikiusi priverstinio išieškojimo priemones, iš skolininko S. B. 2017-07-13 išieškojo skolos ir vykdymo išlaidų sumą, iš viso 43 858,42 Eur. Nustatyta, kad 2017-07-17 patvarkymu išieškotos lėšos paskirstytos (2017-07-17 paskirstymu nustatyta, kad išieškotojui tenkanti skolos ir vykdymo išlaidų suma sudaro 41 998,09 Eur, antstoliui tenkanti vykdymo išlaidų suma – 1 860,33 Eur) ir sustabdytas lėšų išmokėjimas išieškotojui V. M. iki Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinės S. B. kasacinį skundą. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2017-11-23 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr.2K-286-489/2017 panaikino Vilniaus apygardos teismo .2017-03-03 nutarties dalį, kuria atmesti nuteistųjų S. B. bei UAB „Leidykla Asveja“ apeliaciniai skundai dėl 37650,60 Eur dydžio kompensacijos priteisimo V. M., ir šią bylos dalį perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Antstolė 2018-01-18 patvarkymu vykdomąsias bylas atnaujino ir padarė išvada, kad išieškotojas V. M. šiuo metu turi neginčijamą teisę į 3 947,52 Eur sumą iš solidarių skolininkų S. B. ir UAB „Leidykla Asveja“, o likusios išieškotojui paskirtos sumos skirtumas, t. y. 38050,57 Eur (41 998,09 Eur – 3 974,52 Eur = 38 050,57 Eur) grąžintas skolininkui S. B.. Antstolė S. B. skundą patenkino iš dalies, nustatant, kad vykdomosios bylos Nr.0012/17/00889 vykdymo išlaidos sudaro 703,89 Eur., o išieškotos perteklinės lėšos 1 156,44 Eur paliktinos saugoti antstolės depozitinėje sąskaitoje 2018-03-08 patvarkymo dėl skolininkui priklausančių lėšų arešto išsiimtus raginimą vykdomojoje byloje Nr.0012/18/00400 pagrindu.

Vykdymo procesas – baigiamoji civilinio proceso stadija, kurio metu priverstinai vykdomas teismo ar kitos kompetentingos institucijos išduotas vykdomasis dokumentas. Jo tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros. Vykdymo procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso VI dalies nuostatos, Sprendimų vykdymo instrukcija, kiti norminiai aktai. Įstatymų leidėjas vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją pavedė atlikti valstybės įgaliotam asmeniui – antstoliui. Civilinio proceso kodekso 651 straipsnio 1 ir 3 dalys bei Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 p. numatyta, kad antstolis gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą ir nustatęs, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti - pateiktą vykdomąjį dokumentą priima ir pradeda vykdymo veiksmus, t.y. užveda vykdomąją bylą, surašo patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti bei patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, o įstatymų nustatytais atvejais – ir raginimą įvykdyti sprendimą ar siūlymą sumokėti skolą, bei išsiunčia juos skolininkui.

Civilinio proceso kodekso 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo privalomumo principas taip pat reiškia ir būtinumą vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Taigi kiekvienas asmuo, dėl kurio teismas priima atitinkamą sprendimą, šiam įsiteisėjus, privalo jį įvykdyti. Tais atvejais, kai teismo sprendimas nevykdomas, asmuo, kurio naudai jis priimtas, gali prašyti įvykdyti sprendimą priverstinai. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių, nes jis, neįvykdęs sprendimo gera valia, privalo atlyginti priverstinio vykdymo išlaidas. Teismo sprendimų vykdymo funkcijas atlieka antstolis, t. y. valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra pavedusi atlikti vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Už nurodytų funkcijų vykdymą antstolis turi teisę gauti atlyginimą. Pagal Antstolių įstatymo 21 straipsnio 4 dalį atlyginimo antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą tvarką ir dydžius nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Civilinio proceso kodekso 609 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vykdymo išlaidų dydį, apmokėjimo ir atleidimo nuo jų tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Šią instrukciją tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (Civilinio proceso kodekso 583 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. 816 1.3 punkte įgaliojo Teisingumo ministeriją parengti ir patvirtinti Sprendimų vykdymo instrukciją, Teisingumo ministerija tokią parengė. Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtinti reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims (Civilinio proceso kodekso 583 straipsnio 2 dalis). Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas, išieškotojas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors iš šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius. Taigi, jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punkte, pagal kurį skolininkas, įvykdęs sprendimą pasibaigus raginime nustatytam terminui, o jeigu raginimas jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, turi atlyginti visas vykdymo išlaidas. Ši nuostata reiškia, kad tokiu atveju iš skolininko išieškomos ne tik administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą.

Teismų praktikoje pažymėta, kad toks atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla 3K-7-1/2007).

Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtinta teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą, 2001 m. gruodžio 18 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo Nr. 942 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygų dalinio pakeitimo“ 6 ir 7.2 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 22 straipsniui“ nurodė, kad Konstitucijoje garantuota teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą yra tiesiogiai susijusi su visų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms principu, ir kad ši teisė neatskiriama nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, apimančio ir teisėtų lūkesčių apsaugos principą. Konstitucinis Teismas 2005 m. rugsėjo 20 d. sprendime „Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 4 d. prašymo ištirti, ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 432 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, kad vykdymo išlaidų teisinis reglamentavimas yra pagrindas antstoliams gauti teisingą atlyginimą už darbą. Tai yra konstitucinė kiekvieno žmogaus teisė ir garantija, tiesiogiai susijusi su konstituciniu visų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms principu bei teisėtų lūkesčių apsaugos principu.

Tais atvejais, kai teismo sprendimas nevykdomas, asmuo, kurio naudai jis priimtas, gali prašyti įvykdyti sprendimą priverstinai. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas teismo sprendimo neįvykdė nei gera valia, nei per antstolės jam įteiktame raginime nustatytą terminą. Apie tai, kokius teisinius padarinius sukelia sprendimo neįvykdymas per raginime nustatytą terminą, pareiškėjas žinojo, nes jie yra nurodomi raginime įvykdyti sprendimą. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių, nes neįvykdęs sprendimo gera valia, skolininkas privalo atlyginti ir vykdymo išlaidas (Civilinio proceso kodekso 610 straipsnis). Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 p. pagrindu, skolininkui įvykdžius sprendimą pasibaigus raginime nustatytam terminui iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Sprendimų vykdymo instrukcijos 74 p. pagrindu, teigiančiu, jog tuo atveju, kai vykdomoji byla nutraukiama dėl to, kad panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas, vykdomoji byla užbaigiama ir išieškotojo sumokėtos ar iš skolininko išieškotos vykdymo išlaidos negrąžinamos.

Bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių bei nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, kad teismui nenustačius vykdymo proceso pažeidimų ar antstolio neteisėtų veiksmų, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies pagal 2018-03-08 antstolės patvarkymą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290 -291 straipsniais, 443 straipsniu, 510 straipsniu, 513 straipsniu,

nutaria:

P. S. B. 2017 m. vasario 23 d. skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti iš dalies pagal 2018-03-08 antstolės patvarkymą.

Nustatyti, kad vykdomosios bylos Nr.0012/17/00889 vykdymo išlaidos sudaro 703,89 Eur., o išieškotos perteklinės lėšos 1 156,44 Eur paliktinos saugoti antstolės Daivos Milevičienės depozitinėje sąskaitoje 2018-03-08 patvarkymo dėl skolininkui priklausančių lėšų arešto išsiimtus raginimą vykdomojoje byloje Nr.0012/18/00400 pagrindu.

Likusioje dalyje pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą

Nutartis per 7 dienas nuo kopijos gavimo skundžiama Vilniaus apygardos teismui atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

TeisėjasAlfonsas Guobys