- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-21
- Bylos Nr.
- e2S-110-618/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė
- Ieškovas
- J. M.
- Atsakovas
- K. M.
- Advokatai
- Mindaugas Udalcovas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. M. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. M. ieškinio atsakovui K. M. dėl apsimestinio sandorio teisinių pasekmių taikymo ir hipotekos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. M. kreipėsi į Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus su ieškiniu, prašydamas pripažinti, kad ieškovo J. M. ir atsakovo K. M. 2009 m. birželio 16 d. sudaryta sutartimi, patvirtinta Kauno rajono1-ajame notarų biure, reg. Nr. 2-5053, atsakovas K. M. padovanojo J. M. 3/8 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 3/8 dalis šiame žemės sklype esančio pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių (tvoros), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); taip pat pripažinti negaliojančia 2013 m. birželio 5 d. nustatytą priverstinę hipoteką, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), į 3/8 dalis ieškovui J. M. nuosavybės teise priklausančio pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Plungės apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo J. M. ieškinį atsakovui K. M. dėl apsimestinio sandorio teisinių pasekmių taikymo ir hipotekos panaikinimo. Ieškovui grąžino sumokėtą žyminį mokestį.
3. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nustatė, kad ieškovas prašo pripažinti 2009 m. birželio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartį apsimestiniu sandoriu ir vertinti ją kaip dovanojimo sutartį, neprašydamas taikyti restitucijos. Reikalavimą vertina kaip ginčą dėl sutarties modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.), t. y. kaip neturtinį ginčą, motyvuodamas tuo, kad neįgis jokios turtinės naudos.
4. Teismas pažymėjo, kad ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi.
5. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas siekia išvengti prievolės atsakovui, t. y. iš esmės pagal reikalavimų turinį ir siekiamus padarinius ieškovas siekia tam tikros turtinės naudos, todėl, net ir vertinant tai, kad ieškovas neprašo taikyti restitucijos, ieškinys yra turtinio pobūdžio.
6. Vadovaudamasis CPK 27 straipsnio 1 punktu, numatančiu, kad civilines bylas, kuriose ieškovo pareikštas ieškinys yra turtinio pobūdžio ir jo suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja apygardos teismas, teismas nusprendė, kad ieškinys neteismingas Plungės apylinkės teismui, dėl to atsisakė ieškinį priimti.
7. Išaiškino, kad atsisakymas priimti ieškinį neužkerta kelio įstatymų nustatyta tvarka pateikti šį ieškinį pagal jame suformuluotus ieškinio reikalavimus Klaipėdos apygardos teismui pagal teismingumą.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovas J. M. (toliau – apeliantas), atstovaujamas advokato padėjėjo Mindaugo Udalcovo, prašo Plungės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškinį ir perduoti pirmosios instancijos teismui į pasirengimo stadiją. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Skundžiama nutartis yra nepagrįsta, priimta plečiamai, ieškovui nenaudingu būdu aiškinant procesinės teisės normas, netinkamai vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.
8.2. Ieškovas prašo pripažinti, kad šalių sudaryta sutartis yra apsimestinė, kad iš tiesų šalys sudarė dovanojimo sutartį. Ieškinio reikalavimas yra dėl tikrojo šalių teisinio santykio pobūdžio pripažinimo, ne dėl kokių nors atskirų sutarties nuostatų visiško ar dalinio ginčijimo, todėl idealiai atitinka reikalavimo modifikuoti sutartį apibrėžimą.
8.3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo reikalavimas yra turtinis, kadangi vien aplinkybė, kad ginčas yra susijęs su turtu, nereiškia, kad jis turi būti apmokamas žyminiu mokesčiu pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto taisykles. Teigia, kad nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimui įstatymas nenumato net ieškinio sumos apskaičiavimo (CPK 85 straipsnis).
8.4. Teismas netinkamai interpretavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011, išaiškinimus dėl turtinio ir neturtinio ieškinio kriterijų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Plungės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovo ieškinio, kuriuo jis prašo pripažinti tarp šalių 2009 m. birželio 16 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį apsimestiniu sandoriu ir vertinti ją kaip dovanojimo sutartį ir pripažinti negaliojančia 2013 m. birželio 5 d. nustatytą priverstinę hipoteką, priėmimo, padarė išvadą, kad ieškinio reikalavimas dėl sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu yra turtinis, nes ieškovas siekia išvengti prievolės atsakovui, t. y. iš esmės pagal reikalavimų turinį ir siekiamus padarinius ieškovas siekia tam tikros turtinės naudos. Kadangi ieškovo pareikštas ieškinys yra turtinio pobūdžio ir jo suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų, ieškinys nagrinėtinas apygardos teisme. Ieškovas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, teigia, kad ieškinio reikalavimai yra neturtinio pobūdžio, kadangi ieškovo reikalavimas yra dėl tikrojo šalių teisinio santykio pobūdžio pripažinimo. Mano, kad pareikšti reikalavimai atitinka reikalavimo modifikuoti sutartį apibrėžimą, todėl byla teisminga apylinkės teismui.
13. Teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip reiškianti ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2008), t. y. jeigu ieškinyje ieškovas reiškia reikalavimą, kurio patenkinimo atveju jam tiesiogiai priteisiamas turtas (lėšos, akcijos, daiktas, kt.), toks ieškinys kvalifikuotinas kaip turtinis. Taigi, ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014).
14. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad jeigu ieškiniu ieškovas neprašo priteisti jam lėšų ar kito turto, ieškinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieškovui nepriteisiama turto, toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011). Neturtiniais ieškiniais paprastai pripažintini ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2009; 2019 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-378/2019 23–27 punktus).
15. Pagal CK 4.170 straipsnio 1 dalį hipoteka – daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui. Sutartinės hipotekos atsiradimo pagrindas yra sandoris, kuriam taikomos bendrosios civilinės teisės normos, reglamentuojančios sandorių negaliojimo pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011).
16. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ginčas dėl sandorio yra turtinis ginčas, o jo įkainojimo klausimas sprendžiamas priklausomai nuo ieškiniu siekiamų ir ginčo sprendimu sukuriamų teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2009; 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2009; 2010 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2010). Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. gerėja ar blogėja.
17. Nagrinėjamu atveju apeliantas byloje pateiktu ieškiniu prašo ne tik tarp šalių sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti apsimestiniu sandoriu, bet ir pripažinti negaliojančia priverstinę hipoteką, kuria jis įkeitė atsakovui K. M. nekilnojamąjį turtą. Taigi šiuo atveju, atmetus apelianto ieškinį, apeliantui liktų turtinė pareiga, o ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimu būtų panaikinta atsakovo daiktinė teisė, t. y. teisė reikalauti perduoti hipotekos lakštu įkeistą turtą, todėl darytina išvada, kad teismo sprendimas šio ginčo atveju sukurs turtines pasekmes, o tai reiškia, kad pareikštas reikalavimas dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu yra turtinio pobūdžio. Apeliantas nepagrįstai ginčo pripažinimą turtiniu sieja su restitucijos taikymu ar netaikymu byloje. Šioje byloje pripažinus hipoteką negaliojančia, bus išvengta iš jos kylančios prievolės vykdymo. Taigi nors turtas teismo sprendimu nebūtų priteisiamas, pasikeistų (pagerėtų) asmens turtinė padėtis, nes neliktų pagrindo vykdyti hipoteką.
18. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareikštą ieškinį vertinio kaip turtinio pobūdžio. Kadangi ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų, pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą apylinkės teismui.
19. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl bylos procesinės baigties
20. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, pagrįstai ieškinio reikalavimus vertino kaip turinio pobūdžio, todėl pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą apylinkės teismui. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, dėl to ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.