- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-09
- Bylos Nr.
- eA2-1842-259/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Atsakovas
- D. B.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Dilesta“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovo D. B. prašymą atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1088-877/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dilesta“ ieškinį atsakovui D. B. dėl skolos priteisimo bei atsakovo D. B. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Dilesta“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovas D. B. 2021 m. liepos 26 d. kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti teismo procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1088-877/2018 pagal ieškovo UAB „Dilesta“ ieškinį dėl išlaidų atsakovui D. B. bei atsakovo D. B. priešieškinį dėl žalos atlyginimo ieškovei UAB „Dilesta“, ir išnagrinėti šią bylą iš esmės, dalyje dėl ieškovo UAB „Dilesta“ reikalavimų priteisti 781,99 Eur išlaidų už pradėtą sutarties vykdymą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2018 m. gegužės 10 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir ieškovei iš atsakovo priteisė 862,56 Eur turėtas išlaidas už pradėtą įtempiamų lubų įrengimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 862,56 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017 m. kovo 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 015,43 Eur bylinėjimosi išlaidas, o kitą ieškinio dalį atmetė. Šiuo sprendimu teismas taip pat atmetė atsakovo priešieškinį. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje 2019 m. vasario 25 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-6-00014-19 dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje (sukčiavimas) ir 300 straipsnio 1 dalyje (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu). Ikiteisminio tyrimo Nr. 02-6-00014-19 metu nustatyta, kad sąskaitos-faktūros, pagal kurias atsakovui Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1088-877/2018 buvo priteista atlyginti ieškovės naudai neva ieškovės patirtas išlaidas, buvo suklastotos. Minėtas ikiteisminis tyrimas buvo sustabdytas 2021 m. gegužės 28 d. nutarimu, kuriame Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras nurodė, kad nenustačius asmens, galimai padariusio objektyviuosius tiriamų nusikalstamų veikų požymius, neidentifikavus jo tyčios turinio, nėra paneigta galimybė, kad objektyviuosius pasikėsinimo sukčiauti ir dokumento suklastojimo, disponavimo suklastotu dokumentu požymius realizavusio asmens veikoje egzistuoja ir subjektyvieji šių nusikalstamų veikų požymiai. Taigi, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustačius asmens, suklastojusio ir disponavusio suklastotomis sąskaitomis-faktūromis, nėra paneigta galimybė, kad šias sąskaitas-faktūras galėjo suklastoti ieškovė (tiesiogiai ar per kitus asmenis), siekdama savo naudai apgaule įgyti turtinę teisę. Šios aplinkybės yra laikytinos naujomis esminėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo žinomos civilinės bylos Nr. e2-1088-877/2018 nagrinėjimo metu ir kurios neabejotinai būtų padariusios įtaką šios bylos nagrinėjimo rezultatui. Egzistuojant tokiai situacijai, išnagrinėtos bylos nagrinėjimas privalo būti atnaujintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Atsakovo atstovė apie nutarimą sustabdyti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-6-00014-19 buvo informuota 2021 m. gegužės 31 d. FNTT el. laišku, todėl atsakovas nėra praleidęs CPK 368 straipsnyje įtvirtintų prašymo atnaujinti procesą padavimo terminų.
Atsiliepimas
2. Ieškovė UAB „Dilesta“ pateikė atsiliepimą, kuriame prašė atmesti prašymą dėl proceso atnaujinimo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad aplinkybės, kurias atsakovas įvardija kaip „naujai paaiškėjusias“, atsakovui buvo žinomos civilinės bylos Nr. e2-1088-877/2018 nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo metu, nes būtent pats atsakovas minėtoje civilinėje byloje ir iškėlė abejones dėl byloje buvusių sąskaitų faktūrų autentiškumo, o teismui netenkinus atsakovo prašymo priimti atskirąją nutartį dėl ieškovės galimai padarytų nusikalstamų veikų (klastojant įrodymus) ir kreiptis į atitinkamas institucijas, pats atsakovas kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl tų pačių aplinkybių, apie kurias kalbama 2021-05-28 nutarime sustabdyti ikiteisminį tyrimą. Minėtame dokumente apskritai nėra konstatuotos jokios aplinkybės, kurias prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo esant atsakovas. Juo labiau, nutarime nėra užsimenama, kad galimą dokumentų klastojimą galėjo atlikti ieškovė ar jos darbuotojai. 2021-05-28 nutarime sustabdyti ikiteisminį tyrimą netgi nėra padaryta išvada, kad tikrai nustatytas pats dokumentų suklastojimo faktas (tik „galimai“). Net jeigu kada nors ir būtų nustatyta, kad byloje pateiktos sąskaitos faktūros yra suklastotos, tai bet kuriuo atveju nebūtų pagrindas konstatuoti, kad tai turi esminę reikšmę bylai, nes ieškovė ieškinį atsakovui pareiškė dėl to, jog ieškovei pradėjus vykdyti atsakovo užsakymą pagal pasirašytą sutartį dėl įtempiamų lubų montavimo – pasiruošus medžiagas, atvykus į objektą ir pradėjus montavimo darbus, atsakovas nepagrįstai darbus sustabdė ir sutartį su ieškove nutraukė. Vykdydama sutartį su atsakovu, ieškovė patyrė išlaidų, nes pasiruošė medžiagas, kurių paskui nebuvo galima panaudoti kitur, taip pat patyrė kitas išlaidas, kurias teisme prašė priteisti iš atsakovo. Viena iš išlaidų rūšių buvo išlaidos įtempiamų lubų audiniui DESCOR. Civilinėje byloje Nr. e2-1088-877/2018 Kauno apylinkės teismas nustatė faktus, kad ieškovė įsigijo įtempiamų lubų audinį DESCOR iš pardavėjo PONGS TECHNICAL TEXTILES GMBH; ieškovė tiesiogiai sumokėjo PONGS TECHNICAL TEXTILES GMBH už pateiktą įtempiamų lubų audinį, pavedimu į pardavėjo banko sąskaitą; ieškovei įtempiamų lubų audinys DESCOR buvo pristatytas ir ji savo veikloje naudojo šį audinį, įskaitant ir atsakovo objektą. Dėl nurodytų priežasčių teismas pagrįstai pripažino atsakovo pareigą atlyginti ieškovei išlaidas, patirtas vykdant sutartį, pagal sunaudoto/paruošto sunaudoti audinio vertę bei faktinį jo kiekį. Sprendime bet kuriuo atveju ieškovei išlaidas įtempiamų lubų audiniui DESCOR priteisė tik pagal įkainius, numatytus sąskaitose faktūrose, kurių autentiškumas niekada nebuvo kvestionuojamas (t. y. teismas nesivadovavo sąskaitomis faktūromis, kurių autentiškumu suabejota, priteisdamas ieškovei išlaidas pagal mažesnį įkainį, numatytą nekvestionuotose sąskaitose faktūrose. Taigi, sprendime Kauno apylinkės teismui net nesivadovavus įrodymais, dėl kurių kilo abejonių, negali būti laikoma, kad netgi nustačius atitinkamų sąskaitų faktūrų suklastojimo faktą byloje būtų pagrindas priimti kitokį sprendimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartimi atmetė pareiškėjo (atsakovo) D. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-1088-877/2018.
4. Teismas nustatė, kad atsakovas CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino kreiptis su prašymu dėl proceso atnaujinimo nėra praleidęs.
5. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindais, naujai paaiškėjus esminių bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, tačiau teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis civilinėje byloje Nr. e2-1088-877/2018.
6. Teismas atkreipė dėmesį, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimo 26 punkte atsakovo nurodomos sąskaitos faktūros ir jų galimas suklastojimo faktas jau yra aptariamas ir vertinamas. Priimdamas sprendimą šioje apimtyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė Descor audinį gavo tiesiogiai iš gamintojo PONGS, tačiau gamintojas sąskaitas išrašė Rusijoje reziduojančiai įmonei KraftBau Ltd. Ieškovė į bylą pateikė tik išankstines sąskaitas, kurių autentiškumu yra pagrindas abejoti, tačiau ieškovės tiesiogiai PONGS atlikti mokėjimai už audinius bei aplinkybės, kad tiek Descor audinys, tiek PVC plėvelė jai buvo pristatyti tiesiogiai iš gamintojo, leidžia daryti išvadą, kad iš PONGS įsigyti audiniai buvo paruošti sumontavimui atsakovo objekte. Šioje byloje teismas taip pat vertino, kad antstolei konstatavus faktines aplinkybes, kad išankstinė sąskaita, dėl kurios autentiškumo kyla abejonės, ieškovei buvo atsiųsta tarpininko, tačiau joje nurodytą 6 649,88 Eur sumą ieškovė 2015 m. lapkričio 18 d. pavedimu sumokėjo tiesiogiai į PONGS sąskaitą, teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad ieškovė su ieškiniu pateiktą išankstinę sąskaitą suklastojo. Ieškovei į bylą nepateikus jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad kainų skirtumas atsirado dėl teisėtos ir galiojančios tarpininkavimo sutarties, kurioje yra numatytas tarpininkavimo mokestis, teismas neturėjo pagrindo priteisti už audinį daugiau, negu nurodyta jo įsigijimo autentiškoje faktūroje kaina. Analogiškai teismas vertino ir PVC plėvelės įsigijimo aplinkybes ir nustatė, kad nėra pagrindo už PVC priteisti daugiau, negu nurodyta autentiškoje sąskaitoje.
7. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos prokuratūros 3 ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2021 m. gegužės 28 d. nutarimo sustabdyti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-6-00014-19 (toliau tekste – Nutarimas sustabdyti ikiteisminį tyrimą), ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas FNTT Kauno apygardos valdyboje gavus D. B. įgaliotosios atstovės pareiškimą. Pareiškime buvo nurodyta, kad civilinės bylos Kauno apylinkės teisme nagrinėjimo metu pagal ieškovo UAB „Dilesta“ ieškinį atsakovui D. B. dėl skolos už atliktus darbus priteisimo, ieškovas UAB „Dilesta“ pateikė teismui suklastotus dokumentus - 2015 m. lapkričio 5 d. išankstinę sąskaitą faktūrą Nr. VK 41162, 2015 m. spalio 13 d. išankstinę sąskaitą faktūrą Nr. 351692 ir 2015 m. lapkričio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 60347. Nutarime sustabdyti ikiteisminį tyrimą taip pat konstatuojama, kad Kauno miesto apylinkės teismas savo 2018 m. gegužės 10 d. sprendime pasisakė dėl galimai suklastotų sąskaitų faktūrų, o tiksliau - kad ieškovė (UAB „Dilesta“) ieškinyje nurodė, kad audinius luboms įsigijo iš jo gamintojo Vokietijoje „PONGS Technical Textiles GmbH“. Atsakovui suabejojus į bylą pateiktų išankstinių sąskaitų autentiškumu, paaiškėjo, kad sutarties vykdymo metu ieškovė medžiagas įtempiamoms luboms - Descor audinį ir PVC plėvelę -įsigijo per tarpininką Rusijoje „KraftBau Ltd“. Nutarime sustabdyti ikiteisminį tyrimą taip pat nurodoma, kad įvertinus ikiteisminio tyrimo medžiagą, darytina išvada, kad nepavyko nustatyti asmens, kuris galimai realizavo aptariamus nusikalstamų veikų požymius (galimai per nekaltą asmenį – UAB „Dilesta“). Iš surinktų duomenų manytina, jog sąskaitas-faktūras galimai suklastojo tarpininkai, kurių pagalba naudojosi UAB „Dilesta“, o ne pati bendrovė (jos atsakingi asmenys). Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu atlikti visi veiksmai ir išnaudotos visos galimybės nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, konstatuotina, jog ikiteisminis tyrimas turi būti sustabdytas. Todėl teismas konstatavo, kad ikiteisminiame tyrime buvo pakartoti visi esminiai teiginiai, kuriais rėmėsi Kauno apylinkės teismas priimdamas 2018 m. gegužės 10 d. sprendimą.
8. Teismas nurodė, kad atsakovo teiginiai, jog nutarime sustabdyti ikiteisminį tyrimą yra konstatuoti objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimo. Jau pirmosios instancijos teismas vertino šią aplinkybę pačiu palankiausiu pareiškėjui būdu – t.y. vertindamas galimą šių įrodymų suklastojimo faktą. Taip pat ikiteisminiame tyrime nėra vienareikšmiškai konstatuota, kad duomenys buvo suklastoti, o net ir laikant šią aplinkybę patvirtinta teismas atkreipia dėmesį, kad tik baudžiamojoje byloje teismas tiesiogiai tiria įrodymus ir nustatinėja prejudicinius faktus, todėl ikiteisminiame tyrime surinkti įrodymai neturi prejudicinės galios. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai gali būti tik rašytiniais įrodymais civiliniame procese. Tuo tarpu šioje byloje nėra sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės klausimas, o įrodymus įvertino jau pirmosios instancijos teismas. Jokių naujų aplinkybių byloje nepateikta, todėl teismas sprendė, kad proceso atnaujinimo pagrindas, numatytas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte, neegzistuoja.
9. Atmetus atsakavo prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas ieškovei iš pareiškėjo (atsakovo) D. B. priteisė 639,59 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskirajame skunde atsakovas D. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti D. B. prašymą atnaujinti teismo procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1088-877/2018 pagal ieškovo UAB „Dilesta“ ieškinį dėl išlaidų atsakovui D. B. bei atsakovo D. B. priešieškinį dėl žalos atlyginimo ieškovei UAB „Dilesta“ ir išnagrinėti šią bylą iš esmės dalyje dėl ieškovo UAB „Dilesta“ reikalavimų priteisti 781,99 Eur išlaidų už pradėtą sutarties vykdymą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į teismui pateiktą nutarimą sustabdyti ikiteisminį tyrimą, o atsakovo pateiktą prašymą atnaujinti procesą atmetė remdamasis visiškai formaliais pagrindais. nagrinėjant bylą iš esmės Atsakovas buvo nurodęs, jog ginčo sąskaitos yra galimai suklastotos, tačiau savo teiginiams pagrįsti tuo metu negalėjo pateikti pakankamai įrodymų. Dėl šios priežasties atsakovas buvo priverstas kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo iniciavimo tam, kad atsakovo įtarimai būtų patvirtinti arba paneigti, o galiausiai būtų įvykdytas teisingumas. Ikiteisminis tyrimas vyko kelis metus ir galiausiai buvo sustabdytas dėl to, kad pareigūnai neturėjo galimybės apklausti galimai dokumentus klastojusio asmens. Tačiau nepaisant to, iš nutarimo labai aiškiai galima matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu neabejotinai buvo nustatytos tam tikros šiai civilinei bylai reikšmingos faktinės aplinkybės, kurių prejudicinės galios buvimas ar nebuvimas neturi reikšmės. Svarbiausia yra tai, kad ikiteisminio tyrimo metu neabejotinai buvo surinkta duomenų, patvirtinančių, jog ginčo sąskaitos, kurių pagrindu neva buvo įsigyta DESCOR medžiaga, nebuvo išrašytos ieškovei. Todėl kaip galima laikyti pagrįstu tokį sprendimą, kuris gal ne tiesiogiai, bet rėmėsi (parinkdamas medžiagos kainą) tokiomis suklastotomis sąskaitomis. Jeigu sąskaitoje yra nurodytas ne tas pirkėjas, kokiu pagrindu teismas gali spręsti, kad sąskaitoje nurodytos kainos yra teisingos? Jeigu vieni duomenys sąskaitoje neatitinka tikrovės, kaip galima teigti, kad kiti sąskaitos duomenys (konkrečiai jų kainos) yra atitinkantys tikrovę ir remtis šiais duomenimis priimant teismo sprendimą.
10.2. Jeigu priimant sprendimą dar būtų galima pateisinti tokią teismo logiką tuo, kad galimai nebuvo pakankamai duomenų, patvirtinančių sąskaitų neatitikimą tikrovei, tai atsakovui pateikus nutarimą sustabdyti ikiteisminį tyrimą kartu su prašymu atnaujinti bylos procesą, teismui buvo pateikiami aiškūs, nedviprasmiški įrodymai, kad šios sąskaitos nebuvo išrašytos ieškovei, o tai reiškia, kad ir kitais duomenimis, nurodytais sąskaitoje teismai negalėjo remtis. Pateikus įrodymus apie sąskaitų neatitikimą tikrovei, tapo akivaizdu, kad byloje nėra duomenų patvirtinančių, jog ieškovė apskritai būtų įsigijusi DESCOR medžiagą. Pateiktos į bylą sąskaitos neatitinka tikrovės ir buvo išrašytos kitam asmeniui – Rusijos bendrovei Kraftbau Ltd. Šioje byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Kraftbau Ltd būtų pardavusi audinį ieškovei UAB “Dilesta”. Vadinasi, byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių, kad ieškovė būtų įsigijusi audinį. Tai reiškia, byloje nesant įrodymų apie medžiagos įsigijimą, nebuvo pagrindo priteisti tariamas ieškovės išlaidas už tai. Kitas byloje esantis įrodymas apie įvykdytą apmokėjimą audinio gamintojui nepatvirtina fakto, kad apmokėta buvo už konkretų audinį, kuris turėjo būti montuojamas pas atsakovą namuose, nes mokėjimo suma buvo didesnė nei nurodyta įmonei Kraftbau Ltd. išrašytose sąskaitose, todėl nėra aišku, kodėl buvo daromas būtent tokio dydžio mokėjimas. Nesant audinio įgijimą patvirtinančio dokumento, vien tik bankinis pavedimas nepatvirtina fakto, kad UAB „Dilesta“ šio mokėjimo pagrindu įgijo nuosavybę į audinį.
10.3. Nutarime sustabdyti ikiteisminį tyrimą esanti informacija patvirtina, kad ginčo sąskaitos niekaip negalėjo būti pagrindu įsigyti medžiagai, kuri neva buvo naudojama atsakovo namuose, nes ši medžiaga 2015 metais dar nebuvo pagaminta. Ant medžiagų rulonų, kuriuos ieškovė nurodė kaip ketinusi panaudoti atsakovo namuose, esantys numeriai LOT 48927-02-001 ir WS 103980 priklauso kompanijai „PONGS“, o rulonas LOT 48927-02-001 buvo pagamintas 2017 m. birželio 7 d. Todėl tai dar viena priežastis, kodėl šiomis suklastotomis sąskaitomis negalėjo būti remiamasi dėl įvykių, įvykusių 2015 m. Nutarimas patvirtina ne tik faktinę aplinkybę, kad šioje civilinėje byloje yra pateiktos suklastotos medžiagos pirkimo sąskaitos, bet kad ir pati medžiaga pagal šias sąskaitas negalėjo būti įsigyta. Vienintelis galimas būdas įvykdyti teisingumą šioje byloje yra atnaujinti procesą ir teismui iš naujo išnagrinėti šias aplinkybes, nes kitu atveju yra paliekama galimybė ir praktika ateityje teikiant teismui tikrovės neatitinkančius dokumentus ir kitus įrodymus pelnytis kitų asmenų sąskaita.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Dilesta“ prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimo išlaidas, kurias sudaro 495,53 Eur išlaidos advokato pagalbai. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Atsakovas akivaizdžiai klaidina teismą, siekdamas bet kokius 2021-05-28 nutarimo teiginius tiesiog „pritempti“ prie dokumentų suklastojimo fakto. Tačiau iš viso nutarimo turinio ir pačių išvadų akivaizdu, kad iki šiol ikiteisminiame tyrime nepavyko nustatyti, ar sąskaitos faktūros, kurių autentiškumu suabejota, tikrai buvo suklastotos. Tiek prašyme atnaujinti procesą, tiek atskirajame skunde atsakovas taip pat melagingai nurodė, jog2021-05-28 Nutarime „nepaneigta galimybė, kad sąskaitas-faktūras galimai suklastojo ir pati ieškovė (asmeniškai ar per tarpininkus)“, tuo siekdamas mažų mažiausiai parodyti ieškovę kaip nesąžiningą. Tačiau šiuo aspektu 2021-05-28 nutarime yra pasisakyta pakankamai aiškiai atmetant tokią ieškovės „kaltumo hipotezę“ ir pabrėžiant tikėtiną ieškovės nekaltumą visoje kilusioje situacijoje bei abejonėse dėl sąskaitų faktūrų autentiškumo. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į šią aplinkybę, nurodydamas, kad „tik baudžiamojoje byloje teismas tiesiogiai tiria įrodymus ir nustatinėja prejudicinius faktus, todėl ikiteisminiame tyrime surinkti įrodymai neturi prejudicinės galios“.
11.2. Sąskaitos faktūros, kurias atsakovas nurodo kaip galimai suklastotas, nebuvo vienintelis įrodymas lėmęs ieškinio patenkinimą. Pirmosios instancijos teismas sprendime, dėl kurio prašoma atnaujinti procesą, bet kuriuo atveju ieškovei išlaidas įtempiamų lubų audiniui DESCOR priteisė tik pagal įkainius, numatytus sąskaitose faktūrose, kurių autentiškumas niekada nebuvo kvestionuojamas (t. y. teismas nesivadovavo sąskaitomis faktūromis, kurių autentiškumu suabejota, priteisdamas ieškovei išlaidas pagal mažesnį įkainį, numatytą nekvestionuotose sąskaitose faktūrose. Atsižvelgiant į tai, atsakovo atskirajame skunde nurodomi teiginiai, jog „ikiteisminio tyrimo pareigūnams konstatavus, kad sąskaitos-faktūros buvo suklastotos, susidaro situacija, kuomet iš atsakovo ieškovei buvo priteistos ieškovės sumokėtos lėšos pagal suklastotas sąskaitas-faktūras“ yra visiškai nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, „teismas vertino šią aplinkybę, pačiu palankiausiu pareiškėjui būdu – t. y. vertindamas galimą šių įrodymų suklastojimo faktą“ ir, atitinkamai, priteisiant ieškovei tam tikras pinigų sumas vadovaujantis tais įrodymais, dėl kurių autentiškumo nesuabejota. Taigi, sprendime net nesivadovavus įrodymais, dėl kurių kilo abejonių, negali būti laikoma, kad netgi nustačius atitinkamų sąskaitų faktūrų suklastojimo faktą, kas nėra nustatyta ir konstatuota 2021-05-28 nutarime, byloje būtų pagrindas priimti kitokį sprendimą.
11.3. Atsakovo samprotavimai apie tai, kad ieškovė byloje turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius būtent atsakovo objekte sunaudotų ar paruoštų sunaudoti medžiagų įsigijimą veda iki teisinio absurdo. Ieškovė, kaip ir bet kuri kita panašią veiklą vykdanti įmonė, tiesiog įsigyja reikiamas medžiagas iš tiekėjų ir ją, kaip visumą, naudoja savo veikloje, o ne kiekvienam užsakovui įsigyja statybines medžiagas atskirai, pagal konkrečias būtent jo objektui skirtas sąskaitas, čekius. Svarbiausias dalykas yra tas, kad byloje ieškovė įrodė, jog buvo pradėjusi vykdyti su atsakovu sudarytą sutartį, t. y. pasiruošusi reikiamas medžiagas ir kai kurias iš jų net panaudojusi objekte, o kadangi buvo patyrusi išlaidų reikiamų medžiagų įsigijimui, teismai ieškovei pagrįstai jas priteisė, vadovaudamiesi įrodymais, dėl kurių autentiškumo nebuvo abejonių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
13. Byloje sprendžiamas klausimas, ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas dėl to, kad priimat sprendimą buvo remiamasi įrodymais, dėl kurių klastojimo pradėtas ir sustabdytas ikiteisminis tyrimas. Pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria konstatuota, kad atsakovas nėra praleidęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino kreiptis su prašymu dėl proceso atnaujinimo, atskiruoju skundu neskundžiama.
14. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2005; kt.). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-153-969/2020). Atsižvelgiant į tai, atsakovas, siekiantis atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, privalo įrodyti visus naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės požymius.
15. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Dilesta“ buvo pareiškusi ieškinį atsakovui D. B. dėl išlaidų, kurias patyrė vykdydama su atsakovu sudarytą sutartį Nr. D-16/06/01, kuria ieškovė įsipareigojo atsakovui sumontuoti įtempiamas lubas. Išnagrinėjęs bylą, Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 5 d. sprendime konstatavo, kad ieškovė patyrė šias išlaidas: 19,83 Eur už PVC plėvelę, 566,40 Eur už DESCOR audinį, 95,26 Eur už PVC plėvelės kraštų specialų apdorojimą, 150 Eur už lubų tvirtinimo profilius, 174,61 Eur už sumokėtą PVM mokestį medžiagoms įsigyti, 45 Eur už tvirtinimo detales, 60,86 Eur už kurą vykstant pas atsakovą, 40,98 Eur už DESCOR audinio atvežimą, 109,62 Eur už darbo sąnaudas, t. y. ieškovė, vykdydama sutartį patyrė 1 262,56 Eur dydžio išlaidas. Iš šios sumos išskaičiavus atsakovo sumokėtą 400 Eur avansą, galutinė iš atsakovo ieškovei priteista suma buvo 862,56 Eur. Taigi, ieškovės patirtos išlaidos DESCOR audinio įsigijimui buvo tik vienos iš išlaidų vykdant su atsakovu sudarytą sutartį.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą grindžia ikiteisminio tyrimo Nr. 02-6-00014-19 metu tirtomis ir vertintomis aplinkybėmis tikslu nustatyti, ar 2015 m. lapkričio 5 d. išankstinė sąskaita faktūra Nr. VK 41162, 2015 m. spalio 13 d. išankstinė sąskaita faktūra Nr. 351692 ir 2015 m. lapkričio 20 d. PVM sąskaita faktūra Nr.60347 už DESCOR audinį yra suklastotos ir apgaule panaudotos turtui įgyti, dėl ko buvo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje. Minėtos sąskaitos buvo vienas iš įrodymų, kuriuos teismas vertino civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Dilesta“ ieškinį atsakovui D. B. dėl skolos priteisimo, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Taigi, atsakovas siekia įrodyti, kad minėtos išankstinės sąskaitos iš esmės nulėmė teismo sprendimą patenkinti ieškovės ieškinį, dėl ko turi būti atnaujintas procesas civilinėje byloje.
17. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu atsakovo pateiktu naujai paaiškėjusios aplinkybės vertinimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas įrodinėjimo standartas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018, 33 punktas; 2019 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019, 27 punktas).
18. Nagrinėjamu atveju, tenkinant ieškovės ieškinį byloje buvo įvertinta visų joje esančių įrodymų visuma ir ieškovo nurodomos sąskaitos nebuvo vienintelis įrodymas, kuriuo remiantis buvo padaryta išvada apie ieškovės patirtas išlaidas DESCOR audiniui įsigyti. Byloje taip pat buvo remiamasi ieškovės pateiktu el. susirašinėjimu su audinio tiekėju, pateiktais mokėjimo nurodymais, antstolio Armino Naujokaičio 2017 m. lapkričio 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2021 m. gegužės 28 d. nutarime nėra paneigtas pačios įvykusios ūkinės operacijos – DESCOR medžiagos įsigijimo ir apmokėjimo už šią medžiagą – faktas. Bendrovės „PONGS Technical Textil GmbH“ S. T. atstovas patvirtino, kad ieškovė apmokėjo už medžiagą, kurią įsigijo Rusijos įmonė „Kraftbau Ltd.“ Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytas ir Rusijos įmonės „Kraftbau Ltd.“ bei ieškovės bendradarbiavimo faktas. Taigi, atsakovo pateikti nauji įrodymai nepatvirtina, kad ieškovė nebuvo įsigijusi medžiagų su atsakovu sudarytai sutarčiai vykdyti, net jei ir apmokėjimas už šias medžiagas galimai buvo netinkamai įvykdytas.
19. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo nurodoma aplinkybė dėl pradėto ikiteisminio tyrimo 2015 m. lapkričio 5 d. išankstinės sąskaitos faktūros Nr. VK 41162, 2015 m. spalio 13 d. išankstinės sąskaitos faktūros Nr. 351692 ir 2015 m. lapkričio 20 d. PVM sąskaitos faktūros Nr.60347 klastojimo faktui bei sukčiavimo faktui nustatyti neturėjo esminės reikšmės bylai, nes ji nepaneigia DESCOR medžiagos naudojimo pas atsakovą fakto. Be to, susipažinus su Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 5 d. sprendimo turiniu, nėra pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėtais įrodymais nebuvo remiamasi nustatant ieškovės patirtų išlaidų už DESCOR audinį dydį, kas tik dar kartą patvirtina, kad vieno iš byloje panaudotų įrodymų galimas suklastojimo faktas neturėjo esminės reikšmės bylai.
20. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkami taikė materialinės ir procesinės teisės normas, spręsdamas dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo nebuvimo. Todėl atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Ieškovė UAB „Dilesta“ pateikdama atsiliepimą į atsakovo D. B. atskirąjį skundą prašė atlyginti jo apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas, kurias sudaro 495,53 Eur išlaidos advokato pagalbai. Atmetus atsakovo atskirąjį skundą, spręstinas klausimas dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 98 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai neviršija galimo priteisti maksimalaus dydžio už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), taip pat įvertinęs byloje kilusio ginčo pobūdį ir parengto procesinio dokumento kokybę, sprendžia, jog ieškovei iš atsakovo priteistina 495,53 Eur patirtų išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 2, 3 dalys).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 3 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Dilesta“, juridinio asmens kodas 302966033 iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 495,53 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 53 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.