Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Techranga“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,S.K.S.“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Techranga“ ir atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „S.K.S.“ susitarė, kad ieškovė suteiks atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „S.K.S.“ du ieškovės darbuotojus – šaltkalvius šaltkalvio darbų atlikimui UAB ,,IKEA Industry”, kurioje atsakovė veikė kaip generalinis rangovas. Tai patvirtina 2017 m. rugsėjo 12 d. 14:21 elektroninis laiškas (b.l. 25). Tokio susitarimo sudarymą šalys pripažįsta.

Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir Civilinio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams; šalys turi teisę sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų – tokiai sutarčiai taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu ko kita nenumato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja pačios sutarties esmei (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 str. 1 d., 2 d.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju atsakovė nepagrįstai vertina tarp šalių susiklosčiusius civilinius teisinius santykius kaip susitarimą dėl rangos. Tarp ieškovės ir atsakovės sudaryto susitarimo esmė – ieškovės darbuotojų nuoma atsakovei, t. y. ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei atitinkamos kvalifikacijos darbuotojus atlikti darbo funkcijoms atsakovės objekte ir atsakovės naudai, o atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei sutartą kainą už dirbtų valandų kiekį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 569 patvirtinta Lietuvos Respublikos darbo nuomos įstatymo koncepcija, 2011 m. gegužės 19 d. priimtas Lietuvos Respublikos įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymas, kuris įsigaliojo 2011 m. gruodžio 1 d., Lietuvos Respublikos darbo kodekso 72 str. – 80 str. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą darbo nuoma turėtų būti suprantama kaip tokia darbo organizavimo forma, kai darbuotojas, sudaręs darbo sutartį, darbdavio pagal civilinę sutartį laikinai perleidžiamas laikino darbo naudotojui, kad jo naudai ir jo vadovaujamas atliktų savo darbo funkciją. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 72 str. įtvirtinta laikinojo įdarbinimo sutarties sąvoka: laikinojo darbo sutartis – darbuotojo (toliau – laikinasis darbuotojas) ir darbdavio (toliau – laikinojo įdarbinimo įmonė) susitarimas, pagal kurį laikinasis darbuotojas įsipareigoja tam tikrą laiką atlikti darbo veiklą laikinojo įdarbinimo įmonės nurodyto asmens (toliau – laikinojo darbo naudotojas) naudai ir jam būdamas pavaldus, o laikinojo įdarbinimo įmonė įsipareigoja už tai atlyginti. Darbo nuomos teisinius santykius atitinka ir tokia situacija, kai darbdavys savo darbuotoją komandiruotės metu pasiunčia atlikti darbo funkcijas į kitą įmonę pagal darbdavio su minėta įmone sudarytą civilinę sutartį (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 107 str.). Pagal minėtą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką tarp darbo nuomos teisinio santykio šalių susiklosto dviejų rūšių teisiniai santykiai: tarp darbuotojo ir darbdavio – darbo teisiniai santykiai, o tarp darbo jėgos nuomotojo ir naudotojo – civiliniai santykiai dėl atlygintinų paslaugų teikimo (CK 6.716 str.). Pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1904-370/2012, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. I-107-243/2010.

Nustatant tarp darbo jėgos nuomotojo ir naudotojo susiformavusių civilinių teisinių santykių pobūdį, esminę reikšmę turi ne sutarties pavadinimas, o sutarties turinys ir jame išreikšta šalių valia (CK 6.154 str., 6.193–6.195 str.). Nagrinėjamu atveju tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, tačiau iš elektroninio susirašinėjimo, sutarties vykdymo aplinkybių matyti atlygintinų paslaugų teikimui būdingi įsipareigojimai: ieškovė įsipareigojo pateikti atsakovei atitinkamos kvalifikacijos darbuotojus, užtikrinti, kad darbuotojai laikytųsi šalių bendru sutarimu nustatyto darbo režimo; aprūpinti darbuotojus darbo įranga/instrumentais. Kaip matyti iš minėto elektroninio susirašinėjimo, ieškovės atsakomybė apsiribojo pateiktų darbuotojų kvalifikacijos, įgūdžių, jų darbo drausmės, o ne atsakovės siekiamo darbo rezultato, garantavimu. Rangos sutarties dalykas – darbų rezultato sukūrimas ir perdavimas užsakovui (CK 6.644 str. 1 d.), dėl ko nagrinėjamu atveju tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo susitarta. Kadangi tarp šalių buvo susitarta tik dėl darbo proceso ir atsiskaitymo už faktinio darbo valandų kiekį, tai būdinga atlygintinų paslaugų teikimo sutarties dalykui. Atlygintinų paslaugų teikimo sutartimi šalys susitaria dėl nematerialaus pobūdžio ar kitokių paslaugų, nesusijusių su materialaus objekto sukūrimu – tam tikrų veiksmų atlikimo ar tam tikros veiklos vykdymo (CK 6.716 str. 1 d.).

Kadangi tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, todėl sprendžiant dėl darbo jėgos nuomotojo (atlygintinų paslaugų teikėjo) ir darbo naudotojo (paslaugų gavėjo) tarpusavio teisių ir pareigų, jų apimties, vadovaujamasi byloje esančiais rašytiniais įrodymais (CK 1.93 str. 2 d.). Iš teismui pateikto elektroninio susirašinėjimo matyti, kad ieškovės pasiūlyme nurodoma kaina už vieno darbuotojo valandą darbo laiko yra 30 EUR + PVM, o dirbant viršvalandžius 35 EUR + PVM, tačiau 2017 m. rugsėjo 12 d. 15:57 UAB ,,Techrangos“ direktoriaus A. G. UAB ,,S.K.S.“ direktoriui V. K. siųstame laiške galutinai šalys susitarė dėl 25 EUR + PVM, o dirbant viršvalandžius 30 EUR + PVM kainos (b. l. 23). Nuo 2017 m. lapkričio 6 d. iki 2017 m. lapkričio 23 d. ieškovė už suteiktas paslaugas atsakovei išrašė PVM sąskaitų - faktūrų, kurių bendra suma lygi 11325,01 EUR. Ieškovė savo reikalavimą grindžia PVM sąskaitomis faktūromis Nr. TECH1004087 (b.l.4), Nr. TECH 1004108 (b. l. 5), Nr. TECH1004113 (b. l. 6), Nr. TECH1004128 (b. l. 7), Nr. TECH1004133 (b. l. 8). 2017 m. gruodžio 7 d. atsakovė atliko bankinį pavedimą ir tokiu būdu atsiskaitė su ieškove 8658,19 EUR apimtyje (b. l. 26). Likusį 2756,82 EUR dydžio įsiskolinimą atsakovė atsisakė apmokėti nurodydama, kad tarp ieškovės nurodomų darbo valandų, per kurias ieškovės darbuotojai teikė atsakovei paslaugas, ir UAB ,,IKEA Industry“ pateikiamų ieškovės darbuotojų darbo valandų yra neatitikimų. Iš šalių pateikto elektroninio susirašinėjimo 2017 m. lapkričio 30 d. – 2017 m. gruodžio 4 d. laikotarpiu matyti, kad šalys nesutarė dėl ieškovės darbuotojų dirbto laiko atsakovės objekte (b. l. 27-29). Ieškovė nurodo, kad šalys, siekdamos išspręsti nesutarimus taikiai, žodžiu susitarė, jog minėtas neatitikimas dėl darbuotojų dirbto laiko galėjo atsirasti dėl pietų laiko, todėl ieškovė išrašė atsakovei kreditinę PVM sąskaitą – faktūrą 673,97 EUR sumai Nr. KRED1003344 (b. l. 9.).

UAB ,,Techranga“ teismui pateikė savo darbo laiko apskaitos žiniaraščius (b. l. 97-102) ir atlyginimų žiniaraščius (b. l. 103-113). Ieškovė pripažino, jog minėtuose žiniaraščiuose darbo laiką ir atlyginimą apskaičiavo pagal ieškovės darbuotojų pateiktus duomenis apie faktinį darbo laiką atsakovės objekte, tačiau minėti duomenys nesutapo su atsakovės objekte įrengtos IKEA automatinės įėjimo kontrolės sistemos užfiksuotais duomenimis. Aukščiau paminėtas šalių elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad šalys susitarė, jog atsakovė apmokės už darbuotojo faktinio darbo laiko atsakovės objekte valandą. Šalys nesusitarė dėl konkretaus ieškovės darbuotojų darbo valandų skaičiaus atsakovės objekte. Iš šalių paaiškinimų ir liudytojo D. Š. parodymų matyti, kad ieškovės darbuotojai dirbo objekte pagal poreikį, dėl konkretaus darbo valandų skaičiaus šalių nebuvo susitarta. Todėl pagal šalių susitarimą dėl atsiskaitymo tvarkos atsakovė turėjo sumokėti ieškovei pagal faktinį ieškovės darbuotojų išdirbtų valandų skaičių. Faktinis ieškovės darbuotojų darbo laikas atsakovės objekte, t. y. patekimo į objektą ir išėjimo iš jo laikas užfiksuotas atsakovės pateiktame UAB ,,IKEA Industry“ darbo laiko žiniaraštyje (b. l. 79) bei darbo užmokesčio skaičiavimo lape (b. l. 80).

Nustatydamas ieškovės atsakovei suteiktų paslaugų kiekį, t. y. ieškovės darbuotojų išdirbtų valandų skaičių, teismas vadovaujasi UAB ,,IKEA Industry“ darbo laiko žiniaraštyje (b. l. 79) bei darbo užmokesčio skaičiavimo lape (b. l. 80) pateiktais duomenimis, kurių šaltinis yra objekte įrengtos IKEA automatinės įėjimo kontrolės sistemos užfiksuoti duomenys. Už pagal minėtus duomenis suteiktų paslaugų – ieškovės darbuotojų faktiškai dirbtų valandų atsakovės objekte kiekį atsakovė yra sumokėjusi ieškovei sutartyje numatytą kainą. Vadovaudamasis minėtu rašytiniu įrodymu, teismas atsižvelgia į tai, jog ieškovė, apskaičiuodama atlyginimą už suteiktas paslaugas vadovavosi netiesioginiais, o pačių darbuotojų vienašališkai pateiktais duomenimis apie jų faktinį darbo laiką objekte. Minėti duomenys nebuvo patikrinti ieškovės kaip darbdavio atstovo, įgalioto vykdyti darbo laiko apskaitą. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių šalių susitarimą dėl to, kuri sutarties šalis vykdys ieškovės darbuotojų darbo laiko apskaitą atsakovės objekte. Iš šalių elektroninio susirašinėjimo matyti, kad abi sutarties šalys sutiko su tuo, jog darbuotojų faktinis darbo laikas bus fiksuojamas „IKEA“ automatinės įėjimo ir išėjimo kontrolės sistemos. Teismo posėdžio metu abi šalys pripažino, jog nei viena iš jų nevykdė ieškovės darbuotojų faktinio darbo laiko apskaitos. Aplinkybė, jog atsakovė priėmė ieškovės PVM sąskaitas – faktūras ir neginčijo jose nurodytų duomenų, esmės nekeičia ir nepatvirtina atsakovės pripažinimo minėtose PVM sąskaitose – faktūrose nurodytų duomenų dėl suteiktų paslaugų kiekio.

PVM sąskaitos - faktūros išrašymas yra vienašalis aktas, sukuriantis šį mokestinį dokumentą išrašiusiam asmeniui prievolę sumokėti nustatyto dydžio mokestį valstybei, tačiau vien šio dokumento pagrindu civiliniai – teisiniai santykiai neatsiranda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2004; 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1040/2003). Kasacinės instancijos teismas taip pat yra pasisakęs, jog ieškovo išrašyta PVM sąskaita faktūra atsakovui pati savaime neįpareigoja atsakovo apmokėti joje nurodytą sumą, nes tokiai prievolei atsirasti būtinos papildomos sąlygos – įrodymai apie sutarties vykdymą, konkrečios ūkinės operacijos atlikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2004). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008 išaiškino, jog vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita – faktūra savaime nėra sutartis. Ji vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas. Todėl pirkėjas, neakceptavęs pardavėjo vienašališkai sąskaitoje nustatytų sąlygų, neprivalo jų laikytis.

Nagrinėjamu atveju ieškovės išrašytos ir pateiktos atsakovei PVM sąskaitos – faktūros atsakovės nepasirašytos. Byloje taip pat nėra pateikta kitų įrodymų apie atsakovės išreikštą sutikimą su minėtose PVM sąskaitose – faktūrose nurodytais duomenimis, o šalių elektroninis susirašinėjimas liudija atsakovės nesutikimą su minėtose PVM sąskaitose – faktūrose nurodytu ieškovės suteiktų paslaugų kiekiu (b. l. 125). Atsakovė atsiuntė ieškovei duomenis apie IKEA praėjimo kontrolės fiksuotus kiekvieno darbuotojo darbo laikus ir pareikalavo pateikti paaiškinimus dėl IKEA registruoto darbo laiko ir ieškovės aktuose nurodyto darbo laiko nesutarpimų, tačiau ieškovė minėtų nesutapimų priežasčių nenurodė ir nepaneigė IKEA praėjimo kontrolės užfiksuotų duomenų teisingumo. Liudytojo D. Š. parodymai taip pat minėtų duomenų teisingumo nepaneigia ir neįrodo ieškovės PVM sąskaitose – faktūrose nurodytų duomenų teisingumo. Liudytojas paaiškino, kad per visą ieškovės darbuotojų darbo atsakovės objekte laikotarpį buvo du nesklandumai su IKEA praėjimo kontrolės kortelėmis, tačiau negalėjo tiksliai nurodyti, koks darbo laikas dėl minėtų nesklandumų nebuvo užfiksuotas. Liudytojas pateikė teismui tik apytikrius duomenis tiek apie atsakovės objekte dirbusių ieškovės darbuotojų skaičių, tiek apie jų dirbtą laikotarpį; faktiškai kiekvieno darbuotojo dirbtų valandų teismui negalėjo nurodyti. Be to, minėto liudytojo parodymai vertintini kritiškai, nes jis yra ieškovės darbuotojas, jo liudijamos aplinkybės susiję su paties liudytojo interesais. Todėl teismas laiko, jog minėto liudytojo parodymai nėra pakankami paneigti rašytiniuose įrodymuose užfiksuotus duomenis apie faktinį ieškovės darbuotojų darbo laiką. Kadangi ieškovė neįrodė, jog jos darbuotojai atsakovės objekte dirbo didesnį kiekį valandų, nei yra užfiksuota IKEA automatinės įėjimo sistemos ir atsakovės apmokėta, ieškovės reikalavimas dėl atlyginimo už suteiktas paslaugas priteisimo atmetamas.

Šalys neginčija, kad iš UAB ,,IKEA Industry“ dingo ieškovės darbuotojų darbo įrankiai (susirašinėjimas tarp šalių b. l. 43-50). Į PVM sąskaitą faktūrą Nr. TECH1004108 ieškovė įtraukė ir sumą už pavogtus įrankius (b. l.5). Žalą dėl įrankių ieškovė grindžia sąskaitomis faktūromis Nr. 0050457 (b. l. 117), Nr.0074714 (b. l. 118), Nr. 08319401579 (b. l. 119), Nr. 04461 (b. l. 120), Nr. 144677 (b. l. 121). Tarp šalių kilo nesutarimas, dėl to, ar atsakovė turėtų atlyginti žalą dėl įrankių vagystės, ką patvirtina susirašinėjimas tarp šalių (b. l. 150-153). Nagrinėjamu atveju atsakovės prievolę atlyginti žalą ieškovė kildina iš šalių sudarytos sutarties, t. y. nurodo, kad šalys susitarė, jog ieškovė darbus atliks naudodama savo įrankius. Ieškovė nurodė, jog minėti įrankiai buvo perduoti atsakovei, kurios atstovas juos įnešė į objektą, pateikdamas patikrinti apsaugos darbuotojams, tačiau pasibaigus darbo laikui, minėtų įrankių iš objekto neatsiėmė ir ieškovo darbuotojams neperdavė. Todėl ieškovo darbuotojai, negalėdami išsinešti savo darbo įrankių iš objekto, paliko juos objekte, kur pastarieji dingo.

Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių šalių susitarimą dėl ieškovei nuosavybės teise pateiktų įrankių perdavimo saugoti atsakovei ir įrodymų, patvirtinančių faktinį minėtų įrankių perdavimą atsakovei. Vien aplinkybė, jog atsakovės atstovas atliko veiksmus, būtinus minėtų įrankių įnešimui į objektą, nepatvirtina atsakovės atsakomybės už įrankių saugumą visą paslaugų teikimo laikotarpį. Iš liudytojo D. Š. parodymų, duotų teismo posėdžio metu, matyti, jog ieškovės darbuotojai kreipėsi į atsakovės darbuotoją tik dėl minėtų įrankių įnešimo į objektą įforminimo, tačiau liudytojas nepatvirtino, jog su atsakove buvo susitarta, kad pastaroji prisiima prievolę saugoti ieškovės darbo įrankius. Liudytojas nurodė, kad dėl įrankių išnešimo iš objekto ieškovė darbuotojai nesikreipė, o savo sprendimu paliko įrankius objekte, nenorėdami jų nešiotis ir kiekvieną dieną atlikti jų įnešimo ir išnešimo iš objekto formalumus. Tokie liudytojo parodymai patvirtina, jog ieškovės įrankiai atsakovei saugoti nebuvo perduoti, jie buvo palikti objekte pašaliniams asmenims prieinamoje vietoje ieškovės darbuotojų sprendimu ir rizika.

Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių šalių susitarimą dėl atsakovės prievolės saugoti ieškovei nuosavybės teise priklausančius darbo įrankius paslaugų teikimo laikotarpiu, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovės įvykdytą sutarties pažeidimą (neteisėtus veiksmus) ir atsakovės prievolę atlyginti dėl įrankių praradimo kilusius nuostolius (CK 6.256 str.).

Kadangi ieškinys atmestas, iš ieškovės atsakovei priteisiamos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos už advokato teisines paslaugas; iš atsakovės valstybei priteisiamos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 str. 1 d., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 264 str., 265 str., 268 str., 270 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Techranga“ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „S.K.S.“ 675,00 EUR (šešis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Techranga“ valstybei 10,39 EUR (dešimt eurų, trisdešimt devynis euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.