Tauragės apylinkės teismo nutartis

Šilalės rajono apylinkės teismo teisėjas Osvaldas Briedis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos AB „SEB bankas“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims skolininkei N. B., D. B., antstoliui Kęstučiui Košiui dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, prašydama nustatyti, kad skolininkei N. B. priklauso ½ dalis jos sutuoktiniui D. B., priklausančių pajamų, gaunamų iš žemės ūkio kooperatyvo „Šilalės agro“ ar kitos darbo santykių/individualios veiklos pagrindu, taip pat sutuoktinio vardu atidarytose banko sąskaitose esančių piniginių lėšų ir kito turto/turtinių teisių, įgytų/atsiradusių per laikotarpį nuo santuokos sudarymo 2014 m. liepos 11 d. iki 2017 m. birželio 8 d.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad antstolis Kęstutis Košys vykdo Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-614-1010/2016 dėl 3269,56 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės N. B. išieškotojos AB „SEB bankas“ naudai. Vykdomojoje byloje vykdymo metu antstolis patikrinęs skolininkės sutuoktinio turtinę padėtį nustatė, kad skolininkės sutuoktinis dirba žemės ūkio kooperatyve „Šilalės agro“ bei jo vardu yra atidaryta piniginių lėšų sąskaitų. 2017 m. gegužės 19 d. turto arešto aktu Nr. S17-12273 buvo areštuotas skolininkės sutuoktinio aukščiau nurodytas turtas. Antstolis 2017 m. gegužės 19 d. pasiūlė išieškotojai AB „SEB bankas“ iki 2017 m. birželio 22 d. kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe su D. B. nustatymo. 2017 m. birželio 9 d. antstolio kontorai buvo pateikta skolininkės N. B. ir jos sutuoktinio 2017 m. birželio 7 d. sudaryta povedybinė sutartis, kuria pakeistas įstatyminis turto režimas. Minėta povedybinė sutartis Vedybų sutarčių registre įregistruota 2017 m. birželio 8 d.

Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas pagal įstatymą arba pagal sutartį (CK 3.87, 3.101 straipsniais). Tuo atveju, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). CK 3.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog vedybų sutartis gali būti sudaryta iki santuokos įregistravimo (ikivedybinė sutartis) arba bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo (povedybinė sutartis). To paties straipsnio 1 dalyje numatyta, kad povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Kaip minėta skolininkė N. B. su sutuoktiniu D. B. 2017 m. birželio 7 d. sudarė ir pasirašė povedybinę sutartį. Šios sutarties 5.1. punkte nurodyta, kad sutartis įsigalioja ją pasirašius šalims, patvirtinus notarui ir įregistravus šią sutartį Vedybų sutarčių registre. Iš Vedybų sutarčių registro matyti, jog minėta povedybinė sutartis įregistruota 2017 m. birželio 8 d. Taigi skolininkės ir jos sutuoktinio povedybinė sutartis įsigaliojo 2017 m. birželio 8 d. CK 3.104 straipsnio 1 dalies 1 dalyje įtvirtinta, jog sutuoktiniai turi teisę vedybų sutartyje numatyti, kad turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Skolininkės N. B. ir jos sutuoktinio povedybinės sutarties 2.5 punkte nurodyta, kad santuokos metu po šios sutarties pasirašymo įsigytas registruotinas ir neregistruotinas kilnojamas turtas, piniginės lėšos, pašalpos ir kitos išmokos yra sutuoktinio, kurio vardu šis turtas yra įgytas, asmeninė nuosavybė.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, N. B. ir D. B. atžvilgiu įstatymo nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas taikytinas tik iki 2017 m. birželio 8 d., t. y. iki povedybinės sutarties įsigaliojimo. Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje. Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Taigi, tuo atveju, kai skolininkui priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą, pavyzdžiui, skolininko sutuoktinio darbo užmokestį (išskyrus tą dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas), ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje. Viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Teismui nagrinėjant pareiškimą, paduotą vadovaujantis CPK 667 straipsniu, antstolis turi teismui pateikti reikalingus dokumentus (turto arešto aktą, iš registro įstaigos rašytinius duomenis apie turto priklausymą skolininkui ir tam turtui taikytus apribojimus bei kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje PMSK „Savas miškas“ v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-246/2014).

Nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje Nr. 0118/16/01558 yra duomenys, jog antstolis Kęstutis Košys areštavo skolininkės sutuoktiniui priklausantį darbo užmokestį bei sutuoktinio vardu atidarytas piniginių lėšų sąskaitas. Duomenų, kad šioje vykdomojoje byloje būtų aprašytas ir areštuotas santuokos metu įgytas kitas turtas/turtinės teisės, byloje nėra, kas sudarytų prielaidas antstoliui siūlyti išieškotojai kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad skolininkė neturi pakankamai asmeninio turto, iš kurio būtų galima išieškoti visą skolos sumą. Lietuvos Respublikos CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Kadangi teismui nėra nurodytų aplinkybių ir nėra pateikta šią prezumpciją paneigiančių įrodymų, teismas neturi pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių bendrame turte, įgytame iki 2017 m. birželio 8 d., principo. Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas nustatyti, jog skolininkei N. B. priklauso ½ dalis jos sutuoktiniui D. B., priklausančių pajamų, gaunamų iš žemės ūkio kooperatyvo „Šilalės agro“ ar kitos darbo santykių/individualios veiklos pagrindu, taip pat sutuoktinio vardu atidarytose banko sąskaitose esančių piniginių lėšų įgytų/atsiradusių per laikotarpį nuo santuokos sudarymo 2014 m. liepos 11 d. iki 2017 m. birželio 8 d. Tačiau atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą konstatuotina, kad, neegzistuojant CPK 667 straipsnio 1 dalies taikymo prielaidoms, teismui nėra pagrindo spręsti dėl skolininkės dalies iki 2017 m. birželio 8 d. santuokos metu įgytame kitame turte/turtinėse teisėse.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 667 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkui N. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis jos sutuoktiniui D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančių pajamų, gaunamų iš žemės ūkio kooperatyvo „Šilalės agro“ ar kitos darbo santykių/individualios veiklos pagrindu, taip pat sutuoktinio vardu atidarytose banko sąskaitose esančių piniginių lėšų įgytų/atsiradusių per laikotarpį nuo santuokos sudarymo 2014 m. liepos 11 d. iki 2017 m. birželio 8 d.

Kitoje dalyje pareiškimas atmestinas.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.