- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-04
- Bylos Nr.
- e2A-207-267/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- UAB „Osvalda“
- Atsakovas
- M. D.
- Kategorijos
- 2.6.10.1Civilinės atsakomybės samprata
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Irenos Stasiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Osvalda“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 25 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Osvalda“ ieškinį atsakovui M. D. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Osvalda“ ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo M. D. 5668,87 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovui ieškinys su priedais įteiktas tinkamai, per teismo nustatytą terminą atsakovas nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį, ieškovui prašant priimti sprendimą už akių, teismas, atlikęs formalų procesinį dokumentą pateikusios šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, priėmė sprendimą už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. sausio 25 d. sprendimu už akių, ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo M. D. ieškovei UAB „Osvalda“ 661,57 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 661,57 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2021 m. lapkričio 16 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 14,93 Eur žyminį mokestį. Likusią ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovo M. D. valstybei 8,96 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas nustatė, kad pirminis kreditorius UAB „Automagija“ su Šiaulių apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu 2014 m. spalio 3 d. sutarties 13 ir 14 punktuose susitarė, kad sutartis įsigalioja 2014 m. spalio 3 d. ir galioja iki 2015 m. spalio 2 d., o sutarties galiojimo terminas paslaugos gavėjo sprendimu gali būti pratęstas du kartus po 12 mėnesių (iki bendro trijų metų termino). Ieškovė teismui nepateikė rašytinių duomenų, kad sutarties galiojimo terminas buvo pratęstas įstatymų nustatyta tvarka. Priešingai, Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2022-01-24 rašte nurodė, kad sutartis su UAB „Automagija“ nuo 2016-10-02 iki 2017-10-02 buvo pratęsta žodine forma.
5. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, kad ieškovė negalėjo reikalavimo perleidimo sutartimi perimti daugiau teisių nei jų turėjo pradinis kreditorius, todėl ieškovė negali skaičiuoti išlaidų už transporto priemonės saugojimą nuo 2016-10-02. Be to, teismas pripažino, kad nustatytas pasaugos įkainis – 5,79 Eur už vieną parą neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų, nes tikėtina, kad ginčo transporto priemonės vertė ženkliai mažesnė už ieškovės reikalaujamą priteisti išlaidų už jos priverstinį saugojimą dydį, todėl, priteisus visą reikalaujamą išlaidų sumą, būtų uždėta pernelyg didelė našta atsakovui. Teismas vertino ir tai, kad transporto priemonė priverstinai buvo nuvežta 2015-01-31, tačiau leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę išduotas tik 2020-12-18, t. y. beveik po šešerių metų. Ieškovas taip pat nepateikė teismui duomenų apie tai, kad laikotarpiu nuo 2015-01-31 iki 2020-12-22 atsakovas būtų buvęs informuotas apie ieškovo saugomą atsakovo transporto priemonę, taip pat minėtu laikotarpiu ieškovas remiantis 2014-10-03 Sutarties Nr. 40-IL-5865 4.4 punktu jei transporto priemonė saugoma ilgiau kaip 6 mėnesius nesikreipė į paslaugos gavėją dėl informacijos apie tolesnę būtinybę saugoti transporto priemonę. Teismo vertinimu, teisingumo ir proporcingumo principus atitinkantis pasaugos įkainis nagrinėjamu atveju būtų 1,00 Eur už vieną parą skaičiuojant nuo 2015-01-31 iki 2016-10-02. Todėl ieškovei iš atsakovo teismas priteisė 52,57 Eur išlaidas už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir 609,00 Eur išlaidas už transporto priemonės saugojimą (1,00 Eur x (334+275 d.), iš viso 661,57 Eur išlaidas už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo ieškovei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną 661,57 Eur sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Osvalda“ prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 25 d. sprendimo už akių dalį dėl skolos priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisti ieškovei UAB „Osvalda“ iš atsakovo M. D. 4 238,68 Eur transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų; paskirstyti ieškovės UAB „Osvalda“ turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmojoje instancijoje proporcingai jos patenkintų reikalavimų daliai. Likusią sprendimą už akių dalį palikti nepakeistą. Priteisti ieškovei UAB „Osvalda“ iš atsakovo M. D. turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Apeliantė taip pat prašo priimti rašytinius įrodymus – 2019-10-22 Sutartį Nr. 40ST2-109-(1.32), patvirtinančią transporto priemonės saugojimo pagrindą bei saugojimo įkainius. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Atsakovas šioje byloje M. D. buvo transporto priemonės valdytojas ir dalyvavo pareigūnams priimant sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę, t. y. jau nuo 2015-01-31 dienos žinojo apie priverstinai nuvežamą transporto priemonę. Teismas nustatęs, kad ieškovė 2020-12-22 dieną informavo atsakovą apie priverstinai nuvežtą ir saugomą transporto priemonę, tačiau priešingai, nei teismo 9 punkte cituojama kasacinio teismo praktika, už laikotarpį nuo pranešimo pateikimo atsakovui (2020-12-18) iki ieškinio teismui pateikimo dienos (2021-11-15), Transporto priemonės saugojimo išlaidų ieškovei iš atsakovo nepriteisė. Transporto priemonė buvo saugoma su apeliaciniu skundu pateikiamos sutarties Nr. 40-ST2-109-(1.32) pagrindu, o saugojimo paros įkainis – 2 Eur. Transporto priemonės saugojimo išlaidos už šį laikotarpį sudaro 660 Eur (2 Eur x 330 dienų).
6.2. Apeliantės teigimu, teismui skundžiamu sprendimu nustačius, kad Sutartis galiojo tik iki 2016-10-02, tuo tarpu Šiaulių apskrities VPK 2016-10-03 – 2017-10-02 naudojosi UAB „Automagija” paslaugomis, o UAB „Automagija” šias paslaugas teikė, Šiaulių apskrities VPK kyla pareiga atlyginti UAB „Automagija” ir/ar jos teisių perėmėjai ieškovei transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas laikotarpiu nuo 2016-10-03 iki 2017-10-02 dienos. Tokiu būdu, apeliantės nuomone, skundžiamu sprendimu yra pasisakyta dėl į bylą neįtraukto asmens Šiaulių apskrities VPK teisių ir pareigų, o tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.
Žemesnės instancijos teismas
6.3. Teismas skundžiamu sprendimu visiškai neanalizavo ir nepasisakė dėl transporto priemonių saugojimo įkainių konkrečioje vietovėje (Šiaulių mieste ar apskrityje) konkrečiu laikotarpiu (nuo 2015 iki 2021 metų). Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė duomenų, skelbiamų viešoje erdvėje, suvestinę apie transporto priemonių saugojimo įkainius, iš kurių matyti, kad transporto priemonių saugojimo įkainiai šiuo laikotarpiu svyravo nuo 4 iki 11,85 Eur. Todėl, apeliantės įsitikinimu, spręsti apie saugojimo įkainį – 1 Eur už 1 parą – pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo.
6.4. Atsakovas, daugiau nei penkerius metus neatsiima Transporto priemonės iš automobilių saugojimo aikštelės, o toks jo elgesys neatitinka apdairaus, protingo ir sąžiningo asmens standartų. Nustačius kad atsakovo elgesys neatitinka rūpestingo, protingo žmogaus standartų ir yra nesąžiningas, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu neturėjo jo teisių ginti.
Šalies argumentai
6.5. Apeliantė nesutinka su pozicija, kuria teismas, nustatydamas Transporto priemonių saugojimo išlaidų dydį, jas susiejo su Transporto priemonės verte. Apeliantė mano, kad transporto priemonės vertė suteikiamai saugojimo paslaugai neturi reikšmės, paslaugas saugotojas teikė nepriklausomai nuo transporto priemonės vertės, saugotojas neturi galimybės spręsti – teikti saugojimo paslaugas ar ne, atsižvelgdamas į transporto priemonės vertę.
7. Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Byloje kilo ginčas dėl priverstinai nuvežtos ir saugotos transporto priemonės saugojimo išlaidų atlyginimo.
10. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų prie bylos pridėjimo
11. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
12. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu teikia naujus rašytinius įrodymus – 2019-10-22 Sutartį Nr. 40ST2-109-(1.32), patvirtinančią transporto priemonės saugojimo pagrindą bei saugojimo įkainius, nurodydama, kad būtinybė pateikti šį rašytinį įrodymą atsirado vėliau – bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu tarp šalių nebuvo ginčo dėl transporto priemonės saugojimo teisinio pagrindo ir saugojimo įkainių.
13. Vertindamas, ar yra atsiradusios sąlygos naujiems įrodymams priimti apeliacinės instancijos teisme, teismas atkreipia dėmesį, kad įrodinėjimo priemonėmis byloje gali būti ne bet kokie faktiniai duomenys, o tik turintys ryšį su ta byla ir galintys turėti reikšmės toje konkrečioje byloje kilusiam ginčui teisingai išspręsti (CPK 177 straipsnio 1 dalis, 180 straipsnis). Atsižvelgiant į naujai teikiamų įrodymų sudarymo datą, vertintina, kad šie įrodymai galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje pakanka įrodymų reikšmingoms ginčo faktinėms aplinkybėms nustatyti, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo CPK 314 straipsnyje nustatytos išimties taikymui. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, į įstatyme nustatytus ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, naujai teikiamus įrodymus atsisakytina priimti.
14. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.
15. Byloje nustatyta, kad UAB „Automagija“ su Šiaulių apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu 2014 m. spalio 3 d. sudarė viešojo pirkimo sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo Nr. 40-IL-5865, kuria UAB „Automagija“ įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir priverstinai nuvežtų transporto priemonių saugojimo paslaugas. 2015 m. sausio 31 d. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu Nr. 10 iš Šiaulių m. Talkšos ežero pakrantėje esančios aikštelės prie skulptūros „Lapė“ į Transporto priemonių saugojimo aikštelę, adresu: Išradėjų g. 16A, Šiauliai, buvo priverstinai nuvežtas automobilis „Honda Civic“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonių saugojimo aikštelėje yra saugomas iki šiol. Atlyginimas už priverstinį automobilio saugojimą sudarė 14359,20 Eur už 2480 dienų, o už transporto priemonės nuvežimą atlyginimas sudarė 52,57 Eur, tačiau ieškovė prašo iš atsakovo priteisti tik dalį skolos, t. y. transporto priemonės nuvežimo išlaidas 52,57 Eur ir automobilio saugojimo išlaidas už 970 kalendorinių dienų 5616,30 Eur, viso 5668,87 Eur. 2019 m. sausio 14 d. reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Automagija“ perleido ieškovei visas reikalavimo teises į atsakovo skolinius įsipareigojimus. Ieškovė atsakovui pranešė apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tačiau atsakovas skolos nesumokėjo.
Dėl transporto priemonės saugojimo termino
16. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad atsakovas M. D. buvo transporto priemonės valdytojas ir dalyvavo pareigūnams priimant sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę, t. y. jau nuo 2015-01-31 dienos žinojo apie priverstinai nuvežamą transporto priemonę. Teismas nustatęs, kad ieškovė 2020-12-22 dieną informavo atsakovą apie priverstinai nuvežtą ir saugomą transporto priemonę, už laikotarpį nuo pranešimo pateikimo atsakovui (2020-12-18) iki ieškinio teismui pateikimo dienos (2021-11-15), Transporto priemonės saugojimo išlaidų ieškovei iš atsakovo nepriteisė. Apeliantės teigimu, Transporto priemonė buvo saugoma su apeliaciniu skundu teikiamos sutarties Nr. 40-ST2-109-(1.32) pagrindu, o saugojimo paros įkainis – 2 Eur. Transporto priemonės saugojimo išlaidos už šį laikotarpį sudaro 660 Eur (2 Eur x 330 dienų). Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
17. Bylos medžiaga patvirtina, kad pirminis kreditorius UAB „Automagija“ su Šiaulių apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu 2014 m. spalio 3 d. sutarties 13 ir 14 punktuose susitarė, jog sutartis įsigalioja 2014 m. spalio 3 d. ir galioja iki 2015 m. spalio 2 d., o sutarties galiojimo terminas paslaugos gavėjo sprendimu gali būti pratęstas du kartus po 12 mėnesių (iki bendro trijų metų termino). Ieškovė teismui nepateikė rašytinių duomenų, kad sutarties galiojimo terminas buvo pratęstas įstatymų nustatyta tvarka. Priešingai, Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2022-01-24 rašte nurodė, kad sutartis su UAB „Automagija“ nuo 2016-10-02 iki 2017-10-02 buvo pratęsta žodžiu.
18. Rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Nagrinėjamu atveju, ieškovė teigdama, kad transporto priemonių saugojimo aikštelėje laikotarpiu nuo 2016-10-22 iki 2021-11-15 buvo saugoma transporto priemonė Honda Civic“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), privalėjo kartu su ieškiniu pateikti įrodymus apie transporto priemonės saugojimo pagrindo tęstinumą. Atkreiptinas apeliantės dėmesys ir į tai, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimas iš naujo, o skundžiamas sprendimas priimamas pagal byloje ieškovės pateiktus įrodymus. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pritaria bylą nagrinėjusio teismo išvadai, kad nesant duomenų apie sutarties galiojimo termino pratęsimą, transporto priemonės saugojimo išlaidos priteistinos tik nuo 2015-01-31 iki 2016-10-02, pagal byloje pateiktą 2014 m. spalio 03 d. Sutartį. Taigi, ieškovei nepateikus jokių duomenų, kad sutarties galiojimo terminas buvo pratęstas, transporto priemonės saugojimo išlaidos pagrįstai priteistos už laikotarpį nuo 2015-01-31 iki 2016-10-02, nes byloje nesant duomenų, kad 2014 m. spalio 03 d. Sutartis dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, perkėlimo, jų saugojimo ir ikiteisminio tyrimo metu paimtų transporto priemonių pervežimo ir saugojimo paslaugų galiojo daugiau nei 12 mėnesių, o ieškovė iš pradinės kreditorės reikalavimo teisių perleidimo sutartimi negalėjo perimti daugiau teisių, nei turėjo pradinė kreditorė.
Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo
19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardinęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas (nutartis) turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-421/2018; 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-916/2021; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-313/2021).
20. Apeliantės teigimu, teismui skundžiamu sprendimu nustačius, kad Sutartis galiojo tik iki 2016-10-02, tuo tarpu Šiaulių apskrities VPK 2016-10-03 – 2017-10-02 naudojosi UAB „Automagija” paslaugomis, o UAB „Automagija” šias paslaugas teikė, Šiaulių apskrities VPK kyla pareiga atlyginti UAB „Automagija” ir/ar jos teisių perėmėjai ieškovei transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas laikotarpiu nuo 2016-10-03 iki 2017-10-02 dienos. Tokiu būdu, apeliantės nuomone, skundžiamu sprendimu yra pasisakyta dėl į bylą neįtraukto asmens Šiaulių apskrities VPK teisių ir pareigų, o tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Šiuos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstus, nes išnagrinėtoje byloje dėl transporto priemonės saugojimo išlaidų atlyginimo ieškovei nebuvo sprendžiama dėl byloje nedalyvavusio asmens Šiaulių apskrities VPK sutartinės atsakomybės.
Dėl transporto priemonės saugojimo įkainių
21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu sprendė, kad teisingumo ir proporcingumo principus atitinkantis transporto priemonės paros saugojimo įkainis yra 1 Eur už vieną saugojimo parą, apeliantė nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo taikytu transporto priemonės saugojimo paros įkainiu. Apeliantė nurodo, kad teismas skundžiamu sprendimu visiškai neanalizavo ir nepasisakė dėl transporto priemonių saugojimo įkainių konkrečioje vietovėje (Šiaulių mieste ar apskrityje) konkrečiu laikotarpiu (nuo 2015 iki 2021 metų), nes ieškovė kartu su ieškiniu pateikė duomenų, skelbiamų viešoje erdvėje, suvestinę apie transporto priemonių saugojimo įkainius, iš kurių matyti, kad transporto priemonių saugojimo įkainiai šiuo laikotarpiu svyravo nuo 4 iki 11,85 Eur.
22. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, jog priverstinai nuvežta transporto priemonė praprastai yra saugoma pagal policijos komisariato ir saugotojo sudarytą sutartį, kuri nustato sutarties šalių teises ir pareigas. Dėl specialaus teisinio reguliavimo pareiga atsiskaityti už transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir jos saugojimo paslaugas pagal tokią sutartį gali kilti (kyla) ne tik ją sudariusiam viešąjį pirkimą organizavusiam asmeniui (policijos komisariatui), bet ir rengiant bei vykdant viešojo pirkimo procedūras nedalyvavusiam ir sutarties sąlygoms jokios įtakos negalėjusiam turėti nuvežtos transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui. Esant tokiai situacijai pripažintina, kad automatiškas konkrečios sutarties (joje nurodytų įkainių) taikymas ne sutarties šalims galėtų lemti teisingumo ir proporcingumo principų neatitinkančias situacijas, kai transporto priemonės savininkas ir (ar) valdytojas būtų priverstas mokėti itin dideles ir atitinkamoje rinkoje vyraujančių kainų neatitinkančias sumas, dėl kurių dydžio jis nebuvo susitaręs. Kasacinio teismo konstatuota, jog transporto priemonės savininkas ir (ar) valdytojas, nesutinkantis su iš jo reikalaujamo priteisti atlyginimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą dydžiu, turi teisę jį ginčyti, o teismai tokiu atveju privalo vertinti reikalaujamos priteisti sumos dydžio pagrįstumą. Šios išvados nepanaikina aplinkybė, kad ieškovas (saugotojas) savo reikalavimą grindžia su policijos komisariatu sudarytoje viešojo pirkimo sutartyje nurodytais įkainiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019).
23. Teismų praktikoje analogiško pobūdžio bylose pažymima, kad sutartis dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugų teikimo, sudaryta dviejų juridinių asmenų, tačiau į šią sutartį įstojus trečiajam asmeniui (transporto priemonės savininkui ar valdytojui), kuriam tenka pagal sutartį nustatyta prievolė, teisinis santykis tarp pasaugos davėjo ir trečiojo asmens įgyja vartojimo sutarties elementų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.2284 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio. Nustačius, kad ieškovo ir atsakovų teisiniai santykiai turi vartojimo sutarties požymių, sutartis, sudaryta atsakovams nedalyvaujant, dėl paslaugos, kurios patys atsakovai neprašė atlikti, tačiau kuri suteikiama teisės aktų pagrindu, sprendžiama, jog teismas turi pareigą patikrinti taikomo įkainio pagrįstumą sąžiningumo aspektu (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-69-580/2019; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-379-779/2019).
24. Kasacinis teismas, spręsdamas klausimą dėl transporto priemonės savininko pareigos atlyginti priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo išlaidas tuo atveju, kai transporto priemonės savininkas pavėluotai informuojamas apie jam priklausančios transporto priemonės nuvežimą, yra išaiškinęs, kad kai transporto priemonės saugotojas informuoja transporto priemonės savininką apie priverstinį jo transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą praėjus 4–5 mėnesiams nuo priverstinio nuvežimo, yra priežastis mažinti priteistiną atlyginti saugojimo išlaidų sumą, priteisiant išlaidų atlyginimą ne nuo priverstinio nuvežimo, o nuo informacijos apie priverstinį nuvežimą pateikimo transporto priemonės savininkui, tačiau ne visiškai atleisti transporto priemonės savininką nuo automobilio saugojimo išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009; 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-969/2021, 30 punktas). Tai reiškia, jog šioje byloje taip pat sprendžiamas klausimas ne tik dėl ieškovės ir pradinės kreditorės pareigos informuoti transporto priemonės savininką ir/ar valdytoją apie priverstinį transporto priemonės nuvežimą, tačiau kartu sprendžiamas klausimas, ar atsakovo neinformavimas apie automobilio saugojimą, jo vietą ir saugojimo įkainius galėjo turėti įtakos skolos už automobilio saugojimą susidarymui.
25. Apeliacinės instancijos teismas taip pat akcentuoja, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaidų, susijusių su priverstiniu transporto priemonių nuvežimu bei saugojimu, susidarymo, yra išaiškinęs, jog pagal priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutarties nuostatas automobilio saugotojas turi pareigą imtis visų priemonių, kad transporto priemonės būtų kuo anksčiau atsiimtos, t. y. informuoti automobilių savininkus apie saugomą automobilį, vietą, saugojimo įkainius bei pareigą jį atsiimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-969/2021 25 punktą).
26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog policijos pareigūnai, priėmę sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo, turi pareigą pranešti transporto priemonės savininkui (valdytojui) apie priimtą sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo (SEAKĮ 33 straipsnio 6 dalis). Aiškindamas šią normą kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal šią įstatymo normą Kelių eismo taisykles pažeidęs asmuo ar automobilio savininkas turi žinoti, kad automobilis yra priverstinai nuvežtas ir kur jis yra saugomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010). Nors apeliantė tvirtina, kad atsakovas M. D. buvo transporto priemonės valdytojas ir dalyvavo pareigūnams priimant sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę, t. y. jau nuo 2015-01-31 dienos žinojo apie priverstinai nuvežamą transporto priemonę. Tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovas transporto priemonės nuvežimo metu buvo informuotas apie priverstinį transporto priemonės nuvežimą, o nuvežimą vykdžiusi įmonė vykdė pareigą informuoti atsakovus apie automobilio saugojimą, jo vietą ir saugojimo įkainius bei reikalavimo teisės perleidimą. Teismas nustatė, kad ieškovė tik 2020-12-22 dieną informavo atsakovą apie priverstinai nuvežtą ir saugomą transporto priemonę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie ieškovės ir pradinės kreditorės veiksmai negali būti laikomi tinkamu atsakovo informavimu apie automobilio saugojimo vietą ir įkainius, todėl darytina išvada, kad nei ieškovė, nei pradinė kreditorė nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad transporto priemonė būtų kuo anksčiau atsiimta, tai lėmė nepagrįstai didelės skolos už automobilio priverstinį nuvežimą bei jo saugojimą susidarymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės yra svarbios sprendžiant klausimą dėl išlaidų, patirtų už priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą, atlyginimo dydžio priteisimo. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog įvertinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylos medžiagą, nėra pagrindo spręsti, kad taikytas 1,00 Eur transporto priemonės saugojimo paslaugos įkainis už parą, yra nepagrįstas ar neatitinkantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, lygiateisiškumo bei proporcingumo principų. Savo ruožtu vien tik apeliantės nesutikimas su teismo padarytomis apeliantei nepalankiomis išvadomis savaime nesuponuoja išvados, kad teismas priėmė nepagrįstą sprendimą.
27. Apeliantė apeliuoja ir į tai, kad ieškovė kartu su ieškiniu pateikė duomenis apie analogiškų paslaugų teikimo įkainius, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl nežinomų priežasčių šių įkainių nevertino. Su tokia apeliantės dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
28. Spręsdamas klausimą dėl automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų priteisimo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pasaugos sutartimi trečiojo asmens naudai (CK 6.191 straipsnio 1 dalis) trečiajam asmeniui gali būti sukuriama ne tik reikalavimo teisė, bet ir tam tikros pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2011). Pasaugos sutarties dėl priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo, sudarytos tarp policijos komisariato ir saugotojo, ypatybė ta, kad pareiga sumokėti už suteiktas saugojimo paslaugas kyla ne ją sudariusiai šaliai, o transporto priemonės savininkui ir valdytojui, kurie nedalyvauja sudarant sutartį dėl pasaugos įkainių.
29. Esant tokiai situacijai pripažintina, kad automatiškas konkrečios sutarties (joje nurodytų įkainių) taikymas ne sutarties šalims galėtų lemti teisingumo ir proporcingumo principų neatitinkančias situacijas, kai transporto priemonės savininkas ir (ar) valdytojas būtų priverstas mokėti itin dideles ir atitinkamoje rinkoje vyraujančių kainų neatitinkančias sumas, dėl kurių dydžio jis nebuvo susitaręs. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad transporto priemonės savininkas ir (ar )valdytojas, nesutinkantis su iš jo reikalaujamo priteisti atlyginimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą dydžiu, turi teisę jį ginčyti, o teismai tokiu atveju privalo vertinti reikalaujamos priteisti sumos dydžio pagrįstumą. Šios išvados nepanaikina aplinkybė, kad ieškovas (saugotojas) savo reikalavimą grindžia su policijos komisariatu sudarytoje viešojo pirkimo sutartyje nurodytais įkainiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019).
30. Ieškovės pateikti į bylą duomenys apie kitų subjektų teikiamų analogiško pobūdžio paslaugų kainą 2008-2021 metais sudarytose viešojo pirkimo sutartyse yra ne ginčui aktualaus laikotarpio, išskyrus duomenis apie taikomus įkainius su Telšių apskrities VPK, kurie nėra susijęs su vietove. Apeliantė nepateikė paslaugų kainos nustatymo kriterijus atitinkančių duomenų apie analogiškų paslaugų įkainius toje pačioje (ar panašioje) vietovėje tuo pačiu (ar panašiu) laikotarpiu. Taigi, ieškovės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nevertino jos pateiktų duomenų atmestini kaip nepagrįsti.
31. Apeliantė nurodo, kad teismas, nustatydamas transporto priemonės saugojimo išlaidų dydį, jas nepagrįstai susiejo su transporto priemonės verte, nes transporto priemonės vertė suteikiamai saugojimo paslaugai neturi reikšmės Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pagrindu mažinti paslaugos įkainį už vieną saugojimo parą pirmosios instancijos teismas laikė tai, jog 5,79 Eur įkainis neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų ir yra neproporcingai didelis.
32. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. Atsiliepimai į apeliacinį skundą nepateikti, todėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 25 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.