- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-16
- Bylos Nr.
- I3-1013-1047/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03245-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Beata Martišienė (pirm.), Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Fausta Vitkienė
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
- Pareiškėjas
- "Raguvos baldai" ir ko
- Kategorijos
- 14.4.4Vandens išteklių naudojimas ir apsauga
- 14.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Raguvos baldai“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Raguvos baldai“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą Nr. AS-46 (toliau – ir Sprendimas) ir paskaičiuotą mokestį už išgautą požeminio vandens kiekį iš gręžinio be leidimo sumažinti iki 617 Eur.
Skunde teismui Bendrovė nurodė, kad jos pagrindinė veikla nėra požeminio vandens išgavimas ar tiekimas komerciniais tikslais. Vanduo yra naudojamas tik tiek, kiek tai reikalinga darbuotojų buitiniams ar sanitariniams poreikiams patenkinti bei Bendrovės saugumui užtikrinti (priešgaisrinio baseino reikiamam vandens lygiui užtikrinti). Nepaisant to, kad Bendrovė nėra profesionalus požeminio vandens tiekėja, stengiasi laikytis visų tą veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų – veda išgaunamo vandens apskaitą, rūpinasi metrologine išgaunamo vandens apskaitos prietaisų patikra ir kt.
Bendrovė akcentavo, kad 2015 m. lapkričio 10 d. bei 2017 m. gegužės 22 d. pareiškėja buvo tikrinama Departamento pareigūnės, tačiau jokių pažeidimų minėtų patikrinimų metu nebuvo nustatyta. Pareiškėjos teigimu, pareigūnai, vykdantys ūkio subjekto priežiūrą ir tikrindami požeminio vandens naudojimą, turėjo įspėti pareiškėją apie pasikeitusius norminius aktus ir taip užkirti kelią galimiems teisės aktų pažeidimams.
2018 m. rugsėjo 17 d. įvykusio patikrinimo metu paaiškėjus, kad yra pažeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 198 „Dėl leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklių patvirtinimo ir įgaliojimų suteikimo“ III skyriaus 13 punkto reikalavimai, Bendrovė, elgdamasi rūpestingai pateikė vandens apskaitos žurnalo duomenis, užpildė ir nedelsdama pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijas (toliau – ir Deklaracija) ir sumokėjo 617 Eur už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. išgautą požeminį vandenį. Atkreipė dėmesį į tai, kad ši sumokėta suma neišskaičiuota iš 2019 m. liepos 4 d. patikrinimo akte Nr. PA8o-47 apskaičiuoto mokesčio padidintu tarifu sumos. Todėl pareiškėja yra baudžiama ne koeficientu 10, bet 11.
Paaiškėjus pažeidimui, kad išgaunamam požeminiam vandeniui reikalinga turėti Geologijos tarnybos išduotą leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, Bendrovė ėmėsi neatidėliotinų veiksmų parengti ir pateikti reikalingus dokumentus Geologijos tarnybai: sudarė sutartį dėl požeminių vandens išteklių įvertinimo, ataskaitos parengimo, išteklių aprobavimo Geologijos tarnyboje. Bendrovė dėjo visas pastangas kad minėti darbai būtų atlikti kuo greičiau, o Geologijos tarnyba sprendimus priimtų ne per maksimaliai nustatytus terminus, o kaip galima greičiau. Tačiau išteklių aprobavimo ir leidimo išdavimo darbai užtruko nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. iki 2019 m. kovo 4 d.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, įvertinus tai, kad priimtas 2015 m. gegužės 6 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 454, kuris įsigaliojo tuoj pat po paskelbimo teisės aktų registre ir nebuvo numatytas joks pereinamasis laikotarpis leidimo gavimui, Bendrovei atsirado prievolė turėti Geologijos tarnybos išduotą leidimą ir mokėti mokestį už išgautą požeminį vandenį. Pareiškėjos teigimu, leidimo iki teisės akto paskelbimo teisės aktų registre gauti negalėjo, todėl sprendė, jog neturėjo net teorinės galimybės išvengti mokesčio padidintu tarifu už išgautą požeminį vandenį iki leidimo gavimo dienos. Pabrėžė, kad Bendrovė nesiekė nuslėpti išgauto vandens kiekio ir paaiškėjus faktui, kad požeminio vandens išgavimui reikalingas leidimas sąžiningai deklaravo ir sumokėjo už jį mokestį, ėmėsi visų veiksmų parengti reikalingus dokumentus ir juos pateikti Geologijos tarnybai leidimui gauti.
Pareiškėjos vertinimu, poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą ir atitikti proporcingumo, teisingumo principus. Sprendimu skirtą mokėtiną sumą vertino kaip neatitinkančią minėtų principų, o priimtą Sprendimą vertino kaip formalų ir neatitinkantį Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatų.
Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – ir MVGIĮ) 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas koeficientas – 10 netaikytinas, nes pareiškėja neturėjo jokio tikslo nuslėpti išgauto vandens kiekio ir išvengti prievolės valstybei. Pareiškėjos įsitikinimu, MVGIĮ reglamentuotos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti pilnai pakanka vietoje 10 kartų didesnio mokesčio tarifo taikyti 100 procentų didesnį mokestį – 1 234 Eur (617x2) už išgautą požeminį vandenį 2015–2018 metais. Kadangi pareiškėja yra pateikusi deklaracijas ir sumokėjusi 617 Eur, todėl papildomai mokėtina suma yra – 617 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjos skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodė, kad Departamento Panevėžio valdybos Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnė, 2018 m. rugsėjo 17 d. atlikusi Bendrovės planinį patikrinimą nustatė, kad Bendrovė vandenį išgauna iš Bendrovei priklausančio požeminio vandens gręžinio. Pareiškėja vandenį naudoja gamyboje (gamybinio cecho filtrų drėkinimui) ir darbuotojų buitinėms reikmėms užtikrinti. Planinio patikrinimo tikslas – 2015–2018 m. mokesčio už gamtos išteklius apskaičiavimo, deklaravimo teisingumas. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja turi požeminio gėlo vandens gręžinį. Gręžinio identifikavimo Nr. 40442, gręžinio pasas yra, 2019 m. kovo 4 d. yra išduotas Geologijos tarnybos leidimas Nr. PV-19-5 naudoti gėlo požeminio vandens išteklius.
Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjos argumentų, kad pareigūnai tikrindami pareiškėją 2015 ir 2017 m. nebuvo nustatę jokių pažeidimų pažymėjo, kad minėtais metais pareiškėjos planinis patikrinimas buvo atliekamas dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – ir TIPK) leidimo sąlygų vykdymo, veiklos sritis nebuvo išplėsta, todėl vertino, jog būtent pati pareiškėja privalėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai, sekti teisės aktų nuostatų pakeitimus, laiku pasirūpinti leidimo gavimu ir deklaruoti mokesčius už išgaunamus gamtinius išteklius ir juos sumokėti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškėjo skundą Departamentas rėmėsi MVGIĮ nuostatomis ir tvirtino, kad nustatyta mokėtina suma – 6 188 Eur yra teisinga ir pagrįsta. Pabrėžė, kad MVGIĮ nenumato galimybės taikyti mažesnį mokestį nei numatyta.
Nesutiko su pareiškėjos skundo teiginiais, kad Sprendimas priimtas formaliais pagrindais, neatsižvelgiant į pareiškėjos pateiktas pastabas. Ginčijamame sprendime aiškiai nurodyti faktai, argumentai ir įrodymai, pateiktas teisinis pagrindas ir motyvai, kuriais remiantis buvo paskaičiuotas mokestis padidintu tarifu.
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovas sutiko, kad pažeidimą Bendrovė padarė, tačiau pabrėžė, jog pažeidimo negalėjo išvengti dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo įsigaliojimo, kad pareigūnai, kurie atliko ankstesnius Bendrovės patikrinimus, neįspėjo apie neatitikimus. Teigė, kad neslėpė duomenų, o tokia situacija susiklostė dėl nežinojimo. Atsakydamas į teismo klausimą dėl nustatyto mokėtino mokesčio dydžio paaiškino, kad pareiškėja papildomai sutinka sumokėti 617 Eur (100 procentų) mokesčio. Teismui paaiškino, jog mokėtina sumą prašo sumažinti ne dėl sunkios materialinės padėties, t. y. įmonė nebankrutuoja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Departamentas 2019 m. gegužės 9 d. raštu Nr. (7.6)-AD5-8221 pranešė pareiškėjai, kad pradėjo planinį pareiškėjos patikrinimą. Patikrinimo dalykas – mokesčio už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimas už 2015–2018 metų mokestinius laikotarpius (b. l. 55–56).
Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Panevėžio apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius pareiškėjos 2019 m. liepos 4 d. surašė patikrinimo aktą Nr. PA80-47 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame nurodė, kad pareiškėja už 2015 m., 2016 m., 2017 m., ir 2018 m. mokestinius ketvirčius Valstybinei mokesčių inspekcijai Deklaracijas pateikė 2018 m. spalio 17 d., t. y. po teisės aktuose nustatytų teikimo terminų. Nuo 2015 m. birželio mėnesio Bendrovėje naudojamas gręžinys turėjo būti aprobuotas ir turėti Geologijos tarnybos leidimą naudoti žemės gelmių išteklius. Bendrovei leidimas Nr. PV-19-5 išduotas 2019 m. kovo 4 d. Nustatė, jog pagal pateiktą apskaitą, pateiktas Deklaracijas Bendrovė nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. išgavo 6045 m³ požeminio vandens. Šis kiekis išgautas neturint Geologijos tarnybos leidimo, todėl vadovaujantis MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalimi už minėtą vandens kiekį gręžinio be leidimo, apskaičiuojamas taikant didesnį mokesčio tarifą, dauginant iš koeficiento 10. Paskaičiuotas mokestis padidintu tarifu – 6 188 Eur (b. l. 85–87).
Žemesnės instancijos teismas
Departamentas 2019 m. rugpjūčio 27 d. Sprendimu Nr. AS-46 Patikrinimo aktą patvirtino ir nurodė, kad Sprendimu patvirtinta 6 188 Eur suma turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 20 dienų nuo šio Sprendimo įteikimo dienos (b. l. 32–33).
Nagrinėjamoje byloje ginčo teisinius santykius reglamentuoja Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. D1-614/VA-99 patvirtintos „Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos KIT708 formos ir jos papildomo lapo KIT708P formos užpildymo ir pateikimo taisyklės“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. D1-145 patvirtintas „Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, reikalavimų aprašas“ (toliau – ir Aprašas).
MVGIĮ nustato valstybinių gamtos išteklių, kurie pagal šį įstatymą yra mokesčio objektas, apmokestinimo mokesčiu už valstybinius gamtos išteklius ir ginčų nagrinėjimo tvarką (1 straipsnis). Šio įstatymo tikslas – ekonominėmis priemonėmis skatinti gamtos išteklių naudotojus taupiai ir efektyviai naudoti valstybinius gamtos išteklius, kompensuoti gamtos išteklių tyrimo ir priemonių jų kiekiui bei kokybei išsaugoti valstybines išlaidas (2 straipsnis). 4 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vanduo ir statybinis gruntas, nurodyti šio įstatymo 2 priede, yra mokesčio objektas. Įstatymo 2 priedo 1 dalies c punkte nustatytas išteklių, t. y. požeminio vandens, išskyrus mineralinį vandenį (kitas (a ir b punktuose nenurodytas) požeminis vanduo), tarifas.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal MGVIĮ 7 straipsnį, mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis (1 dalis). Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai, mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje taikydami indeksuotą šio įstatymo 1 ar 2 prieduose nustatytą tarifą, apskaičiuoja ir moka mokestį už visą per tą mokestinį laikotarpį išgautą gamtos išteklių kiekį (2 dalis). Mokesčio mokėtojai, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra, arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos (4 dalis). MVGIĮ 8 straipsnio 2 dalis numato, kad Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas mokestis už valstybinius gamtos išteklius.
Taisyklės nustato mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos KIT708 formos ir jos papildomo lapo KIT708P užpildymo bei pateikimo tvarką (Taisyklių 1 punktas). Taisyklių 5 punktas reglamentuoja, kad deklaracijas teikia mokesčio mokėtojai, išgaunantys (naudojantys) valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas. Mokesčio mokėtojai, kurie mokestiniu laikotarpiu nevykdė veiklos ir neišgavo valstybinių gamtos išteklių, mokesčio už valstybinius gamtos išteklius nedeklaruoja ir nemoka. Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą mokestinis laikotarpis yra kalendorinių metų ketvirtis (Taisyklių 6 punktas). Mokesčio mokėtojai ne vėliau kaip per Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatytą terminą deklaruotas mokesčio sumas sumoka į centrinio mokesčių administratoriaus biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (Taisyklių 9 punktas). Pagal Taisyklių 12.3 papunktį, už pavėluotą deklaracijos pateikimą, nepateikimą ar neteisingų duomenų į ją įrašymą taikoma Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta atsakomybė. MVGIĮ 6 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas, kuris apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10.
Pažymėtina, kad byloje ginčo dėl faktinių aplinkybių, išgauto požeminio vandens kiekio ir apskaičiavimų nėra. Kaip ir nėra ginčo, kad pareiškėja pažeidė paminėtus teisės aktus ir per MVGIĮ nustatytą terminą deklaracijų mokesčių administratoriui nepateikė, taip pažeisdama minėto įstatymo nuostatas, už ką Departamentas pareiškėjai pritaikė 10 kartų didesnį tarifą. Leidimas naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes buvo išduotas tik 2019 m. kovo 4 d. Pažymėtina tai, kad atsakovui tvirtinant patikrinimo rezultatus, šiuo atveju nesuteikta teisė taikyti kitokius mokesčių tarifus nei tuos, kurie nustatyti MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes bei cituotą teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad Sprendimą atsakovas priėmė pagrįstai. Kitokio sprendimo priimti Departamentas negalėjo pagal teisės aktų jam suteiktą kompetenciją.
Pareiškėja teismui paaiškino, kad pažeidimo išvengti negalėjo, kad nesiekė nuslėpti išgaunamo vandens kiekio, o situacija iš esmės susidarė dėl nežinojimo. Atkreipė dėmesį ir į tai, jog ankstesnių Bendrovės patikrinimų metu pareigūnai taip pat šio pažeidimo nėra konstatavę ir apie susidariusią situaciją neinformavo pareiškėjos. Pasisakant dėl šio pareiškėjos argumento pažymėtina, jog jis yra visiškai teisiškai nereikšmingas. Teismas konstatuoja, jog būtent pareiškėja naudoja mokesčiu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius ir yra šio mokesčio mokėtoja, todėl turėjo būti atidi ir rūpestinga ir tik ji turėjo pareigą nustatyta tvarka gauti leidimą naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius), deklaruoti ir sumokėti mokesčius. Dar daugiau, iš pateiktų ankstesnių patikrinimo aktų (b. l. 90–91, 92–93) matyti, jog patikrinimai buvo atliekami dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimo sąlygų vykdymo. Tai, jog minėtuose aktuose minima, kad pareiškėjos ceche veikia požeminio vandens gręžinys, kad yra įrengtas vandens skaitiklis, turintis metrologinę patikrą, niekaip nereiškia, jog buvo tikrinamas ir mokesčio už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumas.
Kaip jau buvo minėta, pareiškėja Patikrinimo akte nurodytus teisės pažeidimus pripažįsta, tačiau nurodo ir tai, kad už pažeidimus pritaikyta sankcija nėra proporcinga ir adekvati padarytam teisės pažeidimui, prieštarauja teisingumo ir protingumo principams.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, sprendžiant dėl pareiškėjai taikytinos mokesčio sumos, svarbu atsižvelgti į pažeidimo pobūdį ir jį lėmusias aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, jog institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Teismas, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas).
LVAT laikosi nuostatos, jog teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu ir tais atvejais, kai pagal faktines bylos aplinkybes akivaizdu, jog konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu teismo sprendimas bus formalus, bet ne teisingas, pirmenybę būtina teikti teisingumui (LVAT 2015 m. vasario 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-896-662/2015, 2019 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-278-624/2019).
Proporcingumo principo taikymas atsiskleidžia tuo, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą, todėl šis principas neatskiriamas nuo teisingumo principo. Įgyvendinant teisingumo principą, reikalaujama, kad asmeniui skiriama sankcija būtų proporcinga padarytam pažeidimui. Teisingumo principas taip pat įpareigoja, kad asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų atsakomybės, tačiau skiriant jam bausmę būtų atsižvelgiama į jo turtinę padėtį bei svarbias kitas aplinkybes. Konstitucinis Teismas 2001 m. spalio 2 d. nutarime yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarime nurodyta, kad teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui.
Teismo vertinimu, pareiškėjos kaltės forma yra netyčinė. Pareiškėja nurodo, kad mokesčio nesumokėjo dėl nežinojimo. Bylos duomenys nepatvirtina aplinkybės, kad pareiškėja būtų siekusi nuslėpti išgautus vandens kiekius. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėja būtų sistemingai pažeidinėjusi įstatymus ir kad jai anksčiau būtų taikytos ekonominės sankcijos už analogiškus pažeidimus. Svarbu ir tai, kad Bendrovė pripažįsta pažeidimą. Vandens išteklių naudojimas yra pagalbinė pareiškėjos veikla, skirta tik palaikyti pagrindinę veiklos rūšį, tiekiant vandenį, kuriuo naudojasi tik tas vienetas, padarytas pažeidimas savo pobūdžiu nebuvo labai pavojingas. Dėl padaryto pažeidimo nekilo sunkių pasekmių, nes valstybės finansinis interesas galėjo būti užtikrintas mokesčių administratoriui prieinamos informacijos pagalba ir imantis kontrolės veiksmų. Teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nurodytos aplinkybės yra reikšmingos, sprendžiant dėl mokesčio už valstybinius gamtos išteklius dydžio nustatymo. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju MVGIĮ numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti yra neproporcingos pareiškėjos padarytam pažeidimui. Dėl išdėstytų aplinkybių Departamento 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo Nr. AS-46 dalis, kuria pareiškėjai patvirtintas mokestis padidintu tarifu yra 6 188 Eur, keistinas, mokestį už 2015–2018 m. sumažinant iki 3 094 Eur. Pažymėtina, kad pareiškėjos sumokėtas 617 Eur mokestis turi būti sprendžiamas Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka priimant administracinius sprendimus, o Skundžiamu sprendimu jie nebuvo sprendžiami, taigi teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Teismui nusprendus keisti Sprendimą ir sumažinus mokesčio sumą nuo 6 188 Eur iki 3 094 Eur konstatuotina, jog pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1, 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Raguvos baldai“ skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. AS-46 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtintą 6 188 Eur didesnį mokesčio tarifą sumažinant iki 3 094 Eur (trijų tūkstančių devyniasdešimt keturių eurų).
Likusią pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Raguvos baldai“ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.