- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-20
- Bylos Nr.
- e2-8147-1171/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03794-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Brazinskienė
- Ieškovas
- V. P.
- Advokatai
- Dovydas Raišutis, Valdas Pumputis
atsakovės 898-osios Daugiabučių namo savininkų bendrijos atstovui advokato padėjėjui Dovydui Raišučiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. patikslintą ieškinį atsakovei 898-ajai Daugiabučio namo savininkų bendrijai, dėl darbo ginčo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas V. P. per atstovą kreipėsi į teismą, pateikdamas patikslintą ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovės 898-osios Daugiabučio namo savininkų bendrijos priteisti 1 491,99 Eur darbo užmokestį, 1 762,92 Eur netesybų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Patikslintame ieškinyje nurodė, jog ieškovas V. P. (toliau – ieškovas) 2009 m. rugsėjo 1 d. su 898-ąją Daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – atsakovė arba bendrija) sudarė darbo sutartį, kurios pagrindu ieškovas buvo priimtas dirbti atsakovės pirmininko pareigose, nustatant ieškovui 400 Lt darbo užmokestį. Nuo 2012 m. lapkričio 1 d. darbo sutarties sąlyga dėl darbo užmokesčio dydžio buvo pakeista, nustatant, kad nuo minėtos datos ieškovui mokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalus darbo užmokestis. 2022 m. birželio 12 d. vykusio atsakovės pakartotinio susirinkimo metu, ieškovas savo noru buvo atšauktas iš bendrijos pirmininko pareigų ir paskirta nauja atsakovės pirmininkė. Darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta nuo 2022 m. birželio 14 d. Pažymi, jog darbo sutarties nutraukimo dieną ieškovui nebuvo sumokėtas jam priskaičiuotas darbo užmokestis. Nors atsakovės naujai išrinkta pirmininkė po ieškovo atšaukimo žadėjo, kad netrukus su ieškovu bus atsiskaityta, šių pažadų netesėjo, be kita ko, 2022 m. lapkričio 30 d. vykusio 898-osios Daugiabučio namo savininkų bendrijos susirinkimo protokolo 8 punkte numatyta, kad ieškovui darbo užmokesčio įsiskolinimas neturi būti iš viso mokamas. Ieškovas su prašymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisiją (toliau – Darbo ginčų komisija), kuri 2023 m. kovo 7 d. sprendimu atsisakė nagrinėti ieškovo prašymą ieškovui praleidus Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 220 straipsnio 1 dalyje numatytą kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminą ir pastarajai jos neatnaujinus, kreipėsi į teismą. Paaiškina, jog atsakovės buhalterinę apskaitą tvarkanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Apskaitos paslaugų spektras“ ieškovui pateikė elektroninį laišką, kuriame buvo nurodytas bendras 1 856,53 Eur įsiskolinimas, tačiau kaip paaiškėjo nagrinėjant ginčą Darbo ginčų komisijoje, ši suma yra su 2022 m. birželio mėn. priskaičiuota ir išmokėta, tad iki šios dienos įsiskolinimas ieškovui sudaro bendrą 1 491,99 Eur sumą. Remiantis atsakovės pateikta informacija Darbo ginčų komisijoje, ieškovui nesumokėta už šiuos darbo atsakovės bendrijoje mėnesius: 2021 m. gruodžio mėn. – 22,84 Eur (paaiškina, jog 2021 m. ieškovui priskaityta išmokėtina bendra 3 100,92 Eur suma (258,41 Eur x 12 mėn.), tuo tarpu sumokėta bendra suma – 3 078,08 Eur, todėl laikytina, kad 2021 m. gruodžio mėn. darbo užmokestis sumokėtas nevisiškai); 2022 m. sausio mėn. – 293,83 Eur; 2022 m. vasario mėn. 293,83 Eur; 2022 m. kovo mėn. – 293,83 Eur; balandžio mėn. – 293,83 Eur; 2022 m. gegužės mėn. – 293,83 Eur. Nurodo, jog Darbo ginčų komisijoje atsakovė gynėsi tuo, kad nėra aišku už kokį laikotarpį yra prašoma priteisti darbo užmokesčio įsiskolinimą, tačiau pati atsakovė pateikė atsiskaitymo dokumentus iki 2021 m. gruodžio mėn. imtinai, o už vėlesnį laikotarpį buvo sumokėta tik sykį – po atleidimo 2022 m. liepos 14 d. ieškovui buvo sumokėtas atlyginimas už 2022 m. birželio mėn. ir kompensacija už nepanaudotas atostogas (387,39 Eur). Tuo tarpu įrodymų, kad 2022 m. sausio mėn. – gegužės mėn. darbo užmokestis ieškovui buvo sumokėtas atsakovė nepateikė. Teigia, kad atsakovė yra pati atsakinga už tinkamą apskaitos vedimą, todėl atsakovė negali nežinoti kiek ir už kokį laikotarpį yra skolinga. Ieškovas prašo priteisti netesybas DK 147 straipsnio 2 dalies pagrindu. Pažymi, kad atsakovė su ieškovu turėjo atsiskaityti jo atleidimo iš darbo dieną (2022 m. birželio 14 d.), atsakovei to nepadarius pareiga mokėti netesybas atsirado dar birželio mėn. Minėtu laikotarpiu vidutinis ieškovo vieno mėnesio darbo užmokestis sudarė 365 Eur (neatskaičius mokesčių) ir 293,82 Eur (atskaičius mokesčius), todėl bendra iš atsakovės priteistina netesybų už pavėluotą atsiskaitymą su ieškovu suma sudaro 1 762,92 Eur (atskaičius mokesčius), skaičiavimo terminas – šeši mėnesiai nuo ieškovo atleidimo dienos. Ieškovas taip pat prašo priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Pabrėžia, jog šios palūkanos nedubliuoja sankcijų pagal DK 147 straipsnio 2 dalį, nes šešių mėnesių laikotarpis, taikomas netesyboms, baigėsi iki kreipimosi į teismą dienos.
Teismo posėdyje ieškovo atstovas advokatas Valdas Pumputis palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir jame nurodytus argumentus bei prašė patikslintą ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog darbo sutartis su ieškovu nutraukta 2022 m. birželio 14 d. Nagrinėjant ginčą Darbo ginčų komisijoje, išaiškėjo, jog atsakovė su ieškovu neatsiskaitė už 2021 m. gruodžio mėn. (atsiskaitė iš dalies), 2022 m. sausio mėn., 2022 m. vasario mėn., 2022 m. kovo mėn., 2022 m. balandžio mėn., 2022 m. gegužės mėn. Atkreipė dėmesį, kad minėtu laikotarpiu ieškovas dirbo, nebuvo pravaikštų, nedraudiminių laikotarpių, pateikti duomenys patvirtina, jog už minėtus mėnesius buvo priskaitytos darbo užmokesčio sumos, tačiau pagal pateiktus atsiskaitymo dokumentus matyti, kad darbo užmokestis nebuvo išmokėtas. Darbo ginčų komisijoje, ieškovas siūlė taikiai išspręsti ginčą, buvo siūloma bendrijai įvykdyti pareigą numatytą įstatymuose, sumažinti netesybas, jog bendrijai nesijaustų finansiniai padariniai, tačiau atsakovė nesutiko. Nurodė, kad ieškovas pats buhalterinės apskaitos nevedė ir netvarkė, neturėjo prisijungimo prie banko sąskaitos, tam buvo teikiama išorinė paslauga, atsiskaitymus vykdė buhalteris. Pabrėžė, jog visi atsiskaitymai bendrijoje buvo vykdomi tik per banką, atsiskaitymo grynais pinigais nebūdavo. Nors darbo sutartimi buvo sulygta dėl kasmėnesinio darbo užmokesčio mokėjimo, ieškovui buvo paaiškinta, kad bendrija nesurenka pakankamo lėšų kiekio su ieškovu atsiskaityti, buvo teikiamas prioritetas atsiskaitymui su paslaugų tiekėjais, dėl to darbo užmokestis ieškovui buvo mokamas nereguliariai, už tam tikrą laikotarpį. Dėl bendrijos narių netinkamo įmokų mokėjimo atsirado lėšų trūkumas, dėl ko su ieškovu buvo vėluojama atsiskaityti. Patikslino, jog su ieškovu buvo atsiskaityta tik už 2022 m. birželio mėn., išmokant darbo užmokestį, išeitinį, atostoginius, tačiau už kitus mėnesius nebuvo atsiskaityta. Byloje pateiktas atsakovės sąskaitos išrašas nurodo, kad atsiskaitymas už 2021 m. įvykdytas 2022 m. ir atsakovė bando įrodyti, kad tai yra atsiskaitymas už 2022 m. Atkreipė dėmesį, kad išrašuose yra aiškiai nurodoma už ką yra mokama, tuo tarpu už minėtą laikotarpį mokėjimų neatlikta. Pagal atsakovės pateiktus duomenis, už kiekviena iš šių mėnesių buvo priskaityta du sumokėjimai po 293,83 Eur ir nebuvo nedarbingumo laikotarpių, taigi už visą šitą laikotarpį nėra aplinkybių dėl kurių atsakovė negalėtų išmokėti darbo užmokesčio. Po ieškovo atleidimo buhalterinę apskaitą tvarkanti UAB „Apskaitos paslaugų spektras“ atsiuntė laišką, kuriame nurodyta, jog su ieškovu yra nepilnai atsiskaityta. Laiške nurodytas dydis yra didesnis, bet į šią sumą yra įskaičiuotas mokėjimas už birželio mėn., kuris buvo atliktas. Pabrėžė, jog atsakovė atsiskaitymą su ieškovu pagrindžiančių dokumentų nepateikė.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo atmesti ieškovo patikslintą ieškinį pilna apimtimi ir atsakovės naudai priteisti iš ieškovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, jog su ieškovu darbo sutartis Nr. 1-1 buvo sudaryta 2009 m. rugsėjo 1 d., o nutraukta – 2022 m. birželio 12 d., ieškovas atsakovės pirmininko pareigas ėjo daugiau kaip 12 metų. Ieškovo darbo užmokestis nuolatos keitėsi, kadangi nuo 2012 m. lapkričio 1 d. jam buvo mokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalus darbo užmokestis, perskaičiuotas atidirbtam darbo laikui. Ieškovas savo skolą argumentuoja remdamasis UAB „Apskaitos paslaugų spektras“ 2022 m. liepos 12 d. el. laišku, kuriame nurodyta „jums Bendrija skoloje iš viso 1 856,53 Eur“. Atsakovė teigia, jog iš minėto el. laiško nėra aišku už kokį laikotarpį ir kaip ši skola paskaičiuota, kokių dokumentų pagrindu, kas šią skolą apskaičiavo, abejoja ar šis el. laiškas laikytinas patikimu dokumentu. Nurodė, jog nėra aišku ar ieškovas nepraleido ir bendrojo trijų metų ieškinio senaties termino. Pabrėžia, kad apskaitą tvarkančio asmens – išorės paslaugų teikėjo pateiktas pranešimas nėra laikomas bendrijos pozicija ar bendrijos įsipareigojimu apmokėti nurodytą sumą, taip pat nėra laikomas bendrijos skolos pripažinimu. Pažymi, jog darbo sutartis nutraukta su ieškovu nuo 2022 m. birželio 10 d., todėl remiantis DK 146 straipsnio 2 dalimi, su ieškovu turėjo būti atsiskaityta arba pasibaigus darbo santykiams, arba vėliausiai per dešimt darbo dienų nuo darbo santykių pasibaigimo, t. y. iki birželio 27 d. įskaitytinai. Ieškovas pateikė prašymą Darbo ginčų komisijai praleidęs daugiau kaip septynis mėnesius, tai pripažįsta ir pats ieškovas, nurodydamas, jog terminą praleido dėl atsakovės nuolatinio tvirtinimo, jog su ieškovu bus atsiskaityta bei ieškovo garbingo amžiaus. Atsakovė teigia, kad garbingas amžius neturėtų būti laikomas svarbia aplinkybe, nes toks amžius netrukdė ieškovui eiti pirmininko pareigas ir rūpintis bendrijos veiklos organizavimo klausimais. Teigia, jog patikslintame ieškinyje nurodytos aplinkybės rodo, kad ieškovas žino ir orientuojasi teisinėje sistemoje, todėl termino nesupratimas ar nežinojimas negali būti vertinamas kaip pakankama ir pagrįsta priežastis terminui atnaujinti. Ieškovas į naujai išrinktą atsakovės pirmininkę nesikreipė. Ieškovas maždaug 2022 m. lapkričio mėn. pirmą kartą telefonu susisiekė su atsakovės pirmininke ir pasiteiravo dėl tariamo įsiskolinimo sumokėjimo. Atsakovės pirmininkė nurodė, kad šį klausimą turi spręsti bendrijos nariai susirinkime, kuris buvo sušauktas 2022 m. lapkričio 30 d., jame ieškovas nedalyvavo, dalyvavo tik ieškovo sutuoktinė kaip bendrijos narė. Šio susirinkimo protokole Nr. PER/2202/03 nurodyta, kad dauguma bendrijos narių balsavo prieš atsiskaitymą su ieškovu. Teigia, jog toks sprendimas priimtas, nes įsiskolinimo fakto nenustatyta. Bendrijos nariai neturėjo informacijos apie tariamą įsiskolinimą pirmininkui, todėl dauguma bendrijos narių nesuprato, dėl ko pirmininkas apie tai anksčiau neinformavo visuotinio susirinkimo ar kitų bendrijos valdymo organų, kodėl skola nebuvo nurodyta bendrijos finansiniuose dokumentuose. Ieškovas daugiau nei viename bendrijos narių susirinkime nėra dalyvavęs, atsakovei ar atsakovės pirmininkei nėra pateikęs pretenzijų dėl įsiskolinimo padengimo. Teigia, jog ieškovas sąmoningai nenurodo tikslaus laikotarpio, už kurį neva jam neišmokėtas darbo užmokestis. Tuo atveju, jei bendrija iš tikrųjų turi darbo užmokesčio nepriemoką, ji būtų galėjusi susidaryti už ankstesnius laikotarpius, nuo kurių yra praėję daugiau kaip treji metai. Šiuo atveju senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas ne vėliau kaip nuo to momento, kuomet atitinkamas darbo užmokestis turėjo būti išmokėtas. Atsižvelgus į tai, kad už bendrijos darbo užmokesčio apskaitą ir išmokėjimą atsakingas asmuo ir ieškovas yra tas pats asmuo, akivaizdu, jog ieškovas negalėjo nežinoti, kad jam neišmokėtas darbo užmokestis. Ieškovui ilgą laiką ėjusiam pirmininko pareigas, keliami itin aukšti atidumo ir rūpestingumo standartai. Ieškovas niekada bendrijos narių visuotiniam susirinkimui ar kitiems atsakovės valdymo organams nėra nurodęs, kad su ieškovu yra neatsiskaityta pagal su juo sudarytą darbo sutartį. Nei bendrijos narių visuotinis susirinkimas, nei kiti atsakovės valdymo organai nėra gavę dokumentų, kuriuose būtų užfiksuota, jog su ieškovu neatsiskaityta pagal darbo sutartį. Remiantis teisės aktais, teigia, jog ieškovas, ėjęs atsakovės vadovo pareigas, buvo atsakingas už tinkamą atsakovės buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą, taip pat ir atsakingas už su bendrijos pirmininko darbo užmokesčio apskaita susijusius veiksmus. Atsakovės turima informacija, bendrijos nariai nuolatos mokėjo jiems priklausančias įmokas ir pinigų turėjo užtekti ieškovo darbo užmokesčiui. Atsakovei nėra žinomos priežastys, dėl ko ieškovas, būdamas atsakingu už darbo užmokesčio apskaitos organizavimą ir mokėjimo atsakovės vardu vykdymą, neišmokėjo sau darbo užmokesčio. Teigia, kad ieškovas galimai sąmoningai netinkamai organizavo bendrijos darbo užmokesčio apskaitą ir jeigu neišsimokėjo jam priklausančio darbo užmokesčio, taip pasielgė siekdamas papildomos nesąžiningos turinės naudos, t. y. išreikalauti netesybas už neva neišmokėtą darbo užmokestį. Pabrėžia, kad atsakovė su ieškovu laikoma pilnai atsiskaičiusia. Tuo atveju, jei visgi būtų nustatyta, kad bendrija turi ieškovo nurodomą darbo užmokesčio nepriemoką, tai reikštų, kad ši suma, kuri buvo surenkama iš bendrijos narių kaip einamosios įmokos pagal mokestinius pranešimus, buvo ieškovo kai bendrijos pirmininko panaudota kitiems, nei darbo užmokesčio išmokėjimui, tikslams, kurie iki šiol nei bendrijai, nei jos nariams nėra žinomi. Tai, kad surinktų bendrijos narių įmokų pakako darbo užmokesčio išmokėjimui, tačiau ieškovas šias surinktas sumas savavališkai panaudojo kitais nežinomais tikslais arba kitos rūšies įsiskolinimams padengti, nesudaro pagrindo išvadai, kad bendrija turi darbo užmokesčio įsiskolinimą ieškovui. Tokiu atveju laikoma, kad ieškovas pats, savanoriškai jam skirtą darbo užmokesčio sumą, kurią jis galėjo išmokėti į savo banko sąskaitą, paskyrė kitiems tikslams. Bendrija nustatė, kad nutraukus darbo santykius su ieškovu, neturėjo jokios mokestinės nepriemokos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – Sodra) ar Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI), neturėjo jokių kitų mokestinių nepriemokų biudžetui ar kitiems pinigų fondams, kiek tai susiję su ieškovui tenkančiu darbo užmokesčiu. Iš Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktų mėnesinių gyventojų pajamų mokesčio deklaracijų nustatyta, kad buvo deklaruotos ieškovo su darbo užmokesčiu susijusios pajamos, išskaičiuotas ir sumokėtas gyventojų pajamų mokestis. Atsižvelgiant į tai, kad gyventojų pajamų mokesčio deklaracijoje nurodyta pajamų suma, taip pat atsižvelgiant į tai, kad gyventojų pajamų mokestis už darbuotoją yra sumokamas nuo faktiškai darbuotojo gautų su darbo santykiais susijusių pajamų, darytina išvada, kad ieškovas yra gavęs darbo užmokesčio išmokėjimą ir jokios nepriemokos bendrija neturi. Tai, kad ieškovui būnant bendrijos pirmininku buvo pateiktos atitinkamos ataskaitos Sodrai ir VMI, sumokėti atitinkami mokesčiai nuo darbo užmokesčio, parodo, kad ir pats ieškovas, vadovaudamas bendrijai, laikė kad darbo užmokestis jam buvo tinkamai ir visiškai išmokėtas.
Šalies argumentai
Atsakovės atstovas advokato padėjėjas Dovydas Raišutis teismo posėdyje su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįsta bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog aplinkybė, kad bendrijos nariai pagal pateiktus kvitus mokėjo įmokas už atlyginimą pirmininkui, patvirtina darbo užmokesčio išmokėjimo faktą. Negalėjo atsakyti kada tiksliai buvo atsiskaityta su ieškovu už 2021 m. gruodžio mėn., 2022 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės mėnesius. Atsakovės atstovas prašė taikyti ieškinio senatį.
Liudytojas A. B. teismo posėdyje parodė, jog įgijo profesinį išsilavinimą, nuo 2011 m. dirba buhalteriu, šiuo metu dirba vadovu mažojoje bendrijoje „Apskaitai“. UAB „Apskaitos paslaugų spektras“ buhalteriu dirbo laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2022 m. lapkričio mėn. Teikė buhalterines paslaugas 898-ajai Daugiabučių namo savininkų bendrijai maždaug nuo 2015 m. arba 2016 m. iki 2022 m. kovo mėn. Nurodė, jog ieškovui iš pat pradžių darbo užmokestis buvo reguliariai mokamas, pervedimus darydavo jis pats, kartais pervesdavo už 4 mėnesius, už 5 mėnesius. Paaiškino, jog pirmiausiai atsiskaitydavo su tiekėjais už suteiktas paslaugas, pavyzdžiui už elektrą, liftą, o paskui su pirmininku. Paaiškino, kuomet kildavo minimali mėnesinė alga, pirmininko algos pakilimas į namo gyventojų mokėjimo pranešimus nebuvo įtrauktas, kadangi pirmininkas tokių išlaidų nepatvirtino. Liudytojo požiūriu, pirmininkas bijojo kelti mokesčius gyventojams. Buhalteris paaiškino pirmininkui, kad jeigu įtrauks šias išlaidas, tuomet darbo užmokestis visuomet vėluos, nes nesurenka iš gyventojų pakankamai lėšų. Pabrėžė, kad darbo užmokestis pirmininkui buvo išmokamas tik bankiniu pavedimu, nebuvo atsiskaitymų grynais pinigais. Liudytojas patvirtino, jog minėtas el. laiškas yra rašytas jo paties. Patvirtino, kuomet su ieškovu buvo nutraukta darbo sutartis, nebuvo pilnai atsiskaityta už 2022 m. sausio – gegužės mėn., bendrija liko skolinga. Pripažino, jog el. laiške nurodyta 1 856,53 Eur suma yra teisinga. Liudytojas nurodė, kad pirmininkas kartą į mėnesį atvažiuodavo ir atveždavo sąskaitas faktūras, pasiimdavo mokėjimo pranešimus. Jeigu reikėdavo greitai spręsti klausimus, pavyzdžiui pervesti pinigus tiekėjui, tuomet pirmininkas paskambindavo telefonu. Paaiškino, kad visas sąskaitas išdėstydavo į mokėjimo pranešimus ir pagal juos buvo surenkami pinigai. Mokėjimo pranešimus ruošdavo pats buhalteris. Nurodė, kad pirmininkas turėjo prisijungimus prie banko sąskaitos, o buhalteris turėjo įgaliojimus. Buhalteris naudojo mobilųjį parašą, kuris buvo priskirtas prie sąskaitos. Teigė, jog bendrijos pirmininkas neatlikinėjo mokėjimų, nes visus pavedimus atliko buhalteris. Iš banko sąskaitos išrašo matyti, kad tų pavedimų, kurių buhalteris pats nežinotų nebuvo. Papildomai nurodė, jog namo gyventojai nuolatos darė spaudimą buhalteriui, sakydavo, kad ieškovas nėra pirmininkas, negali eiti pareigų, jog buhalteris neteisėtai skaičiuoja darbo užmokestį. Toks spaudimas kildavo kiekvieną kartą, kai pakildavo minimali mėnesinė alga ir įrašydavo į mokėjimo pranešimus. Pažymėjo, buhalteris kuomet didindavo mokesčius, paruošdavo raštą, kad pirmininkas pakabintų (nežino ar buvo pakabinta, netikrino), dėl ko yra įrašytas tam tikras tarpelis, kodėl jis buvo atsiradęs, kad buvo gauta tokia sąskaita ir buvo išdalinta.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys tenkintinas.
Dėl ieškinio senaties
Atsakovė reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo prašė taikyti ieškinio senaties terminą.
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).
Bendrasis ieškinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu DK ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų (DK 15 straipsnio 2 dalis). Kadangi reikalavimams dėl neišmokėto darbo užmokesčio įstatymai sutrumpintų ieškinio senaties terminų nenustato, taikytinas bendras trejų metų ieškinio senaties terminas (DK 15 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, pagrindo taikyti trejų metų ieškinio senaties termino, numatyto DK, reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo, nėra.
CK 1.131 straipsnio 1 dalis numato, jog ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas, siekdamas nustatyti, ar ieškinio senaties terminas pasibaigęs, be kita ko, turi nustatyti, kada prasidėjo ieškinio senaties terminas. Kadangi ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklių DK nereglamentuoja, tam taikytinos CK normos, o šiuo atveju CK 1.127 straipsnio 2 dalis, kuri numato, jog tuo atveju, jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Ši išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad DK 91 straipsnio 3 dalis numato, jog darbo užmokestis darbuotojui turi būti mokamas reguliariai, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį.
Šiuo atveju tarp šalių sudarytoje 2009 m. rugsėjo 1 d. darbo sutartyje Nr. 1-1 buvo numatyta, jog darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui darbo užmokestį 1 kartą per mėnesį. Iš byloje pateiktų liudytojo parodymų bei bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovui darbo užmokestis buvo mokamas nereguliariai, atsižvelgiant į bendrijos narių sumokėtas įmokas ir mokesčių mokėjimą paslaugų tiekėjams. Atsakovė su ieškovu darbo santykius nutraukė 2022 m. birželio 14 d. Ieškinys dėl šio ginčo išsprendimo teisme gautas 2023 m. kovo 16 d. Atsižvelgiant į ieškovo reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio mėn. iki 2022 m. gegužės mėn., ieškovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino. Atsakovės prašymas taikyti senatį atmestinas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
Dėl patikslinto ieškinio reikalavimų
Tarp šalių kilo individualus darbo ginčas dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo ir dėl to atsiradusių netesybų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009 m. rugsėjo 1 d. ieškovas ir atsakovė sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 1-1 (toliau – darbo sutartis), kurios pagrindu ieškovas buvo priimtas dirbti 898-osios Daugiabučių namo savininkų bendrijos pirmininko pareigose, nustatant 400 litų kasmėnesinį darbo užmokestį. Nuo 2012 m. lapkričio 1 d. darbo sutarties sąlyga dėl darbo užmokesčio dydžio buvo pakeista, nustatant, kad nuo šios datos ieškovui mokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalus darbo užmokestis. 2022 m. birželio 12 d. vykusio atsakovės pakartotinio susirinkimo metu ieškovas buvo atšauktas iš bendrijos pirmininko pareigų.
2023 m. kovo 7 d. Darbo ginčų komisija darbo byloje Nr. APS-131-2720/2023 priėmė sprendimą (toliau - sprendimas), kuriuo atsisakyta nagrinėti ieškovo V. P. prašymą darbo byloje Nr. APS-131-2720/2023 atsakovei 898-ajai Daugiabučių namo savininkų bendrijai dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo ir dėl to atsiradusių netesybų, nes prašymas pateiktas praleidus Lietuvos Respublikos darbo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir darbo ginčų komisija jo neatnaujino.
Ieškovas kreipėsi į teismą, siekdamas, jog su juo būtų pilnai atsiskaityta, t.y. sumokėtas visas jam priklausantis darbo užmokestis nutraukus darbo sutartį, tuo tarpu atsakovė su tokiu reikalavimu nesutinka. Pasak atsakovės atstovo, darbo užmokesčio išmokėjimo faktą ieškovui patvirtina aplinkybė, kad bendrijos nariai pagal pateiktus kvitus mokėjo įmokas už atlyginimą pirmininkui.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir – DK) 32 straipsnio 1 dalyje darbo sutartis apibrėžiama, kaip darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Darbo užmokestis – atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį (DK 139 straipsnio 1 dalis). Kiekvienoje darbo sutartyje turi būti nustatytas darbo užmokestis per mėnesį (mėnesio alga) arba už darbo valandą (valandinis atlygis), išskyrus atvejus, kai šį darbo užmokestį nustato darbo teisės normos. Tokiu atveju sutartyje turi būti pateikta nuoroda į tai nustatančias darbo teisės normas (DK 140 straipsnio 1 dalis).
Kaip matyti, ieškovas siekia prisiteisti neišmokėtą 22,84 Eur darbo užmokesčio likutį už 2021 m. gruodžio mėn., 293,83 Eur darbo užmokestį už 2022 m. sausio mėn., 293,83 Eur darbo užmokestį už vasario mėn., 293,83 Eur darbo už 2022 m. kovo mėn., 293,83 Eur darbo užmokestį už 2022 m. balandžio mėn. ir 293,83 Eur už 2022 m. gegužės mėn. Atsakovės pateikti darbo užmokesčio priskaitymai už 2021 m. ir 2022 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės ir birželio mėnesius patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2021 m. sausio mėn. iki 2021 m. gruodžio mėn., ieškovui turėjo būti išmokėtas 3 100,92 Eur darbo užmokestis, o laikotarpiu nuo 2022 m. sausio mėn. iki 2022 m. birželio mėn., ieškovui turėjo būti išmokėtas 1 856,53 Eur darbo užmokestis. Iš byloje pateiktos banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. liepos 31 d., nustatyta, jog atsakovė ieškovui išmokėjo iš viso 3 078,08 Eur darbo užmokesčio už 2021 m. (2021 m. lapkričio 5 d. atliktas mokėjimas 1 010,88 Eur sumai; 2022 m. vasario 1 d. mokėjimas 755,20 Eur sumai; 2022 m. balandžio 20 d. mokėjimas 775,20 Eur sumai, 2022 m. gegužės 30 d. mokėjimas 516,80 Eur sumai), tuo tarpu už laikotarpį nuo 2022 m sausio mėn. iki 2022 m. birželio mėn., atsakovė ieškovui išmokėjo 387,39 Eur darbo užmokestį už 2022 m. birželio mėn. (2022 m. liepos 14 d. mokėjimas).
Taigi, iš aukščiau minėtųjų bylos duomenų matyti, jog ieškovui už 2021 m. turėjo būti sumokėta iš viso 3 100,92 Eur darbo užmokesčio, tuo tarpu pagal banko sąskaitos išrašą nustatyta, jog atsakovė sumokėjo pervedė tik 3 078,08 Eur darbo užmokesčio, ir tai patvirtina ieškovo argumentus, jog su juo nebuvo pilnai atsiskaityta už 2021 m., t.y. atsakovė neišmokėjo darbo užmokesčio dalies – 22,84 Eur. Tuo tarpu už laikotarpį nuo 2022 m. sausio mėn. iki 2022 m. birželio mėn., ieškovui turėjo būti išmokėtas 1 856,53 Eur darbo užmokestis. Iš pateikto banko sąskaitos išrašo nustatyta, jog atsakovė yra išmokėjusi darbo užmokestį ir kitas su darbu susijusias išmokas tik už 2022 m. birželio mėn., tai reiškia, kad atsakovė nėra išmokėjusi 1 469,15 Eur darbo užmokesčio už 2022 m. sausio, vasario, kovo, balandžio ir gegužės mėnesius. Pastarąją aplinkybę patvirtino ir liudytoju apklaustas atsakovės buhalteris A. B., kuris parodė, jog su ieškovu nebuvo pilnai atsiskaityta: jam iš pat pradžių darbo užmokestis buvo mokamas reguliariai, tačiau nesurinkus pakankamai lėšų iš bendrijos narių įmokų, prioritetą teikiant atsiskaitymui su bendrijai teikiamų paslaugų tiekėjais, atsiskaitymas su ieškovu vėluodavo. Liudytojas pabrėžė, kad pats pervesdavo darbo užmokestį bankiniu pavedimu, mokėjimų grynais pinigais neatlikdavo.
Pažymėtina, jog atsakovė nepateikė į bylą jokių duomenų, patvirtinančių visišką atsiskaitymą su ieškovu. Teismas nesutinka su atsakovės teiginiu, jog darbo užmokesčio išmokėjimo faktą ieškovui patvirtina bendrijos narių pagal pateiktus kvitus mokėtos įmokos. Atsižvelgiant į nagrinėjamą situaciją, bendrijos narių atliekamos įmokos patvirtina atsiskaitymą su atsakove, tačiau jokiu būdu, priešingai nei teigia atsakovė, nepatvirtina, jog darbo užmokestis ieškovui darbo sutartyje nustatyta tvarka buvo sumokėtas. Remiantis liudytojo A. B. parodymais, bendrijos narių įmokos buvo naudojamos atsiskaitymui su paslaugų tiekėjais, ir tik atsiskaičius su tiekėjais, atsižvelgiant į turimas atsakovės banko sąskaitoje turimas lėšas buvo išmokamas darbo užmokestis ieškovui.
Teismas sutinka su atsakove, jog ieškovas, ėjęs atsakovės pirmininko pareigas, buvo atsakingas už tinkamą atsakovės buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą. Tačiau kaip apdairus, rūpestingas ir atidus asmuo, neturintis specialiųjų žinių vykdant juridinio asmens buhalterinę apskaitą, kreipėsi į buhalterinės apskaitos specialistus dėl atsakovės buhalterinės apskaitos tvarkymo. Ieškovui einant atsakovės pirmininko pareigas, atsakovei buhalterines paslaugas teikė UAB „Apskaitos paslaugų spektras“. Kaip jau buvo minėta, iš liudytojo A. B. parodymų matyti, jog pirmiausia buvo atsiskaitoma su bendrijos paslaugų tiekėjais, ir tik vėliau, esant lėšų, buvo išmokamas darbo užmokestis ieškovui. Akivaizdu, jog bendrijos pirmininko interesas yra tinkamai vykdyti bendrijos administravimą. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog pirmiausia buvo atsiskaitoma su paslaugų tiekėjais, patvirtina, jog ieškovas tinkamai atliko bendrijos bendrojo naudojimo objektų valdymo organizavimą. Tačiau toks ieškovo elgesys neatleidžia atsakovės kaip darbdavės nuo pareigos tinkamai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju. Byloje nustatyta, kad 2022 m. birželio 12 d. vykusio atsakovės pakartotinio susirinkimo metu ieškovas buvo atšauktas iš bendrijos pirmininko pareigų, tačiau duomenų, patvirtinančių, jog atleidimo iš darbo dieną su darbuotoju būtų atsiskaityta byloje nėra. Pastebėtina, kad atsakovės atstovas teismo posėdžio metu negalėjo atsakyti kada buvo atsiskaityta su ieškovu už 2021 m. gruodžio mėn., 2022 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės mėnesius (CPK 178, 185 straipsniai).
Pažymėtina, jog atsakovė, būdama juridiniu asmeniu, turi veikti itin atidžiai ir rūpestingai, veiklą vykdyti įstatymų nustatyta tvarka, to nedarydama turi prisiimti iš to kylančius padarinius. Nepakankamas juridinio asmens atidumas ar rūpestingumas negali būti pateisinamas. Taigi, darbdavys pagal įstatymą turi pareigą mokėti darbuotojui darbo užmokestį ir atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju, esant ginčui dėl šių išmokų (kai nėra ginčo dėl jų dydžio) sumokėjimo, įrodinėjimo našta tenka darbdaviui. Tuo tarpu darbuotojas yra laikomas silpnąja darbo santykių šalimi, kuriai reikalinga papildoma apsauga, apimanti teisines prezumpcijas ir procesines teises.
Pasak atsakovės, ieškovas eidamas atsakovės pirmininko pareigas, surinktas bendrijų narių įmokų sumas savavališkai panaudojo kitais nežinomais tikslais arba kitos rūšies įsiskolinimams padengti, tačiau minėtą aplinkybę patvirtinančių įrodymų ir priešieškinio šioje byloje atsakovė teismui neteikė. Pabrėžtina, kad net atsakovei nustačius ieškovo galimai netinkamo bendrijos lėšų panaudojimo faktą, tai nepanaikina atsakovei pareigos tinkamai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2011, 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008). Atsakovės išdėstyti teiginiai atsiliepime bei atsakovės atstovo išsakyta pozicija teismo posėdyje, jog ieškovas bendrijos narių įmokos sumas savavališkai panaudojo kitais nežinomais tikslais, įsiskolinimams padengti, yra visiškai nepagrįsti, nes galima darbuotojo skola (žala) darbdavei neatleidžia darbdavės nuo pareigos tinkamai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju ir neatima iš jos teisės atskirai, po to kai tinkamai atsiskaitoma su darbuotoju, kelti klausimą dėl žalos atlyginimo.
Teismas plačiau nepasisako dėl kitų ginčo šalių išsakytų teiginių ir argumentų, nes nemano, jog nagrinėjamo ginčo dalykui jie yra teisiškai svarbūs ir reikšmingi. Į kiekvieną šalies reikalavimo ar atsikirtimo argumentą, juolab ne esminį, pasisakyti/atsikirsti detaliai nėra privalu (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Įvertinęs visumą byloje surinktų įrodymų, teismas daro išvadą, jog atsakovė šioje byloje nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog pasibaigus šalių darbo santykiams, ji su ieškovu pilnai atsiskaitė darbuotojo atleidimo iš darbo dieną. Todėl pripažinus, kad atsakovė nebuvo tinkamai įvykdžiusi prievolės išmokėjusi ieškovui priklausantį darbo užmokestį, ieškovo ieškinys tenkinamas.
Dėl netesybų priteisimo
Pagal DK 147 straipsnio 2 dalį darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.
Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad atsakovė ieškovo atleidimo iš darbo dieną neišmokėjo ieškovui priklausančio darbo užmokesčio. Pagal pateiktus skaičiavimus matyti, kad ieškovas prašo priteisti 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio netesybas, iš viso 1 762,92 Eur (atskaičius mokesčius) (293,82 Eur x 6 mėn.).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką (dabartinio DK kodekso normatyve netesybos) teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2 straipsnyje įtvirtintais darbo teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010; 2011-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2011; 2012-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012). Teismo vertinimu, prašoma priteisti netesybų suma yra protinga ir nepažeidžia darbo teisės principų, taip pat proporcingumo bei kompensuotų ieškovui galimus praradimus nustatytu laiku neišmokant darbo užmokesčio.
Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra pagrindas ieškovui priteisti 1 762,92 Eur (atskaičius mokesčius) netesybų už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 12 d. iki 2022 m. lapkričio 12 d.
Dėl procesinių palūkanų
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio procesines palūkanas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnis nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (1 dalis).
Šis patikslinto ieškinio reikalavimas tenkintinas, ieškovui priteisiant 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Ieškovas pateikė 2023 m. balandžio 26 d. prašymą priteisti iš viso 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai. Priėmus procesinį sprendimą ieškovo naudai, ieškovui iš atsakovės priteistinos 600 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kadangi patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai, o ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovės valstybei priteistinas 74 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80, 83, 96 straipsniai).
Teismas šioje byloje patyrė 19,92 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteisiamos į valstybės biudžetą iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais,
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės 898-osios Daugiabučio namo savininkų bendrijos, juridinio asmens kodas 126028958, 1 491,99 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus devyniasdešimt vieną eurą 99 ct, atskaičius mokesčius) nesumokėto darbo užmokesčio, 1 762,92 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų 92 ct, atskaičius mokesčius) netesybas bei 5 (penkių) procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą (3 254,91 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. kovo 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 600 Eur (šešis šimtus eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovės 898-osios Daugiabučio namo savininkų bendrijos, juridinio asmens kodas 126028958, 74 Eur (septyniasdešimt keturių eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidas (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą)).
Priteisti valstybei iš atsakovės 898-osios Daugiabučio namo savininkų bendrijos, juridinio asmens kodas 126028958, 19,92 Eur (devyniolikos eurų 92 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.