- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-10-04
- Bylos Nr.
- 1-658-1048/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34842-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Diržienė
- Kaltinamasis
- E. O.
- Nukentėjusysis
- S. G.
- Advokatai
- Juta Kareivė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 1.2.5.4.1Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą (BK 145 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
E. O., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis aukštąjį išsilavinimą, senatvės pensininkas, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2018-07-21, 18 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,94 promilės girtumas), paėmęs savo podukrai S. G. už rankos ją stumdė, ko pasekoje ji galva trenkėsi į kambaryje stovinčią sekciją ir taip smurtaudamas sukėlė S. G. fizinį skausmą.
Šiais savo veiksmais kaltinamasis E. O. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Be to, kaltinamasis E. O. grasino nužudyti, o būtent:
2018-07-23, 18 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,77 promilės girtumas), išlauždamas durų kabliuką, pateko į namą ir žodžiu grasino, kad užmuš savo podukrą S. G., kas S. G. sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Šiais savo veiksmais kaltinamasis E. O. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis E. O. teismo posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tiksliai nepamenantis kada, bet šiais metais, gal gegužės, birželio ar liepos mėnesį, supyko ant savo podukros, kad ji per langą įsileido savo draugę su kate ir šuniu ir sėdėjo ant sofos – lovos, kurioje ji miega. Jis liepė S. valgyti, paėmė S. už rankos ir pastūmė, norėjo pasodinti ant kėdės, kad ji valgytų, bet nenorėjo sukelti jai fizinio skausmo. Nuo pastūmimo ir stipresnio sodinimo ji atsitrenkė į sekciją ir nestipriai susitrenkė galvą. Tuomet S. paskambino į policiją. Įvykį galėjo matyti ir močiutė, nes ji gulėjo ar sėdėjo lovoje savo kambaryje, kur buvo praviros durys. Paaiškino, kad su S. mama L. G. gyvena apie 10 ar daugiau metų, nuo tada, kai S. buvo 4 mėnesiai. Tąkart nebuvo daug vartojęs alkoholio, tačiau pripažino, kad alkoholis turėjo įtakos tokiems jo veiksmams. Pripažino, kad nuo jo veiksmų S. trenkėsi į sekciją. Mano, kad per griežtai pasielgė, nes negalima taip elgtis, tai vaiko įžeidimas. Po šio įvykio buvo paskirta kardomoji priemonė nesiartinti prie S. ir nesilankyti savo namuose.
Dėl antrojo kaltinimo kaltinamasis E. O. parodė, kad dėl smurto prieš podukrą jam buvo paskirta kardomoji priemonė nesilankyti namuose, gyventi atskirai nuo S. ir jos mamos, nesiartinti prie jų arčiau nei 100 m. Po šio paskyrimo jis gyveno lauke, tą dieną pas kaimyną skynė vyšnias. S. jam pasakė, kad skauda koją ir galvą ir jai nuėjus į namus, jis nuėjo pažiūrėti kaip ji jaučiasi. Žinojo, kad negali eiti į savo namus, bet vis tiek nuėjo. Durų kabliuko jis neišlaužė, tik su peiliu iš išorinės pusės atkabino. Įėjęs į kambarį apsipyko su S. ir griežčiau kažką pasakė S., grasino, kad užmuš, tačiau tai buvo tik žodžiai. Savo poelgį vertina labai blogai. Jei būtų galimybė, S. atsiprašytų, nes jaučiasi kaltas.
Paskelbus kaltinamąjį aktą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, davė parodymus ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir kaltinamojo gynėja.
Dėl fizinio skausmo sukėlimo.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo E. O. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, be jo paties visiško prisipažinimo visiškai įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.
2018-07-21 tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad 2018-07-21, 18 val. 40 min. E. O. savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), suėmęs savo dukrai S. G. už rankos ją stumdė, bei pastūmė taip, kad jo dukra galva trenkėsi į kambaryje stovinčią spintą ir sukėlė savo dukrai S. G. fizinį skausmą (b. l. 1).
Iš alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo matyti, kad 2018-07-21, 19 val. 27 min. E. O. nustatytas 1,94 promilės girtumas (b. l. 4–5).
Iš 2018-07-21 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini), įvykio vieta fotografuota (b. l. 6–9).
Nukentėjusioji S. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. yra jos patėvis. Buvo vasara, kiek pamena liepos mėnuo, E. jos prašė duoti kažkokį žemėlapį. Ji jam atsakė, kad neturi jokio žemėlapio, nes mokslo metai pasibaigę. Tada jis paėmė stipriai jai už rankos ir pastūmė. Ji trenkėsi į spintą ir susidaužė galvą. Jai skaudėjo galvą ir ji pradėjo verkti. Jis ant jos šaukė. Močiutė matė, kaip ją E. pastūmė į spintą, nes kambario durys buvo praviros. Paaiškino, kad E. gyvena savo pasąmonėje, ji jo nesupranta, su juo neįmanoma susikalbėti (b. l. 56–57).
Liudytoja E. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-07-21, apie 18 val. 40 min. ji buvo savo kambaryje, kai įėjo jos žentas E. O., kuris būdamas neblaivus pradėjo šūkauti ir ją keikti. Po to žentas pradėjo savo dukters S. G. reikalauti žemėlapio. S. nepadavus žemėlapio, žentas ją pradėjo tampyti už rankos sakydamas, kad tuoj jai trenks ir traukdamas už rankos savo dukrą taip patraukė, kad ji su galva trenkėsi į kambaryje stovėjusią spintą. Po to jis savo dukrą užrakino verandoje. Kiek palaikęs išleido. Ir netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, o jos žentas nuėjo miegoti. Taip žentas elgiasi ne pirmą kartą (b. l. 14–17).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs šioje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad šie įrodymai yra pakankami apkaltinamajai išvadai padaryti, jog kaltinamasis E. O. paėmęs savo podukrai S. G. už rankos ją stumdė, ko pasekoje ji galva trenkėsi į kambaryje stovinčią sekciją, ir taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir jo veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Dėl grasinimo nužudyti.
Kaltinamojo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, be jo paties visiško prisipažinimo visiškai įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.
2018-07-23 tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių užfiksuota, kad 2018-07-23, 18 val. 29 min. buvo gautas pranešimas su tekstu „Tėtis grasina, kad užmuš“ ir policijos pareigūnams nuvykus į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini), namuose rasta nepilnametė S. G. ir jos mamos sugyventinis E. O. Nepilnametė paaiškino, kad jai būnant namuose kažkas smarkiai padėjo daužyti į duris ir garsiai rėkti, kad jas atidarytų ir įleistų į vidų, nes kitaip užmuš. Nepilnametė suprato, kad į namus grįžo jos mamos sugyventinis, kuris 2018-07-21 prieš ją smurtavo. Nepilnametei skambinant policijos pareigūnams, E. O. išplėšė medinių namo durų geležinį kablį ir taip pateko į namo vidų. E. O. prieš ją nesmurtavo, tačiau nepilnametė labai išsigando. Buvo nustatyta, kad 2018-07-21 E. O. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-3482-18 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir Telšių apylinkės teismo nutartimi jam buvo skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios S. G. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu nuo 2018-07-22, taip pat nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 35–36).
2018-07-24 protokolu – pareiškimu užfiksuoti nukentėjusiosios įstatyminės atstovės L. G. parodymai ir įvykio aplinkybės dėl grasinimo jos dukrai (b. l. 38).
Iš alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo matyti, kad 2018-07-23, 19 val. 00 min. E. O. nustatytas 0,77 promilės girtumas (b. l. 30–31).
Nukentėjusioji S. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. buvo paskirta kardomoji priemonė nesiartinti prie jos dėl 2018-07-21 įvykusio smurto. Tačiau E. O. grįžo į namus ir daužydamas rėkė, kad ji jį įsileistų, nes kitaip ją užmuš. E. išlaužė durų kabliuką ir įėjo į namus. Ji pradėjo klykti, nes labai išsigando. Nuo to laiko, kai E. suėmė, jai yra baimė, kad E. grįš namo (b. l. 56–57).
Liudytoja L. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-07-23 apie 18 val. 00 min. jai būnant darbe paskambino jos dukra S. G., kuri telefonu kalbėjo išsigandusi ir sakė, kad grįžo tėtis E. O. ir daužo namo duris, šūkauja ir grasiną užmušti bei, išlaužęs namo laukines duris, pateko į vidų. Dėl išlaužtų durų pretenzijų neturi, žala nepadaryta. Ji pasakė, kad dukra skambintų į policiją ir tuo tarpu nutrūko ryšys. Vėliau dukra informavo, kad policijos pareigūnai atvyko. Tą patį vakarą po darbo ji grįžo į (duomenys neskelbtini) bet į namus nevažiavo, nes bijojo savo sugyventinio, kad jis ko jai nepadarytų, nes telefonu su dukra bendraudama sužinojo, kad jis vaikšto netoli namų. Visą vakarą ir naktį ji praleido savo automobilyje, kurį buvo pasistačiusi (duomenys neskelbtini), autobusų stotelėje. Bendraudama su savo dukra sužinojo, kad jos sugyventinis apie 22 val. 30 min. parėjo namo. Ji ir jos dukra bijo jos sugyventinio E. O., nes jis nuolat geria ir išgėręs būna agresyvus (b. l. 44–45).
Pažymėtina, jog pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų arba sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Šios nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnio grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Pagal teismų praktiką nuosekliai laikomasi nuostatos, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, jog grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K–287/2014).
Byloje surinkti įrodymai patvirtina aplinkybę, kad 2018-07-23, 18 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), E. O., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,77 promilės girtumas), išlauždamas (kaip jis teigia, iš lauko pusės atkabindamas kabliuką) durų kabliuką, pateko į namą ir žodžiu grasino, kad užmuš savo podukrą S. G. Teismas, vertindamas aplinkybę, kad E. O. 2018-07-21 prieš nepilnametę S. G. panaudojo fizinį smurtą, sprendžia, jog minėti kaltinamojo veiksmai, t.y. prieš nepilnametės valią patekimas į gyvenamąsias patalpas, bei išsakyti žodžiai, kad užmuš, sudarė pakankamą pagrindą S. G. manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, sprendžia, kad E. O. veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje.
Dėl bausmių skyrimo.
BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tik nustačius dvi aplinkybes: 1) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: 2) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011). Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tai padarė tik teismo posėdžio metu, verčiamas dėl byloje surinktų įrodymų. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių nuoširdų kaltinamojo išgyvenimą dėl padarytų nusikalstamų veikų, kad kaltinamasis stengtųsi sušvelninti padarytos veikos padarinius. Priešingai, kaltinamasis panaudojęs smurtą prie nepilnametę podukrą, po kelių dienų pažeisdamas jam paskirtą kardomąją priemonę - gyventi skyrium nuo jos ir nesiartinti nustatytu atstumu, nuvyko į nepilnametės gyvenamąjį būstą ir jos atžvilgiu įvykdė dar vieną nusikalstamą veiką. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos aplinkybės pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis E. O. nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ši aplinkybė pripažintina kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas, skirdamas kaltinamajam E. O. bausmes, atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį – jis padarė du nesunkius nusikaltimus, tačiau jos padarytos prieš savo artimą asmenį, nepilnametę podukrą, žymiai silpnesnę už jį ir nepajėgiančią apsiginti. Kaltinamojo padarytos veikos tyčinės, baigtos. Taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę – E. O. neteistas, tačiau 2017-07-06 Akmenės rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, kuris buvo nutrauktas (b. l. 78–79). E. O. baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs (b. l. 80–82). Kaltinamasis yra senatvės pensininkas. E. O. VšĮ Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centro registre neįrašytas, nesigydė (b. l. 85). Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir sunkinančią aplinkybę, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą E. O. skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio; nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu (BK 48 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 6 dalies 1 punktas, 7 dalis). Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą E. O. skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas 9 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio; nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu (BK 48 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 6 dalies 1 punktas, 7 dalis).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintinos iš dalies jas sudedant ir skirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio (BK 48 straipsnio 7 dalis).
Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis E. O. prisipažino esąs kaltas, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į bausmės atlikimo laiką E. O. į paskirtą bausmę įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018-07-21, 19 val. 27 min. iki 2018-07-23, 14 val. 35 min. (dvi paros) ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas nuo 2018-07-26 iki 2017-09-26 (du mėnesiai), ir laikant, kad E. O. yra atlikęs dalį bausmės – 4 mėnesius ir 4 dienas laisvės apribojimo.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė savo šeimos nariui – sugyventinės dukrai, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant ją įvykdyti per 5 mėnesius (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72², 73 straipsniai).
Siekiant apsaugoti nukentėjusiosios nepilnametės teisėtus interesus, E. O. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas bausmės vykdymo laikotarpiu gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios S. G. bei jos įstatyminės atstovės L. G. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios S. G. bei jos įstatyminės atstovės L. G. arčiau nei 100 metrų atstumu (BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 72¹, 73 straipsniai).
2018-09-21 Telšių apylinkės teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018-07-22 nutartimi E. O. skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium (Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėjos 2018-09-21 nutartimi buvo pakeista Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018-07-22 nutartis, nustatant E. O. šiuos įpareigojimus: 1) gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios S. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir jos įstatyminės atstovės L. G., a. k. (duomenys neskelbtini); 2) nesiartinti prie nukentėjusiosios S. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir jos įstatyminės atstovės L. G. arčiau kaip 100 metrų atstumu; 3) nebendrauti ir neiškoti ryšių su nukentėjusiaja S. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir jos įstatymine atstove L. G.; 4) nustatyti, kad būste adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno kaltinamasis, nukentėjusioji nepilnametė S. G. ir jos įstatyminė atstovė L. G., gyventi lieka kaltinamasis E. O.) nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su nukentėjusiosios S. G. apklausos vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini prie bylos.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
E. O. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio; nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.
E. O. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio; nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirti E. O. subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 metams ir 3 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio; nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu E. O. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio; nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, E. O. į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-07-21, 19 val. 27 min. iki 2018-07-23, 14 val. 35 min. (dvi paros) ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2018-07-26 iki 2017-09-26 (du mėnesiai), ir laikyti, kad E. O. yra atlikęs dalį bausmės – laisvės apribojimą 4 (keturis) mėnesius ir 4 (keturias) dienas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72², 73 straipsniais, E. O. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, ją išklausant per 5 (penkių) mėnesių laikotarpį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 72¹, 73 straipsniais, E. O. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą bausmės vykdymo laikotarpiu gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios S. G. ir jos įstatyminės atstovės L. G. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios S. G. ir jos įstatyminės atstovės L. G. arčiau nei 100 (vienas šimtas) metrų atstumu.
Išaiškinti kaltinamajam E. O., kad jam paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios S. G. ir jos įstatyminės atstovės L. G. ir nesiartinti prie jų teismo nustatytu atstumu, iki teismo nustatyto termino pabaigos kaltinamajam draudžiama bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja ir jos įstatymine atstove, lankytis vietose, kuriose būna nukentėjusioji ir jos įstatyminė atstovė.
2018-09-21 Telšių apylinkės teismo nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018-07-22 nutartimi E. O. skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium (Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėjos 2018-09-21 nutartimi buvo pakeista Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018-07-22 nutartis, nustatant E. O. šiuos įpareigojimus: 1) gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios S. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir jos įstatyminės atstovės L. G., a. k. (duomenys neskelbtini); 2) nesiartinti prie nukentėjusiosios S. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir jos įstatyminės atstovės L. G. arčiau kaip 100 metrų atstumu; 3) nebendrauti ir neiškoti ryšių su nukentėjusiaja S. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir jos įstatymine atstove L. G.; 4) nustatyti, kad būste adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno kaltinamasis, nukentėjusioji nepilnametė S. G. ir jos įstatyminė atstovė L. G., gyventi lieka kaltinamasis E. O.) nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su nukentėjusiosios S. G. apklausos vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie bylos.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Išaiškinti, kad asmenys nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Išaiškinti E. O., kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal minėto kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.