- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-26
- Bylos Nr.
- I1-277-505/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01592-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Daina Kukalienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. C.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Daina Kukalienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. C. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (juridinis asmuo Kybartų pataisos namai pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. C. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, priteisti 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1) nurodė, kad jis bausmę atliko Kybartų pataisos namų drausmės grupės kamerose bei bendrabučio tipo patalpose, kuriose trūko gyvenamojo ploto. Pažymėjo, kad šią problemą buvo daug kartų išsakęs pareigūnams, tačiau situacija nepasikeitė. Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė sveikatos sutrikimų, neigiamų išgyvenimų. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus, atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko (b. l. 19–25).
Nurodė, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. rugpjūčio 5 d. atliekant bausmę Kybartų pataisos namuose gyvenamųjų ir kamerų tipo patalpų plotas nebuvo per mažas, išskyrus 21 dieną, kai vienam nuteistajam tenkantis kamerų tipo patalpų plotas buvo nuo 3,30 kv. m. Nors 21 dieną kamerų tipo patalpose pareiškėjui trūko gyvenamojo ploto, šis pažeidimas buvo formalaus pobūdžio, todėl objektyviai negalėjo sukelti skunde nurodomų neigiamų pasekmių. Akcentavo, kad pataisos namai neturi jokių duomenų dėl pareiškėjo moralinių išgyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi būtų buvę patalpų užpildymas. Sveikatos priežiūros skyriaus pažymoje nurodyta, kad pareiškėjui sveikatos sutrikimų, specifiškai būdingų kalint netinkamomis kalinimo sąlygomis, nediagnozuota. Pareiškėjui yra diagnozuotas nepatikslintas asmenybės sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimo. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjui, atsakovės atstovui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą žinoma (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 74 straipsnio 1 dalis). Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 11 d. nutartyje pasiūlyta teise dalyvauti teismo posėdyje ir teikti paaiškinimus (būti išklausytam) (ABTĮ 52 straipsnio 2 dalis) pareiškėjas nepasinaudojo (b. l. 73). Šalių neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 77 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš atsakovės prašo priteisti neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neužtikrinant reglamentuotos ploto normos) jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namų drausmės grupės kamerose bei bendrabučio tipo patalpose laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. rugpjūčio 5 d. (skundo pateikimo teismui dienos), atlyginimą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad atsakovė arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos atsiradimą. Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).
Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo Kybartų pataisos namuose sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmoniško ar žeminančio jo orumą elgesio arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliu – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo padarinių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar padarinių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr. EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą P. prieš Graikiją, pareiškimo Nr. 28524/95).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).
Žemesnės instancijos teismas
Kaip minėta, netinkamas laikymo sąlygas pareiškėjas grindžia ploto trūkumu bendrabučio tipo bei kamerų tipo gyvenamosiose patalpose.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11¹.1 punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, o 11¹.2 punkte numatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui.
Žemesnės instancijos teismas
Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. LVAT 2018 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-756/2018, 2018 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-705-822/2018, 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2210-1062/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-645-552/2018 ir kt.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Marijampolės pataisos namų Kybartų sektorių atvyko 2017 m. gegužės 23 d. (b. l. 62). Iki 2017 m. gegužės 29 d. pareiškėjas buvo laikomas karantino patalpose, tačiau dėl pastarųjų ginčo nagrinėjamu atveju nėra, todėl teismas dėl karantino patalpų nepasisako.
Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 29 d. iki 2017 m. liepos 17 d. (išskyrus nuo 2017 m. birželio 9 d. iki 2017 m. birželio 16 d., kai pareiškėjas buvo išvykęs (b. l. 62) buvo paskirtas į 5 būrio 523 kambarį, kurio plotas 25,35 kv. m, jame gyveno 5–8 asmenys, vienam asmeniui teko nuo 5,07 kv. m iki 3,16 kv. m gyvenamojo ploto (b. l. 27–29).
Laikotarpiais nuo 2017 m. liepos 17 d. iki 2017 m. lapkričio 28 d. ir nuo 2018 m. liepos 19 d. iki 2018 m. liepos 24 d. (išskyrus nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 10 d., kai pareiškėjas bausmę atliko kamerų tipo patalpose) pareiškėjas kalėjo 5 būrio 503 kambaryje, kurio plotas 16,56 kv. m, jame gyveno nuo 3 iki 5 asmenų, vienam asmeniui teko nuo 5,52 kv. m iki 3,31 kv. m gyvenamojo ploto (b. l. 30–38, 41).
Nuo 2018 m. spalio 23 d. iki 2018 m. spalio 26 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 5 būrio 522 kambarį, kurio plotas 36,24 kv. m, jame gyveno 8 asmenys, vienam asmeniui teko 4,53 kv. m gyvenamojo ploto (b. l. 45).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma jam gyvenant bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose.
Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 2 d. drausminę nuobaudą atliko 10 kamerų tipo patalpoje, kurios plotas 16,42 kv. m, joje gyveno 2 asmenys, todėl vienam asmeniui teko 8,21 kv. m gyvenamojo ploto (b. l. 55).
Nuo 2017 m. rugsėjo 2 d. iki 2017 m. rugsėjo 10 d. pareiškėjas drausminę nuobaudą atliko 6 kamerų tipo patalpoje, kurios plotas 11,39 kv. m, joje gyveno 3 asmenys, todėl vienam asmeniui teko 3,79 kv. m gyvenamojo ploto (b. l. 55).
Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 28 d. iki 2018 m. balandžio 26 d. drausminę nuobaudą atliko 5 kamerų tipo patalpoje, kurios plotas 15,40 kv. m, joje gyveno nuo 1 iki 4 asmenų, vienam asmeniui teko nuo 15,40 kv. m iki 3,85 kv. m gyvenamojo ploto (b. l. 55–56).
Nuo 2018 m. balandžio 27 d. iki 2018 m. birželio 5 d. pareiškėjas drausminę nuobaudą atliko 126 kamerų tipo patalpoje, kurios plotas 11,22 kv. m, joje gyveno 2 asmenys, todėl vienam asmeniui teko 5,61 kv. m gyvenamojo ploto (b. l. 39, 55).
Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2018 m. spalio 23 d. (išskyrus laikotarpį nuo 2018 m. liepos 19 d. iki 2018 m. liepos 24 d., kai pareiškėjas bausmę atliko bendrabučio tipo patalpose) drausminę nuobaudą atliko 124 kamerų tipo patalpoje, kurios plotas 10,57 kv. m, joje gyveno nuo 1 iki 2 asmenų, vienam asmeniui teko nuo 10,57 kv. m iki 5,28 kv. m gyvenamojo ploto (b. l. 40, 42–44).
Laikotarpiais nuo 2018 m. spalio 26 d. iki 2019 m. kovo 19 d. ir nuo 2019 m. birželio 27 d. iki 2019 m. rugpjūčio 5 d. (išskyrus nuo 2019 m. liepos 2 d. iki 2019 m. liepos 9 d., nuo 2019 m. liepos 11 d. iki 2019 m. liepos 23 d., kai pareiškėjas buvo išvykęs (b. l. 62) pareiškėjas drausminę nuobaudą atliko 124 kamerų tipo patalpoje, kurios plotas 10,57 kv. m, joje gyveno nuo 2 iki 3 asmenų, vienam asmeniui teko nuo 5,28 kv. m iki 3,52 kv. m gyvenamojo ploto (b. l. 46, 52).
Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 19 d. iki 2019 m. birželio 20 d. (išskyrus nuo 2019 m. gegužės 30 d. iki 2019 m. birželio 11 d., kai pareiškėjas buvo išvykęs (b. l. 62) drausminę nuobaudą atliko 115 kamerų tipo patalpoje, kurios plotas 16,49 kv. m, joje gyveno nuo 1 iki 2 asmenų, vienam asmeniui teko nuo 10,57 kv. m iki 5,28 kv. m gyvenamojo ploto (b. l. 47–50).
Nuo 2019 m. birželio 20 d. iki 2019 m. birželio 27 d. pareiškėjas drausminę nuobaudą atliko 119 kamerų tipo patalpoje, kurios plotas 16,49 kv. m, joje gyveno nuo 2 iki 5 asmenų, todėl vienam asmeniui teko nuo 8,24 kv. m iki 3,29 kv. m gyvenamojo ploto (b. l. 46, 52).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog pareiškėjui laikotarpiais nuo 2019 m. birželio 19 d. iki 2019 m. birželio 20 d. (1 parą), nuo 2019 m. birželio 27 d. iki 2019 m. liepos 1 d. (5 paras), nuo 2019 m. liepos 9 d. iki 2019 m. liepos 10 d. (2 paras), 2019 m. liepos 23 d. iki 2019 m. rugpjūčio 5 d. (14 parų) nebuvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma jam gyvenant kamerų tipo gyvenamosiose patalpose, kadangi pareiškėjui 1 parą trūko nuo 0,3 kv. m ir 21 parą 0,08 kv. m.
Konstatavus gyvenamojo ploto normos pažeidimą, spręstina, kad kameroje buvusių baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas santykinai mažino vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą.
Nors pareiškėjas teigė, kad atsakovės atstovo pateikti į bylą duomenys melagingi, tačiau nepateikė jokių savo argumentus pagrindžiančių duomenų, todėl teismas neturi pagrindo abejoti bylos medžiaga.
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų grindžia sveikatos sutrikimais, neigiamais išgyvenimais.
Teismui pateiktoje pažymoje apie pareiškėjo sveikatą (b. l. 54) duomenų apie pareiškėjo kreipimąsi į sveikatos priežiūros specialistus dėl skunde jo nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų sukeltų pasekmių jo sveikatai nėra. Minėtame dokumente pažymėta, kad pareiškėjui yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Tačiau, įvertinus nustatyto pažeidimo pobūdį, jo trukmę, teismui nekyla abejonių, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiško pobūdžio bylose ne kartą konstatuota, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT administracinę bylą Nr. A143-1966/2008, administracinę bylą Nr. A502-734/2009, administracinę bylą Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871/02).
Atsižvelgus į tai, kad gyvenamojo ploto norma pažeista buvo nežymiai (teko kamerų tipo patalpoje 1 parą 3,30 kv. m ir 21 parą 3,52 kv. m), pats pažeidimas truko neilgai (22 dienas), dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas nesikreipė į Kybartų pataisos namų administraciją ar kitas kompetentingas institucijas, nesant įrodymų, jog dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjas patyrė reikšmingų neturtinių praradimų, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma. Teismo vertinimu, dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 70 Eur, kuri priteistina iš atsakovės pareiškėjui (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), o kita skundo dalis netenkintina kaip nepagrįsta (ABTĮ 56 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas
nusprendžia:
Skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui M. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 70,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Kitos skundo dalies netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.