- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-23
- Bylos Nr.
- 2-536-943/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00033-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidija Tamošiūnienė
- Atsakovas
- Ž. T., P. Č.
- Ieškovas
- Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 99.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų Ž. T. ir P. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. nutarties, kuria nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti civilinėje byloje Nr. 2-648-221/2014 pagal ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ieškinį atsakovams P. Č. ir Ž. T. dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus sprendimo (įsakymo) paimti žemę visuomenės poreikiams teisėtumo, atlyginimo už paimtą žemę dydžio nustatymo, daiktinių teisių, nustatytų į visuomenės poreikiams paimtą žemę, panaikinimo ir atsiskaitymo su žemės bendraturčiais (atsakovais) P. Č. ir Ž. T., trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apygardos teismas nagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-648-221/2014 pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ieškinį, kuriuo buvo prašoma:
1) nustatyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2013 m. sausio 9 d. įsakymas Nr. 1P-(1.3.)-11 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje“ (toliau tekste - Nr. 1P-(1.3.)-11), kuriuo nuspręsta paimti iš bendraturčių P. Č. ir Ž. T. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomus 0,2274 ha ir 0,0195 ha ploto žemės sklypus, yra teisėtas;
2) nustatyti pagal Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2013 m. sausio 9 d. įsakymą Nr. 1P-(1.3.)-11 už visuomenės poreikiams paimtus iš bendraturčių P. Č. ir Ž. T. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomus žemės sklypus bendrą 7 546 Lt dydžio atlyginimo dydį;
3) nustačius, kad Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2013 m. sausio 9 d. įsakymas Nr. 1P-(1.3.)-11 yra teisėtas, leisti Kelių direkcijai sumokėti Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2013 m. sausio 9 d. įsakyme Nr. 1P-(1.3.)-11 nurodytą 7 546 Lt atlyginimą (po 3 773 Lt) už visuomenės poreikiams paimtą žemę į atsakovų sąskaitas, panaikinti daiktines teises, nustatytas į šiuos visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus, leisti įregistruoti šiuos žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti jį naudoti visuomenės poreikiams;
4) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas 2014 m. lapkričio 28 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino iš dalies:
1) nustatė, kad Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2013 m. sausio 9 d. įsakymas Nr. 1P-(1.3.)-11 yra teisėtas;
2) nustatė pagal Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2013 m. sausio 9 d. įsakymą Nr. 1P-(1.3.)-11 už visuomenės poreikiams paimtus iš bendraturčių P. Č. ir Ž. T. bendrosios dalinės nuosavybės teise (po 1/2 dalį) valdomus žemės sklypus bendrą 11 684 Lt dydžio atlyginimo dydį;
3) leido Kelių direkcijai sumokėti nurodytą 11 684 Lt atlyginimą (po 5 842 Lt) už visuomenės poreikiams paimtą žemę į atsakovų sąskaitas, panaikinti daiktines teises, nustatytas į šiuos visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus, leido įregistruoti šiuos žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti jį naudoti visuomenės poreikiams.
Atsiliepimas
Atsakovai P. Č. ir Ž. T. nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir pateikė apeliacinį skundą, kuriuo iš esmės ginčija jiems iš valstybės priteistą už visuomenės poreikiams paimtą žemę nustatytą mokėtiną kompensacijos dydį (11 684 Lt), nurodydami, kad teisingas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą žemę būtų 136 750,39 Lt (114 574 Lt kompensacija už 0,2274 ha ploto žemės sklypą, 9 824 Lt už 0,0195 ha ploto žemės sklypą, 8 228 Lt kompensacija už juodžemio išvežimą, 4 124,39 Lt kompensacija, susijusi su atsakovų patirtais nuostoliais keičiant visuomenės poreikiams paimtos žemės paskirtį).
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas 2014 m. gruodžio 30 d. nutartimi nustatė atsakovams terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, t. y. nurodyti teikiamo apeliacinio skundo sumą bei sumokėti žyminį mokestį.
Atsiliepimas
Atsakovai teismo nustatytu terminu nurodė, kad ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimu jiems priteistą kompensacijos dydį – 11 684 Lt, todėl nuo jos ir sumoka žyminį mokestį – 102 Eur (352 Lt).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2015 m. sausio 12 d. nutartimi pakartotinai nustatė atsakovams terminą teikiamo apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – nurodyti tikslią teikiamo apeliacinio skundo sumą ir nuo jos sumokėti žyminį mokestį.
Teismas sprendė, jog šiuo atveju atsakovai aiškiai nenurodė, kokia dydžio kompensaciją jie prašo priteisti už visuomenės poreikiams paimamą žemę, todėl pakartotinai nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atsakovai P. Č. ir Ž. T. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartį ir išspręsti žyminio mokesčio mokėjimo klausimą iš esmės – atidėti likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimą iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo.
Atskiruoju skundu teigiama, jog apeliaciniu skundu nesutinkama su iš valstybės jiems priteista kompensacijos suma, tačiau ją nustatyti privalo teismas nagrinėdamas bylą, o ne atsakovai reikšdami apeliacinį skundą, todėl teikdami apeliacinį skundą jie neturi galimybių įvertinti realią ir protingą jiems priteistinos kompensacijos sumą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantams nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.).
Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus, CPK griežtai ir aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti minėtą savo teisę. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio procesinio dokumento pateikimas. Apeliaciniam skundui, kaip ir kitiems procesiniams dokumentams, keliami tam tikri turinio ir formos reikalavimai. CPK 111 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kas turi būti kiekviename procesiniame dokumente, CPK 306 straipsnis reglamentuoja, kas be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta apeliaciniame skunde. Jeigu apeliacinis skundas neatitinka įstatymu jam keliamų reikalavimų, teismas nustato pareiškėjui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 316 str.).
Žyminio mokesčio sumokėjimas taip pat yra viena iš civilinės bylos iškėlimo ar apeliacinio skundo priėmimo teisme sąlygų. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas ieškinys ar apeliacinis skundas apmokamas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, kuris turi būti sumokamas prieš atliekant tam tikrus procesinius veiksmus (paduodant ieškinį, apeliacinį skundą ir pan.). Priešingu atveju, apeliacinis skundas nėra priimamas ir pareikalaujama, kad šis trūkumas būtų ištaisytas.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad apeliantai nenurodė apeliaciniu skundu ginčijamos sumos bei nesumokėjo nuo jos mokėtino žyminio mokesčio. Apeliantai savo ruožtu teigia, jog jie ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimu jiems priteistą kompensacijos iš valstybės dydį, nuo jo ir sumokėjo žyminį mokestį, o likusi ginčo suma, t. y. jiems priteistina kompensacija, bus žinoma tik bylą išnagrinėjus apeliacinės instancijos teisme, todėl likos žyminio mokesčio dalies mokėjimą prašoma atidėti.
CPK 306 straipsnio, nustatančio apeliacinio skundo turinio reikalavimus 1 dalies 3 punktas numato, kad apeliaciniame skunde be kitų aplinkybių turi būti nurodyta ginčijama suma, kai ginčas yra turtinis. Nurodyti ieškinio sumą (nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo sumą) yra įsakmaus pobūdžio reikalavimas, keliamas procesinio dokumento turiniui, remiantis kuriuo nustatoma mokėtino žyminio mokesčio suma, apsprendžiamas bylos teismingumas. Tais atvejais, kai iš ieškinio (apeliacinio skundo) turinio aišku, kokio dydžio turtinio pobūdžio reikalavimas yra reiškiamas, atskiras ieškinio (apeliacinio skundo) sumos neįvardijimas nėra kliūtis priimti ieškinį (apeliacinį skundą), ir ieškinio trūkumų šalinimo institutas netaikomas. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo apeliantus nurodyti teikiamo apeliacinio skundo ginčo sumą, kadangi iš apeliantų pateikto skundo argumentų ir reiškiamų reikalavimų matyti, jog šiuo atveju reiškiamo apeliacinio skundo ginčo suma yra 136 750,39 Lt (t. 4, b. l. 108-111). Iš skundo turinio matyti, kad apeliantai ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytą jiems iš valstybės priteistiną kompensacijos, mokėtinos už valstybės poreikiams paimamą žemę, dydį, kartu teigia, jog protingas ir teisėtas kompensacijos dydis nustatytinas atsižvelgiant į teismo eksperto pateiktus skaičiavimus, įvertinus ir apeliantų investuotas lėšas į sklypų pagerinimą. Apeliacinio skundo reikalavimu apeliantai prašo priteisti jiems teisingą atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą žemę, kuris sudarytų 136 750,39 Lt (114 574 Lt kompensacija už 0,2274 ha ploto žemės sklypą, 9 824 Lt už 0,0195 ha ploto žemės sklypą, 8 228 Lt kompensacija už juodžemio išvežimą, 4 124,39 Lt kompensacija, susijusi su atsakovų patirtais nuostoliais keičiant visuomenės poreikiams paimtos žemės paskirtį). Aptartos aplinkybės patvirtina, jog teikiamu apeliaciniu skundu konkrečiai įvardyta ginčo suma, nuo kurios apeliantai pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai įpareigoti sumokėti žyminį mokestį. Atskiruoju skundu apeliantai siekia įrodyti, jog jie ginčija tik teismo sprendimu jiems priteistą kompensacijos dydį – 11 684 Lt, todėl nuo šios sumos jie privalo mokėti žyminį mokestį, o likusios dalies žyminis mokestis bus mokamas tik paaiškėjus jiems priteistinos kompensacijos dydį. CPK 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinio pareiškimo metu ieškinio sumą nustatyti sunku, žyminio mokesčio dydį preliminariai rašytinio proceso tvarka nustato teismas, o paskui papildomai sumokamas žyminis mokestis pagal ieškinio sumą, kurią nustato teismas. Dėl to tais atvejais, kai ieškovas nurodo, kad negali tiksliai įkainoti savo ieškinio, teismas, remdamasis ieškinyje pateikiamais duomenimis, turėtų preliminariai nustatyti ieškinio sumą, kuri būtų reikšminga apskaičiuojant žyminio mokesčio dydį (CPK 86 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisėjų kolegijos manymu šiuo atveju numatyta galimybe vėliau, t. y. išnagrinėjus ginčą, mokėti žyminį mokestį, apeliantai negali pasinaudoti, kadangi teikiamu apeliaciniu skundu yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kokių teisinių padarinių yra siekiama apeliacinius skundu, t. y. gauti iš valstybės ne 11 684 Lt, o 136 750,39 Lt dydžio kompensaciją už visuomenės poreikiams paimamą žemę. Todėl apeliantai, siekdami jog jų teikiamas apeliacinis skundas būtų priimtas ir vertinamas apeliacinės instancijos teisme, turi nuo apeliaciniu skundu ginčijamos sumos – 136 750,39 Lt sumokėti žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismui teikiamu atskiruoju skundu, kuriuo ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, reiškiamas ir prašymas atidėti likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimą. Apeliacinės instancijos teismas šį prašymą vertina kaip alternatyvųjį reikalavimą, reiškiamą apeliacinės instancijos teismui, vertintiną netenkinus prašymo panaikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį. CPK 84 straipsnis, reglamentuojantis žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimą, nustato, kad prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas, prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu bei tai, kiek tokia padėtis tęsis, o pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius prašymo pagrįstumą, tai yra reikalingumą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, tenka prašančiam asmeniui (CPK 178 str.). Kai asmens turtinė būklė apeliacinio skundo padavimo metu yra komplikuota, tačiau yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė būklė gali iš esmės pagerėti (pvz., per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą), dalies žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-425/2011).
Šiuo atveju apeliantų prašymas atidėti likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimą grindžiamas tik aplinkybe, jog šiuo metu įvertinti apeliacinio skundu ginčijamos sumos nėra galimybių, kurią apeliacinės instancijos teismas vertino nepagrįsta. Kitų aplinkybių ar priežasčių dėl ko apeliantų prašymas turėtų būti tenkinamas nenurodyta, įrodymų, kurie pagrįstų žyminio mokesčio mokėjimo būtinumą nepateikta, todėl apeliacinės instancijos teismas pareiškėjų prašymo netenkina, kartu pabrėžiant, jog tai neužkerta kelio pirmosios instancijos teismui, kuris vertina apeliacinio skundo priėmimo klausimą (CPK 315 str. 1 d.), teikti įstatymo reikalavimus atitinkantį ir įrodymais pagrįstą prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą ar atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 3 d.; 84 str.).
Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, apeliacinis teismas konstatuoja, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti atskirajame skunde išdėstytas argumentais nėra pagrindo, tačiau įvertinus nustatytas ir nutartyje aptartas aplinkybes, susijusias su apeliaciniu skundu ginčijamos sumos nustatymu, tikslintini apeliantams ginčijama nutartimi nustatyti įpareigojimai, nurodant jog per keturiolika dienų nuo šios nutarties gavimo jie turi teisę sumokėti nuo ginčo sumos – 39 606 Eur (136 750,39 Lt) žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus arba pateikti pirmosios instancijos teismui įstatymo reikalavimus atitinkantį ir įrodymais pagrįstą prašymą dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo ar atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 3 d.; 84 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti apeliantams: Ž. T., gyvenančiam (duomenys neskelbtini) ir P. Č., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), naują keturiolikos kalendorinių dienų terminą sumokėti nuo ginčo sumos – 39 606 Eur (136 750,39 Lt) žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus arba pateikti pirmosios instancijos teismui įstatymo reikalavimus atitinkantį ir įrodymais pagrįstą prašymą dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo ar atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, terminą pradedant skaičiuoti nuo šios nutarties gavimo dienos.