Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės, Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalį ir nubaustas areštu 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. G. nustatyta bausmė – areštas 30 (trisdešimt) parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta 30 (trisdešimt) parų arešto bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. nuosprendžiu paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams ir 30 (trisdešimt) dienų.

Civilinio ieškovo UAB „A“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš A. G. 155,80 Eur turtinės žalos atlyginimo civilini ieškovo naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. G. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo bei kvalifikacijos neginčija, prašo neskirti realios laisvės atėmimo bausmės arba skirti kuo mažesnę bausmę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

8. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą teismas taip pat atsižvelgia į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė.

9. Skirdamas bausmę, teismas turi laikytis BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų ir vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nustatytais BK 41, 54, 61 straipsniuose. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

10. Patikrinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį pagal nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jam paskirtoji bausmė ar subendrinta bausmė nėra per griežta, o pirmosios instancijos teismas įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. G. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis tiesiogine tyčia padarė baigtą baudžiamąjį nusižengimą, į tai, kad nėra nustatyta A. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių (išreikštą gailėjimąsi dėl veikos padarymo teismas vertino formaliu). Taip pat teismas įvertino A. G. charakterizuojančius duomenis (teistas, nuolatos daro nusikalstamas veikas nuosavybei, baustas administracine tvarka, dirba). Įvertinęs šių duomenų visumą, pirmosios instancijos teismas A. G. skyrė griežčiausią BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje įtvirtintą bausmės rūšį – areštą.

11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad yra ir A. G. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nustatyta, kad pirmą kartą A. G. buvo teisiamas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu. Iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo jis iš viso buvo teistas 14 kartų. Nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, A. G. padarė 2024 m. gruodžio 5 d. Recidyvistu A. G. buvo pripažintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. nuosprendžiu, t. y. jau po šios nusikalstamos veikos padarymo. Atsižvelgiant į nurodytą, pagrindo pripažinti jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės nebuvo, todėl ji iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalinama, tačiau nustačius, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis turėjo neišnykusį teistumą, spręstina, kad atsakomybę sunkinančios aplinkybės pašalinimas paskirtos bausmės rūšies ir dydžio nekeičia.

12. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. G. iki skundžiamo nuosprendžio buvo teistas keturiolika kartų, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (dauguma nusikalstamų veikų numatytos BK 178, 180 straipsniuose). Jam ne kartą buvo skiriamos laisvės atėmimo bausmės, taip pat arešto, laisvės apribojimo bausmės (1 t., b. l. 92-101). Be to, nuteistasis buvo baustas administracine tvarka. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo už 5 metus matyti, kad A. G. ne kartą baustas administracine tvarka už smulkias vagystes, o šie administraciniai nusižengimai savo pobūdžiu yra iš esmės analogiški, t. y. iš neužrakintų transporto priemonių paima ten esančius daiktus (1 t., b. l. 165–172). Byloje informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad tokiu pačiu principu A. G. veikė ir darydamas nusikalstamas veikas (veikos, padarytos iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo).

13. Pagal teismų praktiką, įvertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą bei parinkdamas bausmės dydį, teismas turi kreipti ypatingą dėmesį į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikaltimo padarymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-661/2012). Nagrinėjamas baudžiamasis nusižengimas buvo padarytas ne atsitiktinai. Apeliantui būdingas nusikalstamas gyvenimo būdas, o pirmesniais nuosprendžiais A. G. paskirtos bausmės – tiek švelnesnės (areštas, laisvės apribojimas), tiek ir griežtesnės (laisvės atėmimas) teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, jis ir toliau darė nusikaltimus, savo gyvenimo būdo nekeitė, priešingai – toliau veikė savanaudiškais tikslais.

14. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, A. G. paskirdamas arešto bausmę už įvykdytą nusikalstamą veiką, BK nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė. Ši bausmė adekvati tiek nuteistojo asmenybei, tiek padarytai nusikalstamai veikai ir tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra per griežta. Švelnesnės bausmės, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje (laisvės apribojimas, bauda arba viešieji darbai), nagrinėjamu atveju, yra nepakankamos daryti teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui ir neužtikrintų bausmės tikslų: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikaltusį asmenį; atimti ar apriboti asmeniui daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skundžiamu nuosprendžiu A. G. paskirta arešto bausmė pagrįstai buvo subendrinta vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis (visiško sudėjimo būdu) su ankstesniu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas šešiems mėnesiams ir trisdešimt dienų.

15. Švelninti paskirtą bausmę už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą ar subendrintą bausmę, ar vertinti, kad bausmės tikslai nuteistajam galėtų būti pasiekti švelnesnėmis bausmėmis, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo. Be to, nuteistasis apeliaciniame skunde nenurodo jokių naujų ar išimtinai ypatingų aplinkybių, kurių apylinkės teismas nebūtų įvertinęs ir kurių pagrindu nuteistajam paskirta bausmė ar jos realizavimo forma turėtų būti švelninama.

16. Apeliantas pabrėžia, kad sutiko atlyginti turtinę žalą civiliniam ieškovui ir tik dirbdamas galės tai padaryti. Kai nusikalstama veika nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui yra padaroma turtinė ir (ar) neturtinė žala, šios žalos atlyginimas yra natūralus iš nusikalstamos veikos padarymo kylantis įsipareigojimas kaltininkui. Teisėjų kolegija vertina teigiamai tai, kad nuteistasis dirba, kad nori atlyginti turtinę žalą UAB „A“, tačiau remiantis šia aplinkybe A. G. švelninti bausmės nėra jokio pagrindo.

17. Teisėjų kolegija nesprendžia dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos rūšies – apeliacinis skundas nagrinėjamas dėl paskirtos bausmės. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad 2020 m. liepos 1 d. BK 50 straipsnio 3 dalis neteko galios ir teismai paprastai nesprendžia klausimo dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos. Šią normą panaikinęs 2019 m. birželio 27 d. įstatymas grįžtamosios galios neturi, jei vadovaujantis aktualia Baudžiamojo kodekso redakcija, nuteistojo padėtis būtų pabloginta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-201-788/2021). Tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios BK 50 straipsnio 3 dalies taikymas galimas, jei būtų nustatyta, kad anksčiau galiojusi įstatymo redakcija nuteistajam yra palankesnė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-689/2021).

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo išieškojimo

18. Vilniaus apygardos teisme 2025 m. spalio 13 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2025-11236 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų 87.50 Eur išieškojimo. Prie šios pažymos pridėtas gynėjos advokatės Aušros Saulėnienės 2025 m. spalio 11 d. prašymas Nr. ATP-2025-43290 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo (prireikus antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ši byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėta pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas.

19. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, Nr. 2A-2-458/2021), taip pat koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-338/2014, Nr. 2K-46-895/2015).

20. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą, į nuteistojo gynėjo dalyvavimo baudžiamajame procese būtinumą pagrindžiančių pagrindų egzistavimą, taigi, į aplinkybę, kad be gynėjo pagalbos nuteistojo teisės nebūtų tinkamai apgintos, į nuteistojo turtinę padėtį, į jam paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę ir tai, kad jis šiuo metu yra kalėjime, daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo priteisti prašomų proceso išlaidų už nuteistajam A. G. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju prašomų išieškoti išlaidų teikiant antrinę teisinę pagalbą nuteistajam A. G. pripažinimas procesinėmis ir jų atlyginimo priteisimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su valstybės pareiga garantuoti teisę į gynybą asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti A. G. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, kad jis nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, padarė būdamas recidyvistu.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 87.50 Eur iš nuteistojo A. G. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.