Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) r., Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „D.“ (duomenys neskelbtini), vykdė individualią veiklą, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2023 m. birželio 10 d., apie 21.33 val., Vilniuje, Vakariniame aplinkkelyje, vairavo automobilį „Toyota Prius“ (v. n. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas 2,49 promilių girtumas. Tokiu būdu A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji A. K. apklausiama teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai bei parodė, kad 2023 m. birželio 10 d. buvo namuose. Birželio 9 d. išvakarėse vartojo alkoholinius gėrimus. Visą naktį beveik nemiegojo. Neprisimena ar kitą dieną vartojo alkoholį, tačiau pamena, jog išgėrė raminamųjų vaistų. Tuo metu buvo kilusios problemos versle. Taip pat laukė gydytojo atsakymo dėl tyrimų, nes jai įtarė kasos auglį. Labai blogai jautėsi. Taip at tuo metu prižiūrėjo šunį. Šuo pabėgo iš voljero. Ji pradėjo šunį gaudyti. Šuo nubėgo Vakarinio aplinkkelio link. Tada nesugalvojo kito būdo, kaip šunį pagauti ir sėdo į automobilį, kad pasivyti šunį. Tuo metu galvojo tik apie tai, kaip pagauti šunį. Šunį pagavo, bet važiuodama namo ne ten nusuko ir išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. Jai ten stovint atvažiavo policijos pareigūnai ir patikrino jai blaivumą. Įvykį prisimena miglotai. Vairavo sutuoktinio A. K. automobilį. Automobilį pasiėmė nepasiklausus. Santuokoje su vyru yra (duomenys neskelbtini) metų. Automobilis pirktas prieš trejus metus, 2021 metais. Jos su vytu turtas yra bendras. Automobilis pirktas bendromis lėšomis. Mano, kad automobilis vyro, nes registruotas vyro vardu. Šiuo metu jų šeimoje iš viso registruoti 5 automobiliai. Ji turi automobilį, kuris registruotas jos vardu, bet įvykio metu nieko negalvojo, pasiėmė artimiausius automobilio raktelius ir nuvažiavo gaudyti šunį.

Dėl šio įvykio labai gailisi. Supranta, kad pasielgė labai blogai ir jai dėl to labai gėda prieš šeimos narius ir draugus. Jai labai gaila, kad sūnus turėjo grįžti į Lietuvą, kad galėtų jai padėti ir ją palaikyti. Supranta, kad padarė problemų ne tik sau, bet ir visiems artimiesiems. Padarė išvadas. Imasi priemonių, kad taip daugiau neįvyktų. Gydėsi priklausomybių centre. Iki įvykio dirbo (duomenys neskelbtini). Dabar planuoja grįžti į ankstesnį verslą (duomenys neskelbtini) srityje, kur nereikėtų vairuoti automobilio.

Mano, jog tikrai turėjo problemų su alkoholio vartojimu. Jeigu žinotų, kad yra tokie reabilitacijos centrai, būtų anksčiau ten nuvykusi. Šiuo metu alkoholio nevartoja. Lanko anoniminių alkoholikų susirinkimus nuo to laiko, kai išėjo iš reabilitacijos centro.

Kaltinamoji savo kaltę dėl jai pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamoji davė parodymus, todėl proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriami ir skelbiami, buvo išvardinti (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Suinteresuotas asmuo A. K. apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, kad automobilis, kuriuo važiavo kaltinamoji registruotas jo vardu. Tačiau šiam automobiliui išduotas leidimas vykdyti (duomenys neskelbtini) veiklą kaltinamosios vardu. Šeimoje registruoti 5 automobiliai. Trys automobiliai registruoti jo vardu, o du automobiliai kaltinamosios vardu. Šeimoje yra keturi asmenys. Visi turi vairuotojo pažymėjimus. Keturi automobiliai yra „Toyota Prius“, tinkami pavėžėjimo veiklai. Trečius metus jis dirba (duomenys neskelbtini). Savo veiklai naudoja džipą ir du „Toyota Prius“ automobilius. Pirkti automobiliai yra bendras šeimos turtas. Pinigų šeimoje nėra padalinę.

Liudytoja B. A. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. birželio 10 d. ji dirbo kartu su vyr. patruliu E. T.. Gavo pranešimą, kad link prekybos centro „Big“ važiuoja automobilis „Toyota Prius“, kurį vairuoja neblaivi vairuotoja. Nuvažiavo link įvykio vietos ir Vakariniame aplinkkelyje pamatė stovintį minėtą automobilį, kuris buvo sustojęs eismui priešinga kryptimi. Prie automobilio stovėjo vyras. Priėjus priėjo jo, jis paaiškino, kad važiuodamas pamatė lėtėjimo juostoje stovintį automobilį. Nuėjo pasiteirauti vairuotojos, kas nutiko, ir ji jam paaiškino, kad ne ten nusuko. Tada jis pamatė, kad automobilio vairuotoja yra neblaivi, tačiau nematė jos vairuojančios. Kai jis prie automobilio sustojo, automobilis jau stovėjo. Tada ji nuėjo iki minėto automobilio, kuriame sėdėjo neblaivi vairuotoja. Pasiklausė, kas nutiko, o vairuotojai papasakojo, kad ji važiuodama namo nusuko ne ten ir taip išvažiavo į Vakarinio aplinkkelio priešingą juostą. Vairuotoja pasakė, kad neseniai vartojo alkoholinius gėrimus. Automobilio vairuotoja buvo akivaizdžiai neblaivi, sklido stiprus alkoholio kvapas, jos kalba buvo nerišli, nekoordinuoti judesiai. Paprašė vairuotojos, kad pasitikrintų blaivumą alkotesteriu, tačiau iš pradžių ji atsisakė, o vėliau sutiko pasitikrinti blaivumą. Vairuotoja įpūtė daugiau nei 1,5 promilės abiem pūtimais. Kolega matė, kad automobilio salone gulėjo alaus skardinės (alkoholinio), tačiau jos visos buvo nepradarytos. Automobilyje buvo šuo, kurį atvyko pasiimti vairuotojos dukra (b. l. 16-17).

Liudytojas D. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. birželio 10 d. dieną, maždaug apie 21.24 val., jis važiavo savo automobiliu „Ford“ Ukmergės gatve. Važiavo antra juosta. Važiuodamas pamatė pirmoje juostoje važiuojantį automobilį „Toyota Prius“. Jis jau beveik lenkė minimą automobilį, kai automobilis kelyje pradėjo važiuoti į jo juostą, todėl pasignalizavo, o automobilis pasitraukė į savo kelio juostą. Pravažiuodamas matė, kad automobilį vairavo maždaug apie (duomenys neskelbtini) metų moteris. Moters veido bruožų neįsidėmėjo. Aplenkęs minėtą automobilį pasižiūrėjo į galinį veidrodėlį ir pamatė, kad minėtas automobilis mėtėsi po kelią, vienu metu važiavo per eismo juostas skiriančią juostą. Nusprendė, kad jam atrodo įtartinai toks automobilio vairavimas, todėl paskambino 112 ir pranešė apie galimai neblaivią vairuotoją (b. l. 24-26).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad įvykis įregistruotas 2023 m. birželio 10 d. 21.26 val. Pravažiuojantis asmuo nurodė, kad link „Big“ važiuoja automobilis „Toyota“ (v. n. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, kurio vairuotoja galimai neblaivi, pavojingai manevruoja (b. l. 4).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus vyriausiosios patrulės B. A. 2023 m. birželio 10 d. tarnybiniame pranešime dėl neblaivaus vairuotojo nurodyta, kad šių metų birželio 10 d. apie 21.33 val. dirbant kartu su vyr. patruliu E. T., gavo pranešimą, kad Vilniuje, Ukmergės g., link „Big“ važiuoja automobilis „Toyota Prius“ (v. n. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, kurio vairuotoja galimai neblaivi, pavojingai manevruoja. Pranešė pravažiuojantis. Vilniuje, Vakariniame aplinkkelyje buvo sustojęs automobilis „Toyota Prius“ (v. n. (duomenys neskelbtini) eismui priešinga kryptimi. Prie automobilio stovėjo A. H., kuris paaiškino, kad važiuodamas tiesiai, gatve Vilniuje, Vakariniu aplinkkeliu, lėtėjimo juostoje, įsukime į Pavilnionių gatvę, stovėjo automobilis, kuriame sėdėjo galimai neblaivi vairuotoja. Anot jo, ji jam paaiškino, kad nusuko ne ten. A. H. pačio vairavimo fakto nematė, sustojo tik sužinoti kas nutiko (susisiekti su pranešėju mobiliojo ryšio priemone, kuris galėjo matyti ir patvirtinti patį vairavimo faktą, nepavyko). Priėjus, prie automobilio, kuriame sėdėjo galimai neblaivi A. K. ir paklausus, kaip ji atsidūrė Vakariniame aplinkkelyje, priešingoje eismo kryptyje, pilietė paaiškino, kad važiavo namo adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nusuko į Vakarinį aplinkkelį ir atsidūrė priešingos krypties eismo juostoje. Daugiau nieko negalėjo paaiškinti. Pasiteiravus prieš kiek laiko ji vartojo alkoholį, pilietė atsakė, kad vartojo ką tik, tačiau vėliau nurodė, kad alkoholį vartojo vairuodama automobilį. Bendraujant su piliete, iš jos burnos sklido alkoholio kvapas, jos judesiai buvo nekoordinuoti, nerišli kalba. A. K. buvo paaiškinta ir pasakyta, jog turi būti patikrintas jos blaivumas, tačiau pilietė iš pradžių atsisakė pasitikrinti blaivumą. Jai atsisakius, buvo paaiškinta, kad atsisakant pasitikrinti blaivumą alkoholio kieko matuokliu, grės baudžiamoji atsakomybė. Po šio įspėjimo, A. K. ilgai ir vangiai bandė pūsti į alkotesterį, tačiau A. K. pirmo pūtimo metu buvo nustatytas 2,92 promilių girtumas, o antro pūtimo metu – nustatytas 2,49 promilių girtumas. Automobilyje buvo alkoholiniai gėrimai, tačiau skardinės (alus) buvo neatidarytas, nesuvartotas (b. l. 11).

Iš neblaivumo nustatymo 2023 m. birželio 10 d. akto, alkotesterio kvitų ir alkotesterio patikros sertifikato Nr. 1886834 matyti, kad A. K. 2023 m. birželio 10 d. 21.55 val. nustatytas 2,92 promilių girtumas, o 2023 m. virželio 10 d. 22.25 val. – 2,49 promilių girtumas. Alkotesteris patikros metu buvo metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti. Taip pat nustatyti šie neblaivumo požymiai – iš burnos sklindančio alkoholio kvapas, nerišli kalba bei nekoordinuoti judesiai. Įvertinus kaltinamosios bendrą būklę nustatyta, kad ji negali eiti tiesia linija bei stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą. Kaltinamoji nurodė, kad alkoholį vartojo važiuodama. Su alkotesterio rodmenimis sutiko, tačiau nurodė, kad galbūt tai klaida (b. l. 27-30).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros 2023 m. birželio 10 d. protokolo su fotolentele bei 2023 m. birželio 10 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad apžiūrėtas automobilis „Toyota Prius“ (v. n. (duomenys neskelbtini) Fotolentelėje esančiose nuotraukose užfiksuotas automobilis iš visų pusių bei jo vidus. Nuotraukoje Nr. 5 užfiksuota, kad automobilio priekyje, keleivio vietoje ant grindų guli alaus skardinės. Įtarus, jog minėtą automobilį vairavo neblaivus asmuo, minėtas automobilis išvežtas į aikštelę, esančią Vilniuje, Minsko pl. 21 (b. l. 31-38).

Iš „Body“ kameromis darytų vaizdo įrašų ir jų 2023 m. birželio 28 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti du vaizdo įrašai padaryti pareigūno kūno kamera:

1. vaizdo įrašas pavadinimu „20230610-21 3600“, kurio trukmė 30 min. Vaizdo įraše užfiksuotas važiuojamosios dalies juostos pakraštyje, prie kelkraščio, stovintis priešais eismą automobilis „Toyota“ (v. n. (duomenys neskelbtini) jame yra šuo – vokiečių aviganis. Šalia automobilio stovi vyras (A. H.) ir kaltinamoji. Užfiksuota, kaip A. H. pasakoja, kad važiuodamas pro šalį pamatė sustojusį automobilį, važiuojamosios juostos pakraštyje, todėl sustojo norėdamas padėti moteriai. Jis nematė, kaip moteris vairavo. Užfiksuota, kad pareigūnams paklausus ar ji vartojo alkoholį, ji atsakė, kad nevartojo. Kaltinamoji pasakė, kad automobilis registruotas vyro vardu. Policijos pareigūnams paklausus, kur kaltinamoji norėjo važiuoti, ji neatsakė. Užfiksuota, kaip pareigūnai bandė patikrinti kaltinamosios girtumą, tačiau nesėkmingai (ji vis neįpūsdavo). Kaltinamoji nurodė, kad išvažiavo prieš eismą netyčia važiuodama namo. Užfiksuota, kaip kaltinamoji kažkam skambina ir prašo pareigūnų su tuo asmeniu pakalbėti. Telefonu vyras prašo, kad policijos pareigūnai įkalbėtų ją pasitikrinti blaivumą, policijos pareigūnai pasakė, kad ji nenori, „išsidirbinėja“ pūsdama ir kad vyras pats su ja pakalbėtų. Kaltinamoji galiausiai sutiko tikrintis blaivumą. Po ilgų bandymų pavyko patikrinti blaivumą, alkotesteris parodo 2,92 promiles. Užfiksuota, kaip pareigūnas klausia kaltinamosios kada ji vartojo alkoholį, o ji atsakė: „ką tik“, kai šuo pabėgo;

2. vaizdo įrašas pavadinimu „20230610-22 0601“, kurio trukmė 19 min. 34 s. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip kaltinamosios dukra su draugu atvažiavo pasiimti šuns iš jos automobilio. Užfiksuota, kaip kaltinamoji klausia policijos pareigūnų, ar galima kaip nors susitarti. Policijos pareigūnai tikrina moters blaivumą antrą kartą, bet vėl sunkiai sekasi tai padaryti, kaltinamoji blaškosi. Kaltinamoji prašo policijos pareigūnų pagalbos. Prašo, kad ją paleistų. Dukra ramina mamą, kad darytų, tai ką sako pareigūnai, įpūstų į alkotesterį ir neprašytų jokios pagalbos, kad neblogintų situacijos. Kaltinamajai pavyksta įpūsti, alkotesteris parodė 2,49 promiles (b. l. 45-47).

Iš valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ 2023 m. birželio 12 d. išrašo apie registruotą kelių transporto priemonę matyti, jog automobilio „Toyota Prius“ (v. n. (duomenys neskelbtini) valdytoju-savininku registruotas A. K. (b. l. 39);

Iš viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Emprekis“ išrašo matyti, kad 2023 m. birželio mėnesį automobilio „Toyota Prius“ (pasirinkti 2009 m.) vidutinė vertė Lietuvoje su PVM buvo 7 040 Eur (b. l. 40).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, išnagrinėjęs bei įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamoji A. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdama KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Prius“ (v. n. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi (nustatytas mažiausias – 2,49 promilių neblaivumas).

Kaltinamoji A. K. apklausiama tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamasis pripažino, jog iš vakaro prieš įvykį vartojo alkoholį su draugais. Nurodė, jog birželio 9 d. vartojo alkoholinius gėrimus ir visą naktį beveik nemiegojo. Nors nepamena, ar įvykio dieną vartojo alkoholį, tačiau išgėrė raminamųjų vaistų. Prižiūrėjo šunį, kuris pabėgo iš voljero ir norėdama jį pasivyti sėdo į automobilį ir nuvažiavo iš paskos. Grįždama namo įsuko ne į tą kelią ir įvažiavo į priešpriešą, bet sustojo. Pripažino, jog apie nieką negalvojo ir paėmė arčiausiai gulinčius automobilio raktelius. Pripažino, jog turėjo problemų su alkoholio vartojimu.

Kaltinimo aplinkybę, jog būtent A. K. vairavo automobilį patvirtina pačios kaltinamosios tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai. Šią aplinkybę patvirtina ir BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuoti duomenys bei liudytojo D. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (jis važiavo savo automobiliu, pamatė pavojingai manevruojantį automobilį, pravažiuodamas pamatė, jog minėtą automobilį vairavo apie (duomenys neskelbtini) m. moteris. Liudytojas paskambinęs bendrajam pagalbos centrui pranešė tikslius automobilio duomenis), pareigūnės B. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei jos 2023 m. birželio 10 d. tarnybinis pranešimas, pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą, kūno kameromis padaryti vaizdo įrašai bei jų 2023 m. birželio 28 d. apžiūros protokolas. Iš vaizdo įrašų matyti, jog atvykus prie kaltinamosios stovėjusio automobilio buvo užfiksuoti tik du asmenys, t. y. vyras, kuris pamatęs kaltinamosios stovėjusį automobilį, nusprendė jai padėti ir pati kaltinamoji. Nors A. H. (asmuo pamatęs kaltinamosios stovintį automobilį ir nusprendęs jai padėti) nurodė, jog nematė, kaip kaltinamoji vairavo, tačiau nėra ir duomenų, jog automobilyje be jos būtų kiti asmenys. Be to vaizdo įraše pavadinimu „20230610-21 3600“ užfiksuota, kaip kaltinamoji pareigūnams paaiškino, jog važiuodama namo netyčia išvažiavo į priešpriešinį eismą. Taigi, įvertinus šiuos įrodymus, darytina išvada, kad automobilį vairavo būtent kaltinamoji.

Tai, kad automobilį kaltinamoji vairavo neblaivi, be jos parodymų patvirtina alkotesterio rodmenys, neblaivumo nustatymo aktas, pirmiau minėtas pareigūnės tarnybinis pranešimas, pareigūnų kūno kamera daryti vaizdo įrašai. Alkotesterio kvituose ir pirmiau aptartuose vaizdo įrašuose vaizdo įrašuose užfiksuota, jog pirmo pūtimo metu kaltinamajai nustatytas 2,92 promilių girtumas, o antro patikrinimo metu jai nustatytas 2,49 promilių neblaivumas. Šie duomenys (etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore) užfiksuoti taip pat ir 2023 m. birželio 10 d. neblaivumo nustatymo akte. Kaltinamoji sutiko su alkotesterio rodmenimis. Neblaivumo faktą taip pat įrodo ir įvykio vietoje nustatyti kaltinamosios A. K. neblaivumo požymiai (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba ir nekoordinuoti judesiai), o įvertinus jos būklę nustatyta, jog kaltinamoji negalėjo eiti tiesia linija bei stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą.

Apibendrinus konstatuotina, kad išdėstytų įrodymų visuma patvirtina tiek faktą, kad kaltinamoji A. K. vairavo kaltinime nurodytą automobilį, vairavo jį neblaivi ir jai abiejų tikrinimo su alkotesteriu metu nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu, todėl jai vadovaujasi.

Iš teisme duotų kaltinamosios paaiškinimų ir nustatytų faktinių aplinkybių darytina išvada, kad A. K. suvokė, kad vairavo automobilį būdama neblaivi bei to norėjo, t. y. ji veikė tiesiogine tyčia.

Taigi, nustatytų nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamoji A. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Teisme gautas kaltinamosios sūnaus D. K. prašymas perduoti A. K. jo atsakomybei be užstato.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negalimas.

Teismas, spręsdamas dėl laidavimo instituto taikymo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Tokią išvadą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, tai, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-305/2011, 2K-312/2011).‏‏‎

Teismas nustatė vieną kaltinamosios A. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę — ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, jog kaltinamoji A. K. nusikalto pirmą kartą, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai dėl jos gailisi. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje žalos klausimas nėra sprendžiamas.

Taigi, byloje yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose nustatytos sąlygos laidavimui taikyti.

Teismas taip pat sprendžia, jog byloje taip pat yra pagrindas pagrįstai išvadai, kad A. K., atleidus ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokią išvadą leidžia daryti tai, kad kaltinamoji savo elgesį įvertino kritiškai bei gailisi dėl padaryto. Nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių. Iš A. K. teisme duotų paaiškinimų matyti, kad ji nuoširdžiai gailisi ir dėl padaryto pergyvena, dėl padarytos nusikalstamos veikos jaučią gėdą prieš savo šeimos narius ir draugus. Kaip jau minėta, A. K. anksčiau neteista (b. l. 91-92). Ji yra darbingo amžiaus, dirba. 2023 m. liepos 17 d. administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus duomenimis iki nusikalstamos veikos padarymo, turėjo vieną galiojantį administracinį nusižengimą (vairuodama automobilį įvažiavo į reguliuojamą sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui), bauda apmokėta (b. l. 84). Paskutinis nusižengimas padarytas 2022 m. rugsėjo 27 d. Taigi, iš išdėstyto matyti, jog kaltinamoji iš esmės charakterizuojama teigiamai. Taip pat matyti, kad siekdama pašalinti problemą, kuri ir lėmė nusikalstamos veikos padarymą, ji, sūnui padedant, ėmėsi priemonių, gydėsi nuo turimo priklausomybės alkoholiui, pasak jos, lanko anoniminių alkoholikų susitikimus (pažymos neturi, nes tai daro anonimiškai). Praeityje kaltinamoji neteista ir netraukta administracinėn atsakomybėn už panašaus pobūdžio veikas, todėl teismo manymu, išdėstytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog A. K. iš esmės laikosi įstatymų, nėra linkusi daryti nusikalstamas veikas, o padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Byloje tpateikti kaltinamąją charakterizuojantys duomenys, t. y. 2023 m. rugsėjo 12 d. pažyma Nr. 53, jog kaltinamuoju nuo 2023 m. rugpjūčio 29 d. iki 2023 m. rugsėjo 12 d. gydėsi (duomenys neskelbtini) skyriuje; pažymėjimo Nr. 2018/TMC2542 kopija, iš kurios matyti, jog A. K. dalyvavo seminare „Ramus viduje-stiprus išorėje. Kaip išlaikyti vidinę pusiausvyrą ir jaustis laimingam?“. Byloje taip pat pateiktos ir A. K. skirtos padėkos. Visa tai rodo, kad byloje yra ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga laidavimui taikyti, nes teismas tiki, kad ji ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Be BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas taip pat privalo įvertinti ir laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011).‏‏‎

Kaltinamoji ir jos sūnus D. K. duodami paaiškinimus teisme nurodė, jog juos sieja labai glaudūs ir artimi ryšiai. Daug bendrauja. D. K. nurodė, jog paskutinius 5 metus buvo išvykęs iš Lietuvos. Turėjo apsispręsti dėl šių metų, ar liks (duomenys neskelbtini) ar vyks į kitą šalį, nes treniruoja ir pats žaidžia krepšinį. Tačiau atsitiko tokie dalykai ir norėjo padėti mamai, o per atstumą nėra lengva padėti, todėl nusprendė grįžti į Lietuvą. Nepasakytų, kad mama problemų dėl alkoholio vartojimo turėjo seniai, tačiau buvo išvažiavęs, todėl negali to teigti. Jo ryšys su mama yra glaudžiausias iš visų šeimos narių. Susiskambina ir išsipasakoja. Jo požiūris į šį įvykį yra smerktinas. Bando mamai padėti. Jo manymu, tai blogas poelgis, tačiau turi ją palaikyti. Kadangi jis yra treneris, bando pasiekti kiekvieno auklėtinio vidines ir psichologines savybes, turi praktikos tame, todėl tai naudoja su šeimos nariais. Jeigu pamatytų, kad mama vartojo alkoholį ir ieško automobilių raktelių, įtakotų ją pokalbiu, nuvežtų į priklausomybės ligų centrą. Jo iniciatyva buvo nuvežti mamą pasikalbėti su psichologu, tačiau apsispręsti turėjo ji pati. Jis domėjosi šiuo klausimu grįžęs į Lietuvą. Nuvežė mamą pirminiam pokalbiui. Supranta, kad jeigu yra laiduotojas, tai yra ir atsakingas asmuo. Mano, jog yra mamai autoritetas. Kaltinamosios sutuoktinis teisme taip pat nurodė, jog vertina teigiamai, kad sūnus būtų laiduotojas, nes A. K. nuo mažens didžiavosi savo sūnumi ir, kad sūnus gali daryti teigiamą įtaką. Pati kaltinamoji nurodė, kad klausosi savo sūnaus, todėl jos manymu, sūnus galėtų ją priversti elgtis tinkamai. Kai jai būna bloga, skambina sūnui. Daugiausia su juo bendrauja.

Teismui pateikti teigiamai D. K. charakterizuojantys duomenys, iš kurių matyti, jog jis buvo neatlygintinu kraujo donoru, jam skirta padėka už reikšmingą indėlį į kariuomenės krepšinio plėtrą. Taip pat pateikti diplomai už D. K. sportinę veiklą.

Teistumo registro duomenimis D. K. neteistas, o 2023 m. spalio 16 d. duomenimis, administracinėn atsakomybėn D. K. trauktas vieną kartą, už tai, kad pastatė automobilį transporto priemonių stovėjimo vietoje, neturėdamas specialaus leidimo, suteikiančio teisę statyti automobilį rezervuotoje vietoje, bauda apmokėta. Matyti, jog administracinis nusižengimas padarytas pakankamai seniai – 2019 m. Aptarti duomenys rodo, kad laiduotojo nėra jokio pagrindo vertinti, kaip asmens, kuris ignoruotų įstatymų reikalavimus ar jų piktybiškai nesilaikytų.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą, daro išvadą, jog D. K. atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas, yra vertas teismo pasitikėjimo, gali kaltinamajai daryti teigiamą įtaką, todėl yra tinkamas laiduotojas.

Prokurorė prašė skirti 2 000 Eur užstatą, bet teismas atsižvelgęs į laiduotojo finansinę padėtį, tai, kad jo mėnesinis uždarbis siekia 1 500 Eur, kontraktas sudarytas mažiau nei metams, jis studijuoija, studijos tęsis 4 metus, taip pat ir kaltinamosios finansinę padėtį (nurodė, jog jos įmonė turėjo finansinių sunkumų), į pirmiau aptartas aplinkybes dėl laiduotojo tinkamumo, kad būtent dėl jo dedamų pastangų mama pradėjo gydymo kursą dėl turimo priklausomybės, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra tikslinga skirti užstatą.

Esant BK 40 straipsnyje nustatytų aplinkybių visumai, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas atleisti kaltinamąją A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal D. K. laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą A. K. nutraukti. Įvertinus ne tik pirmiau nurodytas teigiamai kaltinamąją charakterizuojančias aplinkybes, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei padarinius, laiduotojo asmenybę, nustatytinas vienų metų laidavimo terminas be užstato, kuris, teismo manymu, yra pakankamas, jog būtų pasiekti laidavimo tikslai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškinęs, kad baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų — uždraudimas naudotis specialia teise, turto konfiskavimas. Įstatymas neriboja baudžiamojo poveikio priemonių skaičiaus, kuris gali būti pritaikytas asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. baudžiamieji įstatymai nedraudžia skirti asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, daugiau nei vieną baudžiamojo poveikio priemonę. Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones. Jei skiriama dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, jos turi būti tarpusavyje suderinamos. Baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumas reiškia, kad paskirtos priemonės negali viena kitos dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iš jų vykdyti (kasacinė nutartis Nr. 2K-287-1073/2018).

Teismas įvertinęs pirmiau išdėstytą, sprendžia, jog baudžiamojo proceso prevencinei paskirčiai įgyvendinti, siekiant prevencinių tikslų, atgrasyti asmenis (kalbant ne tik apie kaltinamą asmenį) nuo vairavimo išgėrus alkoholio, kaltinamajai A. K. privalo būti paskirtos dvi baudžiamosios poveikio priemonės. Pagal BK 68 straipsnį – uždraudimas naudotis specialia teise, teise vairuoti kelių transporto priemones ir pagal BK 72 straipsnį – nusikalstamos veikos padarymo priemonės, t. y. automobilio, kuris panaudotas nusikalstamai veikai daryti, konfiskavimas.

BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia atkreipia dėmesį, jog A. K. vairuodama transporto priemonę pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, buvo apsvaigusi nuo alkoholio – nustatytas 2,49 promilių neblaivumas, vairuota vakare, aplinkkelyje. Taip pat darytina pagrįsta išvada, jog kaltinamoji vairavo pavojingai, nes jos vairavimas atkreipė dėmesį kito asmens, kuris paskambino ir pranešė apie galimai neblaivią vairuotoją. Iš BPC garso įraše užfiksuotų duomenų matyti, jog kaltinamoji vingiavo keliu, išvažiavo į priešpriešinį eismą. Todėl dėl tokių kaltinamosios veiksmų buvo sukelta reali grėsmė ne tik jos paties, tačiau ir kitų asmenų sveikatai ar turtui. Taigi, akivaizdu, jog kaltinamoji A. K. padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, o tai rodo, jog specialiosios teisės atėmimas yra būtina priemonė BK 41 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti.

Prokurorė siūlė kaltinamajai uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 2 metams. Tačiau teismas įvertina tai, jog kaltinamoji labai nuoširdžiai išgyvena dėl savo padarytos nusikalstamos veikos, atsakomybės kaltinamoji nevengė, taip pat tai, jog kaltinamoji pripažino turinti problemas su alkoholio vartojimu bei ėmėsi veiksmų savo priklausomybei gydytis, tai, kad anksčiau ji neteista bei nebausta administracine tvarka už panašaus pobūdžio veikas, o visa tai rodo, jog kaltinamoji A. K. išties pasimokė ir padarė tinkamas išvadas. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartų aplinkybių, reikšmingų bausmės, o tuo pačiu ir baudžiamojo poveikių priemonių skyrimui, visumą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslams pasiekti pakaks A. K. skirti ne du, bet ir ne minimalų šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą, o būtent - 1 metus 6 mėnesius, specialiosios teisės atėmimo terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo dienos (nuo 2023 m. birželio 12 d.).

Kaltinamoji A. K. padarė tyčinį nusikaltimą vairuodama automobilį, kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone. Taigi, automobilis atitinka konfiskuotino turto (nusikalstamos veikos padarymo priemonės) požymius, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – paskyrimo.

Asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. O esant asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, teismų praktikoje baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Neskirti transporto priemonės konfiskavimo ar nepriteisti piniginio ekvivalento transporto priemonės vertei, teismas gali tik konstatavęs, kad šių priemonių taikymas aiškiai prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams, neatitiktų siekiamų teisėtų ir visuotinai svarbių tikslų, varžytų asmenį akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Prokurorė prašė konfiskuoti automobilio „Toyota Prius“ (v. n. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą. Kaltinamosios gynėja prašė apskritai neskirti tokio pobūdžio baudžiamosios poveikio priemonės, tačiau nurodė, kad jeigu teismas nuspręstų taikyti BK 72 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę, prašo konfiskuoti transporto priemonės vertinimo ataskaitoje pateiktą vertę – 4 760 Eur. VšĮ „Emprekis“ duomenimis – 2023 m. birželio mėnesį automobilio „Toyota Prius“ (pasirinkti 2009 m.) vidutinė vertė su PVM buvo 7 040 Eur. Pagal į bylą pateiktą minėtos transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 23-209-14, minėto automobilio vertė yra 4 670 Eur. Teismas nesutinka nei su prokurore, nei su gynėja, nes šiuo atveju yra visos baudžiamajame įstatyme nustatytos sąlygos konfiskuoti pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

VĮ ,,Regitra“ duomenimis automobilis, kurį vairavo kaltinamoji, registruotas jos sutuoktinio vardu. Tačiau iš byloje esančių duomenų, taip pat iš kaltinamosios ir jos sutuoktinio A. K. teisiamojo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, jog automobilis, kurį nusikalstamos veikos padarymo metu vairavo A. K., yra bendras sutuoktinių turtas, įgytas už bendras sutuoktinių lėšas. Be to, pasak A. K., leidimas užsiimti (duomenys neskelbtini) veikla, naudojantis šia transporto priemone, išduotas būtent kaltinamajai. Šeimoje, be šio automobilio, yra dar 4 automobiliai. Kaltinamosios sutuoktinis nurodė, jog jis savo veiklai naudoja džipą ir du „Toyota Prius“ automobilius, o minėtą automobilį vairuoja kaltinamoji, nes šiame automobilyje yra galinio vaizdo regėjimo kamera ir jį vairuoti patogiau mieste.

Teismas pažymi, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (turtas) sutuoktiniams nėra laikomas svetimu turtu, išskyrus CK 3.89 straipsnyje nurodytą turtą. Nagrinėjamu atveju, kaltinamosios vairuotas automobilis, nepatenka į CK 3.589 straipsnyje nurodytą turtą, kuris laikomas asmeniniu sutuoktinio turtu, todėl nėra pagrindo taikyti 72 straipsnio 5 dalies, nes netenkinamos nustatytos sąlygos. Todėl šiuo atveju, ne išieškoma konfiskuotino turto vertė, o konfiskuojamas pats automobilis, kuris kaltinamajai nėra svetimas turtas, nes ji tokia pati automobilio savininkė kaip ir jos sutuoktinis, kol turtas tarp sutuoktinių nėra padalintas. Teismas pažymi, kad jei vienas sutuoktinių nuostolingai tvarko bendrą turtą ar savo veiksmais kelia pavojų bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei ir šeimos interesams, tai kitas sutuoktinis turi teisę kreiptis į teismą dėl turto padalijimo (CK 3.124 straipsnis) ir tokiu būdu gauti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl jų sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą civilinio proceso tvarka (kasacinė byla Nr. 2K-339/2008).

Taigi, įvertinus visas aplinkybes, aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, jog nagrinėjamoje situacijoje yra BK 72 straipsnyje nustatytos sąlygos konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę — automobilį „Toyota Prius“ (v. n. (duomenys neskelbtini) Automobilio konfiskavimas atitiktų baudžiamojo poveikio priemonės paskirtį. Automobilio konfiskavimas yra būtina priemonė pasiekti įstatymo leidėjo numatytus tikslus, tarp jų prevencinius (užtikrinti saugų eismą keliuose ir užkirsti kelią daryti naujas tapačias veikas, informuoti asmenis, apie tai, kas gręsia pažeidus įstatyme numatytus draudimus). Atsižvelgus į nustatytą transporto priemonės vertę — šios poveikio priemonės nėra pagrindo laikyti akivaizdžiai neproporcinga. Priešingai, ji atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti saugų eismą keliuose), nevaržys asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. O tai, kad nurodyto automobilio konfiskavimas sukels tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nereiškia, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams. Atsižvelgiant į išdėstytą, kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas.

Kaltinamajai A. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“; specialiosios teisės sustabdymas – paliktinas iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios.

Byloje esantis kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais, paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. K., padariusią nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, remiantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojo D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatant 1 (vienų) metų laidavimo terminą be užstato. Baudžiamąją bylą A. K. nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2023 m. birželio 12 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, BK 72 straipsniu, konfiskuoti A. K. vardu registruotą transporto priemonę „Toyota Prius“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)) ir perduoti ją valstybės nuosavybėn.

A. K. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus; teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą, palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones vykdymo, pradėjus vykdyti – panaikinti; dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.

Kompaktinę laikmeną su garso ir vaizdo įrašais – palikti saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

A. K. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jei laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

A. K. išaiškinti, kad vengiant vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), ji gali būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį.

D. K. išaiškinti, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.