Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto, teisėjų Almos Urbanavičienės ir Jūros Marijos Strumskienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama ieškovės G. S. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. S. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovėms N. S. ir S. D., tretiesiems asmenims K. G., Nacionalinei Žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl pažeistų teisių gynimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Bylos esmė

II. Teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas nusprendė pripažinti atsakovių N. S. ir S. D. atsisakymus pasirašyti ant žemės sklypų ribų parodymų - paženklinimo aktų bei kadastrinių matavimų bylų neteisėtais ir leisti Nacionalinei žemės tarnybai patvirtinti kadastrinių matavimų bylas, tai yra priimti sprendimą dėl bendrosios nuosavybės teise ieškovės, trečiojo asmens ir atsakovių valdomų žemės sklypų: 24,6242 ha, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), 10. 000 ha ploto, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) ir 20.3758 ha, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), duomenų patvirtinimo, nesant atsakovių (bendraturčių) N. S. ir S. D., parašų ant žemės sklypų parodymo - paženklinimo aktų ir kadastrinių matavimų bylų bei leisti ieškovei įregistruoti kadastrinių matavimų bylas Nekilnojamojo turto registre VĮ „Registrų centras", nesant atsakovių (bendraturčių), N. S. ir S. D. sutikimų.Teismas nustatė, kad buvo parengti bendraturtėms priklausančių sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, kurie yra patvirtinti įstatymo nustatyta tvarka ir yra galiojantys teritorijų planavimo dokumentai. Vertinant kokių tikslų siekta minėtais projektais – atidalinti ar padalinti žemės sklypus, teismas vadovaujasi nustatytu teisiniu reglamentavimu. Vadovaujantis Žemės įstatymo 2 str. 19 p. nuostatomis, žemės sklypų atidalinimas - tai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos šiems bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys suformuojant iš jų atskirus žemės sklypus. Tuo tarpu žemės sklypų padalijimas Žemės įstatymo 2 str. 21 p. apibrėžiamas, kaip žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai vienas žemės sklypas padalijamas į du ar daugiau žemės sklypų. LR žemės ūkio ministro ir LR aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse (toliau – taisyklės) (aktuali redakcija nuo 2014-01-15) 2 punkte numatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams. Taisyklių 2.1. punkte numatyta, kad projektas inter alia rengiamas kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami (išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir atvejus, nustatytus šių Taisyklių 6 punkte). Sistemiškai vertinant įvardintą teisinį reglamentavimą, pažymėtina, kad tiek siekiant atidalinti, tiek padalinti žemės sklypus, yra rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai. Nagrinėjant šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus bei teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, taip pat byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas pažymėjo, kad šalys pateikė prašymus rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus nurodė, kad rengiamų projektų tikslas yra žemės sklypų padalijimas. Aplinkybę, kad buvo rengiami žemės sklypų padalijimų projektai taip pat patvirtino byloje liudytojais apklausti geodezinių matavimų įmonės UAB ,,Traksalis“ direktorius H. K. ir matininkė R. Ž.. Nors iš byloje pateiktų šalių paaiškinimų matyti, kad bendraturtės, rengdamos projektą, galimai siekė skirtingu būdu įgyvendinti savo nuosavybės teisę – dalis bendraturčių atidalinti žemės sklypus pagal parengtus žemės sklypų projektų sprendinius, o kita dalis toliau žemės sklypus valdyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, teismo vertinimu, parengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra tarpinis, tačiau būtinas etapas toliau įgyvendinant disponavimą bendrąja daline nuosavybės teise valdomais žemės sklypais ir neužkerta kelio bendraturtėms įgyvendinti jiems priklausančią nuosavybės teisę skirtingais būdais – tiek ateityje suteikiant galimybę atidalinti, tiek padalinti ir nustatyti naudojimo tvarką. Teismas taip pat atsižvelgiė į aplinkybę, kad suformuotuose žemės sklypuose yra nurodytos kiekvienai iš bendraturčių priskirtas valdomas žemės sklypas.Liudytojai vieningai ir nuosekliai teismo posėdžio metu paaiškino, kad projektų sprendinius derino su visomis žemės sklypų bendraturtėmis, įskaitant abi atsakoves. Atsakovė N. S. projekto rengimo derinimui į UAB ,,Traksalis“ kelis kartus buvo atvažiavusi su vyru ir jos prašymu ribos tarp padalinamų sklypų buvo pakoreguotos, jai buvo duoti projektų kopijos susipažinimui. Dalinant žemės sklypus ir sprendžiant, kuri iš bendraturčių valdys atitinkamą sklypą, buvo atsižvelgta į faktinį žemės naudojimą ir atitinkamai formuojant žemės sklypus bendraturtėms priskirta daugiau ar mažiau žemės ūkio arba miško ūkio paskirties žemės. Pati atsakovė, nors ir nepripažino, kad buvo tinkamai supažindinta su parengtu projektu, tačiau pasakė, kad UAB ,,Traksalis“ direktorius H. K. jai ant popieriaus braižė, kuriuos sklypus valdys bendraturtės.Teismo vertinimu, aplinkybė, kad šalys nustatė, kurie konkretūs žemės sklypai joms priskiriami valdyti, nereiškia, kad šalys atidalino nurodytus sklypus. Nurodytos aplinkybės suteikė šalims teisę ateityje tiek atidalinti jau konkrečius, kiekvienai bendraturtei suformuotus sklypus, tiek kitu būdu įgyvendinti nuosavybės teisę, pvz. nustatyti naudojimo tvarką.Atsakovė N. S. teismo posėdžio metu išsakė poziciją, kad parengtais projektais buvo sumažinta jai priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis, tačiau byloje esanti projektinė dokumentacija ir nekilnojamojo turto išrašai, taip pat liudytojais apklaustų asmenų bei NŽT atstovo parodymai patvirtino, kad formuojant žemės sklypus griežtai laikytasi nekilnojamojo turto registre nurodytų bendraturtėms priklausančių dalių lygybės principų.Atsakovės teismo posėdžio metu nuosekliai teigė, kad neišreiškė valios pertvarkyti joms priklausančių žemės sklypų, projektų sprendinių nepasirašinėjo ir nebuvo supažindintos su parengtais projektais. Tačiau ieškovių nurodytos aplinkybės paneigtos rašytiniais byloje esančiais įrodymais, t.y. abi atsakovės 2009 m. rugpjūčio 18 d. pasirašė prašymą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, o atsakovė S. D. taip pat pasirašė 2013-03-12 pateiktą prašymą ir sutartis su UAB ,,Traksalis“, atsakovės dalyvavo žemėtvarkos projekto svarstymo posėdyje, atsakovės pasirašė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, kuriuose nurodytos tikslios suformuotų sklypų ribos, tiek abi atsakovės pasirašė prašymus patvirtinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus.Atsakovės nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad H. K. parašus iš atsakovių išgavo apgaule. Atsakovės N. S. nurodyta aplinkybė, kad projektai buvo uždengti baltu lapu, teismo vertinama kritiškai, kadangi projektas spausdinamas ant didelio A3 formato lapo ir jo uždengimas, nesuteikiant šaliai galimybės su juos susipažinti, objektyviai yra sunkiai tikėtinas, taip pat nėra suprantama, kodėl atsakovė, būdama rūpestinga ir apdairi turėtų pasirašinėti ant jai paduoto tuščio popieriaus lapo. Be to, atsakovė S. D. pati teismo posėdžio metu netiesiogiai pripažino, kad dokumentus pasirašė neskaitydama, kadangi buvo daug parašyta.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai

Atsakovė N. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti.Apeliantė nurodė, kad paruošto projekto dokumentuose parengtas projektas buvo identifikuojamas kaip padalijimo projektas ir remiantis šio projekto sprendiniais kiekvieno padalinto žemės sklypo savinininkai pagal projektą yra nurodomi kaip bendraturčiai. Nebuvo sprendžiamas apeliantės sklypo atidalijimo klausimas. Apeliantė buvo išreiškusi valią tik dėl vienos iš bendraturčių (ieškovės) žemės sklypo dalies atidalijimo. Apeliantės parašai ant žemės sklypų pertvarkymo projektų buvo išgauto UAB „Traksalis“ direktoriaus apgaule. Dėl to apeliantė kreipėsi į policiją.Sistemiškai vertinant Nekilnojamojo turto kadastro nuostatas asmens atsisakymas pasirašyti ribų paženklinimo akte negali būti vertinamas kaip asmens teisių pažeidimas, nes pasirašyti akte yra asmens teisė, o ne pareiga.Kiekvienas bendraturtis turi teisę atskirai kreiptis į NŽT vadovą sprendimui pakeisti sklypo duomenis priimti.Teismas išėjo už ginčo nagrinėjimo ribų ir ieškovė netinkamai suformulavo savo reikalavimą. Ieškovė nereiškė reikalavimo dėl atidalijimo ir nenurodė argumentų, kodėl jos siūlomas varianta geriausiai atitiktų bendraturčių interesus. Ieškovė klaidingai mano, kad jei yra parengtas projektas, tai reiškia, kad savaime įvyko atsidalijimas. Šiuo atveju bedraturčiai turi pasirašyti notariškai patvirtintą sutartį dėl atidalijimo arba kreiptis į teismą su ieškiniu dėl turto atidalijimo. Ieškovas neformulavo ieškinio reikalavimo dėl atidalijimo, todėl apeliantė negalėjo pateikti savo pasiūlymo dėl atidalijimo varianto. Pagal projektą paliekamas neatidalintas žemės sklypas, kuriame yra šalių gyvenamasis namas.Ieškvopė turėjo pateikti argumentus, kodėl namas ir po juo esantis sklypas yra nedalūs. Pagal CK 4.80 str. 1 d. bendraturtis turi teisę atsidalinti visą jam priklausančio turto dalį, ne turto dalies dalį, nes likot nepadalinto turto, kas sukeltų ginčus tarp bendraturčių ir nebūtų pasiektas CK 4.80 str. įtvirtinto instituto tikslas.Atsakovė G. S. prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisylių 4 p. Pažymėtina, kad šis punktas ir numato, kad rengiant Projektus, vienas iš atliekamų veiksmų ir yra žemės sklypų pertvarkymas padalijant juos į du ar daugiau žemės sklypų. Nagrinėjamu atveju, būtent tokie veiksmai ir buvo atlikti.Apeliacinio skundo 10 ir 11 punktuose N. S. cituoja Žemės įstatymo 2 str. 15 d., CK 4.80 str., kurie apibrėžia daikto atidalijimo sąvoką, kas manytina nagrinėjamoje byloje neturi teisinės reikšmės. Apeliacinio skundo 12 punkte apeliantė jau pripažįsta, kad Projektais buvo išspręstas žemės sklypų padalijimas, o ne atidalijimas.Nagrinėjamoje byloje, privataus žemių sklypo savininkės oganizavo žemės sklypų padalijimą, kas ir buvo atlikta pagal patvirtintą ir visų žemės sklypų bendraturčių, tame tarpe ir apeliantės, pasirašytą ir visų institucijų patvirtintus Projektus. Tai aiškiai ir nedviprasmiškai buvo suformuluota patikslintame ieškinyje.Visos žemės sklypų bendraturtės buvo tinkamai supažindintos su Projektais ir patvirtino sutikimą savo parašais.Teismas sprendime teisingai ir pagrįstai pažymėjo, kad daikto padalijimo natūra sąlygos priešingai nei teigia apeliantė yra įvykdytos, o būtent: įgyvendinus UAB „Traksalis" Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo Projektus, bei padalijus Žemės sklypus, nekeičiant jų pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties, būdo bei pobūdžio, jokia žala daiktui (Žemės sklypams) nebus padaryta. Žemės sklypai kiekvienai iš bendraturčių yra suformuoti pagal nusistovėjusią Žemės sklypo dalies naudojimosi tvarką. Vadovaujantis suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika tokios kategorijos bylose reikalavimai yra formuluojami būtent taip, kaip juos suformulavo ieškovė G. S..Trečiasis asmuo NŽT prašė apeliacinį skundą atmesti, nes apeliantė neįrodė savo argumentų pagrįstumo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliantė skirtingai negu kiti byloje dalyvaujantys asmenys interpretuoja ieškovės suformuluotus reikalavimus, bei ieškinio pagrindą, kuriame ir kalbama apie žemės sklypų padalijimo Projektus, o ne atidalijimą. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai nustatė, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektais buvo išspręstas žemės sklypų atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės tarp bendraturčių ir cituoja Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 4 p. Pažymėtina, kad šis punktas ir numato, kad rengiant Projektus, vienas iš atliekamų veiksmų ir yra žemės sklypų pertvarkymas padalijant juos į du ar daugiau žemės sklypų. Nagrinėjamu atveju, būtent tokie veiksmai ir buvo atlikti.Apeliantė cituoja Žemės įstatymo 2 str. 15 d., CK 4.80 str., kurie apibrėžia daikto atidalijimo sąvoką, kasnagrinėjamoje byloje neturi teisinės reikšmės. Tačiau apeliacinio skundo 12 punkte apeliantė jau pripažįsta, kad Projektais buvo išspręstas žemės sklypų padalijimas, o ne atidalijimas.Teismas ištyręs įrodymus, pagrįstai nustatė, visos žemės sklypų bendraturtės buvo tinkamai supažindintos su Projektais, kuriuose buvo nurodoma, kad sklypai padalijami, ir patvirtino sutikimą savo parašais. Teisme apklausus liudytojus UAB „Traksalis" darbuotojus H. K. ir R. Ž., nustayta, kad apeliantei buvo pateikti parengti Projektai, ji ne kartą buvo atvykusi į UAB „Traksalis" su savo sutuoktiniu, jos pageidavimu buvo net pakoreaguotos parengtų Projektų ribos, apeliantei N. S. buvo pateikti žemės sklypų planai, paaiškinta kurioje vietoje yra jai priskirti žemės sklypai. Apeliantė net nedvejodama sutiko su jai priskirtomis žemės sklypų ribomis, be to, jai ne kartą buvo duotos Projektų sprendinių kopijos parsinešti namo susipažinimui. Visi Projektai bei jų sprendiniai buvo detaliai išaiškinti tiek apeliantei, tiek visoms kitoms žemės sklypų bendraturtėms. Susipažinusi su Projektais N. S. patvirtino, kad visus parengtus Projektus suprato ir, kad ją tikrai tenkina UAB „Traksalis" parengti Projektai ir pagal projektus toks žemės sklypų padalijimas tarp visų bendraturčių.Teismas sprendime teisingai ir pagrįstai pažymėjo, kad daikto padalijimo natūra sąlygos priešingai nei teigia apeliantė yra įvykdytos, o būtent: įgyvendinus UAB „Traksalis" Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo Projektus, bei padalijus Žemės sklypus, nekeičiant jų pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties, būdo bei pobūdžio, jokia žala daiktui (Žemės sklypams) nebus padaryta. UAB „Traksalis" Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra parengti laikantis ginčo atsiradimo ir jo sprendimo metu visų galiojančių teisės normų reikalavimų, bendraturtėms priskirtos Žemės sklypų dalys atitinka kiekvienos iš jų faktinį Žemės sklypo naudojimą, tai yra Projektuose nurodytos dalys yra priskirtos kiekvienai bendraturtei būtent toje Žemės sklypo vietoje, kuriomis jos faktiškai eilę metų naudojasi, tai reiškia, kad Žemės sklypai kiekvienai iš bendraturčių yra priskirti pagal nusistovėjusią Žemės sklypo dalies naudojimosi tvarką. Rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo Projektus, kiekviena iš bendraturčių parodė, kurios Žemės sklypo dalies pageidauja ir Projektuose Žemės sklypai yra suformuoti būtent pagal bendraturčių pageidavimus ir kiekvienos iš jų faktinį Žemės sklypų naudojimą.Teismo sprendimu pagal kiekvienos bendraturtės faktinį Žemės sklypo naudojimą prašomos priskirti dalys ir yra priskirtos kiekvienai bendraturtei būtent toje Žemės sklypo vietoje, kuriomis jos faktiškai eilę metų naudojosi ir naudojasi. Tai reiškia, kad Žemės sklypai kiekvienai iš bendraturčių yra suformuoti pagal nusistovėjusią Žemės sklypo dalies naudojimosi tvarką, t.y. laikantis pagrindinio atidalijimo principo. Apeliantė nenurodė argumentų, kad atliktų kadastrinių matavimų parengto plano neatitinka įstatyminių nuostatų reikalavimams.Apeliantė nurodo, kad teismas išėjo už ginčo nagrinėjimo ribų ir teigia, kad ieškovė netinkamai suformulavo savo reikalavimą. Šis argumentas nepagrįstas, nes teismo sprendimo rezoliucinė dalis atitinka ieškovės 2015-10-21 patikslinto ieškinio reikalavimą.Pažymėtina, jog Žemės įstatymo 2 str. 15 p. ir 18 p., nustato, jog tais atvejais kai bendrasavininkai ketina atidalinti padalinti jiems priklausančias minėto žemės sklypo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, šią teisę jie gali realizuoti tik atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus. Vadovaujantis LR žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 3.1. punktu (Žin., 2003, Nr. 18-790), Žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje, atliekam Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus padalijant, atidalijant, sujungiant ir atliekant jų amalgamaciją. Prašymą dėl kadastrinių matavimų plano suderinimo turi pateikti visi žemės sklypo bendraturčiai, taip pat visi žemės sklypo bendraturčiai turi pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte bei žemės sklypo (-ų) plane (-uose), kurie vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 64 ir 65 punktais komplektuojami kadastro duomenų byloje bei pateikiami Nacionalinei žemės tarnybai, kad ji juos suderintų. Nagrinėjamu atveju viena iš bendraturčių- atsakovė, atsisako pasirašyti ieškovės parengtą kadastrinių matavimų planą. Iš ieškinio turinio akivaizdu, jog ieškovė siekia pripažinti savo teisę kreiptis be atsakovės sutikimo į Nacionalinės žemės tarnybą tam, kad būtų nustatyta tvarka suderintas ieškovės parengtas planas.Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti atsakovių N. S. ir S. D. atsisakymus pasirašyti ant žemės sklypų ribų parodymų - paženklinimo aktų bei kadastrinių matavimų bylų neteisėtais ir leisti Nacionalinei žemės tarnybai patvirtinti kadastrinių matavimų bylas, tai yra priimti sprendimą dėl bendrosios nuosavybės teise ieškovės, trečiojo asmens ir atsakovių valdomų žemės sklypų: 24,6242 ha, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), 10. 000 ha ploto, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) ir 20.3758 ha, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), duomenų patvirtinimo, nesant atsakovių (bendraturčių) N. S. ir S. D., parašų ant žemės sklypų parodymo - paženklinimo aktų ir kadastrinių matavimų bylų bei leisti ieškovei įregistruoti kadastrinių matavimų bylas Nekilnojamojo turto registre VĮ „Registrų centras", nesant atsakovių (bendraturčių), N. S. ir S. D. sutikimų. Toks teisių gynimo būdas atitinka teismų praktiką, pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 25 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1257-653/2012, 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2272-577/2014. Kasacinis teismas nurodė, kad kaip ir bet kurią kitą teisę, taip ir teisę atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiui priklausančią žemės sklypo dalį, bendraturtis gali įgyvendinti tik laikydamasis ginčo atsiradimo ir jo sprendimo metu galiojančių teisės normų reikalavimų. Įstatyme žemės sklypo atidalijimas apibrėžtas kaip žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos šiems bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys, suformuojant iš jų atskirus žemės sklypus (Žemės įstatymo 2 straipsnio 19 dalis). Tuo tikslu privataus sklypo savininkas turi organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą. Toks projektas rengiamas Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka, Teritorijų planavimo įstatyme, o kai dalijamas sklypas yra kaimų teritorijose ar kaimų ir miestų teritorijose esančiose mėgėjų sodų teritorijose – ir žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2006).Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 81 punktas nustato, kad pagal Projektą atliekami suformuotų ar pertvarkytų žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Atlikus žemės sklypų kadastrinius matavimus, pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, parengiamos jų kadastro duomenų bylos.Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 82 punktas nustato, kad žemės savininkai ar valstybinės žemės patikėtiniai, vadovaudamiesi Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo arba savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimais pertvarkyti žemės sklypus ir nustatyti jų kadastro duomenis, teisės aktų nustatyta tvarka: „82.1. sudaro notariškai tvirtinamas sutartis dėl žemės sklypų padalijimo, atidalijimo, sujungimo ar perdalijimo, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas (sklypai) priklauso vienam asmeniui; 82.2. teikia duomenis Nekilnojamojo turto registrui dėl žemės sklypų kadastro duomenų patikslinimo (perdalijimo atveju) arba dėl žemės sklypų, turėtų iki padalijimo, atidalijimo ar sujungimo sutarties sudarymo, teisių į juos, šių teisių suvaržymo ir juridinių faktų išregistravimo bei žemės sklypų, pertvarkytų pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo Projektą, teisių į juos, šių teisių suvaržymo ir juridinių faktų įregistravimo.“ Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo atidalijimas ar padalinant sklypą į atskirus kiekvienam bendraturčiui priskirtus sklypus yra vienas iš disponavimo bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomu objektu būdų.UAB „Traksalis" projektai yra parengti ir patvirtinti įstatymų nustatyta tvarka. Kiekvienai iš bendraturčių yra suformuoti žemės ūkio ir miško paskirties sklypai pagal faktinį žemės sklypų naudojimą ir visų bendraturčių, o taip pat ir atsakovių pageidavimus. Atsisakius atsakovėms pasirašyti ant žemės sklypų ribų parodymo - paženklinimo aktų ir žemės sklypų planų, galutinis dokumentų įforminimas atliekant Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 82 negalimas, todėl atsakovei atsisakant užbaigti padalintų žemės sklypų kadastro procedūrą ieškovė pagrįstai pasirinko nagrinėjamą teisių gynimo būdą – prašymą be dalies bendraturčių sutikimo įregistruoti pasikeitusius žemės sklypų duomenis Nekilnojamojo turto kadastre. Būtent pagal tokį ieškinio reikalavimą teismas išnagrinėjo bylą ir priėmė sprendimą, savo nuožiūra nenustatydamas ir nepakeisdamas nei ieškinio dalyko, nei reikalavimo esmės, nei ieškinio faktinio pagrindo, t. y. skundžiamas teismo sprendimas nėra pagrįstas tokiais faktais, kurių bylos šalys nenurodė, ir kurios nebuvo visapusiškai išnagrinėtos teismo posėdyje. Ieškovei iš apeliantės priteisiama 500 eurų atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo išlaidų, nes apeliacinis skundas atmetamas (CPK 93 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti ir Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei G. S. iš atsakovės N. S. 500 eurų bylinėjimosi apelaiicnės instancijos teisme išlaidų.

Teisėjai Andrius Ignotas

Alma Urbanavičienė

Jūra Marija Strumskienė