- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-08
- Bylos Nr.
- 2A-2272-577/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-000650-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Henrichas Jaglinskis, Jadvyga Mardosevič (pran.)
- Atsakovas
- O. S.
- Ieškovas
- R. Š.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Vilijos Mikuckienės ir Henricho Jaglinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės O. S. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. Š. ieškinį atsakovei O. S. dėl įsipareigojimo žemės sklypo bendrasavininką pasirašyti žemės sklypo kadastrinių matavimų planą, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. T., UAB „Tultra“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovė R. Š. ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę O. S. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pasirašyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų planą, o atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, suteikti teisę ieškovei R. Š. atlikti šiuos teisinius veiksmus. Ieškovė nurodė, kad 2003 metais įsigijo 2/3 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), šio žemės sklypo bendrasavininkai yra O. S. ir A. T.. Paaiškino, kad turėdama tikslą atsidalinti jai priklausančio sklypo dalį (10,46 ha) iš bendro sklypo, 2012-10-22 ieškovė sudarė sutartį su UAB „Tultra“ atlikti žemės sklypo geodezinius – topografinius darbus, UAB „Tultra“ specialistai ieškovės lėšomis atliko sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribas, dalyvavo visi žemės sklypo bendrasavininkai ir gretimo žemės sklypo savininkas ir naudotojas – Ukmergės miškų urėdijos atstovas. 2013 m. birželio mėnesį UAB „Tultra“ inžinierius pagal įstatymų reikalavimus atliko tikslius žemės sklypo, jame esančių statinių matavimus, parengė sklypo kadastro duomenų bylą. Pasak ieškovės, ji ir bendrasavininkas A. T. pasirašė kadastro duomenų bylos dokumentus, o atsakovė atsisakė pasirašyti dokumentus. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų teritorinio padalinio specialistai konstatavo, kad žemės sklypo planas sudarytas nesuderinus su visais žemės sklypo savininkais. Atsakovės buvo prašoma raštiškai nurodyti, kokie, jos manymu, plano netikslumai ir dėl kokių priežasčių ji atsisako pasirašyti dokumentus, tačiau atsakovė atsisakė raštu išdėstyti pretenzijas, jokių žodinių pretenzijų, paaiškinimų taip pat negauta. Ieškovė teigė, kad nesuderinus žemės sklypo plano su visais sklypo savininkais, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas negali priimti sprendimo patvirtinančio žemės sklypo kadastro duomenis, kaip to reikalauja Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklės.
Atsakovė O. S. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, kad apie žemės pirkimo-pardavimo sutartį nežinojo, nepasirašė jokių dokumentų ir jos niekas neinformavo, kad žemė parduodama, todėl ji nesutinka, jog ieškovė yra žemės sklypo savininkė. Pasak atsakovės, ji žemės sklypo plano ji nematė, Žemės sklypo paženklinimo akte nepasirašė, vykstant kadastriniams matavimams, ji nedalyvavo, prie jos žemės matininkas nematavo. Patvirtino, kad 2003 m. buvo pas notarą, pasirašė žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutartį, tačiau, forminant žemės pardavimą, pasirašė tik dėl 5 ha ploto žemės. Atsakovės nuomone ieškinys atmestinas, kadangi planas paruoštas neteisingai, pažeidžiant Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisykles, plane nenurodyti sklype esantys statiniai, jų savininkai. Be to, atlikus matavimus paaiškėjo, kad sklypas padidėjo 1,19 ha, t.y. atkūrus nuosavybę, bendras žemės sklypo plotas buvo 15,69 ha, o atlikus kadastrinius matavimus, paaiškėjo, kad žemės sklypo plotas dabar sudaro 16,882 ha.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo A. T. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o teismo posėdžio metu nurodė, kad jis kadastrinių matavimų planą bei žemės ribų paženklinimo aktą pasirašė, pretenzijų dėl kadastrinių matavimų bylos neturi.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodo, kad ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Tultra“ ieškovės reikalavimus palaikę, su ieškiniu sutiko. Paaiškino, kad UAB „Tultra“ inžinierius atliko tikslius žemės sklypo, jame esančių statinių matavimus ir parengė sklypo kadastro duomenų bylą, tačiau, nesuderinus žemės sklypo plano su visais sklypo savininkais, Nacionalinės žemės tarnyba nepriima sprendimo patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenis, kaip to reikalauja Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklės. Trečiasis asmuo nurodė, kad UAB „Tultra“ specialistas bandė su atsakove gera valia susitarti dėl žemės sklypo plano pasirašymo, tačiau jokių rezultatų nebuvo pasiekta.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Širvintų rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, pripažino, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė pasirašyti UAB „Tultra“ 2013-06-21 paruoštą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą, priteisė ieškovei R. Š. iš atsakovės O. S. 144 Lt žyminį mokestį ir 900 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad žemės sklypo savininkas turi teisę atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus. Šiuo atveju žemės sklypo kadastriniai matavimai yra būtini, nes šalys pageidauja atidalyti žemės sklypus. Toks reikalavimas atitinka LR Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr.534 patvirtintų LR Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 15.1 p. ir LR Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr.522 patvirtintų nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 3.1 p. Teismas nurodė, kad atsakovei nesutikus pasirašyti kadastrinių matavimų plano, ieškovė negali įgyvendinti savininko teisės disponuoti turtu. Pažymėjo, kad atsakovės atsisakymo pasirašyti žemės sklypo planą vienintelis argumentas iš esmės yra tas, kad atsakovė nesutinka su pačiu žemės perleidimu ieškovei, tačiau žemės sklypo dalies pardavimas ieškovei yra teisiškai įregistruotas, o atsakovė pirkimo-pardavimo sandorio neginčijo, todėl vien atsakovės abejonės dėl sandorio neteisėtumo negali būti pagrindas atsisakyti pasirašyti žemės sklypo planą. Be to, pirmos instancijos teismas nurodė, kadangi atsakovės ir jos atstovo pozicijos nebuvo suderintos, todėl yra vadovaujamasi pačios atsakovės išsakytais nesutikimo su ieškiniu motyvais.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovė O. S. apeliaciniu skundu prašo Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat atsakovė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliantė teigia, kad pirmos instancijos teismas motyvavo savo sprendimą tuo, kad jos ir jos atstovo pozicijos skiriasi, tačiau su tokiu argumentu negalima sutikti, nes tiek ji, tiek jos atstovas su ieškiniu nesutiko. Apeliantė tvirtina, kad teismas, priimdamas sprendimą, privalo vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais, kaip to reikalauja CPK 270 str. 4 d. 4 p., tačiau šį reikalavimą teismas ignoravo, dėl išsakytos atstovo pozicijos, paremtos teisės aktais nepasisakė nieko. Pasak atsakovės, nagrinėjamu atveju teismas nusprendė tai, ko neprašė ieškovė, nes ieškovė prašė įpareigoti pasirašyti planą, o teismas pripažino, kad atsakovės atsisakymas pasirašyti planą yra nepagrįstas. Be to, nenurodė, kokie teisės aktai yra pažeidžiami atsisakant pasirašyti planą. Apeliantė tvirtina, kad negalima teigti, kad žemės sklypo planas yra paruoštas tinkamai, nes jis nebuvo tikrintas su kadastrinių matavimų byla. Nurodo, kad atlikus sklypo kadastrinius matavimus, buvo nustatyta, jog ginčo žemės sklypas viršija teisės aktais numatytą paklaidą, nes skirtumas tarp sklypo atliktuose preliminariuose matavimuose nustatyto ploto, atkuriant nuosavybės teisę, ir atliekant kadastrinius matavimus yra 1,190 ha. Atsakovė pažymi, jog nustačius, kad maksimali sklypo paklaida žymiai viršija leistiną, jokie veiksmai nebuvo daromi, teritorijų planavimo dokumentai nebuvo tikrinami ir tikslinami, tai leidžia manyti, kad tokiu neleistinu būdu buvo bandoma perleisti ieškovei žemės viršplotį 1,19 ha ploto. Vyriausybės 2003-02-18 nutarimo Nr. 236 2.3 p. teigiama, kad valstybiniai žemės ūkio paskirties sklypai parduodami tik suformavus žemėvaldos projektuose ar teritorijų planavimo dokumentuose ir tik įregistravus Nekilnojamo turto registre. Atsakovė nurodo, kad šiame nutarime ir juo patvirtintose Žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklėse nustatytą tvarką ieškovė niekaip negali įsigyti nustatyto matavimu 1,19 ha žemės sklypo viršpločio, todėl trečiųjų asmenų NŽT atstovės, tiek UAB „Tultra“ atstovo, vykdžiusio matavimus, tiek ieškovės aiškinimas, kad sklypo nustatytas viršplotis bus parduotas tik pagal minėtą sklypo planą yra neteisingas. Nurodo, kad plane nenurodyti atsakovei priklausantys statiniai ir statinių užimamas plotas. Pasak apeliantės, kad esant pažeidimams, ji negalėjo pasirašyti plano, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo išvadai, kad atsisakymas pasirašyti planą yra nepagrįstas.
Atsiliepimas
Ieškovė R. Š. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, todėl prašo pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, priešieškinio nerašė, niekada neginčijo jos nuosavybės teisės į 10,46 ha žemės sklypą. Pasak ieškovės, apeliaciniame skunde nurodyta prielaida dėl galimai ieškovės neteisėtų veiksmų, siekiant įgyti viršplotį, nėra neparemta jokiais duomenimis, nes nei ieškovė, nei kiti suinteresuoti asmenys neturi tikslo atlikti kokius neteisėtus veiksmus, susijusius su kadastro duomenų bylos parengimu ar viršpločio įgijimu. Ieškovė pažymi, kad jos tikslas yra tinkamai parengti kadastro duomenų bylą, kurią patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos vadovas, o esant parengtai kadastro duomenų bylai, žemės sklypo bendrasavininkai turėtų galimybes spręsti klausimą dėl sklypo atidalijimo. Apeliaciniame skunde nurodytas teiginys, kad plane nenurodyti atsakovei priklausantys statiniai ir statinių užimamas plotas, neatitinka tikrovės, kadangi visi trys atsakovei nuosavybes teise priklausantys statiniai kadastro duomenų byloje yra nurodyti (pažymėta visų 3-jų pastatų užimama teritorija, kuri yra 0,2104 ha ploto). Ieškovė teigia, kad šioje civilinėje byloje nėra sprendžiami klausimai dėl bendrasavininkams priklausančių žemės sklypo dalių atidalijimo, todėl ieškovei nėra pagrindo kalbėti ar teikti teismui kažkokius dokumentus, liudijančius apie ketinimus pirkti viršplotį, pretendavimą į konkrečią sklypo vietą bendrame sklype. Pasak ieškovės, nustatytas viršplotis nepažeidžia žemės sklypo bendrasavininkų interesų, o viršpločio įgijimas yra reglamentuotas įstatyminiais aktais.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Tultra“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti galioti pirmos instancijos teismo sprendimą ir apeliacinį skundą atmesti.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. T. su apeliaciniu skundu sutinka. Nurodo, kad jei būtų žinojęs teisės aktus, būtų nesirašęs ginčijamo plano. Teismas nustatė, kad atliekant sklypo kadastrinius matavimus palyginus su įregistruoto sklypo plotu – 15,690 ha, buvo nustatytas sklypo viršplotis 1,19 ha ploto. Tokiu atveju yra galimas viršpločio perleidimas, kai teisės aktai tai leidžia. Tačiau nei Laikinasis žemės ūkio paskirties žemės įgijimo įstatymas, galiojęs tuo metu, nei atitinkami Vyriausybės nutarimai, ieškovei įsigyti iš valstybės žemės ūkio paskirties žemės neleido, nes ji neatitiko juose nustatytų reikalavimų. A. T. pažymi, kad dabartinio Žemės ūkio paskirties žemės įgijimo įstatymo, galiojančio nuo 2014-05-01 ieškovė negalės įsigyti minėto viršpločio, nes ji į kategoriją asmenų, numatytų 4 straipsnyje nepatenka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Iš bylos medžiagos matyti, kad R. Š., O. S. ir A. T. yra 15,69 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai; žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus (b.l. 9-10). Ieškovė R. Š. su UAB „Tultra“ sudarė sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo UAB „Tultra“ įsipareigojo atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir parengti šio sklypo kadastrinių matavimų bylą (b.l. 11). UAB „Tultra“ sutartus darbus atliko (b.l. 14). Byloje nustatyta, jog žemės sklypo planą pasirašė ieškovė ir trečiasis asmuo A. T., o atsakovė pasirašyti atsisakė. Atsakovė pasirašė tik žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą (b.l. 14). Ieškovė ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę O. S. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pasirašyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų planą, o atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, suteikti teisę ieškovei atlikti šiuos teisinius veiksmus. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, tvirtino, kad apskritai nieko nežinojo apie žemės pirkimo-pardavimo sutartį, nepasirašė jokių dokumentų. Atsakovės atstovas nurodė, kad planas yra paruoštas neteisingai, pažeidžiant Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisykles. Pirmos instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino, pripažino, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė pasirašyti UAB „Tultra“ 2013-06-21 paruoštą žemės sklypo planą. Teismas konstatavo, jog šiuo atveju žemės sklypo kadastriniai matavimai yra būtini, nes ieškovė ketina atidalyti žemės sklypus; toks reikalavimas atitinka LR Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr.534 patvirtintų LR Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 15.1 p. (toliau Nuostatai) ir LR Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr.522 patvirtintų nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 3.1 p. (toliau Taisyklės). Atsakovė su tokiu pirmos instancijos teismo sprendimu nesutinka, teigia, kad ji pagrįstai nepasirašo plano, kadangi sklypo kadastriniai matavimai yra paruošti netinkamai, Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje 2013 m. kovo 6 d. sklypo ribų žymėjimo akte nėra įrašyta, kad sklype yra atsakovei nuosavybės teise priklausantys trys statiniai, be to, esant dideliam sklypo viršpločiui, kol nėra aišku, ar sklypo ribos yra paženklintos pagal teisės aktus, yra pagrindas manyti, kad norima nepagrįstas perleisti ieškovės nuosavybėn valstybės žemę.
Pažymėtina, jog Žemės įstatymo 2 str. 15 p., nustato, jog tais atvejais kai bendrasavininkai ketina atidalinti jiems priklausančias minėto žemės sklypo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, šią teisę jie gali realizuoti tik atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus. Vadovaujantis LR žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 3.5. punktu (Žin., 2003, Nr. 18-790), žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje, atliekami žemės sklypo savininkui (-ams) pageidaujant patikslinti žemės sklypo plotą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, jeigu ribos posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje. Kaip minėta, ginčo žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, todėl prieš rengiant atidalijimo projektą bendrasavininkai turi atlikti kadastrinių duomenų patikslinimą. Prašymą dėl kadastrinių matavimų plano suderinimo turi pateikti visi žemės sklypo bendraturčiai, taip pat visi žemės sklypo bendraturčiai turi pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte bei žemės sklypo (-ų) plane (-uose), kurie vadovaujantis Nuostatų 64 ir 65 punktais komplektuojami kadastro duomenų byloje bei pateikiami Nacionalinei žemės tarnybai, kad ji juos suderintų. Nagrinėjamu atveju viena iš bendraturčių- atsakovė, atsisako pasirašyti ieškovės parengtą kadastrinių matavimų planą. Iš ieškinio turinio akivaizdu, jog ieškovė siekia pripažinti savo teisę kreiptis be atsakovės sutikimo į Nacionalinės žemės tarnybą tam, kad būtų nustatyta tvarka suderintas ieškovės parengtas planas.
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju būtent atsakovei, kuri nesutinka pasirašyti žemės sklypo kadastrinių matavimų plano, teko pareiga įrodyti, jog jos atsisakymas yra pagrįstas (CPK 12 str., 178 str.). Tuo tarpu pirmos instancijos teismas privalėjo įvertinti atsakovės visų nesutikimo pasirašyti kadastrinių matavimų planą argumentų pagrįstumą.
Bylos medžiaga nustatyta, jog atsakovė nesutikimą argumentavo nepagrįstu dalies sklypo perleidimu be jos žinios, o jos atstovas, papildydamas atsakovės argumentus, apeliavo į atliktų kadastrinių matavimų parengto plano neatitikimą įstatyminių nuostatų reikalavimams (LR Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr.534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų nuostatų, Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr.522 „ Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ patvirtintų taisyklių reikalavimus ir kt.). Iš pirmos instancijos teismo sprendimo motyvuojamos dalies akivaizdu, jog teismas pasisakė tik dėl vieno iš ieškovės nurodytų atsisakymo pasirašyti planą argumentų, t.y. dėl to, kad sklypas negalėjo būti perleistas be jos žinios. Dėl kitų, atsakovės ir jos atstovo išsakytų nesutikimo pasirašyti planą argumentų, o būtent dėl parengto plano neatitikimo įstatymo reikalavimams (pvz. dėl Kadastro nuostatų neleistino 1,19 ha žemės sklypo viršpločio, neteisingų duomenų apie pastatus nurodymas, ir kt.), pirmos instancijos teismas iš viso nepasisakė ir neanalizavo jų pagrįstumo. Kaip minėta, nagrinėjimu atveju ginčo esmė- atsakovės atsisakymo pagrįstumo įvertinimas. Taigi, esant nurodytam, konstatuotina, jog pirmos instancijos teismas netirdamas ir teisiškai nevertinęs visų atsakovės bei jo atstovo nurodytų atsisakymo pasirašyti kadastrinių matavimų planą argumentų, neatskleidė bylos esmės.
Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas sprendime turėjo įvertinti visus atsakovės/jos atstovo teismo posėdžio metu nurodytus nesutikimo argumentus bei pasisakyti dėl jų pagrįstumo, nes laikytina, jog tai nagrinėjamo ginčo kontekste ir yra esminės bylos aplinkybės.
Pirmos instancijos teismui neįvertinus visų atsakovės nesutikimo pasirašyti žemės sklypo planą motyvų, apeliacinės instancijos teismui pasisakant dėl nepatartų argumentų pagrįstumo, byla toje dalyje būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.
Bylą grąžinant naujam nagrinėjimui, apeliantės prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme nebetenka prasmės.
Vadovaudamasi išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, todėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.; 326 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.