Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-02-13 · Civilinė byla Nr. 2S-334-866/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-13
Bylos Nr.
2S-334-866/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-33309-2019-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Asta Pikelienė (pirm.)
Pareiškėjas
A. C.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-334-866/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33309-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11.; 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. vasario 13 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-39854-862/2019 pagal pareiškėjo A. C. skundą dėl antstolio D. Š. veiksmų. Suinteresuoti asmenys byloje Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis D. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas (skolininkas) A. C. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame prašė: panaikinti 2019 m. spalio 22 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S19-51315; 2019-10-22 patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S19-51317; 2019 m. spalio 22 d. patvarkymą pateikti informaciją apie turimą turtą, 2019 m. spalio 22 d. patvarkymą dėl turto arešto Nr. 0178/19/02656; 2019-10-22 nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-19-178-15923; 2019 m. spalio 22 d. turto arešto aktą Nr. S19-51322 ir užbaigti vykdomąją bylą; panaikinti vykdymo išlaidų apskaičiavimą kaip nepagrįstą.

2. Pareiškėjas nurodė, jog antstolis vykdo neteisėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-27 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. eA2-29699-466/2018, kuria pareiškėjui buvo skirta 100 Eur dydžio bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Taip pat nurodė, jog jo bylos su banku nėra baigtos ir civilinėse bylose Nr. e2-4300-803/2018 ir e2-3460-864/2018 priimti procesiniai sprendimai gali turėti prejudicinę galią teismo sprendimui priimtam civilinėje byloje Nr. eA2-29699-466/2018, t.y. gali paaiškėti, jog nebuvo jokio piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Pažymėjo, jog antstolio paskaičiuotos vykdymo išlaidos yra nepagrįstos, per didelės. Antstolis pareiškėjui procesinius dokumentus galėjo siųsti elektroniniu paštu ar per antstolių informacinę sistemą, tokiu būdu būtų nereikėję mokėti už pašto išlaidas. Be to, pasak pareiškėjo, antstolis neteisėtai reikalavo atvykti į antstolio kontorą per penkias dienas, kadangi tokio termino įstatymuose nėra.

3. Antstolis D. Š. 2019-11-05 patvarkymu Nr. S19-53374, pareiškėjo (skolininko) A. C. skundo netenkino. Antstolis nurodė, jog neturi teisės vertinti vykdomojo rašto pagrįstumo ir teisėtumo. Taip pat pažymėjo, jog pareiškėjas niekaip nepagrindė savo nesutikimo su antstolio paskaičiuotomis vykdymo išlaidomis.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) Lietuvos Respublika (valstybė), atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiliepime į pareiškėjo (skolininko) A. C. skundą dėl antstolio D. Š. veiksmų prašė ginčą nagrinėti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi pareiškėjo (skolininko) A. C. skundo netenkino.

6. Teismas nurodė, kad antstolis D. Š. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą 2019 m. vasario 7 d. vykdomąjį raštą Nr. eA2-29699-466/2018 dėl 100 Eur dydžio baudos už procesinių teisių piktnaudžiavimą išieškojimo. Antstolis, patikrinęs akivaizdžias kliūtis vykdomajam dokumentui priimti vykdyti ir vykdymo veiksmams pradėti, užvedė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

7. Teismas nustatė, kad teismo sprendimas, kurio pagrindu atliekamas piniginės prievolės išieškojimas, įsiteisėjęs. Pareiškėjas nenurodė teismui kokios akivaizdžios kliūtys egzistuoja dėl ko antstolis neturėjo pagrindo priimti jam pateikto ir aukščiau paminėto vykdomojo rašto. Kadangi pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis yra neteisėta ir jos pagrindu negali būti išduodamas vykdomasis raštas, pareiškėjo argumentai laikytini deklaratyviais.

8. Vykdomojoje byloje vykdomas 100 Eur piniginės prievolės (skolos) išieškojimas, todėl būtinos vykdymo išlaidos sudaro 24 Eur (Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punktas). Antstolio patvarkyme dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo nurodytos būtinosios vykdymo išlaidos neviršija Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodytų dydžių. Nėra duomenų, kad skolininkas būtų teikęs antstoliui prašymą dokumentus siųsti elektroniniu paštu, kad antstolis būtų žinojęs skolininko elektroninio pašto adresą. Antstolis pagrįstai skolininkui išsiuntė procesinius dokumentus registruota pašto siunta su įteikimo pranešimu, taigi ir šioje dalyje nenustatyta, kad vykdymo išlaidos būtų nepagrįstos.

9. Apylinkės teismas nenustatė, kad būtų teisinis pagrindas, remiantis CPK 632 straipsniu, vykdomąją bylą nutraukti ar užbaigti. Antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, tikrino ne vykdomojo dokumento teisėtumą, o tai, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Antstolis nuosekliai ir teisėtai atliko vykdymo veiksmus.

III. Atskirojo skundo argumentai

10. Pareiškėjas (skolininkas) A. C. atskiruoju skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjo (skolininko) 2019 m. spalio 29 d. skundą.

11. Nurodo, kad teismas netinkamai nustatė esmines bylos aplinkybes. Pati išieškotoja savo sprendimu buvo sustabdžiusi baudos išieškojimą. Kadangi pareiškėjo kitos ginčo bylos su banku nebuvo baigtos, o Lietuvos Respublikos Seime priimtos išvados, kitoje civilinėje byloje Nr. eA2-29699-466/2018 priimtas procesinis sprendimas turėjo prejudicinę galią, todėl nebuvo pareiškėjo piktnaudžiavimo. Parlamentiniame tyrime nustatyta, kad 2009–2010 metų krizei Lietuvos Respublikoje didelę įtaką turėjo Lietuvos Respublikoje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika. Lietuvos bankas netinkamai vykdė Lietuvos Respublikoje veikiančių stambiųjų komercinių bankų priežiūrą 2005–2008 m.

12. Teismas nepagrįstai pažymėjo, kad antstolio kompetencija griežtai reguliuojama ir jam nesuteikta teisė vertinti teismo sprendimo, kurio pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas, teisėtumo ir pagrįstumo. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus antstolis privalėjo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus. Antstolis nesilaikė įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Teismo nutartimi neteisėtai priteista pareiškėjui bauda, todėl antstolio procesiniai dokumentai buvo neteisėti. Vykdomasis raštas buvo išduotas neteisėtos teismo nutarties pagrindu.

13. Teismas taip pat netinkamai nustatė, kad sprendimas, kurio pagrindu atliekamas skolos išieškojimas, įsiteisėjęs. Teismo sprendimas, kurio pagrindu buvo atliekamas skolos išieškojimas, buvo nors ir įsiteisėjęs, tačiau jis buvo apskųstas kitose ginčo bylose, todėl nevykdytinas.

14. Antstolio apskaičiuotos vykdymo išlaidos akivaizdžiai nepagrįstos ir lupikiškos. Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punkte nurodytas 24 Eur dydis ekonomiškai nedetalizuotas. Pervedimo išlaidos nepagrįstos, nes nereikėjo atlikti pervedimų. Pašto išlaidos nepagrįstos, nes pareiškėjas galėjo gauti procesinius dokumentus internetu. Už pareiškėjo 100 Eur skolos išieškojimą priskaičiuota suma prieštaravo protingumo ir sąžiningumo principams. Vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus galėjo atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Kadangi paaiškėjo naujų esminių aplinkybių, o vykdomieji raštai išduoti galimai neteisėtos teismo nutarties pagrindu, pareiškėjas prašė antstolio (teismo) vykdymo veiksmus atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Kadangi neteisėta nutartimi buvo neteisėtai priteista bauda, antstolio procesiniai dokumentai buvo neteisėti. Negalėjo būti pradėtas vykdyti išieškojimas galimai neteisėtos (keistinos) nutarties pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo (skolininko) A. C. skundas dėl antstolio D. Š. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0178/19/02656, t. y. dėl antstolio D. Š. 2019-10-22 patvarkymo Nr. S19-51315 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo; 2019 m. spalio 22 d. patvarkymo Nr. S19-51317 pateikti informaciją apie turimą turtą; 2019 m. spalio 22 d. patvarkymo dėl turto arešto; 2019-10-22 nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas; bei 2019 m. spalio 22 d. turto arešto akto Nr. S19-51322 panaikinimo.

17. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad pareiškėjas buvo pateikęs atskirąjį skundą dėl 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties, jo skundą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-2929-603/2018, nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eA2-29699-466/2018, palikti nepakeistą.

18. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 7 d. išdavė išieškotojai Lietuvos Respublikai (valstybei), atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. eA2-29699-466/2018 dėl 100 Eur baudos už procesinių teisių piktnaudžiavimą išieškojimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. išduotas vykdomasis raštas antstoliui D. Š. pateiktas vykdyti 2019 m. spalio 8 d. Aptarto vykdomojo dokumento pagrindu antstolio D. Š. kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl antstolio patvarkymo, kuriuo pareiškėjas įpareigotas pateikti informaciją apie turimą turtą

19. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos nutartimi nurodo, kad antstolio įpareigojimas per penkias dienas atvykti į antstolio kontorą ir raštu pateikti informaciją apie pareiškėjui priklausantį turtą yra neteisėtas, kadangi penkių dienų terminas yra pernelyg trumpas ir neatitinka CPK 510 ir 512 straipsniuose numatytų terminų. Atmestinas pareiškėjo argumentas, kad antstolio reikalavimas pateikti detalią informaciją apie visą pareiškėjui priklausantį turtą yra neteisėtas. Antstolis, vykdydamas skolos išieškojimą, turi teisę žinoti apie skolininkui priklausantį turtą, jo kilmę, sudėtį, o taip pat turi teisę formuluoti reikalavimus pateikti tokią informaciją. Tuo tarpu iš byloje esančių duomenų matyti, jog skolininkas neteikė antstoliui prašymų dėl minėto termino pratęsimo, nenurodė, jog jam reikalingas ilgesnis terminas apie pareiškėjui priklausantį turtą pateikti. Todėl, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės neduoda pagrindo konstatuoti, jog antstolis jo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo kitokiai išvadai.

Dėl antstolio patvarkymo dėl turto arešto

20. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad antstolio veiksmai neteisėti ir dėl to, kad, areštavus turėtas pinigines lėšas, pareiškėjas nukentėjo ir patyrė didelę turtinę ir neturtinę žalą šioje ir kitose ginčo bylose. Su šiais argumentais sutikti nėra pagrindo, nes skolininkui geranoriškai nevykdant teismo sprendimo – turto areštas būtinas sprendimo įvykdymui užtikrinti. Byloje nėra įrodymų, kad nuo skolininko sąskaitos ginčijamo antstolio nurodymo pagrindu buvo areštuota didesnė suma, nei reikėjo priverstiniam skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimui.

Dėl antstolio patvarkymo, kuriame apskaičiuotos vykdymo išlaidos (ne)teisėtumo

21. Pareiškėjas (skolininkas) taip pat skundė 2019 m. spalio 22 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S19-51315; 2019 m. spalio 22 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S19-51317; antstolio vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S19-48958. Teigė, kad apskaičiuotos vykdymo išlaidos (24 Eur būtinos vykdymo išlaidos, 1,20 Eur vienos korespondencijos išlaidos, 2,19 Eur raginimo siuntimo išlaidos bei 0,35 Eur pervedimo išlaidos), nepagrįstos.

22. CPK 583 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vykdymo proceso normų taikymo tvarką numato Sprendimų vykdymo instrukcija. Tai reiškia, kad priverstinio vykdymo procesui be CPK taikomos ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos. Skolininkas turi galimybę įvykdyti teismo sprendimą gera valia. Skolininkui to nepadarius, priverstinis teismo sprendimo vykdymas skolininkui sukelia papildomų neigiamų turtinių padarinių, kurių viena – vykdymo išlaidų atlyginimas antstoliui (CPK 610 straipsnis). Priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti, vykdymo išlaidų apskaičiavimas paprastai siunčiamas kartu su raginimu įvykdyti sprendimą (CPK 656 straipsnio 5 punktas, Sprendimų vykdymo instrukcijos 4, 41 punktai). Vykdymo išlaidų apskaičiavimo dokumentą (patvarkymą) galima apibrėžt kaip dokumentą (patvarkymą), kuriame antstolis nurodo konkrečiai atliktus vykdymo veiksmus bei jų apimtis, konkrečių vykdymo veiksmų įkainius ir sumą, kuri turi būti atlyginta antstoliui už atliktus priverstinio vykdymo veiksmus (žr. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d.nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-951-933/2019, nutarties 37 punktą).

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog antstolio veiksmų teisėtumo bei pagrįstumo nagrinėjimas pradedamas pagal pareiškėjo pateiktą skundą. Toks skundas turi atitikti procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus su papildymais, numatytais CPK V dalies atitinkamuose straipsniuose. Nesant individualizuotų argumentų bei motyvų dėl konkretaus skundžiamo antstolio patvarkymo, arba jiems esant abstraktiems, taip pat analogiškiems argumentams, kuriais jau buvo remtasi pirmosios instancijos teisme, asmuo prisiima riziką, kad toks skundas gali būti pripažintas nepagrįstu (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-951-933/2019, nutarties 37 punktą).

24. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kai vykdomas 100 Eur skolos išieškojimas, todėl pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 47 punktą būtinosios vykdymo išlaidos sudaro 24 Eur. Apygardos teismas sutinka, kad tuo atveju, kai išieškojimo suma sudaro nuo 50 iki 300 Eur, tai būtinosios vykdymo išlaidos yra 24 Eur (Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punktas, 1 lentelės 4 punktas). Nors pareiškėjas (skolininkas) nurodė, kad 24 Eur suma nepagrįsta ir lupikiška, tačiau konkrečios būtinųjų vykdymo išlaidų sumos nustatymas yra įstatymo leidėjo, o ne antstolio ar teismo prerogatyva. Sprendimų vykdymo instrukcijos 47 ir 50 punktai yra imperatyvūs, o juose nurodytos sumos – fiksuotos (konkrečios) ir nepriklausančios nuo antstolio valios, todėl teigti, jog jos (būtinosios vykdymo išlaidos) yra nepagrįstos ar lupikiškos teisinio pagrindo nėra.

25. Sprendimų vykdymo instrukcijos 92 punkte nurodyta, kad išlaidos, susijusios su pinigų pervedimu bankiniu pavedimu, išieškomos iš skolininko. Antstolis 2019 m. spalio 22 d. patvarkyme nurodė, kad antstoliui išieškojus 100 Eur baudą, aptarta suma bus pervesta bankiniu pavedimu į išieškotojo sąskaitą, todėl antstolis patirs papildomų išlaidų, susijusių su mokėjimo pavedimo atlikimu. Nors vykdomojoje byloje nėra duomenų apie bankinių (mokėjimų) pavedimų įkainius, atliekamus naudojantis elektronine bankininkyste, tačiau sutiktina su antstoliu, jog tokios išlaidos savo esme antstoliui yra neišvengiamos, todėl pagrįstos.

26. Pareiškėjas (skolininkas) nesutinka ir su 2,19 Eur išlaidomis, skirtomis pašto paslaugoms apmokėti. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 65 punktą, pašto išlaidos antstoliui atlyginamos pagal faktą. Antstolis, siųsdamas vykdomojoje byloje priimtus dokumentus, pasinaudojo pašto paslaugomis. 2,19 Eur išlaidos patirtos pagal faktą, jų reikalaujama konkrečiu teisiniu pagrindu (Sprendimų vykdymo instrukcijos 65 punktas), todėl naikinti aptartų vykdymo išlaidų paskaičiavimo teisinio pagrindo nėra. Pareiškėjas (skolininkas) nurodo, kad raginimą galima buvo siųsti elektroniniu paštu, o ne registruota pašto siunta. CPK 624¹ straipsnio 1 ir 3 dalyse numatyta galimybė antstoliui procesinius dokumentus, siunčiamus vykdymo proceso dalyviams CPK VI dalyje numatytais atvejais, siųsti elektroninių ryšių priemonėmis pagal CPK 175¹ straipsnio 9 dalį. CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad kitiems asmenims (į minėtą asmenų ratą patenka ir pareiškėjas) teismas (šiuo atveju – antstolis) procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Antstolių įstatymo 43¹ straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais antstolis praneša vykdymo proceso dalyviams apie vykdymo veiksmus ar procesinius sprendimus, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodamas elektroninių ryšių priemones. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013-08-02 įsakymu Nr. 1R-205 patvirtinto Dokumentų pateikimo antstoliui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 7 punkte (toliau – Aprašas) numatyta, kad asmenys pageidaujantys procesinius ir kitus dokumentus iš antstolio gauti elektroninio ryšio priemonėmis, turi pateikti antstoliui rašytinį prašymą ir nurodyti elektroninio pašto adresą, kuriuo pageidautų gauti dokumentus. Taigi, raginimo skolininkui įteikimas elektroniniu paštu galimas tik tuomet, jeigu skolininkas yra raštu pareiškęs pageidavimą dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodęs tam reikalingus kontaktinius duomenis. Teismui pateiktoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, kad pareiškėjas (skolininkas) raštu ar kitokiu būdu būtų išreiškęs valią dokumentus iš antstolio gauti konkrečiu elektroniniu paštu. Iš bylos duomenų negalima nustatyti, ar pareiškėjas (skolininkas) yra (buvo) prisijungęs prie antstolių informacinės sistemos ir raštu išreiškęs valią procesinius dokumentus gauti elektroniniu paštu (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad vien galimas elektroninio pašto nurodymas antstolių informacinėje sistemoje nepakankamas pagrindas laikyti, kad asmuo pageidauja gauti iš antstolio dokumentus elektroniniu būdu (Aprašo 7 punktas). Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes sprendžiama, jog nėra teisino pagrindo naikinti ginčijamų patvarkymų dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo.

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nustatė esmines skundo dėl antstolio veiksmų aplinkybes, išsamiai išanalizavo visus skundo argumentus ir dėl jų pasisakė skundžiamoje nutartyje. Viena tai, jog apelianto netenkina pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas, nėra pagrindas daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes bei priimta nutartis yra neteisėta.

28. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai (pvz., susiję su Lietuvos Respublikos Seimo 2019-06-26 išvada; direktyvų neperkėlimu į nacionalinę teisę; „Mano VMI“ elektroninės sistemos netinkamu darbu (veikimu), kitų įsiteisėjusių pareiškėjo (skolininko) atžvilgiu priimtų sprendimų kritikavimas) skundžiama nutartimi priimto teisinio rezultato neįtakoja. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).

29. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Asta Pikelienė