Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio išnagrinėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos turto valdymo valdybos aptarnavimo skyriaus vedėjo Remigijaus Švelnios (toliau – Institucija) prašymą dėl naujo sprendimo priėmimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-108-383/2021, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 15 d. nuosprendžiu M. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 292 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nuspręsta, kad pinigus – 234,36 Eur, paimtus kratos metu iš M. A., nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nuteistajam M. A..

Kauno apygardos teisme gautas Institucijos prašymas spręsti klausimą dėl iš M. A. paimtų pinigų – 234,36 Eur ir galimybės juos perduoti valstybės nuosavybėn. Nurodoma, kad pinigai tebėra saugomi, nors asmuo, įsiteisėjus nuosprendžiui, dėl jų grąžinimo nesikreipė. 2024 m. vasario 19 d. ir 2024 m. lapkričio 26 d. M. A. buvo siųsti pranešimai, kuriuose buvo nurodyta informacija apie grąžintinų pinigų atsiėmimo būdus. Pranešimai buvo siunčiami registruotu laišku, grįžusiu su neįteikimo žyma, ir elektroniniu paštu. Asmuo į pranešimus neatsakė ir apie savo ketinimus nepranešė. Tarnybos Varėnos pasienio rinktinės Migracijos skyrius pateikė papildomą informaciją, kad minimas asmuo yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką nacionalinį sąrašą iki 2026 m. balandžio 1 d. Pagal Gyventojų registro duomenis, užsienietis nėra deklaravęs gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje. Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje ir Užsieniečių registre nėra nurodyta jokių užsieniečio kontaktinių duomenų ar buvimo vietų.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos turto valdymo valdybos aptarnavimo skyriaus vedėjo Remigijaus Švelnios prašymas atmetamas.

Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnyje numatyta klausimų dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, išsprendimo priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, išsprendimo tvarka. BPK 361 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė.

Nagrinėjamu atveju Institucijos prašyme nurodytų kratos metu paimtų pinigų klausimas buvo išspręstas Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 15 d. nuosprendžiu. Nuosprendžio vykdymo metu M. A. dėl jam priklausančių pinigų grąžinimo į Instituciją nesikreipė ir jokiu kitu būdu nesusisiekė. Byloje esantys ir Institucijos pateikti duomenys patvirtina, jog M. A. yra Uzbekijos pilietis, kuris Lietuvoje negyvena, jam yra uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Šiuo metu nuteistojo buvimo vieta nėra žinoma, į jam siunčiamus pranešimus nuteistasis neatsako. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra žinomi jokie kiti M. A. kontaktiniai duomenys, kuriais būtų galima su juo susisiekti.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.100 straipsnį pinigai yra savarankiška civilinių teisių objektų rūšis, patenkanti į kilnojamojo turto sampratą ir kartu esanti viena iš finansinio turto rūšių. CK 4.58 straipsnyje nustatytas specifinis nuosavybės teisės įgijimas, kai nuosavybės teisė įgyjama į bešeimininkį daiktą. Įstatyme apibrėžta, kad bešeimininkiu laikomas daiktas, neturintis savininko arba kurio savininkas nežinomas (CK 4.57 straipsnio 1 dalis). Bešeimininkis daiktas gali būti nuosavybėn perduodamas tik dviem subjektams – valstybei arba savivaldybėms. Vis dėlto, nuosavybės teisė į bešeimininkį daiktą gali būti perduodama tik teismo sprendimu, taigi toks klausimas gali būti išspręstas tik išnagrinėjus civilinę bylą, kurios nagrinėjimo ypatumai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 534-537 straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2013).

CPK 534 straipsnyje numatyta, kad pareiškimą dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu gali paduoti valstybės arba savivaldybės institucija daikto buvimo vietos apylinkės teismui. Teismas, pripažinęs, kad daiktas neturi savininko, sąžiningo įgijėjo ar teisėto valdytojo arba, kad jie yra nežinomi, priima sprendimą pripažinti daiktą bešeimininkiu ir perduoti jį valstybės arba savivaldybės nuosavybėn (CPK 537 straipsnis). Pareiškimas dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu gali būti teismui paduodamas tik suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą pagal Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuotino, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių tvarką. Taigi, nagrinėjamu atveju M. A. priklausantys pinigai negali būti perduodami valstybės nuosavybėn, nesant teisėto pagrindo. Tik pinigines lėšas pripažinus bešeimininkiu turtu, jos galės būti perduodamos valstybės nuosavybėn. Atsižvelgiant į tai, Institucijos prašymas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsniu, 362 straipsniu,

nutaria:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos turto valdymo valdybos aptarnavimo skyriaus vedėjo Remigijaus Švelnios prašymą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.