Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kauno m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, išsiskyręs, karo prievolininkas, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 227 straipsnio 4 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam E. B. buvo pareikštas kaltinimas dėl to, kad jis tiesiogiai pasiūlė ir davė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą neveikimą vykdant įgaliojimus, t.y. padarė papirkimą, tuo padarius baudžiamąjį nusižengimą, o būtent:

2017m. spalio 31d., apie 10³⁷ val., dienos metu, kaltinamasis E. B. prie namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už jo padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą pagal LR ANK 432 str. 1d., Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjui-pil. D. B. dėl padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo tikrinant sustabdytą jo(kaltinamojo E. B.) vairuojamą taksi automobilį ,,Opel Zafira-A “, valst. (duomenys neskelbtini), priklausantį juridiniam asmeniui-UAB ,, EINES “, sėdėdamas prie šio automobilio vairo, pasakydamas žodžius ,, gal nereikia manęs bausti “, prašė nebausti už naudojimosi saugos diržais tvarkos pažeidimą, po ko jis(kaltinamasis E. B.), tiesiogiai pasiūlydamas, konkliudentiniais veiksmais, t.y. į sulenktą transporto priemonės registracijos liudijimą įdėdamas 20 eurų nominalo kupiūrą, kurią pro pravirą automobilio langą padavė šalia automobilio stovinčiam policijos pareigūnui, taip tiesiogiai, kaip kyšį, davė pinigus, t.y. mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį, valstybės tarnautojui už pageidaujamą neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus.

Motyvuojamoji dalis

Iš teisme paskelbto liudytojo D. B. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2017m. spalio 11d., 10³⁴ val., jis dirbo su kartu kolegomis E. Č. ir V. Š., kada prie namo, esančio adresu: Vilniaus gt. Nr. 52, Ukmergės m., pastebėjo taksi automobilį „ Opel Zafira “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas nesegėjo saugos diržo. Šį automobilį sustabdė patikrinimui. Išlipęs iš nežymėto tarnybinio automobilio „ VW Passat “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priėjo prie sustabdyto taksi automobilio vairuotojo, su kuriuo bendravo. Taksi vairuotojas neneigė, jog vairavo automobilį, nesegėdamas saugos diržo. Jis paprašė vairuotojo pateikti automobilio dokumentus, t.y. automobilio registracijos liudijimą, techninės apžiūros rezultatų kortelę, draudimo sutarties liudijimą ir vairuotojo pažymėimą. Iš pradžių taksi vairuotojas pateikė tik vairuotojo pažymėjimą ir techninės apžiūros rezultatų kortelę. Jam paprašius pateikti kitus automobilio dokumentus, tuo pačiu taksi vairuotojo klausė, ar šis sutinka su padarytu nusižengimu ir ar metų eigoje neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Taksi vairuotojas, nelipdamas iš automobilio, pradėjo prašyti, kad jam nerašytų protokolo ir susitarti. Jis vairuotoją perspėjo, kad už susitarimą su policijos pareigūnu yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, bet taksi vairuotojas ir toliau prašė neatimti iš jo „ duonos “, nes jis teikia taksi paslaugas. Po to taksi vairuotojas, sėdėdamas savo automobilyje, vairuotojo sėdynėje, jam(liudytojui D. B.), stovinčiam gatvėje, šalia taksi automobilio vairuotojo durelių lango, pateikė automobilio draudimo sutarties liudijimą ir registracijos liudijimą, į kurį įdėjo 20 eurų nominalo kupiūrą, t.y. tokiu būdu jam, kaip policijos pareigūnui, duodamas 20 eurų kyšį tam, kad dėl taksi vairuotojo padaryto adminsitracinio nusižengimo nebūtų rašomas protokolas. Apie tai, kad taksi vairuotojas davė jam kyšį, jis informavo tiek savo kolegas, laukusius tarnybiniame automobilyje, tiek ir Vilniaus apskrities VPK OVS budėtoją, po ko tolimesnius tyrimo veiksmus atliko ir ikiteisminį tyrimą pradėjo tuo metu budėjęs Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyresn. tyrėjas V. N.. Vaizdo registratorius yra įrengtas tarnybiniame automobilyje, tačiau tuo metu jis įjungtas nebuvo(b.l. 18-19). Šias aplinkybes liudytojas D. B. patvirtino ir 2017m. spalio 11d. savo rašytame tarnybiniame pranešime dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir kyšio davimo(b.l. 16).

Iš teisme paskelbto liudytojo E. Č. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2017m. spalio 11d., apie 10³⁰ val., jis dirbo kartu su kolegomis D. B. ir V. Š. tarnybiniu nežymėtu automobiliu „ VW Passat “,. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kada prie namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), pastebėjo link Pivonijos mikrarajono važiuojantį mėlynos spalvos taksi automobilį „ Opel Zafira “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas nesegėjo saugos diržo. Dėl šios priežasties kolega D. B. patikrinimui sustabdė taksi automobilį ir, išlipęs, nuėjo patikrinti vairuotojo ir automobilio dokumentų. Jų tarnybinis automobilis stovėjo už sustabdytojo taksi automobilio. D. B. ir taksi vairuotojo pokalbis truko galimai apie 5-7 minutes, po ko iki tarnybinio automobilio, kuriame jis sėdėjo kartu su V. Š., atėjęs D. B., pasakė, kad taksi vairuotojas kartu su automobilio dokumentais jam davė ir 20 eurų kyšį, prašydamas nerašyti protokolo dėl padaryto administracinio nusižengimo. D. B. rankose laikė automobilio techninės apžiūros rezultatų kortelę, draudimo sutarties liudijimą, techninės apžiūros rezultatų kortelę, vairuotojo pažyėmjimą ir 20 eurų kupiūrą, kurie buvo įdėti prie automobilio registracijos liudijimo, pinigus įlanksčius kartu su šiuo dokumentu. Apie įvykį radijo ryšio priemone buvo informuotas Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojas, kuris į įvykio vietą iškvietė kitą kolegą, pradėjusį ikiteisminį tyrimą. Jis su V. Š. sėdėjo tarnybiniame automobilyje, kada D. B. kalbėjo su taksi vairuotoju, stovėdamas prie sustabdyto automobilio durelių ir tikrindamas automobilio dokumentus. Koks buvo jų pokalbio turinys, jis negirdėjo, tik D. B. pasakojo, jog jis vairuotoją perspėjo dėl atsakomybės už kyšio davimą, o šis vis tiek prašė susitarti, po ko kartu su automobilio dokumentais padavė 20 eurų nominalo kupiūrą(b.l. 21-22).

Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, jo atsakomybę, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus reglamentuoja Lietuvos Respublikos 1999m. liepos 08d. Valstybės tarnybos įstatymas Nr. VIII-1316. Prie valstybės tarnautojų yra priskirtini ir policijos pareigūnai, kaip statutiniai valstybės tarnautojai, turintys viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims(minėto įstatymo naujos redakcijos, įsigaliojusios 2002m. liepos 01d., 2 str. 6d.), kurių funkcijas apibrėžia Lietuvos Respulikos 2000m. spalio 17d. Policijos įstatymas Nr. VIII-2048. Sutinkamai su Policijos įstatymo nuostatomis vienas iš pagrindinių policijos uždavinių yra nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas, saugaus eismo priežūra, o policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, šalia kitų teisių, pagrįstai įtardamas, jog padarytas administracinis nusižengimas ar nusikalstama veika, turi ir teisę tikrinti su tuo susijusio asmens, transporto priemonės, krovinių dokumentus, o įstatymų nustatyta tvarka ir sulaikius tokį asmenį, jam, kaip teisėtvarkos pažeidėjui, surašyti protokolą(minėto įstatymo 5 str. 1d. 5-6p.p., 22 str.1d. 1-2p.p.). Išaiškinus visas bylos aplinkybes, matyti, kad kaltinamasis E. B. po to, kai 2017m. spalio 31d., apie 10³⁷ val., dienos metu, prie namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), jo vairuojamą taksi automobilį ,, Opel Zafira “, valst. Nr(duomenys neskelbtini), priklausantį juridiniam asmeniui-UAB ,, EINES “, patikrinimui sustabdė Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjas-pil. D. B. už kaltinamojo padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą pagal LR ANK 432 str. 1d., policijos pareigūnui pasiūlė ir davė kyšį, prašydamas, kad pastarasis jam nerašytų administracinio nusižengimo protokolo už naudojimosi saugos diržais tvarkos pažeidimą. Kadangi kaltinamasis E. B., siekdamas neteisėto paperkamo policijos pareigūno, kaip statutinio valstybės tarnautojo, neveikimo vykdant įgaliojimus, prašė, kad pastarasis prieš jo asmenį nesiimtų jokių būtinųjų teisinių priemonių, t.y. nepatrauktų jo administracinėn atsakomybėn už padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą pagal LR ANK 432 str. 1d., ir tiesiogiai pasiūlė bei davė kyšį, kurio vertė neviršija 1 MGL dydžio sumos, laikytina, kad kaltinamasis E. B. savo nusikalstamais veiksmais padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 227 str. 4d., t.y. tiesioginis pasiūlymas duoti mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį ir tokio dydžio kyšio davimas valstybės tarnautojui už pageidaujamą neveikimą vykdant įgaliojimus, kaltinime patikslinant nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.

Įstatymas numato, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimas gali būti sprendžiamas, tik esant LR BK 40 str. 2d. numatytų būtinų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką, visumai. Be to, LR BK 40 str. 1 ir 3d.d. taip pat yra įtvirtinta ir būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitkėjimo verti asmenys, galintys daryti teigiamą įtaką kaltininko asmeniui(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį, turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl LR BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Nagrinėjamu atveju iš pateikto prašymo turinio matyti, kad pil. A. V. yra artimas kaltinamajam E. B. žmogus, t.y. gyvenimo draugas. Nors kaltinamasis E. B. gyvena Kauno rajone, o pil. A. V., kaip laiduojantis asmuo, Ukmergės mieste, tačiau, pasak pačios laiduotojos A. V., gyvenimas atskirai ir bendro ūkio su kaltinamuoju nevedimas nėra kliūtis daryti teigiamą įtaką dabartiniam gyvenimo draugui-kaltinamajam E. B., kurį pažįsta jau 5-6 metus, labai gerai žino savo draugo charakterį ir jo gyvenimo būdą, kuris dėl savo netinkamo poelgio nuoširdžiai gailisi ir labai pergyvena dėl padarytos nusikalstamos veikos, tarp jų yra susiklostę labai nuoširdūs ir artimi santykiai, nes jie susitinka kelis kartus per savaitę, kartu leidžia laisvalaikį, švenčia šventes, visada bendrai aptaria ir kartu sprendžia įvairias gyvenime iškylančias problemas, kaltinamasis E. B. nuo jos neturi jokių paslapčių, yra atviras ir nuoširdus žmogus. Kadangi duomenų apie pil. A. V. teistumą byloje nėra, kuri galiojančių administracinių nuobaudų už padarytus šiukščius teisėtvarkos pažeidimus neturi, todėl, atsižvelgiant į pil. A. V., kaip galimos laiduotojos, kuri dirba, asmenybę, jos artimą ryšį su kaltinamuoju, teismas laiko, kad minėtas asmuo gali būti pripažintinas kaip teismo pasitikėjimo vertas asmuo, pagal savo asmenines savybes galintis daryti teigiamą įtaką kaltinamajam E. B.(b.l. 26, 30-32). Pats kaltinamasis E. B. anksčiau teistas nebuvo, nusikalto pirmą kartą, visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą jam dovanoti už padarytus nusikalstamus veiksmus, kas lengvina kaltinamojo atsakomybę. Kadangi sunkinančių aplinkybių kaltinamojo E. B. atžvilgiu byloje nėra, todėl, atsižvelgiant į visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, padarytos veikos, kuri baudžiamojo įstatymo yra priskirta tik prie baudžiamųjų nusižengimų(LR BK 12 str.), pobūdį ir paties kaltinamojo E. B. asmenybę, yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis tinkamai pasimokė iš savo neteisėtų veiksmų, toliau laikysis įstatymų ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kadangi byloje yra visų įstatymo numatytų sąlygų visuma, sprendžiant klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaltinamasis E. B. yra atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 40 str. 1-2d.d. pagrindu. Atsižvelgiant tiek į laiduotojos asmenines savybes ir jos turtinę padėtį, tiek ir į paties kaltinamojo E. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir jo asmenybę charakterizuojančias savybes, laidavimas yra skirtinas be užstato, nustatant minimalų laidavimo terminą(LR BK 40 str. 1 ir 4d.d.).

Įstatymas numato, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės LR BK X skyriuje numatytais pagrindais, šalia kitų baudžiamojo poveikio priemonių gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė-įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą(LR BK 67 str. 2d. 6p., 71 str.).

Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria jokių kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Atsižvelgiant į tai, kad LR BK 227 str. 4d. sankcijoje už padaryta veiką švelniausia bausmės rūšis yra numatyta bauda, ir kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas asmuo nesijaustų nebaudžiamas už padarytą nusikalstamą veiką, vadovaujantis baudžiamojo įstatymo paskirtimi ir pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis(LR BK 41, 54 str.str.), nagrinėjamu atveju kaltinamajam E. B. yra taikytina baudžiamojo poveikio priemonė-įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, paskyrus sumokėti minimalią įstatymo numatytos įmokos dydžio įmoką, taikant nusikalstamos veikos padarymo metu iki 2018m. sausio 01d. galiojusį bazinį bausmių ir nuobaudų dydį-37,66 euro(LR BK 71 str.).

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68, 72, 72¹ ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir turto konfiskavimas(LR BK 42 str. 6d.). Įstatymas numato, kad konfiskuotinu turtu yra laikomas LR BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais(LR BK 72 str. 2-3d.d.). Kadangi šiuo konkrečiu atveju prie baudžiamosios bylos medžiagos prijungti pinigai yra tiesioginis papirkimo(kyšio davimo) objektas, t.y. darant nusikalstamą veiką kaltinamojo E. B. panaudoti jam priklausantys pinigai, todėl šie pinigai yra priverstinai neatlygintinai konfiskuotini(LR BK 72 str. 2-3d.d.), kaltinamajam E. B. turto konfiskavimą paskiriant, kaip vieną iš įstatymo numatytų baudžiamojo poveikio priemonių(LR BK 42 str. 6d., 67 str. 2d. 7p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 5d., 303str. 4d.

nusprendė:

Patvirtinti pil. A. V., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kaip laiduotojos, rašytinį prašymą dėl kaltinamojo E. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kaltinamąjį E. B. LR BK 40 str. 1-2d.d. pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 227 str. 4d., ir perduoti jį pagal laidavimą sugyventinei-pil. A. V., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), o baudžiamąją bylą kaltinamojo E. B. atžvilgiu nutraukti.

LR BK 67 str. 2d. 7p. ir 72 str. 2-3d.d. pagrindu kaltinamajam E. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę-turto konfiskavimą, t.y. kyšiui duotų pinigų 20,- Eur.(dvidešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumoje, kaip darant nusikalstamą veiką panaudotų pinigų, konfiskavimą į valstybės pajamas.

LR BK 67 str. 2d. 6p. ir 71 str. pagrindu kaltinamajam E. B. paskirti ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę-įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, t.y. per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paskirti sumokėti 5 (duomenys neskelbtini)30 Eur.(vieno šimto aštuoniasdešimt aštuonių eurų ir 30 eur/ct.) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant į Teisingumo ministerijos specialią banko sąskaitą.

Nustatyti vienerių metų laidavimo terminą be užstato.

Išaiškinti kaltinamajam E. B., kad jeigu jis, kaip nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas asmuo, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

Išaiškinti kaltinamajam E. B., kad jeigu jis, kaip nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas asmuo, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti pil. A. V., kad ji, būdama laiduotoju, vadovaujantis LR BK 40 str. 6d. gali atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Daiktinį įrodymą-vieną 20(dvidešimties) eurų nominalo kupiūrą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.