- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-16
- Bylos Nr.
- eI2-658-596/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01474-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė (pirm.), Jolanta Malijauskienė, Vita Valeckaitė
- Pareiškėjas
- UAB "Bankroto administratorių biuras", R. K.
- Atsakovas
- Audito, "Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administratorių biuras“ ir R. K. skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Bankroto administratorių biuras“ (toliau – ir Administratorius arba pareiškėja) ir R. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Tarnyba arba atsakovė) direktoriaus 2021 m. kovo 25 d. įsakymą Nr. V4-62 (toliau – ir Įsakymas) bei priteisti iš atsakovės pareiškėjų naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Paaiškina, kad 2020 m. rugsėjo 14 d. UAB ,,VSA Vilnius“ pateikė Tarnybai skundą, kuriame nurodė, jog UAB ,,Bankroto administratorių biuras“ nesiima veiksmų sutvarkyti administruojamai BUAB ,,Lina“ (toliau – ir Bendrovė) priklausančias statybines atliekas, sandėliuojamas nuomotoje teritorijoje adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas). Atkreipė dėmesį, kad 2014 m. spalio 21 d. Administratorius sudarė sutartį su atliekų tvarkytoju UAB ,,Eviteks“ dėl atliekų pardavimo, jos buvo parduotos, tačiau taip ir liko Sklype. Atsižvelgiant į tai, Tarnybos direktoriaus 2021 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. V4-62 buvo nuspręsta Administratoriui skirti poveikio priemonę – įspėjimą ir nurodymą ištaisyti nustatytus veiklos trūkumus, o pareiškėjui R. K. - įspėjimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjai nesutinka su ginčijamu Įsakymu ir savo poziciją grindžia tuo, kad nepaneigus duomenų (UAB ,,Eviteks“ teiktų ataskaitų Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir AAD), kurie patvirtina faktinį atliekų sutvarkymą ir išvežimą), nenustačius tikrosios sklype šiuo metu esančių atliekų kilmės, Administratoriaus veiksmai (dėl faktinio atliekų sutvarkymo) negali būti vertinami kaip netinkamas bankroto procedūrų vykdymas.
Nurodo, kad Tarnyba kaip esminį trūkumą Administratoriaus veiksmuose pabrėžia tai, jog Administratorius neužtikrino faktinio atliekų sutvarkymo, tačiau remiantis 2014 m. spalio 21 d. sudaryta sutartimi su UAB ,,Eviteks“ (toliau – ir Atliekų pardavimo sutartis), Administratorius neturėjo pareigos prižiūrėti svetimame žemės sklype esančio ir tretiesiems asmenims priklausančio turto. Minėta sutartimi atliekos, taip pat visos kitos su atliekų nuosavybe susijusios teisės, pareigos bei atsakomybė, perėjo UAB ,,Eviteks“, taigi teisine prasme Administratorius neturi teisės kontroliuoti ir prižiūrėti UAB ,,Eviteks“ vykdomą veiklą, susijusią su atliekų tvarkymu.
Atkreipia dėmesį, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir RAAD) 2015 m. vasario 10 d. patikrinimo aktu Nr. VR-14.7-71 patvirtino, jog Bendrovė įvykdė 2014 m. rugsėjo 18 d. privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2-79 reikalavimus, t. y. atliekas faktiškai perdavė atliekų tvarkytojui. Papildomų pranešimų ar nurodymų, įpareigojančių vykdyti atliekų tvarkytojo (UAB „Eviteks“) priežiūrą Bendrovė negavo. Priešingai, RAAD privalomuosius nurodymus teikė jau tik naujajam atliekų savininkui – atliekų tvarkytojui UAB „Eviteks“. Mano, kad atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovė nepagrįstai nurodė, jog Administratorius turėjo užtikrinti faktinį atliekų sutvarkymą ir išvežimą (iš esmės atlikti UAB „Eviteks“ priežiūrą), nes RAAD patvirtino apie tinkamą privalomojo nurodymo įvykdymą, o naujus privalomuosius nurodymus ar pranešimus teikė naujajam atliekų savininkų UAB „Eviteks“.
Atsiliepimas
Pažymi, jog atliekos 2015-2017 m. buvo faktiškai sutvarkytos pilna apimtimi. Administracinėje byloje Nr. eI3-3502-789/2020 UAB „Eviteks“ atsiliepime pabrėžė, kad nupirktą turtą sutvarkė naudojant mobiliąją įrangą, kurios pagalba jis buvo perdirbtas į skaldą ir išgabentas iš sklypo teritorijos. Apie nupirkto turto sutvarkymą UAB „Eviteks“ 2018 m. rugsėjo 6 d. informavo AAD direktorių V. L.. Taip pat paminėta, jog Sklype atsiradusios kitos atliekos susidarė dėl UAB „VSA Vilnius“, taip pat teritorijoje veikiančios UAB „Ekobazė“ veiklos. Be to, UAB „Eviteks“ teismui pateikė šias aplinkybes pagrindžiančius dokumentus – AAD teiktas atliekų tvarkymo apskaitos ataskaitas (sutvarkytos visos Bendrovei priklausiusios atliekos - 92 453,773 m³ (2015 m. – 84236,64 t, 2016 m. – 9900 t, 2017 m. – 53932,16 t, kas sudaro 92 453,773 m3)), o atsakovė 2021 m. kovo 23 d. išvadoje Nr. D4-695 ,,Dėl nemokumo administratoriaus UAB Bankroto administratorių biuras neplaninio veiklos patikrinimo“ pripažino, kad neturi kompetencijos vertinti minėtų dokumentų atitikimo aplinkosaugos reikalavimams, taigi jų įrodomoji reikšmė nėra paneigta.
Nurodo, kad administracinėje byloje Nr. eI3-3502-789/2020 esantys įrodymai leidžia vienareikšmiškai teigti, kad Bendrovei priklausiusios atliekos yra sutvarkytos teisės aktų nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatomis, o Sklype vis dar esančios atliekos susidarė ne dėl Bendrovės, o dėl kitų asmenų veiklos. Paaiškina, jog Bendrovės bankroto procedūros buvo baigtos dar 2015 m., visas turtas parduotas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, iš turto pardavimo gautos lėšos panaudotos padengiant kreditorių susirinkimo patvirtintą Bendrovės administravimo išlaidų sąmatą bei dalinai patenkinant kreditorių finansinius reikalavimus. Likusio nerealizuoto Bendrovės turto nuo 2015 m. nėra ir ateityje nebus. Akcentuoja, jog po bankroto bylos iškėlimo Bendrovė veiklos nebevykdė, tai reiškia, kad mišrių statybinių ir griovimo (ar kitokių) atliekų kiekis iš Bendrovės veiklos naujai atsirasti ir (ar) padidėti negalėjo. Atliekos buvo vežamos, kaupiamos ir tvarkomos kitų subjektų - UAB „VSA Vilnius“ ir UAB „Eurovistos servisas“, o ne Bendrovės.
Atkreipia dėmesį, kad nors 2014 m. vasario 10 d. patikrinimo akte Nr. VR-14.7-7812012 fiksuotos tik įvairios statybinės atliekos, UAB „Eviteks“ su atsiliepimu į skundą administracinėje byloje Nr. eI3-3502-789/2020 pateikė įrodymus (nuotraukas), iš kurių matyti, jog sklype yra ne tik statybinės atliekos, bet ir įvairios komunalinės bei perdirbamos (rūšiuojamos) atliekos. Šių aplinkybių dėl nežinomų priežasčių AAD nenurodė 2019 m. rugsėjo 6 d. patikrinimo akte Nr. PA65-195. Pažymi, kad AAD atliekų kiekiui įvertinti neturi techninių galimybių, neturi šiai veiklai vykdyti kvalifikuoto personalo, todėl negali teikti jokios informacijos apie Bendrovės nesutvarkytus atliekų kiekius.
Apibendrindami nurodo, kad Tarnyba neturėjo teisės konstatuoti netinkamo bankroto procedūrų vykdymo ir skirti Įsakyme numatytų poveikio priemonių, nes ir pati Išvadoje pažymėjo, jog nuo atliekų pardavimo sutarties tarp Bendrovės ir UAB ,,Eviteks“ pasirašymo yra praėję daugiau kaip 6-eri metai, per kuriuos atliekų apimtys aikštelėje galėjo kisti nepriklausomai nuo Administratoriaus valios, todėl atliekų apimtis ir savininkas turi būti nustatyti aktualiam laikotarpiui, o sutvarkymas ir utilizavimas be atliekų įgijėjo valios vien administratoriaus iniciatyva yra objektyviai neįmanomas.
Atsakovė Tarnyba atsiliepime su pareiškėjų skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Įsakymu buvo konstatuota, jog pareiškėjai pažeidė pažeidimų padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 66 straipsnio 1 dalies 3, 21 punktus, JANĮ 3 straipsnio 1 punktą. Tarnyba, atsižvelgdama į nurodytus pažeidimus, bei į tai, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. ĮBĮ netekus galios ir įsigaliojus JANĮ, pagal kurį iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, išskyrus konkrečiai JANĮ nurodytas išimtis (JANĮ 155 straipsnio 1 dalis), vadovaudamasi JANĮ 136 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi, Administratoriui skyrė įspėjimą ir nurodymą pavesti ištaisyti nustatytus veiklos trūkumus, o pareiškėjui, kaip Administratoriaus darbuotojui, atsakingam už bankroto proceso administravimą – įspėjimą.
Pažymi, kad pagal iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusį teisinį reglamentavimą buvo nustatyta, jog likviduojant bankrutavusią įmonę įstatymų nustatyta tvarka būtent Administratorius sutvarko atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą (ĮBĮ 31 straipsnio 5 punktas). Tuo tikslu taip pat buvo numatyta, kad bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos (ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalis). Šiuo metu galiojančios JANĮ normos taip pat imperatyviai nustato šią administratoriaus pareigą ir tokias išlaidas bankroto procese priskiria administravimo išlaidoms: JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatyta, kad paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu organizuoja atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymą, JANĮ 73 straipsnio 2 dalies 5 punktas nustato, kad bankroto proceso administravimo išlaidas sudaro ir turto likvidavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo išlaidos, o teismo sprendimas dėl bankrutavusios įmonės pabaigos gali būti priimamas tik aplinkosaugos institucijai išdavus pažymą apie sutvarkytas įmonės turėtas atliekas, dirvožemį, gruntą (ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalis, JANĮ 100 straipsnio 3 dalies 3 punktas).
Nurodo, kad po Atliekų pardavimo sutarties sudarymo Administratorius keletą kartų kreipėsi į AAD su prašymu išduoti ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje numatytą pažymą apie atliekų sutvarkymą (toliau – ir Pažyma), kad galėtų kreiptis į teismą dėl Bendrovės pabaigos klausimo išsprendimo, tačiau AAD atsisakė išduoti Pažymą, motyvuodamas tuo, kad atliekos faktiškai nesutvarkytos ir nustatyta tvarka neišvežtos iš teritorijos. Tuomet Administratorius, atstovaudamas Bendrovę, Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – ir VAAT) pateikė skundą dėl AAD įpareigojimo atlikti veiksmus, t. y. prašė įpareigoti AAD išduoti Bendrovei Pažymą, nurodydamas, jog Atliekų pardavimo sutartimi visos Įmonės veikloje susidariusios atliekos buvo parduotos UAB ,,Eviteks“, kaip ir visos kitos teisės, pareigos bei atsakomybė susijusi su atliekomis. Tvirtino, kad tinkamai įvykdė aplinkosaugos institucijos privalomuosius nurodymus, tačiau AAD nepagrįstai neišduoda Pažymos apie atliekų sutvarkymą. VAAT 2016 m. kovo 29 d. sprendimu skundą atmetė ir konstatavo, kad atliekų perleidimas tretiesiems asmenims nėra tinkamas ĮBĮ 31 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytos pareigos įgyvendinimas, kadangi nėra pasiektas reikalaujamas rezultatas – faktiškai sutvarkytos atliekos, užterštas dirvožemis ir gruntas. Pabrėžė, kad ginčo atveju svarbus ir reikšmingas pats atliekų nesutvarkymo faktas, nenustačius atliekų sutvarkymo, pareiga negali būti laikoma tinkamai įvykdyta, taigi ir išduodama Pažyma. Administratoriui pateikus apeliacinį skundą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2017 m. lapkričio 6 d. nutartimi apeliacinį skundą atmetė ir konstatavo, kad taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – ir TIPK) leidimai išduodami tik toms atliekas naudojančioms ir šalinančioms įmonėms, kurios turi atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planus, sudarytus aplinkosaugos teisės aktų nustatyta tvarka, o Bendrovės Veiklos nutraukimo plane buvo numatyta, kad atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo atveju statybinių atliekų ir antrinių žaliavų priėmimo ir perdirbimo aikštelėje sukauptos atliekos turi būti pakraunamos į autotransporto priemones ir išvežamos į atliekas tvarkančias įmones, teritorija iššluojama, todėl sprendė, kad Bendrovė (pagal ĮBĮ - ją atstovaujantis Administratorius) turėjo pareigą ne tik bendrovės veiklos aikštelėje sukauptas atliekas perleisti tretiesiems asmenims, bet ir sutvarkyti teritoriją Veiklos nutraukimo plane nustatyta tvarka.
Nurodo, kad Tarnybos atlikto patikrinimo duomenys patvirtina, jog įsiteisėjus LVAT 2017 m. lapkričio 6 d. nutarčiai Administratorius nesiėmė jokių veiksmų dėl faktinio Bendrovės atliekų sutvarkymo užtikrinimo, nepareikalavo iš UAB ,,Eviteks“ tinkamo sutarties įvykdymo pagrindimo. Be to, 2018 m. kovo 2 d. Administratorius pateikė teismui prašymą dėl Bendrovės pabaigos, 2018 m. gegužės 17 d. Vilniaus apygardos teismas jį tenkino, tačiau Tarnybai jį apskundus ir išnagrinėjus apeliacine tvarka, 2018 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi jis buvo panaikintas ir byla perduota pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pažymint, jog Administratorius, žinodamas, kad atliekas perėmusi įmonė tų atliekų netvarko ir negavęs Pažymos iš aplinkosaugos institucijos apie atliekų sutvarkymą, kreipėsi į teismą dėl Bendrovės pabaigos.
Pažymi, kad 2018 m. spalio 25 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi atsisakyta priimti sprendimą dėl Bendrovės pabaigos, nurodant, jog sprendžiant iš Administratoriaus paaiškinimų, Administratorius atliekų tvarkyti neketina, o neatlikus šių veiksmų Bendrovės veiklą pripažinti pasibaigusia nėra galimybės. Nutartimi Administratorius įpareigotas sutvarkyti Bendrovės atliekas ĮBĮ pagrindu ir Apeliacinio teismo nutartyje nustatytu būdu. Tuomet Administratorius vėl kreipėsi į teismą dėl nutarties vykdymo išaiškinimo, teigdamas, jog nėra aišku, kokiu pagrindu Administratorius įpareigotas sutvarkyti Bendrovei nepriklausančias atliekas, šio įpareigojimo Administratorius negali įvykdyti. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 8 d. nutartimi nurodė, jog 2018 m. spalio 25 d. nutartis yra pakankamai aiški, Administratorius įpareigotas sutvarkyti Bendrovės atliekas ĮBĮ 31 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 2018 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties motyvų pagrindu.
Atkreipia dėmesį, kad Administratorius vietoje to, jog imtųsi priemonių, kad atliekų pardavimo sutartis būtų vykdoma, faktiškai sutvarkomos ir išgabenamos iš teritorijos Bendrovės parduotos atliekos, kreipėsi į teismą dėl Bendrovės pabaigos pripažinimo, negavęs AAD Pažymos, nors ji pagal ĮBĮ yra būtina sprendžiant Bendrovės pabaigos klausimą. Tokio Administratoriaus veikimo Tarnyba negali laikyti efektyviu, tikslingu ir profesionaliu. Administratorius tiek ĮBĮ, tiek JANĮ pagrindu turi pareigą užtikrinti, kad likviduojamos dėl bankroto Bendrovės veikloje susidariusios atliekos, ją likviduojant, būtų sutvarkytos teisės aktų nustatyta tvarka. Šiuo atveju, Administratoriui net ir perdavus pagal sutartį įsipareigojimus sutvarkyti atliekas kitam ūkio subjektui, turinčiam tokią teisę, Administratorius turėjo pareigą pasirūpinti ir šių atliekų faktiniu sutvarkymu, kadangi tik faktiškai sutvarkius Bendrovės turėtas atliekas Administratoriui gali būti išduota AAD Pažyma apie atliekų sutvarkymą ir tik gavęs tokią Pažymą Administratorius gali kreiptis į teismą dėl sprendimo dėl Bendrovės pabaigos priėmimo.
Atkreipia dėmesį ir į tai, kad Atliekų pardavimo sutarties 4.1.7 punkte nustatyta, jog pardavėjas (Bendrovė, atstovaujama Administratoriaus) viso sutarties galiojimo ir vykdymo metu įsipareigoja pagal turimas galimybes bendradarbiauti su pirkėju šiam įgyvendinant iš šios sutarties kylančias teises, todėl Administratorius, kaip Atliekų pardavimo sutarties šalis, turėjo ir turi teisinę pareigą įsitikinti, jog sutartis vykdoma tinkamai, o gavęs informaciją apie jos įvykdymą, kreiptis į AAD dėl Pažymos išdavimo ir baigti Bendrovės likvidavimo procedūras. Ypač tai aktualu šiuo atveju, kadangi sutarties vykdymo rezultatas susijęs su viešuoju interesu ir visuomenės teise į ekologinių reikalavimų užtikrinimą. Taigi, mano, kad nėra pagrindo sutikti su Administratoriaus argumentu, jog Administratorius neturi pareigos vykdyti Atliekų pardavimo sutarties įgyvendinimo kontrolės, kadangi nuo faktinio atliekų sutvarkymo ir pašalinimo iš Bendrovės teritorijos (pagal Veiklos nutraukimo planą), priklauso Administratoriaus administruojamos Bendrovės bankroto procedūros užbaigimas ir Administratoriui nemokumo įstatymais nustatytų pareigų įvykdymas.
Pažymi, kad Atliekų pardavimo sutartyje Bendrovė įsipareigojo (4.1.3, 4.1.8. punktai) atlyginti UAB „Eviteks“ iki 20 433 Eur (70 000 Lt) (neįskaitant PVM) dydžio atliekų tvarkymo išlaidas, kurios buvo numatytos Bendrovės kreditorių komiteto 2014 m. spalio 14 d. 4.3. nutarime ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sutarties kainos sumokėjimo dienos pervesti šias lėšas UAB „Eviteks“. Šias lėšas UAB „Eviteks“ turėjo naudoti padengdama turimas turto tvarkymo išlaidas.
Teigia, kad tiek pareiškėjų skunde, tiek byloje pateiktuose teismų procesiniuose sprendimuose pabrėžiama, jog Bendrovė paraiškoje TIPK leidimui gauti, kuris jai buvo išduotas, ir Veiklos nutraukimo plane įsipareigojo per 3 mėnesius nuo atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo sutvarkyti teritoriją. Minėtuose dokumentuose yra detalizuoti po atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo atliktini veiksmai, nurodant, kad aikštelėje sukauptos atliekos būtų priduotos atliekų tvarkytojams, pakraunamos į autotransporto priemones ir išvežamos į atliekas tvarkančias įmones, įmonės teritorija iššluojama, pastatai ir įranga demontuojami. Atkreipia dėmesį, kad šiuose dokumentuose numatytų pareigų tinkamo įgyvendinimo kontrolė nepriskirtina Tarnybos kompetencijai, todėl ji neturi pagrindo duoti nurodymą juos vykdyti, kontroliuoti Veiklos nutraukimo plano reikalavimų įvykdymą ar vertinti įvykdymo tinkamumą, nes tokie įgaliojimai suteikti aplinkosaugos institucijoms, vykdančioms funkcijas aplinkosaugos normų užtikrinimo srityje. Atliekų sutvarkymas pagal galiojantį teisinį reglamentavimą yra prioritetinis klausimas, susijęs ir su viešojo intereso užtikrinimu, tačiau šios pareigos vykdymą ir vykdymo tinkamumo kontrolę atlieka subjektai, kuriems priskirti tokie įgaliojimai.
Nurodo, kad nagrinėjamu atveju Tarnyba, įvertindama jai suteiktų įgaliojimų ribas, gali tik įpareigoti Administratorių imtis realių veiksmų situacijai spręsti ir pateikti planuotinų administravimo veiksmų planą su preliminariais įvykdymo terminais tikslui pasiekti – kad būtų sutvarkytos ir pašalintos atliekos, jei būtų pripažinta, kad jos priklauso Bendrovei. Duoti nurodymą pašalinti atliekas pačiam Administratoriui Tarnyba neturi teisinio pagrindo, nes teismo tvarka nėra nuginčyta Atliekų pardavimo sutartis, kuria atliekos perleistos UAB „Eviteks“, nėra aišku, ar minėtos atliekos teritorijoje yra tos pačios sudėties ir ar nebuvo UAB „Eviteks“ sutvarkytos, koks likęs jų kiekis, ypač, kai nuo atliekų perleidimo praėjęs ilgas laikotarpis, tuo labiau, kad Tarnyba neturi įgaliojimų vykdyti nurodymo vykdymo kontrolę aplinkosaugos teisės aktų vykdymo srityje. Sutinka, kad užtikrinant viešąjį interesą atliekos privalo būti faktiškai sutvarkytos (jei tai UAB „Eviteks“ dar nebuvo padaryta) ir nustatyta tvarka utilizuotos, kad nekeltų pavojaus visuomenės sveikatai ir gerovei, tačiau tai negali būti padaryta be atliekų įgijėjo valios vien Administratoriaus iniciatyva ir objektyviai nenustačius likusių atliekų savininko. Mano, kad UAB „Eviteks“ galimai tinkamai neįvykdžius sutarties, klausimas galėjo ir (ar) galėtų būti sprendžiamas pasitelkiant teisines procedūras, pavyzdžiui, Administratoriui kreipiantis į teismą dėl galimai netinkamo Atliekų pardavimo sutarties vykdymo iš UAB „Eviteks“ pusės, dėl UAB „Eviteks“ įpareigojimo vykdyti sutartį (nes Administratorius dėl galimo UAB „Eviteks“ neveikimo negali kreiptis dėl Bendrovės bankroto proceso užbaigimo), arba Administratoriui gauti leidimą sutvarkyti atliekas už UAB „Eviteks“ ir tada kreiptis regreso tvarka į teismą dėl patirtų išlaidų kompensavimo iš UAB „Eviteks“ arba imtis kitų atitinkamų teisinių priemonių. Pastebi ir tai, kad šiai dienai Administratoriui ėmus organizuoti savo iniciatyva atliekų išvežimą iš teritorijos, esant nenuginčytai Atliekų pardavimo sutarčiai, jos turėtų būti perduotos UAB „Eviteks“ ir priimtos jo veiklos teritorijoje, todėl šiuo klausimu yra būtina abiejų šalių suderinta valia ar konkretūs vykdytini teismo įpareigojimai šiuo klausimu. Tačiau, Tarnybos vertinimu, negali būti pateisinamas toks Administratoriaus nusišalinimas nuo šio klausimo sprendimo ir toks bankroto proceso administravimas negali būti laikomas profesionaliu ir efektyviu administravimu. Atsižvelgiant į tai, kad kaip pats Administratorius teigia, visos administravimo procedūros jau užbaigtos 2015 m., turėjo būti kuo operatyviau imamasi visų efektyvių priemonių, kad būtų išspręstas Bendrovės atliekų sutvarkymo klausimas ir pripažinta Bendrovės pabaiga teisės aktų nustatyta tvarka.
Atkreipia dėmesį, kad Administratorius pareigą įstatymų nustatyta tvarka sutvarkyti likviduojamos Bendrovės atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą įgijo ĮBĮ 31 straipsnio 5 punkto pagrindu. Tokią Administratoriaus pareigą numato ir šiuo metu galiojantis JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 15 punktas. Atsižvelgiant tiek į šias įstatymų nuostatas, tiek į teismų procesiniuose sprendimuose minimus įsipareigojimus pagal Veiklos nutraukimo planą, nutraukus Bendrovės veiklą, tiek pagal nuomos sutartį dėl faktinio atliekų sutvarkymo ir išvežimo iš teritorijos pasibaigus Bendrovės veiklai ir (ar) nutraukus nuomos sutartį, daro išvadą, jog Administratorius turėjo pareigą užtikrinti, kad šie reikalavimai būtų įvykdyti. Perleidus Atliekų pardavimo sutartimi šiuos įsipareigojimus trečiajam asmeniui, Administratorius turėjo pareigą sutarties nuostatomis užtikrinti numatytų reikalavimų įvykdymą minėtuose dokumentuose nustatytais terminais ir tvarka, kas, įvertinus sutarties nuostatas, Atliekų pardavimo sutartyje nuosekliai net nebuvo aptarta. Taip pat, kaip Atliekų pardavimo sutarties šalis ir asmuo, paskirtas užtikrinti ir profesionaliai vykdyti teisingą, operatyvų Bendrovės bankroto procesą, bei gindamas bankroto procese vyraujantį viešąjį interesą, Administratorius turėjo kontroliuoti tinkamą sutarties įgyvendinimą, nes nuo to priklauso galimybė operatyviai užbaigti bankroto procesą nemokumo įstatymuose nustatyta tvarka.
Akcentuoja, kad nors visi ginčai tarp subjektų vyko iš esmės dėl vienos priežasties – faktinio atliekų nesutvarkymo ir siekio Administratorių įpareigoti jas numatyta tvarka sutvarkyti, Administratorius tik bandė paneigti šiuos reikalavimus, teigdamas, jog atliekų Įmonė nebeturi, tačiau nesiėmė jokių aktyvių veiksmų faktiniam atliekų sutvarkymo klausimui spręsti.
Apibendrindama nurodo, kad įvertinus nurodytas aplinkybes Administratoriaus veikimas negali būti laikomas profesionaliu veikimu užtikrinant tiek bankroto proceso dalyvių teises ir teisėtus interesus, tiek viešąjį interesą siekiant saugoti saugią ir švarią aplinką, taip pat nesuderinamas su operatyviu bankroto proceso vykdymu ir būtinų administravimo veiksmų organizavimu bei atlikimu Bendrovės bankroto procese. Tarnyba laikosi nuomonės, kad Administratorius tinkamai ir laiku neorganizavo reikiamų Bendrovės bankroto proceso darbų, nedėjo pastangų, kad bankroto procesas būtų baigtas kuo trumpiausiais terminais. Kaip nurodo pats Administratorius – visos administravimo procedūros baigtos dar 2015 m., tačiau iki šiol nėra patvirtintas Bendrovės atliekų sutvarkymo faktas ir nėra galimybės jos išregistruoti kaip pasibaigusio dėl bankroto juridinio asmens, bankroto procesas nuo jo pradžios tęsiasi daugiau kaip 10 metų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Tarnybos direktoriaus 2021 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. V4-62, kuriuo Administratoriui skirta nuobauda – įspėjimas ir nurodymas ištaisyti nustatytus veiklos trūkumus, o pareiškėjui, kaip Administratoriaus darbuotojui – įspėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčijamas Įsakymas, be kita ko, grindžiamas 2021 m. kovo 23 d. išvada Nr. D4-695 ,,Dėl nemokumo administratoriaus UAB Bankroto administratorių biuro neplaninio veiklos patikrinimo“.
Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2020 m. rugsėjo 14 d. (registracijos Nr. D1-4973) Tarnyboje gautas UAB „VSA Vilnius“ skundas dėl nemokumo administratoriaus neveikimo – įsiteisėjusios teismo nutarties bankroto byloje sistemingo nevykdymo, žalos UAB ,,VSA Vilnius“ turtui sukėlimo (toliau – ir Skundas), kuriame nurodoma, jog Administratorius piktybiškai nevykdo 2018 m. spalio 25 d. VAAT nutarties bankroto byloje Nr. B2-4667-392/2018, kuria Administratorius įpareigotas sutvarkyti BUAB Prekybos namai „Lina“ atliekas, esančias UAB ,,VSA Vilnius“ nuosavybės teise valdomoje teritorijoje.
2020 m. spalio 13 d. raštais Nr. (10.4) D2-2501 ir Nr. (10.4) D2-2502 Tarnyba informavo Administratorių ir UAB „VSA Vilnius“ apie sprendimą atlikti neplaninį Administratoriaus veiklos patikrinimą administruojant Bendrovės bankroto procesą (toliau – Patikrinimas) ir nustatė Administratoriui terminą iki 2020 m. spalio 27 d. pateikti paaiškinimus į Skunde nurodytas aplinkybes.
2020 m. spalio 27 d. (registracijos Nr. D1-5583) Administratorius pateikė atsiliepimą į UAB ,,VSA Vilnius“ Skundą ir atsiliepime išdėstytus argumentus pagrindžiančius dokumentus. Nurodė, kad Skunde išdėstytos aplinkybės ir argumentai yra klaidinantys ir teisiškai nepagrįsti, todėl nesudaro pagrindo pripažinti, kad administruojant Bendrovę buvo padaryti teisės aktų pažeidimai.
Tarnyba, 2021 m. sausio 27-28 d., vasario 4 d. ir vasario 24 d. el. paštu nurodė Administratoriui pateikti papildomą informaciją, todėl 2021 m. vasario 1 d. (registracijos Nr. D1-422), 2021 m. vasario 4 d. (registracijos Nr. D1-488), 2021 m. vasario 26 d. (registracijos Nr. D1-787) Administratorius Tarnybai pateikė papildomą informaciją ir dokumentus.
2021 m. kovo 5 d. išvados Nr. D4-550 „Dėl nemokumo administratoriaus UAB Bankroto administratorių biuras neplaninio veiklos patikrinimo“ projektas, kuriame nustatyta, jog Administratorius pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punkto, JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 3 ir 21 punktų, JANĮ 3 straipsnio 1 punkto nuostatas, nes tinkamai neatliko privalomų bankroto proceso darbų ir neveikė efektyviausiu būdu Bendrovės bei kreditorių interesais, buvo pateiktas Tarnybos direktoriaus pavaduotojui. 2021 m. kovo 5 d. (registracijos Nr. D4-554) Administratorius elektroniniu būdu supažindintas su išvados projektu, nurodant galimybę teisės aktų nustatyta tvarka per 5 darbo dienas nuo Išvados projekto gavimo dienos, t. y. iki 2021 m. kovo 15 d., Tarnybai pateikti nuomonę dėl Išvados projekto.
2021 m. kovo 15 d. (registracijos Nr. D1-1036) Administratorius pateikė nuomonę (papildomus paaiškinimus) dėl 2021 m. kovo 5 d. Tarnybos išvados projekto, kurioje nurodė nesutinkantis su visomis išvadoje pateiktomis aplinkybėmis ir motyvais. Pabrėžė, kad 2014 m. spalio 21 d. sutartimi atliekos, taip pat visos kitos su atliekų nuosavybe susijusios teisės, pareigos bei atsakomybė, perėjo UAB „Eviteks“, todėl Administratorius neturėjo teisės ir (ar) pareigos vykdyti atliekų sutvarkymo užtikrinimo (UAB „Eviteks“ priežiūros). Be to, atliekos 2015-2017 m. buvo faktiškai sutvarkytos pilna apimtimi.
2021 m. kovo 23 d. išvada Nr. D4-695 (toliau – Patikrinimo išvada) pateikta Tarnybos direktoriui ir 2021 m. kovo 25 d. priimtas skundžiamas Tarnybos direktoriaus 2021 m. kovo 25 d. įsakymas Nr. V4-62. Apie tai pareiškėjai informuoti 2021 m. kovo 29 d. raštu Nr. (10.4Mr) D2-757.
Nesutikdami su Įsakymu, pareiškėjai pateikė skundą teismui, kuriame prašo panaikinti Įsakymą kaip neteisėtą ir nepagrįstą.
Ginčo teisiniams santykiams taikytinos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2019 m. gruodžio 31 d.) bei Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.) nuostatos, susijusios su tinkamu bankroto administratoriaus pareigų vykdymu, administruojant įmonės bankroto procesą.
ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punkte nustatyta, kad likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius įstatymų nustatyta tvarka gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus.
JANĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas efektyvumo principas, reiškia, kad nemokumo procese turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp finansinių sunkumų turinčio juridinio asmens ir kreditorių interesų, siekiant kuo didesnio kreditorių reikalavimų tenkinimo per pagrįstai trumpiausią laikotarpį.
Pagal JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 3 punktą, paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu gina visų kreditorių, taip pat juridinio asmens teises ir teisėtus interesus, o pagal to paties straipsnio 21 punktą, atlieka kitus bankroto proceso administravimo darbus ir kitas JANĮ ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.
LVAT dėl bankroto administratoriaus atsakomybės yra išaiškinęs, kad bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius, atstovaudamas kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesams, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai naudingos kreditoriams ir skolininkui (bankrutuojančiai įmonei).
Pareiškėjai prašo panaikinti Tarnybos direktoriaus Įsakymą. JANĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nemokumo administratorių veiklą prižiūri Vyriausybės įgaliota institucija, Tarnybai pavesta atlikti JANĮ 132 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos funkcijas. Ginčijamame Įsakyme konstatuota, kad Tarnybos direktoriaus Įsakymu buvo priimtas sprendimas Administratoriui, kaip pagrindiniam atsakomybės subjektui, už viso bankroto proceso metu nustatytus pažeidimus skirti JANĮ 136 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 3 dalies 1 punkte nustatytas poveikio priemones – įspėjimą ir nurodymą ištaisyti veiklos trūkumus, t. y. iki 2021 m. balandžio 15 d. parengti ir suderinti su Tarnyba konkrečių veiksmų su preliminariais objektyviais terminais planą BUAB prekybos namai ,,Lina“ bankroto procese, pagal kurį bus veikiama siekiant atlikti visus būtinus BUAB prekybos namai ,,Lina“ likvidavimo veiksmus, kad teisme būtų priimtas sprendimas dėl Bendrovės pabaigos ir Bendrovė išregistruota iš Juridinių asmenų registro; pareiškėjui R. K., kaip biuro darbuotojui, atsakingam už bankroto proceso administravimą, kurio įgaliojimų laikotarpiu turėjo būti užtikrintas būtinų veiksmų atlikimas siekiant, jog būtų priimtas sprendimas dėl BUAB prekybos namai ,,Lina“ pabaigos, už nustatytus pažeidimus skirti JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą poveikio priemonę – įspėjimą.
Patikrinimo išvadoje nustatyta, jog pareiškėjai pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punkto ir JANĮ 3 straipsnio 1 punkto bei 66 straipsnio 1 dalies 3, 21 punktų nuostatas, nes tinkamai neatliko privalomų veiksmų bankroto proceso metu ir neveikė efektyviausiu būdu Bendrovės bei kreditorių interesais, t. y. sutartimi perdavę atliekas atliekų tvarkytojui, neužtikrino, kad šios atliekos būtų faktiškai sutvarkytos tiek pagal nuomos sutarties nutraukimo atveju numatytus įsipareigojimus, tiek pagal Bendrovei išduoto TIPK leidimo ir Veiklos nutraukimo plano įsipareigojimus, nesiėmė teisinių priemonių dėl Atliekų pardavimo sutarties tinkamo vykdymo užtikrinimo.
Pažymėtina, kad šioje byloje nėra ginčo, jog nagrinėjamu atveju Bendrovė (jos administravimą vykdantis subjektas), kaip atliekų turėtojas, turėjo (turi) pareigą sutvarkyti atliekas. Tai jau konstatuota LVAT 2017 m. lapkričio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1002-756/2017 bei 2021 m. gruodžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2447-815/2021. Taigi, pareiškėjai turėjo pareigą imtis priemonių, kad Atliekų pardavimo sutartis būtų vykdoma, faktiškai sutvarkomos ir išgabenamos iš teritorijos Bendrovės parduotos atliekos, tačiau kreipėsi į teismą dėl Bendrovės pabaigos pripažinimo, negavę AAD Pažymos, nors ji yra būtina sprendžiant Bendrovės pabaigos klausimą pagal ĮBĮ įtvirtintą reglamentavimą. Nors pareiškėjai skunde nurodo, kad kreipėsi į UAB ,,Eviteks“, prašydami pateikti informaciją apie atliekų tvarkymo eigą, pabrėžė negalintys atlikti veiksmų (tvarkyti tretiesiems asmenims priklausantį turtą) tretiesiems asmenims priklausančiame sklype, taip pat neturintys objektyvių galimybių saugoti tretiesiems asmenims priklausančio sklypo nuo galimai neteisėtos kitų bendrovių veiklos (galimai neteisėto atliekų privežimo į sklypą), Administratorius tiek ĮBĮ 31 straipsnio 5 dalies, tiek JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 15 punkto pagrindu turi pareigą užtikrinti, kad likviduojamos dėl bankroto įmonės veikloje susidariusios atliekos, ją likviduojant, būtų sutvarkytos teisės aktų nustatyta tvarka. Šiuo atveju, Administratoriui perdavus pagal Atliekų pardavimo sutartį įsipareigojimus sutvarkyti atliekas kitam ūkio subjektui, turinčiam tokią teisę, Administratorius turėjo pareigą pasirūpinti ir šių atliekų faktiniu sutvarkymu, kadangi tik faktiškai sutvarkius Bendrovės turėtas atliekas Administratoriui gali būti išduota AAD Pažyma apie atliekų sutvarkymą ir tik gavęs tokią Pažymą Administratorius gali kreiptis į teismą dėl sprendimo dėl Bendrovės pabaigos priėmimo. Taigi, Administratorius, kaip Atliekų pardavimo sutarties šalis, turėjo (turi) teisinę pareigą įsitikinti, jog sutartis vykdoma tinkamai, o gavęs informacijos apie jos įvykdymą, kreiptis į AAD dėl Pažymos išdavimo ir baigti Bendrovės likvidavimo procedūras. Paminėtina, jog Bendrovė paraiškoje TIPK leidimui gauti, kuris jai buvo išduotas, ir Veiklos nutraukimo plane įsipareigojo per 3 mėnesius nuo atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo sutvarkyti teritoriją. Minėtuose dokumentuose yra detalizuoti po atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo atliktini veiksmai, nurodant, kad aikštelėje sukauptos atliekos būtų priduotos atliekų tvarkytojams, būtų pakraunamos į autotransporto priemones ir išvežamos į atliekas tvarkančias įmones, įmonės teritorija iššluojama, pastatai ir įranga demontuojami. Kaip Atliekų pardavimo sutarties šalis ir asmuo, paskirtas užtikrinti ir profesionaliai vykdyti teisingą, operatyvų Bendrovės bankroto procesą, bei gindamas bankroto procese vyraujantį viešąjį interesą, Administratorius turėjo kontroliuoti tinkamą Atliekų pardavimo sutarties įgyvendinimą, nes nuo to priklauso galimybė operatyviai užbaigti bankroto procesą nemokumo įstatymuose nustatyta tvarka.
Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjai nesiėmė jokių aktyvių veiksmų faktiniam atliekų sutvarkymo klausimui spręsti, o tik bandė paneigti šiuos reikalavimus, teigdami, jog atliekų Bendrovė nebeturi, taip pat nebendradarbiavo su UAB ,,Eviteks“, siekdami įsitikinti, ar sutartis vykdoma tinkamai, o UAB ,,Eviteks“ nevykdant sutarties, nesiekė ginti teisėtų interesų, kylančių iš Atliekų pardavimo sutarties teismine tvarka ir įpareigoti pirkėją tinkamai vykdyti sutartį. Teisėjų kolegija sutinka su atsakove, jog įvertinus nurodytas aplinkybes, pareiškėjų veikimas negali būti laikomas profesionaliu veikimu užtikrinant tiek bankroto proceso dalyvių teises ir teisėtus interesus, tiek viešąjį interesą, siekiant saugoti saugią ir švarią aplinką, taip pat nesuderinamas su operatyviu bankroto proceso vykdymu ir būtinų administravimo veiksmų organizavimu bei atlikimu Bendrovės bankroto procese. Nors sudarydamas Atliekų pardavimo sutartį Administratorius buvo informuotas apie nuomos sutarties nutraukimą ir pareigą grąžinti nuomotojui sutvarkytą teritoriją, taip pat žinojo apie Bendrovės veiklos nutraukimo sąlygas, numatytas Bendrovei išduotame TIPK leidime ir Veiklos nutraukimo plane, todėl perleisdamas atliekas atliekų tvarkytojui turėjo užtikrinti ir šių reikalavimų įgyvendinimą (tokias sąlygas nedviprasmiškai įtraukti į pardavimo sutartį ar sudaryti kitus papildomus dvišalius ar daugiašalius susitarimus). LVAT 2017 m. lapkričio 6 d. nutartimi konstatavus, jog AAD Pažyma negali būti išduota, kol atliekos faktiškai nesutvarkytos ir nepašalintos iš nuomotos teritorijos, Administratorius turėjo ir galėjo imtis kuo skubesnių veiksmų dėl Atliekų pardavimo sutarties vykdymo užtikrinimo. Ši Administratoriaus pareiga buvo patvirtinta ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartimi, atsisakius pripažinti Bendrovės pabaigą, įpareigojant Administratorių užtikrinti faktinį atliekų sutvarkymą ĮBĮ 31 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Įsakymas buvo priimtas pagrįstai, nustačius, jog pareiškėjai atitinkamais veiksmais (neveikimu) pažeidė ĮBĮ ir JANĮ teisės aktų nuostatas, susijusias su tinkamu bankroto administratoriaus pareigų vykdymu, administruojant Bendrovės bankroto procesą.
LVAT praktikoje (LVAT 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1488-602/2017) pažymima, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d. nutarimus).
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybė, jog atsakovė, pareiškėjo teigimu, neturėjo teisės konstatuoti netinkamo bankroto procedūrų vykdymo ir skirti Įsakyme numatytų poveikio priemonių, nesudaro pagrindo iš esmės naikinti skundžiamo Įsakymo, kadangi Tarnyba išnagrinėjo visus pareiškėjo veiksmus, o ne tik formaliai konstatavo pažeidimus, t. y. įvertino visas nagrinėjamu atveju reikšmingas aplinkybes.
Iš byloje pateiktos Patikrinimo išvados turinio matyti, kad atsakovė tiksliai ir aiškiai detalizavo pažeidimą kvalifikuojančias aplinkybes, t. y. nurodė ką ir pagal kokius teisės aktus bei kokiais terminais pareiškėjas privalėjo atlikti, tačiau neatliko, konkretizavo pareiškėjų veiksmus (neveikimą) Bendrovės bankroto procedūroje, todėl aiškiai ir tiksliai nurodė tyrimo ribas ir apimtį, susiejo pareiškėjų veiksmus (neveikimą) su konkrečiomis teisės aktų nuostatomis jų taikymo metu. Priimant Įsakymą buvo įvertintos Patikrinimo išvadoje nustatytos aplinkybės, jų teisinis vertinimas, taip pat pareiškėjų paaiškinimai, atsakomybę lengvinanti aplinkybė: Administratoriaus ir darbuotojo, atsakingo už bankroto proceso administravimą – R. K. veikloje per pastaruosius 3 metus pažeidimų nustatyta nebuvo. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktą medžiagą, teisinį reglamentavimą, atsižvelgdama į teismų praktiką, kurioje laikomasi pozicijos, kad bankroto administratoriui taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, todėl bankroto administratorius turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai, daro išvadą, kad pareiškėjams poveikio priemonės paskirtos pagrįstai ir yra proporcingos padarytiems pažeidimams. Nenustačius aplinkybių, dėl kurių nuobaudos turėtų būti panaikintos, darytina išvada, kad ginčijamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjų skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo. Taigi pareiškėjų skundas atmetamas kaip nepagrįstas ( Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).
Pareiškėjai skunde prašo priteisti iš atsakovės jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų skundas yra atmestas, todėl jie neturi teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administratorių biuras“ ir R. K. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.