Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2019-07-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2447-814/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-07-26
Bylos Nr.
1-2447-814/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-308-2019-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lina Šafronienė
Kaltinamasis
E. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2447-814/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-308-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.1.10.1; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.2; 2.12.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 26 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lina Šafronienė,sekretoriaujant R. Š.,dalyvaujant prokurorei V. Ž.,kaltinamajam E. B.,gynėjui advokatui P. L.,

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, vedęs, bedarbis, teistas: 1) 2010 m. vasario 23 d. Kauno m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (8 epizodai), 284 straipsnio1 dalį, 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams; 2) 2010 m. balandžio 2 d. Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, - 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2010 m. lapkričio 26 d. nutartimi bausmes subendrinus su 2010 m. vasario 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme - laisvės atėmimus 8 metams; 3) 2014 m. birželio 13 d. Kaišiadorių r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, kuris pakeistas 2014 m. spalio 20 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu - laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1,3 dalimis, bausmes subendrinus 2010 m. balandžio 2 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, galutine subendrinta 3 metų 4 mėnesių ir 24 dienų laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. B. 2019 m. liepos 21 d. apie 03.55 val., Kalnų g. Jonavoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo sutuoktinei K. B. priklausantį automobilį „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas (alkoholio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. ARKB-0341“, 2019-07-21 03:59 val. nustatytas 1,80 promilės girtumas, 04:15 val. nustatytas 1,75 promilės girtumas).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. B. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad 2019 m. liepos 21 d. apie 3.55 val. jis automobiliu „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo nuo Jonavos centro link namų Kosmonautų g. Žiede, kuris yra miesto centre, pamatė pareigūnų automobilį, todėl norėdamas išvengti policijos, kiek pavažiavęs Žeimių gatve pasuko į Kalnų gatvę. Pamatė, kad paskui važiuoja pareigūnų tarnybinis automobilis. su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais. Stabdomas sustojo, pareigūnams prisipažino, kad vartojo alkoholį. Patikrinus alkotesteriu jam buvo nustatytas 1,80 promilės girtumas, po 15 minučių - 1,75 promilės girtumas. Labai gailisi, kad vairavo išgėręs. Žmona nežinojo, kad jis vairuos išgėręs. Automobilio rakteliai visada būna padėti sekcijoje. Automobilį įsigijo santuokos metu iš bendrų lėšų. Nei jis, nei jo sutuoktinė teisės vairuoti automobilį neįgiję. Automobilis jiems reikalingas, nes reikia kur nors pavažiuoti. Automobilį kartais draugai vairuoja, yra ir jis vairavęs. Pirmą kartą vairavo neblaivus. Šiuo metu nedirba, registruotas užimtumo tarnyboje. Žmona dirba, pragyvena iš žmonos darbo užmokesčio, dar mama, močiutė padeda. Kad jis važiuos išgėręs, žmona nežinojo, kai pasiėmė raktelius, žmona nematė, dirbo. Žino, kad gali būti konfiskuotas automobilis. Turi paėmęs vartojimo kreditą šeimos bendriems reikalams. Vairuotojo pažymėjimo neturi ir niekada nebuvo įgijęs. Automobilis „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas žmonos K. B. vardu.

Apklausta liudytoja K. B. paaiškino, kad kaltinamasis yra jos sutuoktinis. Automobilį „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo santuokos metu ir yra registruotas jos vardu. Dalį lėšų automobilio įsigijimui davė vyro mama, kita dalimi prisidėjo jų šeima. Teisės vairuoti transporto priemonę nei ji, nei jos sutuoktinis neturi. Automobilis jiems reikalingas, automobilį kartais vairuodavo jos sesuo, draugai. Automobilio rakteliai būna padėti sekcijoje. Ji nežinojo, kad automobilį vairuos išgėręs jos sutuoktinis, nežinojo, kad pasiėmė raktelius. Žino, kad gali būti konfiskuotas automobilis.

Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino kaltu padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant proceso dalyviams, įrodymų tyrimą nutraukė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė ir faktinės aplinkybės taip pat įrodytos:

liudytojo A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2019 m. liepos 21 d. apie 3:50 val. patruliuodamas su vyr. patruliu A. J., pamatė Žeimių gatve važiuojantį automobilį „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nusprendę jį patikrinti, važiavo paskui automobilį įjungę šviesos ir garso signalą. Automobilis „Alfa Romeo“ pasuko į Kalnų gatvę ir sustojo prie (duomenys neskelbtini) pastato esančioje aikštelėje. Automobiliu važiavo vienas vaikinas, kuris prisistatė E. B., pateikė transporto priemonės registracijos liudijimą. Vairuotojo pažymėjimo vaikinas neturėjo. Bendraujant su E. B., pajautė nuo jo sklindantį alkoholio kvapą. Vaikinas neneigė, kad yra vartojęs alkoholio. 2019 m. liepos 21d. 03:59 val. alkotesteriu E. B. buvo nustatytas 1,80 promilės girtumas. Praėjus 15 minučių nuo pirmo atpūtimo vėl buvo patikrintas E. B. blaivumas, alkotesterio rodmenys buvo 1,75 promilės (b. l. 57-60);

liudytojos K. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad E. B. yra jos sutuoktinis. Jie bendroje nuosavybėje turi automobilį „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris registruotas jos vardu. Raktai nuo automobilio laikomi namuose jiems abiem žinomoje vietoje. 2019 m. liepos 21 d. dienos metu E. išėjo susitikti su draugais. Ji nematė, ar jis išeidamas paėmė automobilio raktus. 2019 m. liepos 21 d. ryte grįžęs namo E. pasakė, kad jis neblaivus vairavo jų automobilį ir jį sulaikė policijos pareigūnai. Nei ji, nei sutuoktinis nėra įgiję vairuotojo pažymėjimo (b. l. 52-54);

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra prie (duomenys neskelbtini), užfiksuotas automobilis „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos (b. l. 17-26);

Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo išrašu nustatyta, kad patikrinus alkotesteriu, kaltinamajam E. B. pirmu tikrinimu 3:59 val. nustatytas 1,80 promilės girtumas, antru tikrinimu – 04:15val. nustatytas 1,75 promilės girtumas (b. l. 30-33). Su tikrinimo rezultatais E. B. sutiko (b. l. 29).

Informacija apie kelių transporto priemones, pateikta iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, nustatyta, jog automobilio „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas - savininkas yra K. B. (b. l. 39).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Byloje ištirtų įrodymų (tarp jų kaltinamojo paaiškinimų teisme, kurie iš esmės sutampa su jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat liudytojo – policijos pareigūno A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo išrašu nustatyta, kad kaltinamasis E. B. 2019 m. liepos 21 d. suvokdamas savo veiksmų pavojingumą ir pobūdį, vairavo motorinę transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas (alkoholio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. ARKB-0341“, 2019-07-21 03:59 val. nustatytas 1,80 promilės girtumas, 04:15 val. nustatytas 1,75 promilės girtumas.

Veika kvalifikuota teisingai, atitinka nesunkaus tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.

Kaltinamojo E. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, – nesunkus nusikaltimas; į nusikalstamos veikos stadiją, – veika baigta; į kaltės formą ir rūšį, – formali nusikaltimo sudėtis, nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikalsta iš neatsakingo, nepagarbaus požiūrio į eismo saugumą; į kaltinamojo asmenybę, šeiminę padėtį, amžių – yra jauno amžius, vedęs, nedirba, registruotas užimtumo tarnyboje, baustas administracine tvarka (b. l. 106-107), anksčiau teistas 3 kartus, PSPC Psichikos sveikatos centre pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (b. l. 110), Viešosios įstaigos “Svarbus žingsnis” yra atestuotas pagal 4 akad. val. Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą (b. l. 127).

Kaltinamojo gynėjas prašė skirti kaltinamajam švelniausią sankcijoje numatytą bausmę –baudą. Teismas parinkdamas kaltinamajam bausmės rūšį atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Kaip nustatyta bylos duomenimis, kaltinamasis niekur nedirba, registruotas užimtumo tarnyboje, jo paties teigimu, pragyvena iš sutuoktinės gaunamų darbinių pajamų, taip pat padeda mama, močiutė. Akivaizdu, kad kaltinamasis savarankiškų pajamų negauna, jo ir jo sutuoktinės materialinė padėtis nėra gera. Šią aplinkybę taip pat patvirtina ir kaltinamojo pateikta teismui informacija apie 2019 m. liepos 19 d. K. B. vardu paimtą 1000 Eur kreditą iš UAB “Credit Service” (b. l. 129-131). Šios išdėstytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad paskyrus kaltinamajam baudą, bausmė nepasieks savo tikslų, o šios rūšies bausmės atlikimas paveiktų kaltinamojo sutuoktinės nepilnamečių vaikų interesus.

Pagal galiojančią teisminę praktiką, skiriant bausmes pagal BK 281 straipsnį, turi būti atsižvelgta į šio nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir kilusius padarinius, nukentėjusiųjų skaičių, taip pat į tai, ar kelių transporto eismo saugos taisyklių pažeidimai buvo šiurkštūs, ar jie padaryti sąmoningai. Nagrinėjamu atveju E. B. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Akivaizdu, jog tokiais neteisėtais veiksmais kaltinamasis kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, dėl šių jo tyčinių veiksmų potencialiai galėjo atsirasti labai sunkios pasekmės: žūti arba būti sužaloti žmonės, sugadintas turtas ir t. t. E. B. niekada nebuvo įgijęs teisės vairuoti transporto priemones. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis ankščiau teistas tris kartus, paskutiniu teismo nuosprendžiu laisvės atėmimo bausmę atlikęs 2017 m. lapkričio 6 d., teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad pakeisti kaltinamojo elgesį bei pašalinti priežastis privedusias prie nusikalstamos veikos įvykdymo, bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti kaltinamajam taikant tik BK 281¹ straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio laikotarpis, atsižvelgus į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, nustatomas didesnis nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

BK 75 straipsnio nuostatos leidžia teismui atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus) laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams, tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, vertina visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su kaltinamojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltinamojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

Nors kaltinamasis ankščiau teistas, tačiau teismo nuomone, realus laisvės atėmimas, neturėtų teigiamo poveikio kaltinamojo asmenybei taisytis. Taigi teismas, atsižvelgdamas į tai, kad E. B. padarė nesunkų nusikaltimą, gailėjosi dėl savo poelgio, žala dėl padarytos nusikalstamos veikos nebuvo padaryta, teisiamojo posėdžio metu buvo nuoširdus, pateikė teismui iš Viešosios įstaigos “Svarbus žingsnis” pažymą, kad jis atestuotas pagal 4 akad. val. Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą, kas teismui leidžia daryti išvadą, kad suprato savo poelgio neteisėtumą, kad nori keisti gyvenimo būdą, neseniai sukūręs šeimą (b. l. 124), bei įvertinęs kitas paminėtas aplinkybes, mano, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti neizoliavus E. B. nuo visuomenės, pritaikius BK 75 straipsnį ir atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą bei paskiriant įpareigojimus, numatytus BK 75 straipsnio 2 dalyje, kurie padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį. Teismo požiūriu būtent tokia bausmė nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, sutrumpinus įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esantis kaltas, todėl kaltinamajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1-2 dalimis, mažintina vienu trečdaliu.

Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1 dalies duomenimis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

E. B., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė KET 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis vairavo transporto priemonę, būdamas vidutinio neblaivumo, mieste, nakties metu. Tokie E. B. veiksmai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Be to, šios aplinkybės rodo didelį kaltinamojo veiksmų neatsakingumą, atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Pažymėtina, kad E. B. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, šios teisės nėra įgijęs. Vairavimo neturint teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į visuomenės interesus bei kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius KET pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. BK 68 straipsnio 1 dalies aktuali redakcija numato galimybę teismui skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę laikotarpiu nuo 1 iki 5 metų. Teismo vertinimu, 2 metų 6 mėnesių terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Byloje nustatyta, kad E. B. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris registruotas jo sutuoktinės K. B. vardu, ir kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Nustačius, kad transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jos konfiskavimas yra privalomas.

Teismų praktikoje nurodyta, kad tais atvejais, kai kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą ar 5 dalį, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką. Žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (Baudžiamoji byla Nr. Nr. 2K-336/2008, 2K-237/2011, 2K-291-699/2016). Taigi tai, kad konfiskuotinas turtas priklauso bendrai sutuoktiniams nėra pagrindas jo nekonfiskuoti ar taikyti šio turto vertę atitinkančios sumos ar jos dalies išieškojimą iš kaltininko ir tai nerodo sprendimo konfiskuoti turtą neproporcingumo padarytam teisės pažeidimui (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. nuosprendis byloje Nr. Nr. 1A-493-654/2017).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobiliu „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padaryta nusikalstama veika, todėl jis pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone. Minėtas automobilis priklauso kaltinamajam E. B. ir jo sutuoktinei K. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nes įgytas santuokos metu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau– CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų ar vieno iš sutuoktinių vardu, yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pagal Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Byloje nėra duomenų, jog bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė būtų pasibaigusi ar, kad automobilis priklausytų K. B. asmeninės nuosavybės teise. Taip pat nėra objektyvių įrodymų, kokia automobilio dalis priklauso kiekvienam iš sutuoktinių, o baudžiamojo proceso įstatymas nenumato galimybės padalinti bendrą sutuoktinių turtą. Atsižvelgiant į tai, bei nesant išimtinių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kad nusikaltimo priemonė negalėtų būti konfiskuojama, automobilis “Alfa Romeo”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turi būti konfiskuotas natūra ir perduotas valstybės nuosavybėn (Vilniaus apygardos teismo 2017-03-31 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-241-468/2017).

Išaiškintina K. B., kad ji savo teisę į dalį bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje ir į kompensaciją už konfiskuotą turtą, gali ginti civilinio proceso įstatymais nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu prokuroro 2019 m. liepos 22 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į K. B. vardu registruotą automobilį „Alfa Romeo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą. Automobilis „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - saugomas M. J. įmonėje, (duomenys neskelbtini). Prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui taikytinas iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

E. B. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina nepakeista iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, naikintina.

Civilinio ieškinio, proceso išlaidų byloje nėra.

Transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti konfiskavimą vykdančiam antstoliui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti E. B. galutinę sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, per šį laiką E. B. įpareigojant: nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio pagrindu E. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuoti kaltinamajam E. B. ir K. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį automobilį „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Prokuroro nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti palikti galioti, panaikinti įvykdžius turto konfiskavimą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį byloje perduoti antstoliui, kuriam bus perduotas vykdymas dėl automobilio konfiskavimo.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja Lina Šafronienė