Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjo (duomenys neskelbtini) atstovams advokato padėjėjui Donatui Lapinskui, advokatui Jovitui Elzbergui,

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovams I. M. ir Ž. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Jovito Elzbergo skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. gruodžio 2 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. NSA-63 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) 2022 m. gruodžio 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. NSA-63 (toliau – ir nutarimas) patraukė (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pareiškėjas) administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 56 straipsnio 8 dalį ir paskyrė 19 500 Eur baudą už tai, kad Pareiškėjas, neturėdamas Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (toliau – ir IS „Infostatyba“) įregistruoto ir paskelbto statybą leidžiančio dokumento, žemės sklype (duomenys neskelbtini), kuris yra kultūros paveldo vietovių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) teritorijoje, ir kultūros paveldo objekto (duomenys neskelbtini) teritorijoje, laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 15 d. iki 2022 m. gegužės 18 d. atliko (pagal IS „Infostatyba“ pateiktus prašymus) ypatingojo (kultūros paveldo statinio), kitos paskirties pastato – kiemo rūsio (duomenys neskelbtini) rekonstravimą, keisdamas paskirtį į gyvenamosios (trijų ir daugiau butų – daugiabučių pastatų) paskirties pastatą (toliau – ir pastatas). Asmuo, statydamas (savavališki tvarkomieji statybos darbai) pastatą, pažeidė Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir 5 dalį, 14 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 27 straipsnio 22 dalį (t. 1, b. l. 15–40).

Ginčas tarp Pareiškėjo ir Institucijos dėl Akto ir privalomųjų nurodymų yra nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-21813-599/2022. Šiuo pagrindu Pareiškėjo atstovas prašė Institucijos sustabdyti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą. Tačiau Institucija, neatsižvelgusi į Pareiškėjo atstovo prašymą, skundžiamu nutarimu paskyrė Pareiškėjui 19 500 Eur baudą. Pareiškėjo nuomone, Institucija netinkamai įvertino civilinėje byloje Nr. e2‑21813‑599/2022 nagrinėjamas faktines aplinkybes, skundžiamo dalyko apimtį ir iš to kilsiančias šalių teises ir pareigas. Institucija klaidingai interpretuoja situaciją, remiasi prielaidomis ir nepagrįstai teigia, kad aptariamoje situacijoje turėjo būti išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Institucija ignoruoja faktą, kad nagrinėjamu atveju Statybos įstatymas netaikomas, o taikomi nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą reglamentuojantys teisės aktai. Klaidingai nurodoma ir aplinkybė, kad Pareiškėjas vykdė pastato rekonstrukciją, tačiau pagal Statybos įstatymo nuostatas ši darbų rūšis priskirtina statybų darbams, kurių Pareiškėjas nevykdo. Statybos įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad šis įstatymas netaikomas nustatant nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimų ir kultūros paveldo statinių tvarkomųjų paveldosaugos darbų ir su jais susijusių procedūrų reikalavimams, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas, išskyrus Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus ir Statybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nustatytus reikalavimus. Šiuo atveju tvarkybos leidime nurodyta, kad leidžiama atlikti tvarkomuosius paveldosaugos, o ne kitus darbus, o tokia leidimo nuostata yra svarbi siekiant įvertinti, ar aptariamiems darbams taikytinas Statybos įstatymas, kartu su jame esančiais imperatyvais atlikti statybos darbus išimtinai turint statybą leidžiantį dokumentą. Tvarkomųjų paveldosaugos darbų sąvoka yra pateikta Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 36 punkte, kur nurodoma, kad tvarkomieji paveldosaugos darbai – tvarkybos darbai, atliekami pagal specialias technologijas, užtikrinančias autentiškumo išsaugojimą, o to paties įstatymo 2 straipsnio 37 punkte pateikta tvarkomųjų statybos darbų sąvoka, pažymint, kad tai yra statybos ar griovimo darbai, kaip apibrėžta Statybos įstatyme, atliekami kultūros paveldo objekte, jo teritorijoje ar apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje. Šiuo atveju tvarkybos leidime yra numatytas pastato sienos fragmentų, tvoros fragmentų ir rūsių mūrų, skliautų, nišų ir kitų elementų konservavimas, remontas, restauravimas; (duomenys neskelbtini) tūrio restauravimas atitinka ir Paveldo tvarkybos reglamento PTR3.08.01:2013 „Tvarkybos darbų rūšys“ 7 punkte išdėstytas tvarkybos darbų rūšis, todėl Statybos įstatymo nuostatos negalėjo būti taikomos. Be to, toks tvarkybos leidime ir projekte numatomų vykdyti darbų atlikimas buvo įvertintas ir pažymėtas I. K. 2020 m. liepos 21 d. nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini). Akte nurodyti (tariamai neteisėti) darbai yra numatyti tvarkybos leidimo projekte, kuris yra suderintas su Kultūros paveldo departamentu, todėl Institucija neturėjo pagrindo perkvalifikuoti šių darbų į statybos darbus ir taip pritaikyti Statybos įstatymo nuostatas (t. 5, b. l. 3‑10).

Institucija atsiliepime, pateiktame Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašo Pareiškėjo atstovo skundo netenkinti, o skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Institucija skundžiamame nutarime pagrįstai nurodė, kad nesutiktina su Pareiškėjo teiginiais, jog remiantis Kultūros paveldo departamento leidimu jis galėjo atlikti visus darbus, numatytus šiame leidime, ir jo pagrindu patvirtintame Paveldo tvarkybos darbų projekte, neturint pareigos prieš atliekant šiuos tvarkybos darbus dar papildomai gauti ir statybą leidžiantį dokumentą. PTR 3.08.01:2013 „Tvarkybos darbų rūšys“ 1 punkte nurodyta, kad šis reglamentas nustato pagrindinius požymius, pagal kuriuos tvarkomieji paveldosaugos ar tvarkomieji statybos darbai priskiriami konkrečioms tvarkybos rūšims, ir tvarkybos darbų rūšių parinkimą. Taigi, PTR 3.08.01:2013 „Tvarkybos darbų rūšys“ 7 punkte nurodytos tvarkybos darbų rūšys gali būti priskirtos tiek tvarkomiesiems paveldosaugos darbams, tiek ir tvarkomiesiems statybos darbams, todėl kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamas konkrečios atliekamos tvarkybos darbų rūšies turinys, t. y. ar pagal savo esmę (turinį) atitinkama tvarkybos darbų rūšis priskiriama tvarkomiesiems paveldosaugos darbams ar tvarkomiesiems statybos darbams. Šią aplinkybę papildomai patvirtina ir Paveldo tvarkybos reglamento PTR 4.01.26:2007 „Nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybos darbų skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijos“ 8 punktas, kuriame nurodyta, kad kultūros paveldo objekto avarijos grėsmės pašalinimo bei remonto darbų, kurie nesusiję su kultūros paveldo statinio vertingųjų savybių keitimu, taip pat restauravimo darbu, kurie susiję su kultūros paveldo objekto prarastu daliu ir elementu savito pavidalo – formos bei medžiagiškumo atkūrimu naudojant naujas technologijas, ir kultūros paveldo statinio (jo dalių) užkonservavimo (kai nustojama juo naudotis arba laikinai apribojami, sustabdomi ar uždraudžiami jame vykdomi darbai) darbų kaina skaičiuojama, vadovaujantis Reglamentu ir taikant VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro registruotas Juridinių asmenų, fizinių asmenų ir mokslo įstaigų parengtas rekomendacijas dėl statiniu statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo, skelbiamas tinklalapyje www.spsc.lt“. Šių aplinkybių nepaneigia, o atvirkščiai patvirtina, ir Kultūros paveldo departamento leidimas, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai po išvardytų atliktinų darbų, kuriems suteiktas leidimas, nurodyti ne kas kita, bet reikalavimai atliktiniems paveldosaugos tvarkybos darbams (papildomi paveldosaugos reikalavimai atliekant tvarkybos darbus: „Tvarkomieji statybos darbai gali būti vykdomi tik nustatyta tvarka gavus statybą leidžianti dokumentą“). Kultūros paveldo departamentas neturi kompetencijos nurodyti (pasakyti), kokiems konkretiems jo leidime nurodytiems tvarkybos darbams reikia turėti statybą leidžiantį dokumentą. Iš Paveldo tvarkybos darbų projekto matyti, kad kai kurie atlikti darbai pagal savo esmę (turinį) priskiriami ne tvarkomiesiems paveldosaugos darbams, o tvarkomiesiems statybos darbams – šiuo atveju patikrinimo metu jau buvo įrengtos pagrindinės pastato konstrukcijos: virš rūsio įrengta monolitinė gelžbetoninė perdanga, įrengtos/sumontuotos pirmo aukšto monolitinės sienos (buvo vykdomas pastato tūrio restauravimas). Būtent šiems konkretiems darbams atlikti Pareiškėjas privalėjo gauti statybą leidžiantį dokumentą. Vilniaus miesto apylinkės teismas taip pat įvertino visus Pareiškėjo ieškinyje ir dublike nurodytus argumentus (kurie buvo įvertinti ir administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo Institucijoje metu) ir 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-21813-599/2022 pripažino juos nepagristais. Pareiškėjui protokole suformuluotas kaltinimas (jo esmė) yra ne dėl kažkokių konkrečių darbų, išvardytų Akte, priskyrimo savavališkam rekonstravimui saugomoje teritorijoje, bet apskritai dėl visų tame objekte–pastate Pareiškėjo atliktų darbų, išvardytų Akte, priskyrimo savavališkam rekonstravimui saugomoje teritorijoje. Be to, skirtingai nei nurodyta skunde, iš IS „Infostatyba“ esančių duomenų (nutarimo 11 psl.) matyti, kad Pareiškėjas prašymus dėl pastato rekonstravimo teikė ne tik iki Kultūros paveldo departamento leidimo išdavimo, bet ir po to. Iš visų IS „Infostatyba“ esančių dokumentų matyti, kad ties kitos paskirties pastatu – kiemo rūsiu (duomenys neskelbtini) – statybos rūšis visur nurodoma kaip statinio rekonstravimas, o Kultūros paveldo departamento leidimas ir Paveldo tvarkybos darbų projektas yra pridedamas (inkorporuojamas) į šiuos dokumentus, siekiant gauti specialiuosius reikalavimus, skirtus statinio rekonstravimo projekto parengimui ir statybą leidžiančio dokumento gavimui. Iš šių visų duomenų buvo padarytos išvados, kad Pareiškėjo visų atliekamų (atliktų) darbų tikslas (motyvas) yra (buvo) ne siekis tiesiog atkurti (restauruoti) kitos paskirties pastatą – kiemo rūsį, bet atkuriant (restauruojant) kartu pakeisti ir jo paskirtį, t. y. jį rekonstruoti. Nutarime padarytos išvados yra pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, kuri buvo pakankama susiformuoti vidiniam įsitikinimui darant išvadas dėl bylai reikšmingų aplinkybių (t. 6, b. l. 9–11).

Teismo posėdžio metu Pareiškėjo atstovas nurodė, kad gerbia teismo sprendimus (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-21813-599/2022 ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-662-855/2023), todėl Pareiškėjui inkriminuojamo administracinio nusižengimo objektyviosios pusės požymių nebeginčija, tačiau prašo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, sumažinti Pareiškėjui paskirtą administracinę nuobaudą (t. y. paskirti mažesnę nei sankcijoje nustatyta minimali). Pareiškėjo atstovas šį savo prašymą motyvavo tuo, kad Pareiškėjas neturėjo tyčios daryti administracinį nusižengimą, galvojo, kad veikia teisėtai, šiuo metu statybos darbai yra sustabdyti, siekiama gauti reikalingus statybą leidžiančius dokumentus, dėl ko patiriama finansinių nuostolių.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas nurodė, kad Pareiškėjas jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia, jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, todėl jam teisėtai ir pagrįstai skundžiamu nutarimu buvo paskirta sankcijos vidurkį atitinkanti bauda.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Teismas, nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t. y. administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais (ANK 569 straipsnio 1 dalis).

Bylos nagrinėjimo teisme metu po pertraukos Pareiškėjo atstovas nurodė, kad neginčija Pareiškėjui inkriminuojamo administracinio nusižengimo objektyviosios pusės požymių, tačiau prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti Pareiškėjui baudą, mažesnę nei sankcijoje nustatyta minimali.

Kaip jau buvo nurodyta, skundžiamu Institucijos nutarimu Pareiškėjas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Statybos įstatymo 56 straipsnio 8 dalį ir jam paskirta 19 500 Eur bauda.

Statybos įstatymo 56 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad už ypatingojo statinio savavališką rekonstravimą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statytojams nuo keturiolikos tūkstančių iki dvidešimt penkių tūkstančių eurų <...>.

Tai reiškia, kad Pareiškėjui buvo paskirta administracinę atsakomybę nustatančios normos sankcijoje numatytos baudos vidurkį atitinkanti bauda.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti <...>.

Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies (iki 2019 m. kovo 26 d. įstatymo, įsigaliojusio 2020 m. sausio 1 d., redakcijos – ANK 34 straipsnio 5 dalis) nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018).

Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, Pareiškėjo ir Institucijos atstovo teismo posėdžio metu išdėstytus paaiškinimus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti Pareiškėjui ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti jam baudą, mažesnę nei Statybos įstatymo 56 straipsnio 8 dalyje nustatyta minimali. Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu akcentavo tyčinės kaltės formos Pareiškėjo veikoje nebuvimą, tačiau jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, o ANK 9 straipsnio 1 ir 2 dalys neatsargią kaltės formą (tiek nepagrįstą pasitikėjimą, tiek nerūpestingumą) sieja su padaryto administracinio nusižengimo padariniais, kas leidžia konstatuoti, jog skundžiamame nutarime teisėtai ir pagrįstai nurodyta, kad Pareiškėjas veikė tiesiogine tyčia (ANK 8 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tačiau teismas kartu konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju administracinių nuobaudų paskirtis – atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalies 1–3 punktai) – gali būti pasiekta paskyrus Pareiškėjui Statybos įstatymo 56 straipsnio 8 dalyje nustatytą minimalią baudą – 14 000 Eur. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgęs į tai, kad Pareiškėjas pirmą kartą baudžiamas už Statybos įstatymo 56 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą; tarp Pareiškėjo ir Institucijos buvo iškilęs civilinis ginčas dėl su nagrinėjama administracinio nusižengimo byla susijusių aplinkybių, kas visgi leidžia spręsti, kad situacijos vertinimas nebuvo vienareikšmis; Pareiškėjo atstovo teigimu, darbai buvo vykdomi laikantis turėtų (nors ir nepakankamų) dokumentų reikalavimų, nuo jų nenukrypstant, o šiuo metu jokie darbai nevykdomi, nes siekiama gauti trūkstamus reikalingus leidimus, kas savo ruožtu lemia didelius finansinius nuostolius. Išdėstytos aplinkybės patvirtinta, kad Pareiškėjas kritiškai vertina savo elgesį, suvokia savo veiksmų pasekmes, siekia vykdyti savo veiklą laikydamasis teisės aktų reikalavimų, ketina ateityje elgtis atsakingiau. Teismo vertinimu, Pareiškėjui net ir minimali bauda, kuri yra gana ženkli, padarys jam pakankamą poveikį, kad atgrasytų nuo analogiškų administracinių nusižengimų darymo ateityje.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas spendžia, kad administracinių nuobaudų paskirtis šiuo konkrečiu atveju gali būti pasiekta paskiriant Pareiškėjui minimalią Statybos įstatymo 56 straipsnio 8 dalyje nustatytą baudą – 14 000 Eur, todėl skundžiamą nutarimą pakeičia, atsitinkamai sumažindamas juo Pareiškėjui paskirtą baudą.

Pareiškėjas skunde prašė priteisti jam iš Institucijos patirtas bylinėjimo išlaidas, tačiau jokie šias išlaidas patvirtinantys dokumentai teismui nebuvo pateikti, todėl teismas šiuo klausimu nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo (duomenys neskelbtini) atstovo advokato Jovito Elzbergo skundą iš dalies tenkinti.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. gruodžio 2 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NSA-63 pakeisti ir (duomenys neskelbtini) už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos statybų įstatymo 56 straipsnio 8 dalyje, padarymą paskirti 14 000 Eur (keturiolikos tūkstančių eurų) baudą.

Kitą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. gruodžio 2 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. NSA-63 dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.