- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-02
- Bylos Nr.
- e2A-299-431/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08647-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Apicus LT“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Clean Solutions“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, vienasmeniškai teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Apicus LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Clean Solutions“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Apicus LT“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 1 649,85 Eur skolą, 40 Eur baudą, 8 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 12 d. su atsakove sudarė Valymo paslaugų teikimo sutartį Nr. 20180912/01 (toliau – Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo atlikti atsakovės patalpų valymo darbus, o atsakovė – už atliktą darbą sumokėti. Ieškovė tinkamai vykdė savo įsipareigojimus, reguliariai valė atsakovės patalpas. Tačiau atsakovė nesumokėjo už paslaugas pagal pateiktas sąskaitas Nr. CSR-29692, Nr. CSR-30539, Nr. CSR-31118 bei Nr. CSR-31819 ir liko skolinga 1 649,85 Eur. Pagal Sutarties 4.8 punktą paslaugų kaina buvo susieta su minimaliąja mėnesine alga (toliau – MMA). Padidėjus MMA, pakilo ir paslaugų kaina. Sąskaitos atsakovei buvo siunčiamos elektroniniu paštu ir laikomos tinkamai pateiktomis, nes atsakovė jas apmokėdavo. Netesybos nustatytos šalių susitarimu, todėl nėra pagrindo jas mažinti.
2. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog PVM sąskaitose faktūrose nurodytos sumos yra skaičiuotos pagal didesnes paslaugų kainas, nei šalys buvo susitarusios Sutarties 4.1 punkte. Ieškovės pateiktame tarpusavio skolų suderinimo akte yra įtrauktos PVM sąskaitos faktūros, kurių atsakovė nėra gavusi arba nėra priėmusi. Ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti 0,2 proc. dydžio delspinigius, nes tokio dydžio delspinigiai yra nepagrįstai dideli ir turėtų būti mažinami iki 0,02 proc. Ieškovė, reikalaudama priteisti ir 40 Eur baudą pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnį, ir delspinigius, prašo taikyti dvigubas netesybas. Tai reiškia dvigubos atsakomybės taikymą ir neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų. Atsakovės veikla yra odontologinių paslaugų teikimas. Dėl COVID-19 karantino atsakovės veikla buvo visiškai sustabdyta, todėl tokio dydžio delspinigiai prieštarautų teismų praktikai ir sąžiningumo, protingumo principams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei UAB „Clean Solutions“ iš atsakovės UAB ,,Apicus LT“ 1 649,85 Eur skolos, 40 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų, 8 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (1 689,85 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 746 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybei iš atsakovės UAB ,,Apicus LT“ 5,37 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, atlyginimui.
4. Teismas nustatė, jog tarp šalių susiklostė paslaugų teikimo teisiniai santykiai. Pagal Sutarties 4.1 punktą šalys susitarė, jog sutartų valymo darbų kaina yra 321 Eur ir 67,41 Eur PVM, iš viso – 388,41 Eur per mėnesį. Pagal Sutarties 4.8 punktą, jeigu keičiasi darbų apimtys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas MMA, kiti mokesčiai ar privalomos rinkliavos, turinčios įtakos paslaugų kainai, ar darbo sąlygos, tai 4.1 punkte nurodyta suma bus perskaičiuojama. Šalys tiesiogiai Sutartyje įtvirtino, kad padidėjus MMA, Sutarties kaina, be atskiro rašytinio šalių susitarimo didinama tokia tvarka: nauja valymo darbų kaina = naujas MMA x sena valymo darbų kaina) / senas MMA. Pagal Sutarties 4.1 ir 4.8 punktus, nuo 2020 m. sausio 1 d. padidinus MMA, turėjo būti perskaičiuojama ir valymo paslaugų kaina. Tai ir buvo padaryta – pateiktose sąskaitose-faktūrose nurodyta valymo paslaugų kaina yra 345,08 Eur (be PVM) 2019 m. gruodžio 31 d. sąskaitoje Nr. CSR-29692 ir 377,41 Eur (be PVM) kitose trijose sąskaitose.
5. Ieškovės 2019 m. gruodžio 17 d. elektroninis laiškas patvirtina, jog ieškovė informavo atsakovę, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. pasikeitus MMA, keičiasi ir valymo paslaugų kaina. Todėl teismas atmetė, kaip nepagrįstus, atsakovės teiginius, jog ieškovės išrašytose PVM sąskaitos faktūrose nurodyta kaina neatitiko Sutarties sąlygų ir šalių suderintos paslaugų kainos. Ieškovės elektroninių laiškų atsakovei prieduose buvo siunčiamos sąskaitos, priminimai apie pradelstas skolas, delspinigių sąskaita. Laiškai siųsti elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad šis elektroninio pašto adresas yra oficialus atsakovės elektroninio susirašinėjimo kontaktas. Atsakovė 2019 m. spalio 8 d. elektroniniu laišku prašė pateikti delspinigių skaičiavimus. Byloje pateikti duomenys, kad už dalį teiktų paslaugų atsakovė atsiskaitė pagal ieškovės minėtu elektroniniu paštu siųstas PVM sąskaitas faktūras. Sutarties 4.3 punkte nurodyta, jog ieškovė PVM sąskaitas faktūras už praeitą mėnesį suteiktas paslaugas pateikia atsakovei el. paštu adresu (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
6. Atsakovė, teigdama, kad dalies sąskaitų nepriėmė ar jas ginčijo, nepateikė šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų. Byloje esantis atsakovės laiškas dėl delspinigių skaičiavimo sąskaitos neatspindi atsakovės pozicijos ginčyti prašomą mokėti sumą, nes jame tik prašoma detalizuoti skaičiavimus. Todėl teismas pripažino labiau tikėtina, jog ieškovės už suteiktas paslaugas atsakovei siustos PVM sąskaitos faktūros, taip pat skolų suderinimo aktas atsakovei buvo tinkamai perduoti, laikantis šalių Sutartyje nustatyto sąskaitų pateikimo būdo. Atsakovė nepateikė įrodymų ir nepagrindė teiginių, kad tinkamai pateiktas sąskaitas būtų ginčijusi. Todėl teismas pripažino, kad atsakovei tinkamai buvo pateiktos PVM sąskaitos faktūros už suteiktas paslaugas, tačiau atsakovė savo pareigos atsiskaityti už suteiktas paslaugas tinkamai nevykdė ir liko skolinga ieškovei. Taigi ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės skolą už paslaugas yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59, 6.200, 6.205 straipsniai, 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.720 straipsniai).
Žemesnės instancijos teismas
7. Pagal Sutarties 4.5 punktą užsakovė (atsakovė) moka vykdytojai (ieškovei) 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos. Ieškovė pateiktose sąskaitose už paslaugas į mokėtinas sumas įtraukė ir Sutartyje nustatytus delspinigius pagal neapmokėtas sąskaitas. Delspinigių skaičiavimas atskleistas pateiktoje delspinigių skaičiavimo lentelėje. Atsakovės nuoroda į tam tikrus teismų praktikos dėl delspinigių dydžio pavyzdžius nėra pakankamas pagrindas netesyboms mažinti, nes atsakovė neargumentuoja, kodėl turėtų būti vadovaujamasi būtent jos nurodytais praktikos pavyzdžiais.
8. Netesybos ir delspinigių dydis buvo sutartas ir įtvirtintas šalių laisva valia sudarytoje Sutartyje. Abi sutarties šalys yra juridiniai asmenys, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas. Atsakovė ilgą laiką nevykdė savo sutartinių prievolių, mokesčius už suteiktas paslaugas mokėjo vėluodama, ieškovė ne kartą turtėjo siųsti atsakovei raginimus atsiskaityti. Todėl teismas konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti, kad Sutartyje įtvirtintos netesybos yra akivaizdžiai neprotingos, o vertybių pusiausvyros principas įpareigoja, nekonstatavus poreikio saugoti silpnesnės šalies, visuomenės interesą ar viešąją tvarką, gerbti sutarčių laisvės principą ir šalių autonomiją pačioms apibrėžti sutartinių teisinių santykių turinį.
9. Atsakovė, ginčydama šalių sutartyje laisva valia įtvirtintą delspinigių dydį, iš esmės remiasi abstrakčiais teiginiais, nepateikdama jokių esminę šalių nelygybę ar delspinigių dydžio neprotingumą patvirtinančių konkrečių duomenų. Atsakovė, prašydama mažinti delspinigių dydį, remiasi situacija ir apribota jos veikla, įvedus karantiną dėl COVID-19 viruso grėsmės, tačiau prašoma priteisti skola susidarė ir PVM sąskaitos faktūros išrašytos dar iki karantino paskelbimo ir veiklos apribojimų odontologiniams kabinetams taikymo. Todėl atsakovės nurodyti argumentai nėra pakankami Sutartyje įtvirtintoms netesyboms mažinti. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, šalių interesų pusiausvyros principą, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju sumažinus netesybas iš esmės būtų paneigta šalių valia dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Nėra pagrindo mažinti netesybų, nes tai yra tinkama, sutarties sudarymo metu šalių valią atitikusi kompensavimo ir skatinimo priemonė, siekiant užtikrinti ieškovės teisėtus interesus. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės delspinigius pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).
10. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnyje įtvirtinta kreditoriaus teisė į 40 Eur išieškojimo išlaidų kompensavimą. Atsakovė laiku nesumokėjo mokesčio už suteiktas paslaugas, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 40 Eur išieškojimo išlaidų pagrįstas ir tenkintinas. Ieškovė, formuluodama reikalavimą priteisti 40 Eur, šią sumą įvardija bauda. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnyje įtvirtinta teisė gauti nurodytą konkrečią 40 Eur sumą nėra siejama su baudos taikymu, o netikslus šios sumos įvardijimas ieškinyje nekeičia jos prigimties bei esmės. Todėl ieškovė turi teisę gauti įstatyme įtvirtintą ikiteisminio išieškojimo išlaidų kompensaciją.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atsakovė UAB „Apicus LT“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Teismas sprendimą priėmė neištyręs visų byloje esančių įrodymų. Teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovė niekada iš ieškovės gautų PVM sąskaitų-faktūrų neginčijo, taip pat nepateikė šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų. Tačiau byloje yra įrodymas, jog atsakovė nesutiko su skolos suma ir reikalavo patikslinti skolos sumą, tai yra atsakovės 2019 m. spalio 8 d. elektroninis laiškas, kuriame prašoma pateikti delspinigių skaičiavimus. Taigi atsakovė nesutiko su skolos suma, nepriėmė PVM sąskaitų-faktūrų, kurios buvo nepagrįstos. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Tarpusavio skolų suderinimo akte yra įtrauktos PVM sąskaitos faktūros Nr. CSD-00024, CSD-00026 ir CSR-27606, pagal kurias ieškovė nebuvo suteikusi paslaugų. Be to, PVM sąskaitų-faktūrų Nr. CSD-00024 ir CSD-00026 numeracija bei serija yra visiškai skirtinga, nei įprastinių PVM sąskaitų-faktūrų, kurios išrašomos už faktiškai suteiktas paslaugas pagal Sutartį. Byloje nebuvo įrodymų, kad atsakovė yra faktiškai gavusi PVM sąskaitas-faktūras Nr. CSR-30539 ir Nr. CSR-31819.
11.2. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovės argumentus, jog prašomų priteisti delspinigių dydis yra neprotingai didelis ir, atsižvelgiant į atsakovės veiklos apsunkinimą karantino metu, neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų. Pagal Sutarties 4.5 punktą atsakovė turi mokėti ieškovei 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos. Tačiau ieškovė PVM sąskaitose-faktūrose nenurodė, už kokį terminą ir nuo kokios skolos sumos yra skaičiuojami delspinigiai. Vien dėl šios aplinkybes PVM sąskaitos-faktūros Nr. CSR-30539 ir CSR-31118 yra klaidingos, nepagrįstos, neatitinka teisės aktų keliamų reikalavimų. Todėl teismas turėjo mažinti priteistinų delspinigių dydį.
11.3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog sumažinus netesybas iš esmės būtų paneigta šalių valia dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką priteisiami delspinigiai paprastai yra 0,02 proc. už dieną. Ieškovė neįrodinėjo savo realių nuostolių dydžio, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog Sutartyje nustatyti 0,2 proc. dydžio delspinigiai neviršija galimų nuostolių. Priešingai, ieškovės reikalaujamos netesybos yra aiškiai per didelės. Ieškovė neįrodė savo nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumos. Teismas nepagristai nurodė, kad atsakovė neįrodė pagrindo mažinti netesybas. Pagal teismų praktiką būtent ieškovei kilo pareiga įrodyti netesybų (nuostolių) pagrįstumą.
11.4. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės 40,00 Eur baudą. Teismas netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnį, nurodydamas, jog šiame straipsnyje įtvirtinta teisė gauti konkrečią 40 Eur sumą nėra siejama su baudos taikymu, o netikslus šios sumos įvardijimas ieškinyje nekeičia jos prigimties bei esmės. Tačiau 40 Eur sumos priteisimas yra dvigubos baudos taikymas, todėl ši suma negalėjo būti priteista.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į atsakovės UAB „Apicus LT“ apeliacinį skundą ieškovė UAB „Clean Solutions“ nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Atsakovė apeliaciniu skundu iš esmės atkartoja atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes. Visos šiame atsakovės procesiniame dokumente nurodytos aplinkybės buvo visapusiškai įvertintos teismo. Atsakovė, teigdama, jog ginčijo sąskaitas-faktūras, nurodo tą patį, byloje jau ištirtą, įrodymą – atsakovės laišką, kuriame prašoma detalizuoti delspinigius. Teismas sprendime pagrįstai nurodė, jog atsakovės laiškas dėl delspinigių skaičiavimo sąskaitos neatspindi atsakovės pozicijos ginčyti prašomą mokėti sumą, nes jame tik prašoma detalizuoti skaičiavimus. Be to, teismas savo poziciją papildomai pagrindė ir aktualia teismų praktika.
12.2. Teismas sprendime taip pat pasisakė dėl atsakovės argumentų, jog pagal tarpusavio skolų suderinimo akte nurodytas PVM sąskaitas-faktūras Nr. CSD-00024, CSD-00026 ir CSR-27606 ieškovė nėra suteikusi paslaugų. Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovei tinkamai buvo pateiktos PVM sąskaitos-faktūros už suteiktas paslaugas, tačiau atsakovė savo pareigos atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas tinkamai nevykdė ir liko skolinga pagal Sutarties pagrindu išrašytas PVM sąskaitas-faktūras.
12.3. Nesutikdama su teismo priteistais delspinigiais, atsakovė remiasi keliomis 15 metų senumo kasacinio teismo nutartimis. Delspinigių detalizacija buvo pateikta tiek atsakovei, tiek teismui kartu su ją pagrindžiančiais įrodymais. Teismas teisingai nurodė, jog atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, šalių interesų pusiausvyros principą, nagrinėjamu atveju sumažinus netesybas iš esmės būtų paneigta šalių valia dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo mažinti netesybų, nes tai yra tinkama, sutarties sudarymo metu šalių valią atitikusi kompensavimo ir skatinimo priemonė, siekiant užtikrinti ieškovės teisėtus interesus. Teismas išskirtinai plačiai pasisakė ir teisingai nurodė bei įvertino visas aplinkybes dėl sprendimo nemažinti delspinigių dydžio.
12.4. Teismas teisingai bei išsamiai pasisakė ir dėl ieškovei priteistos 40 Eur baudos, nurodydamas, jog Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnyje įtvirtinta teisė gauti nurodytą konkrečią 40 Eur sumą nėra siejama su baudos taikymu, o netikslus šios sumos įvardijimas ieškinyje nekeičia jos prigimties bei esmės. Dėl to nurodyti atsakovės argumentai pripažintini nepagrįstais ir nepaneigia ieškovės teisės gauti įstatyme įtvirtintą ikiteisminio išieškojimo išlaidų kompensaciją. Teismas tinkamai nustatė ir priteisė procesines palūkanas, nurodydamas aiškų pagrindą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
13. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo ieškovei iš atsakovės buvo priteista 1 649,85 Eur skola su delspinigiais už valymo paslaugas, 40 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų ir 8 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Teismas absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
14. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pagal 2018 m. rugsėjo 12 d. šalių sudarytą Sutartį ieškovė įsipareigojo atlikti atsakovės patalpų valymo darbus Sutartyje numatyta tvarka, o atsakovė (užsakovė) įsipareigojo už atliktą darbą sumokėti Sutarties 4 skirsnyje numatyta tvarka (Sutarties 1 punktas). Ieškovė atliko valymo paslaugas, už kurias išrašė PVM sąskaitas faktūras. Tačiau atsakovė nesumokėjo keturių 2019 m. gruodžio 31 d. – 2020 m. kovo 13 d. išrašytų sąskaitų faktūrų, todėl liko skolinga ieškovei 1 649,85 Eur.
Dėl atsakovės pareigos mokėti už suteiktas paslaugas
15. Apeliaciniu skundu atsakovė teigia, jog pirmos instancijos teismas neištyrė visų byloje esančių įrodymų, neatsižvelgė į tai, jog Tarpusavio skolų suderinimo akte yra įtrauktos ir kitos sąskaitos, pagal kurias ieškovė nėra suteikusi atsakovei paslaugų, neįvertino, jog atsakovė 2019 m. spalio 8 d. el.laišku nesutiko su skolos suma ir nepriėmė PVM sąskaitų-faktūrų, kurios buvo nepagrįstos, taip pat byloje nėra įrodymų, jog atsakovė yra faktiškai gavusi PVM sąskaitas-faktūras Nr. CSR-30539 ir Nr. CSR-31819. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovės argumentais.
16. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Analogiška įrodinėjimo pareiga įtvirtinta ir CPK 178 straipsnyje.
17. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2012).
18. Sutarties 4 skirsnyje buvo aiškiai aptarta atsiskaitymo už suteiktas paslauga tvarka, kainų dydžiai bei jų galimas pasikeitimas, atsižvelgiant į darbų apimtį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą MMA ir kitus mokesčius bei privalomas rinkliavas, taip pat buvo aptarta PVM sąskaitų-faktūrų pateikimo tvarka. Pagal Sutarties 2.2.11 punktą atsakovė įsipareigojo laiku atsiskaityti už suteiktas paslaugas, laikantis Sutartyje nurodytų sąlygų. Pirmos instancijos teismas detaliai vertino tiek visas Sutarties sąlygas, tiek byloje esančius duomenis apie tai, kaip šalys laikėsi šių sąlygų. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog visos keturios PVM sąskaitos-faktūros, pagal kurias ieškovė reikalauja priteisti skolą, buvo atsakovei įteiktos tinkamai pagal Sutarties 4 skirsnyje nurodytą tvarką ir pačios atsakovės pateiktu jos elektroninio pašto adresu.
19. Pagal Sutarties 4.3 punktą vykdytojas PVM sąskaitas-faktūras už praeitą ataskaitinį mėnesį suteiktas paslaugas pateikia užsakovui 10 einamojo mėnesio darbo dienų laikotarpyje el.paštu adresu (duomenys neskelbtini). Jeigu užsakovas per 20 kalendorinių dienų nuo einamojo mėnesio pabaigos, per kurį buvo suteiktos paslaugos, nepraneša vykdytojui, kad jis negavo PVM sąskaitos-faktūros, laikoma, kad užsakovas ją gavo ir jam taikomos visos Sutartyje numatytos pareigos, susijusios su atitinkamos PVM sąskaitos-faktūros apmokėjimu.
20. Atsakovė teigia, jog byloje nėra įrodymų, jog ji būtų faktiškai gavusi PVM sąskaitas-faktūras Nr. CSR-30539 ir Nr. CSR-31819. Tačiau, atsižvelgiant į nurodytą Sutarties 4.3 punkto sąlygą, atsakovė nepateikė duomenų, jog būtų informavusi ieškovę apie tai, kad negavo šių sąskaitų, taip pat nesirėmė ir aplinkybe, jog valymo paslaugos gruodžio-kovo mėnesiais jai nebuvo teikiamos ar buvo suteiktos netinkamai. Todėl atsakovė turi pareigą sumokėti ieškovei už suteiktas paslaugas pagal pateiktas sąskaitas-faktūras. Pažymėtina, jog atsakovė apeliaciniu skundu visiškai neginčijo 2019 m. gruodžio 31 sąskaitos-faktūros Nr. CSR 29692, pagal kurią turėjo sumokėti 396,67 Eur iki 2020 m. sausio 10 d., pateikimo fakto ar joje nurodytos sumos.
21. Atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad pirmos instancijos teismas neįvertino jos 2019 m. spalio 8 d. el. laiško, kuriuo ji nesutiko su skolos suma ir nepriėmė PVM sąskaitų-faktūrų, kurios buvo nepagrįstos. Pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino šį laišką, nurodydamas, jog jis neatspindi atsakovės pozicijos ginčyti prašomą mokėti sumą, nes jame tik prašoma detalizuoti skaičiavimus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šia išvada, nes 2019 m. spalio 8 d. el.laiške atsakovė tik prašo pateikti delspinigių skaičiavimus, o pats šis laiškas yra atsakymas į ieškovės laišką su apskaičiuotų delspinigių sąskaita. Taigi buvo ginčijami tik delspinigiai, bet ne pati suma už suteiktas paslaugas. Be to, sąskaitos, pagal kurias reikalaujama priteisti skolą, buvo išrašytos 2019 m. gruodžio 31 d. – 2020 m. kovo 13 d. už atitinkamą laikotarpį suteiktas paslaugas. Taigi atsakovė 2019 m. spalio 8 d. laišku negalėjo ginčyti vėliau išrašytų sąskaitų pagrįstumo.
22. Ieškovės 2020 m. kovo 18 d. tarpusavio skolų suderinimo akte nurodyta, jog bendra atsakovės skola yra 1 649,85 Eur. Nors šiame akte yra nurodyta ir daugiau sąskaitų, tačiau reikalaujamas skolos likutis nėra jų visų suma, pačiame akte yra atimtos pagal sąskaitas sumokėtos sumos. Tuo tarpu ieškinyje nurodytų ir kartu su juo pateiktų keturių PVM sąskaitų-faktūrų suma yra 1 649,85 Eur ir atsakovė pripažįsta, jog nėra jos sumokėjusi. Delspinigių suma yra nurodyta tik dviejuose iš keturių sąskaitų. Taigi aplinkybė, jog atsakovė nesutinkanti su delspinigių dydžiu bei jų apskaičiavimu, nėra pagrindas atsisakyti mokėti už faktiškai suteiktas valymo paslaugos, kurių suma šiose sąskaitose yra aiškiai išskirta.
Dėl pagrindo mažinti Sutartyje nustatytus delspinigius
23. Atsakovė apeliaciniu skundu teigia, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai priteisė delspinigius, nes ieškovė sąskaitose nėra nurodžiusi nuo kokių sumų ir už kokį laikotarpį yra skaičiuojami delspinigiai, taip pat pagal teismų praktikos suformuluotus reikalavimus neįrodė savo nuostolių, patirtų dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovės argumentais.
24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Todėl atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog pagal teismų praktiką 0,2 proc. dydžio delspinigiai visais atvejais turi būti pripažįstami, kaip aiškiai per dideli ir prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms.
25. Pirmos instancijos teismas detaliai analizavo byloje esančius duomenis ir delspinigių mažinimo klausimu suformuluotą gausią kasacinio teismo praktiką. Pagal Sutarties 4.5 punktą šalys susitarė, kad užsakovė (atsakovė) moka vykdytojai (ieškovei) 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos. Pagal Sutarties 2.2.11 punktą atsakovė įsipareigojo laiku atsiskaityti už suteiktas paslaugas, laikantis Sutartyje nurodytų sąlygų. Pagal Sutarties 9.3 punktą šalys pareiškė, kad šioje Sutartyje nustatytos netesybos ir kompensacijos yra teisingos ir nedidelės, jos kompensuoja dėl įsipareigojimų nevykdymo patiriamus nuostolius arba negautas pajamas, su jomis šalys sutinka ir nereikš pretenzijų ar reikalavimų dėl netesybų ir kompensacijų sumažinimo.
26. Sutarties 2.2.11, 4.5 ir 9.3 punktų sąlygos patvirtina, jog šalys aptarė joje nustatytų delspinigių dydį ir taip pat papildomai patvirtino, jog jos nėra didelės. Todėl pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovė, ginčydama Sutartyje laisva valia įtvirtintą delspinigių dydį, iš esmės remiasi abstrakčiais teiginiais, nepateikdama jokių esminę šalių nelygybę ar delspinigių dydžio neprotingumą patvirtinančių konkrečių duomenų (CPK 178 straipsnis).
27. Pagal 2020 m. sausio 31 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. CSR 30539 atsakovė turėjo sumokėti 377,41 Eur už suteiktas paslaugas, 79,26 Eur PVM ir 62,97 Eur delspinigių. Pagal 2020 m. vasario 29 d. PVM sąskaitą-faktūrą atsakovė turėjo sumokėti 377,1 Eur už suteiktas paslaugas, 79,26 Eur PVM ir 80,50 Eur delspinigių. Taigi bendra ieškovės reikalaujama priteisti delspinigių suma yra 143,47 Eur. Ieškovė pateikė teismui delspinigių apskaičiavimą, nurodydama atsakovei pateiktas sąskaitas, pagal jas nesumokėtas sumas ir pradelstų dienų skaičių, nuo kurių yra apskaičiuota prašoma priteisti delspinigių suma. Atsakovė jokių pastabų nei pirmos instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde dėl šių skaičiavimų ir nurodytų laiku neapmokėtų sąskaitų, nenurodė. Todėl ieškovei buvo pagrįstai priteista jos prašoma delspinigių suma.
Dėl 40 Eur išieškojimo išlaidų
28. Pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. Be šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (Įstatymo 7 straipsnio 2 dalis).
29. Atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai iš jos priteistą 40 Eur sumą tapatina su bauda ir teigia, jog jai buvo pritaikyta dviguba bauda. Pirmos instancijos teismas sprendime išaiškino, jog ieškinyje klaidingas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą reikalaujamų 40 Eur įvardijimas bauda, nėra pagrindas šios sumos nepriteisti. Pagal minėtą įstatymą 40 Eur suma yra siejama su skolos išieškojimo išlaidomis, todėl ji priteisiama, neatsižvelgiant į tai, ar skolininkui jau yra pritaikyti delspinigiai bei palūkanos, o šios sumos dydžiu gali būti mažinamos tik kitos kreditoriaus faktiškai patirtos ikiteisminio skolos išieškojimo bei bylinėjimosi teisme išlaidos.
30. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
31. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas dėl ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl detaliau šių argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
32. Ieškovė už atsiliepimą į apeliacinį skundą advokatui sumokėjo 300 Eur. Nurodyta suma neviršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punktą mokėtiną 1 765,40 Eur dydžio maksimalų užmokestį už atsiliepimą į apeliacinį skundą. Todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 300 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei UAB „Clean Solutions“ iš atsakovės UAB „Apicus LT“ 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese.