- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-06
- Bylos Nr.
- e2A-1200-730/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00178-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- S. B.
- Atsakovas
- R. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės R. B. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2025 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovei R. B. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti ieškovui iš atsakovės 3 703,75 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio padavimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys yra buto, (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Butas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu tarp šalių padalintas lygiomis dalimis po 1/2 dalį nutraukiant santuoką. Ieškovas nurodo, kad gyveno šiame bute ir mokėjo už butą visus priklausančius mokėti mokesčius. Ieškovas nurodo, kad bendraturčiai turi vienodas teises į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, jeigu jie nėra susitarę kitaip ar įstatymai nenustato ko kita. Bendraturtis, įvykdęs solidarią prievolę, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kito bendraskolio lygiomis dalimis to, ką įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Ieškovas teigia, kad pagal Kasacinio teismo suformuotą praktiką privalomus mokesčius butui išlaikyti ir išsaugoti sudaro buto šildymo, šilumos karšto vandens temperatūrai palaikyti, bendrojo naudojimo objektų elektros, bendrojo naudojimo objektų administravimo išlaidos, šios išlaidos skaičiuotinos absoliučiai visiems bendraturčiams. Visi kiti mokesčiai (už karštą ir šaltą vandenį, kabelinę televiziją, suvartotą elektros energiją ir 1.1.) mokėtini tų asmenų, kurie tomis paslaugomis naudojosi, kadangi tos paslaugos priskirtinos butų savininkų poreikiams tenkinti. Tokiu būdu viso už bendrą turtą su atsakove ieškovas nurodo, kad sumokėjo 7 407,50 Eurus. Ši suma ieškovo teigimu yra privalomieji mokesčiai butui išlaikyti ir išsaugoti, o ne ieškovo poreikiams tenkinti, todėl ieškovo vertinimu iš atsakovės turi būti priteista 3 703,75 Eur skola, tai yra 1/2 dalis atsakovo sumokėtos sumos.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad iš ieškovo pateikto rašytinio įrodymo Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr.2-3381-07/2003 matyti, kad šalių santuoka nutraukta 1994 m. liepos 28 d., o Panevėžio miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-3381-07/2003 padalijo santuokoje įgytą turtą priteisdamas šalims po ½ dalį buto, (duomenys neskelbtini). Šiame teismo sprendime nustatytos aplinkybės, kurių, atsakovės vertinimu, nebereikia įrodinėti. Pirmiausia, teismas konstatavo, jog atsakovė kartu su ieškovu po santuokos nutraukimo iki 2003 m. birželio 10 d. gyveno atsakovės iki santuokos įsigytame bute (duomenys neskelbtini), o butas (duomenys neskelbtini) abiejų šalių sutarimu buvo nuomojamas, ir ginčo dėl jo nebuvo. Išsikrausčius nuomininkams iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovas pareiškė, kad visas butas yra jo asmeninė nuosavybė, ir po 2003 m. birželio 10 d. pakeitė spynas ir neleidžia atsakovei naudotis jai priklausančia buto dalimi. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės turi jos šalims prejudicinę galią, ir iš naujo nebeįrodinėjamos, tačiau ieškovui tai netrukdo ne tik teikti tais pačias motyvais atsiliepimą į atsakovės ieškinį, bet ir naują ieškinį dėl nurodytos jo skolos priteisimo. Ieškovas buvo vienas faktinis viso buto valdytojas, o atsakovė, kaip 1/2 buto dalies savininkė negalėjo naudotis turtu, todėl ieškovas, kaip vienas faktinis savininkas ir privalėjo mokėti visus su butu susijusius mokesčius, ir jokia piniginė kompensacija jam nepriteistina.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Tauragės apylinkės teismas 2025 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 3 703,75 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio padavimo teisme 2025 m. sausio 15 d. iki visiško sprendimo įvykdymo, 184 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:
4. Dėl skolos priteisimo teismas nurodė, kad šalys buvo buto, adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Šis butas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu tarp šalių padalintas po 1/2 dalį. Ieškovas gyveno šiame bute ir mokėjo visus mokesčius. Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimu nusprendė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei priklausančią 1/2 dalį buto, (duomenys neskelbtini), priteisiant atsakovei 12 358 Eur kompensaciją iš ieškovo, o ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisė 1/2 dalį buto. Ieškovas reikšdamas reikalavimą dėl skolos priteisimo apskaičiavo skolą nuo 2003 m. spalio iki 2025 m. sausio mėn. už atsakovei priklausančią dalį. Teismas įvertinęs jog ieškovas sumokėjo tuos mokesčius, kurie yra privalomi butui išlaikyti ir išsaugoti, o ne ieškovo poreikiams tenkinti, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, nusprendė priteisti ieškovui ir atsakovės 3 703,75 Eur skolą.
5. Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismas nurodė, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl šias palūkanas priteisė ieškovui iš atsakovės. Taip pat tenkinus ieškinį nustatė, kad ieškovui iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 84 Eur ieškovo sumokėto žyminio mokesčio, 100 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Apeliaciniu skundu apeliantė prašo Tauragės apylinkės teismo 2025 m. gegužės 16 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, priteisti apeliantės naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą apeliantė grindžia šiais argumentais:
6.1. Dėl senaties taikymo nurodo, kad apeliantė pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl senaties taikymo, kadangi ieškovas reikalavimus grindė sąskaitomis pateiktomis laikotarpiu nuo 2003 m. iki 2023 m. bendrai 7 111,07 Eur sumai, be kita ko, ieškovui nenurodžius laikotarpio už kurį prašoma priteisti skolą dėl buto šildymo, tačiau teismas dėl šio reikalavimo nepasisakė. Pažymi, kad teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad kreipėsi į teismą dėl skolos, kadangi kitoje byloje iš jo buvo priteista per didelė apeliantei mokėti kompensacija, pripažino, kad pinigines sumas už šildymą mokėjo nuo 2002 metų, ir šios aplinkybės jam yra žinomos.
6.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu buvo nustatyta, kad ginčo butas buvo nuomojamas, o šalys po santuokos nutraukimo (1994 m. liepos 28 d.) iki 2023 m. birželio 10 d. gyveno apeliantės iki santuokos įsigytame bute (duomenys neskelbtini), o butas (duomenys neskelbtini) abiejų šalių sutarimu buvo nuomojamas, ir ginčo dėl jo nebuvo, išsikrausčius nuomininkams ieškovas pareiškė, kad butas yra jo asmeninė nuosavybė ir po 2003 m. birželio 10 d. pateikė spynas ir apeliantei neleido naudotis jai priklausančia turto dalimi. Teigia, kad teismas minėtų aplinkybių neįvertino, tai yra neįvertino, kad ieškovas buvo vienintelis faktinis buto valdytojas.
6.3. Nurodo, kad negalėdama naudotis jai priklausančia to dalimi šalys susitarė, kad ieškovas vienas mokės visus mokesčius. Mano, kad teismas nepasisakė dėl visų apeliantės argumentų, ieškinio senaties taikymo, bet taip pat ir dėl nustatytų aplinkybių įsigaliojusiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu tarp tų pačių šalių civilinėje byloje Nr.2-338-07/2023, kuriuo tarp šalių padalintas lygiomis dalimis po 1/2 dalį nutraukiant santuoką. Teigia, kad dėl bylos esmės neatskleidimo jį perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Mano, kad nagrinėjamoje byloje įrodymai buvo įvertinti netinkamai, neatsižvelgta į šalių sudarytą susitarimą.
7. Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliantės apeliacinį skundą, prašo apeliacinį skundą atmesti, Tauragės apylinkės teismo 2025 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
Šalies argumentai
7.1. Nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, teigia, kad šalys buvo bendraturčiai, ieškovas gyvendamas bute mokėjo mokesčius, ieškovas iš viso sumokėjo 7 407,50 Eur buto išlaikymui. Pažymi, kad sumokėta suma yra privalomieji mokesčiai butui išlaikyti ir išsaugoti, o ne ieškovo poreikiams tenkinti, todėl iš apeliantės turi būti priteistas 3 703,75 Eur skola, tai yra ½ dalis sumokėtos sumos. Pažymi, kad apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, nes nėra padarytų jokių procesinės ar materialinės teisės normų pažeidimų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl apeliacinio skundo argumentų.
Žemesnės instancijos teismas
10. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė apeliantės prašymo taikyti ieškinio senatį pagrįstumo klausimo, mano, kad teismas taip pat tinkamai neištyręs byloje esančių rašytinių įrodymų, nenustatęs bylai reikšmingų prejudicinių faktų, kurie apeliantės vertinimu yra nustatyti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu, neatskleidė bylos esmės, dėl ko prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
11. Ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad ieškovas pareiškęs reikalavimą priteisti 3 703,75 Eur skolą iš apeliantės, kurią kildina iš buto išlaikymo išlaidų, pateikė valstybės įstaigos Registrų centro 2024 m. sausio 31 d. nekilnojamojo turto registro išrašą, kuriuo remiantis nustatyta, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas kaip ieškovo ir apeliantės dalinė nuosavybė, tai yra šalims priklausė po ½ dalį, taip pat akcinės bendrovės „Panevėžio energija“ balansą už laikotarpį nuo 2023 m. spalio mėn. iki 2024 m. sausio mėn., per kurį buvo sumokėta 7 140,47 Eur suma, taip pat balansą už laikotarpį nuo 2024 m. sausio mėn. iki 2025 m. sausio mėn. per kurį buvo sumokėta 267,03 Eur suma. Remiantis Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3381-07/2003 nustatyta, kad šalių santuoka buvo nutraukta 1994 m. spalio 28 d., nustatyta, kad santuokos metu šalys įgijo ginčo butą, kurį teismas nusprendė padalinti, tai yra priteisiant buvusiems sutuoktiniams po ½ dalį. Minėtoje byloje apeliantė nurodė, kad su ieškovu gyveno iki 2003 m. birželio 10 d. jai priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), o butas esantis (duomenys neskelbtini) buvo nuomojamas, o išsikėlus nuomininkams, ieškovas pakeitė durų spyną, pareiškė, kad butas yra jo asmeninė nuosavybė.
12. Remiantis įsiteisėjusiu Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1343-1136/2024, kuriuo, be kita ko, teismas nusprendė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės apeliantei priklausančią ½ dalį buto, (duomenys neskelbtini), priteisiant apeliantei 12 358,00 Eur kompensaciją iš ieškovo, o ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisiant ½ dalį buto, (duomenys neskelbtini); nustatyti, kad ieškovas 12 358 Eur kompensaciją apeliantei sumoka dalimis per 33 mėnesius, kas mėnesį, iki paskutinės einamojo mėnesio dienos, pervesdamas po 380 Eur, o paskutinį mėnesį (33-iąjį) - 198 Eur, į apeliantės banko sąskaitą. Minėtoje byloje teismas nustatė, kad šalys jau 2015 metais buvo susitariusios dėl buto pardavimo ieškovui. Minėtoje byloje apeliantė nurodė, kad ieškovas pakeitė ginčo buto durų spyną ir neleidžia jai naudotis jai priklausančia buto dalimi.
13. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu pirmiausia nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė apeliantės pateikto prašymo taikyti ieškinio senatį pagrįstumo klausimo, kurio pagrindu apeliantė prašė ieškovo pateiktą ieškinį atmesti. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių pateiktus procesinius dokumentus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais.
14. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantė 2025 m. gegužės 14 d. pateikė prašymą ieškovo reikalavimams taikyti ieškinio senatį, tai yra šiuo pagrindu ieškinį atmesti (Nr. (duomenys neskelbtini)). Šis prašymas priimtas 2025 m. gegužės 14 d. teisėjos rezoliucija. Minėtame prašyme apeliantė nurodė, kad ieškovas prašo priteisti skolą už laikotarpį už 2003 m. spalio mėn. – 2023 m. lapkričio mėn. dėl ko apeliantė mano, kad ieškovas praleido ieškinio senatį. Pažymėtina, kad žodinio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo metu apeliantės atstovas taip pat palaikė šį prašymą taikyti ieškinio senatį, nurodė aplinkybes dėl kurių ieškinio senatis turėtų būti taikoma, nurodė, kad jis apeliantės atstovo vertinimu praleistas ženkliai, pažymėjo, kad ieškovas neprašo atnaujinti ieškinio senaties termino (pirmosios instancijos teismo 2025 m. gegužės 14 d. garso įrašo 19.00-25.00 min.).
15. Ieškinio senaties termino pabaiga yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje pateiktus šalių procesinius prašymus, įvertinęs šalių atstovų paaiškinimus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (nutarties 14 punktas), daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė ieškinio senaties taikymo klausimo, nors toks apeliantės prašymas buvo pareikštas ir teisėjos rezoliucija priimtas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Taigi, šioje byloje nėra išspręsti visi reikalavimai, pareikšti pirmosios instancijos teisme, – neišspręstas ieškinio senaties taikymo klausimas, nors pirmosios instancijos teisme jis buvo pareikštas.
16. Ieškinio senatis – tai materialinio teisinio santykio, dėl kurio kilęs ginčas, sudėtinis teisinis elementas (nutarties 15 punktas). Esant apeliantės pareikštam prašymui, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą pasisakyti dėl pagrindo taikyti ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas (ne)buvimo, nustatyti atitinkamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias ne tik su pareikštu reikalavimu, bet ir atsikirtimais, nustatyti, kada prasidėjo ieškinio senaties eiga, koks senaties terminas taikytinas, ar visiems ieškovo pareikštiems reikalavimams, ar jis nėra pasibaigęs, ar nėra aplinkybių, teikiančių pagrindą šį terminą atnaujinti ir spręsti, ar nėra galbūt pagrindo atmesti ieškovo pareikštą ieškinį dėl pasibaigusio ieškinio senaties termino ir jei taip, kokia apimtimi. Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neišsprendęs apeliantės pateikto ir pirmosios instancijos teismo 2025 m. gegužės 14 d. priimto prašymo (ne) pagrįstumo klausimo dėl ieškinio senaties taikymo padarė esminius proceso teisės normų pažeidimus, sudarančius pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, vadovaujantis CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis.
17. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl bylai reikšmingų aplinkybių, tai yra, kad apeliantė neturėjo galimybės naudotis ginčo butu dėl to, jog ieškovas buvo pakeitęs ginčo buto spynas ir jis vienas faktiškai juo naudojosi, teigia, kad minėtas aplinkybes apeliantės vertinimu patvirtina ir prejudiciniai faktai, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl jų nepasisakė, dėl ko bylos esmė nebuvo tinkamai atskleista. Su šiais apeliantės argumentais sutiktina.
18. Kaip minėta nutarties 11 punkte, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3381-07/2003 nustatyta, kad šalių santuoka buvo nutraukta 1994 m. spalio 28 d., santuokos metu šalys įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį teismas nusprendė padalinti, tai yra priteisiant po ½ dalį. Minėtoje byloje apeliantė nurodė, kad su ieškovu gyveno iki 2003 m. birželio 10 d. jai priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), o butas esantis (duomenys neskelbtini) buvo nuomojamas, o išsikėlus nuomininkams, ieškovas pakeitė durų spyną, pareiškė, kad butas yra jo asmeninė nuosavybė. Remiantis įsiteisėjusiu Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1343-1136/2024, kuriuo, be kita ko, teismas nusprendė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės apeliantei priklausančią ½ dalį buto, (duomenys neskelbtini), priteisiant apeliantei 12 358,00 Eur kompensaciją iš ieškovo, o ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisiant ½ dalį buto, (duomenys neskelbtini), nustatyti, kad ieškovas 12 358 Eur kompensaciją apeliantei sumoka dalimis per 33 mėnesius, kas mėnesį, iki paskutinės einamojo mėnesio dienos, pervesdamas po 380 Eur, o paskutinį mėnesį - 198 Eur, į apeliantės banko sąskaitą. Minėtoje byloje teismas nustatė, kad šalys jau 2015 metais buvo susitariusios dėl buto pardavimo ieškovui. Minėtoje byloje apeliantė nurodė, kad ieškovas pakeitė buto durų spyną ir neleidžia jai naudotis jai priklausančia buto dalimi.
19. Apeliantė nesutikdama su ieškiniu teigia, kad ieškovas nesudarė galimybės jai naudotis ginčo turtu, pakeitė spynas, kas apeliantės vertinimu šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nebuvo tinkamai įvertinta. Remiantis šalių pateiktais procesiniais dokumentais bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad apeliantė nuosekliai palaikė poziciją, kad ji negalėjo ginčo butu naudotis, tai yra jame gyveno tik ieškovas, kuris apeliantės vertinimu butą laikė tik savo asmenine nuosavybe. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, pirmosios instancijos teismas nors ir aprašė minėtas apeliantės procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, tačiau dėl jų įtakos bendraturčių teisės ir pareigoms CK 4.76 straipsnio kontekste nepasisakė, nenagrinėjo apeliantės nurodomų, jos vertinimu prejudicinių aplinkybių, turinčių reikšmę bylos baigčiai, dėl ko sutinkamai su apeliante, bylos esmė nebuvo tinkamai atskleista.
20. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, bylos esmės neatskleidimas yra pagrindas grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuo atveju, jei pagal pateiktus byloje įrodymus bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad dėl apeliacinės instancijos teismo teisės perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui šiuo pagrindu spręstina atsižvelgiant į du kriterijus: 1) neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes, bei 2) procesinių kliūčių, užkertančių kelią pačiam apeliacinės instancijos teismui išnagrinėti bylą iš esmės, egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-469/2023, 34 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinęs šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, šalių atstovų paaiškinimus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, daro išvadą, kad bylos esmė nebuvo tinkamai atskleista, tai yra pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl apeliantės pareikšto prašymo taikyti ieškinio senatį (ne) pagrįstumo klausimo, tai yra minėto prašymo neišnagrinėjo, nenustatinėjo ieškinio senaties pradžios momento, taip pat nepasisakė ir dėl apeliantės nurodytų aplinkybių, kurios jos vertinimu (nutarties 17-19 punktai), turį taikos sprendžiant klausimą dėl bendraturčių pareigos išlaikyti bendrą turtą . Dėl šių aplinkybių nutariama pirmosios teismo instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties.
21. Esant nurodytoms aplinkybėms (nutarties 10-20 punktai), apeliantės apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
22. Apeliantė pateiktu apeliaciniu skundu prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliantė pateikė įrodymus, kad patyrė 83 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidų, 250 Eur advokato pagalbos išlaidų. Iš viso – 333 Eur bylinėjimosi išlaidų, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2025 m. gegužės 16 d. sprendimą panaikinti ir bylą gražinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.