- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-17
- Bylos Nr.
- 2A-1279-653/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-14547-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Tatjana Žukauskienė, Jelena Šiškina (pran.)
- Ieškovas
- UAB „Paslaugų kryptys“
- Atsakovas
- UAB „Baltijos farmacijos centras“
- Trečiasis asmuo
- UAB „G4S Lietuva“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jelenos Šiškinos, kolegijos teisėjų Vytauto Zeliankos, Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Paslaugų kryptys“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-303 -734-2012 pagal ieškovo UAB „Paslaugų kryptys“ ieškinį atsakovui UAB „Baltijos farmacijos centras“, trečiasis asmuo UAB „G4S Lietuva“, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 20.527 Lt žalai atlyginti, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas ( b.l. 2-3).
Nurodė, kad 2007-04-06 sudarė su atsakovu rangos sutartį, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo atlikti patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) santechnikos, elektros instaliacijos įrengimo ir apdailos darbus. Atlikdamas darbus ieškovas naudojosi darbo įrankiais, kuriuos pagal 2006-11-16 Nr. 975602-11 įrankių lizingo ir aptarnavimo sutartį lizingavo iš UAB „Hilti Complete Systems“. Darbo įrankius ieškovas laikė ir saugojo atsakovo jam suteiktose patalpose, kurias pagal Rangos sutartį jam suteikė atsakovas ir kurios Rangos sutarties 6.3 punkto pagrindu atsakovas saugojo, organizuodamas objekto apsaugą. Rangos sutarties galiojimo metu, ieškovui atliekant darbus pas atsakovą, iš atsakovo saugomų patalpų buvo pavogti ieškovo lizinguojami įrankiai. Apie įvykdytas vagystes ieškovas informavo atsakovą, bei pats kreipėsi į Vilniaus VPK. Dėl įvykdytų vagysčių Vilniaus m. 1-jame policijos komisariate Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriuje buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai: 2007-05-06 dieną pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl 2007-05-30 įvykdytos vagystės ir ikiteisminis tyrimas Nr. 12-1-2743-07-dėl 2007-08-21 įvykdytos vagystės. Dėl vagysčių ieškovui padaryta 20.527 Lt žala, kurios atsakovas neatlygino. Ieškovas galutinai atsiskaitė su UAB „Hilti Complete Sysrems“ už pavogtus darbo įrankius tik 2010-06-30, todėl, tik išmokėjęs šią sumą, ieškovas įgavo teisę reikšti ieškinį atsakovui dėl žalos atlyginimo, todėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašėo ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas, reikalaudamas žalos atlyginimo pagal rangos sutartį, neįrodė visų sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų buvimo. Dėl ieškovui priklausiusių įrankių vagystės, civilinė atsakomybė atsakovui negali būti taikoma, nes ieškovo kilnojamojo turto –įrankių praradimas sietinas su trečiojo asmens veika, dėl kurios atsirado nuostolių, bei už kurią atsakovas neatsako (CK 6.253 str.4 d.). Nors pagal sutarties 6.3 p., užsakovas įsipareigojo organizuoti objekto (remontuojamų patalpų) apsaugą, tačiau ši sutarties nuostata negali būti aiškinama plečiamai ir tokiu būdu, kad užsakovas neva turėjo saugoti ir objekte paliktus ieškovui priklausančius daiktus. Atsakovas, prisiimdamas sutarties 6.3 punkto įsipareigojimą-organizuoti objekto apsaugą-prisiėmė rangos darbų rezultato ir tarpinio darbų rezultato atsitiktinio žuvimo ar sugedimo riziką, nes saugomas objektas sutarties kontekste turi būti suprantamas kaip patalpų, kuriose vykdomi darbai, saugojimas, siekiant išsaugoti darbų rezultatą. Atsakovas nebuvo atsakingas už saugomame objekte ieškovo paliktus darbo įrankius. Kadangi medžiagų ar įrenginių, perduotų darbams vykdyti atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika sutartyje neaptarta, rangos teisiniams santykiams taikytina LR CK 6.649 str.1d.1 p. nuostata- medžiagų ar įrenginių, perduotų darbams atlikti atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika tenka juos davusiai šaliai. Nesant kitokio sutarties šalių susitarimo, ieškovas, vykdydamas rangos darbus, turėjo pats užtikrinti darbams atlikti naudojamų įrankių ar medžiagų apsaugą, jam teko tokių daiktų atsitiktinio žuvimo ir sugedimo rizika. Ieškovas neįrodė patirtų 20.527 Lt nuostolių dydžio. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senaties terminą, nes įrangos vagystės įvykdytos 2007-05-03 ir 2007-08-21, kai ieškinį ieškovas pareiškė 2011-09-12, todėl prašė taikyti CK 1.127str.1d., 1.125str. 8p. , 1.126 str., 1.131 str. nuostatas.
Tretysis asmuo prašė ieškinį atmesti, priteisti išlaidas už advokato paslaugas. Nurodė, kad ieškovas praleido CK 1.125 str.8 d. nustatytą sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo 2007-05-03 ir 2007-08-21, kai ieškovas sužinojo apie jam padarytą žalą. Ieškovas ieškinį pareiškė 2011-09-12, t.y. daugiau nei trejiems metams, todėl pagal CK 1.131 str.1d., ieškinys turi būti atmestas. Trečiasis asmuo Techninės apsaugos sutarties pagrindu teikė techninės apsaugos paslaugą atsakovui objekto, esančio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, kai tuo tarpu, ieškovas savo ieškinyje nurodo, kad darbo įrankiai buvo pavogti iš atsakovo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Dėl šiuo adresu esančių patalpų trečiasis asmuo jokių sutartinių apsaugos paslaugų teisinių santykių su atsakovu ar su kokiu nors kitu asmeniu, nurodomų vagysčių laikotarpiu neturėjo. Todėl nėra aišku, ar ieškovo nurodomi pavogti darbo įrankiai iš tiesų buvo laikomi tose atsakovo patalpose, kurių atžvilgiu buvo atsakovui teikiama techninės apsaugos paslauga techninės apsaugos sutarties pagrindu. Šios sutarties pagrindu trečiasis asmuo įsipareigojo atsakovui vykdyti techninę apsaugą, kurios turinį sudaro tarpusavyje susiję elementai: objekto stebėjimas –objekte įrengtos signalizacijos sistemos siunčiamų signalų priėmimas ir stebėjimas centriniame stebėjimo pulte ir reagavimas į CSP gautus atitinkamus signalizacijos sistemos signalus techninės apsaugos paslaugų teikimo taisyklėse. Trečiasis asmuo teikė atsakovui atlygintiną apsaugos paslaugą ir šalių santykiai kvalifikuotini pagal CK 6.716-6.724 straipsnius. Analogiškas teisinių santykių kvalifikavimas yra ne kartą pripažintas ir kasacinio teismo praktikoje. Trečiasis asmuo neperėmė pasaugai jokių ieškovo darbo įrankių, kurie ieškinyje nurodomi kaip pavogti, nei iš atsakovo, nei iš ieškovo. Todėl šalių teisiniai santykiai nėra laikytini pasaugos teisiniais santykiais, kurie reglamentuojami CK XLII skyriuje, CK 6.830-6.869 str. nuostatų pagrindu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo UAB „Paslaugų kryptys“ atsakovo UAB „Baltijos farmacijos centras“ naudai 2500 Lt bylinėjimosi išlaidas bei trečiojo asmens UAB „G4S Lietuva“ naudai 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, kad ieškovas, atsakovo užsakymu adresu B. M. g. 15, Vilniuje, atliko santechnikos, elektros instaliacijos įrengimo ir apdailos darbus. Vilniaus m. VPK pirmojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus 2007-05-08 pranešimu bei prijungta ikiteisminio tyrimo medžiaga konstatuota, kad pagal UAB „Paslaugų kryptys“ pareiškimą dėl įvykusios vagystės laikotarpiu 2007-05-03 iki 2007-05-04 (duomenys neskelbtini), pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal nusikaltimo, numatyto BK 178 str.2d., požymius. Vilniaus m. VPK 1-ojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimų skyriaus 2007-08-28 pažyma bei ikiteisminio tyrimo medžiaga, konstatuota, kad iš atsakovo biuro, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įvykdyta vagystė, kurios metu pavogti ieškovui priklausantys statybos darbų įrankiai. Ieškovas, remdamasis Rangos sutarties 6.3p., nustatančiu, kad atsakovas, kaip rangos darbų užsakovas, įsipareigoja organizuoti objekto apsaugą, prašė priteisti iš atsakovo ieškovui dėl vagystės padarytą žalą, nurodęs, kad atsakovas nevykdė pareigos saugoti objektą, kuriame ieškovas atliko rangos darbus. Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, jog atsakovas aukščiau paminėtos rangos sutarties pagrindu turi atlyginti ieškovui dėl vagystės padarytą žalą, nes negalima daryti išvados, kad atsakovas rangos sutartimi taip pat prisiėmė atsakomybę saugoti ieškovo darbo įrankius statybos objekte, tokia ieškovo pozicija prieštarauja CK 6.830 str., apibrėžiančio pasaugos sutarties sampratą, nuostatoms. CK 6.830 str. 4d. nustato, kad pasaugos sutartis laikoma sudaryta nuo daikto perdavimo saugotojui momento. Šios įstatymo numatytos nuostatos aukščiau minėtoje tarp ieškovo ir atsakovo pasirašytoje rangos sutartyje nenumatytos, ieškovas neįrodė aplinkybių, kad konkretų turtą perdavė ieškovui saugoti, kaip to reikalauja CK 6.831 str. 3d., t.y. rašytiniu dokumentu perduoti turtą saugoti atsakovui. Teismo posėdyje apklausti liudytojai R. S., G. D. patvirtino įrankių vagystės faktą, nurodę, kad įrankius bei medžiagas užrakindavo patalpoje, tačiau nepatvirtino aplinkybių, kad šias vertybes būtų perdavę saugoti atsakovui. Todėl, nesant rangos sutartyje susitarimo, kad atsakovas prisiima pareigą saugoti ieškovo kilnojamąjį turtą (įrankius, bei medžiagas), neįrodžius liudytojų parodymais, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryti pasaugos susitarimas, teismas darė išvadą, kad ieškovas, vykdydamas rangos darbus turėjo pats užtikrinti jo naudojamų įrankių ir medžiagų apsaugą, jam teko šių daiktų atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika. Teismas pažymėjo, kad tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta rangos sutartis rangos darbams atlikti objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), iš šio objekto ieškovui priklausančių daiktų vagystė įvykdyta laikotarpiu 2007-05-03 iki 2007-05-04, tą patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiaga, o kita ieškovui priklaususio turto vagystė 2007-08-21 įvykdyta objekte (duomenys neskelbtini), t.y. objekte, dėl kurio rangos sutartyje šalys nebuvo susitarusios, todėl neaišku, kokiu pagrindu ieškovas reikalauja žalos atlyginimo dėl jo turto vagystės šiame objekte. Ieškovo prašomas priteisti 20.527 Lt žalos dydis nepagrįstais jokiais įrodymais. Ieškovas, įrankius, kuriuos jis nurodo, kaip pavogtus, nuomavęs išperkamosios nuomos pagrindu, nuosavybės teise įgijo: įrankį TE 56, serijos Nr. 93365-2008-10-15, įrankį TE 56, serijos Nr. 97330-2010-08-30, įrankį TE 16C, serijos Nr. 107771-2008-10-15, įrankį TE 16C, serijos Nr. 132299-2007-07-04 ( b.l. 58-59), vagystės metu ieškovas nuosavybės teisių į šiuos įrankius neturėjo, įrodymų, kad būtų sumokėjęs įrankių vertę šių įrankių nuomotojui, ieškovas nepateikė. Taip pat pažymėtina, kad UAB „Hilti complete systems“, kuris išperkamosios nuomos pagrindu aukščiau nurodytus įrankius nuomavo, nurodė šių įrankių bendrą 11.227,03Lt vertę, todėl ieškovo reikalaujama priteisti 20.527 Lt suma nepagrįsta. Aplinkybę, kad ieškovas neturi konkrečių įrodymų dėl patirtų nuostolių dėl įvykdytos vagystės, rodo jo pateikta į bylą 2012-04-10 pažyma, kurioje nurodo, kad dėl vagystės patyrė 18.859,06 Lt nuostolių, tačiau įrodymų ir dėl šių nuostolių dydžio, nepateikė. Teismas darė išvadą, kad ieškovas neįrodė ieškinio pagrįstumo ( CPK 178 str.), todėl ieškinį atmetė.
Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą. CK 1.125 str.8 d. nustatytą trijų metų ieškinio senaties terminą dėl žalos atlyginimo. Teismas nustatė, kad ieškovas apie jam padarytą žalą dėl įvykdytų vagysčių sužinojo 2007-05-03 ir 2007-08-21, ieškinį teismui ieškovas pateikė 2011-09-20, t.y. praėjus daugiau nei ketveriems metams, kai sužinojo apie savo teisės pažeidimą (CK 1. 127str), todėl vadovaujantis CK 1.131 str. nuostatomis, ieškovo ieškinį teismas atmetė, taikydamas ieškinio senatį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas UAB „Paslaugų kryptys“ pateikė apeliacinį skundą (b.l.196-198), kuriuo prašė skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprednimą – ieškinį patenkinti. Nurodo, jog sudarant su atsakovu rangos sutartį, buvo aišku, kad pastatas, kuriame buvo vykdomi remonto darbai yra saugomas saugos tarnybos, patekti į šias ieškovo remontuojamas patalpas buvo galima tik praeinant pro saugos tarnybą ir pateikiant jiems raktus nuo patalpų.Tai patvirtino ir apklausti liudytojai. Todėl nebuvo būtina sudaryti dar ir pasaugos sutartį remontui reiklaingų įrankių apsaugai. Atsakovas pats pasiūlė ir numatė sutartyje sąlygas, kad jis užtikrins objekto apsaugą, taip sudarydamas tinkamas sąlygas darbų atlikimui. Todėl jis privalėjo užtikrinti apsaugą, kaip numatyta sutatyje. Vadovaujasi CK 6.193 str. dėl tikrųjų sutarties šalių ketinimų.Teismas įtraukė į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu saugos tarnybą, ir tai, apelianto nuomone, patvirtino, kad patalpos, kuriose buvo atliekmas remontas, buvo saugomos. Sudarant rangos sutartį, esminis klausimas buvo, kur ir kaip bus saugomi remnotui reikalingi įrankiai, todėl atsakovui sutartyje įsipareigojus užtikrinti patalpų apsaugą, nebeliko pagrindinio klausimo dėl sąlygų ieškovui tinkamai atlikti darbus. Vadovaujasi CK 6.193 str. 2 d., 4 d., ir mano, jog atsakovas pagal sutartį saugo ne tik sienas, bet faktiškai atskako už visą patalpų apsaugą darbų atlikimo metu, be to, teismas turėjo vertinti sutarties sąlyas jas pasiūliusios šalies nenaudai. Todėl teismui neturėjo kilti klausimas dėl pasaugos sutarties nebuvimo. Dėl patalpų numeracijos pažymi, jog tai, kad remonto metu keitėsi patalpų numeracija, neturi jokios įtakos nustatyiems faktams. Policijos pažymose nurodyta, jog vagystės įvykdytos iš remontuojamų, o ne kokių nors kitų patalpų. Taip pat nurodo, jog pavogti daiktai buvo lizinguojami ir tik išsimokėjus už lizinguojamus pavogtus įrankius lizingo kompanijai, ieškovas įgavo teisę reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo. Dėl to senaties terminas pritaikytas neteisingai (CK 1.127 str. 1 d.). Vadovaujasi CK 6.280 str. 1 d. norma dėl atgręžtinio reikalavimo teisės į padariusį žalą asmenį, kai už jį atlyginama žala. Ieškovas pats turėjo atlyginti lizingo bendrovei žalą ir tik tuomet teikti atgręžtinį reikalavimą atsakovui dėl rangos sutratyje neįvykdytų sąlygų. Atskaovas, neužtikrinęs patalpų apsaugos, yra kaltas dėl įvykdytų vagystčių metu patirtų nusotolių. Teismui buvo pateikti įrodymai, kad su lizingo bendrove atsiskaityta už pavogtus įrankius, todėl teismo išvada, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų dėl žalos dydžio, nepagrįsta.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.206-209) prašo apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose – 4.678 Lt. Nurodo, jog sutarties 6.3 p., atsakovas įsipareigojo organizuoti objekto (remontuojamų pataplų) apsaugą, tačiau ši sutarties nuostata negali būti aiškinama plečiamai, jog atsakovas turėjo saugoti ir objekte paliktus ieškovui priklausančius daiktus. Pagal sutartį ieškovas vykdė santechnikos, elektros instaliacijos įrengimo ir apdailos darbus, t.y. tarpšalių susiklostė rangos sutartiniai santykiai. Atsakovas, sutarties 6.3 p., įsipareigojo organizuoti objekto (remontuojamų pataplų) apsaugą, taigi prisiėmė rangos darbų rezultato ar tarpinio darbų rezultato atsitiktinio žuvimo ar sugedimo riziką (CK 6.649 str.1 d. 2 p.), nes saugomas objektas sutarties kontekste turi būti suprantamas, kaip patalpų, kuriuose vykdomi darbai, saugojimas, siekiant išsaugoti darbų rezultatą. Medžiagų ar įrenginių, perduotų darbams vykdyti atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika sutartyje neaptarta, todėl rangos teisiams santykiams taikytina CK 6.649 str. 1 d. 1 p. nuostata – medžiagų ar įrenginių, perduotų darbams vykdyti atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika tenką juos davusiai šaliai. Pats ieškovas turėjo užtirkrinti įrankių ar medžiagų apsaugą, jam teko šių daiktų atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika, norint tą riziką perkelti, šalys turėjo sudaryti mišrią sutartį, kurioje būtų tiek rangos, tiek patalpose esančių ieškovo kilnojamųjų daiktų pasaugos sutarčių elementų. Vadovaujasi teismų praktika (LAT 2007-02-19 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-57/2007; 2003-10-08 nutartis civ. byloje Nr.3K-3-931/2003). Sudarytoje sutartyje nėra pasaugos sutarties elementų – ieškovas neįsipareigojo perduoti ir neperdavė atsakovui saugoti jokių ieškovui priklausančių daiktų, o atsakovas neįsipareigojo juos saugoti ir grąžinti ieškovui. Tokių aplinkybių nepatvirtino ir liudytojai. Mano, jog apelianto argumentai dėl objekto adreso nereikšmingi, nes apeliantas neįrodė visų sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų buvimo. Mano, jog apelantas praleido sentaies terminą, todėl teismas pagrįstai taikė CK 1.127 str. 1 d.Taip pat pažymi, jog apeliantas neįrodė žalos dydžio, nes pripažinęs, jog patyrė tik 18.859,06 Lt žalą, prašė priteisti 20.527,00Lt sumą. Be to ieškinyje nėra aiškiai identifikuoti pavogti daiktai.
Trečiasis asmuo UAB „G4S Lietuva“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.216-221) prašo apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog apeliantas nepagrįstai kvalifikuoja sutartį kartu rangos ir pasaugos sutartimi. Pažymi, jog trečiasis asmuo įsipareigoo atsakovui vykdyti techninę apsaugą, kurios turinį sudaro du tarpusavyje susiję elementai: 1)objekto stebėjimas (objekte įrengtos signalizacijos sistemos siunčiamų signalų priėmimas ir stebėjimas centriniame stebėjimo pulte (toliau– CSP)); 2) reagavimas į CSP gautus atitinkamus signalizacijos sistemos signalus. Trečiasis asmuo teikė atsakovui atlygintiną – apsaugos – paslaugą ir šalių santykiai kvalifikuotini pagal CK 6.716-6.724 str. Trečiasis asmuo neperėmė nei iš ieškovo, nei iš atsakovo jokių ieškovo įrankių ar medžiagų, todėl tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai nėra pasaugos teisiniai santykiai. Pažymi, jog pats apeliantas pripažino, jog objektas, kuriame buvo atliekami remonto darbai, tiek vienu, tiek kitu adresu buvo saugomas, taigi atsakovas įvykdėę sutartinį įsipareigojimą, numatytą rangos sutarties 6.3 p. – organizuoti objekto apsaugą. Apeliantas neįrodė rangos sutarties pagrindu atsakovo neteisėtų veiksmų. Mano, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį, nes ieškovas apie žalą, padarytą dėl įrankių vagysčių sužinojo 2007-05-03 ir 2007-08-21, o ieškinį pateikė 2011-09-20, praėjus daugiau nei 4 metams ir šių aplinkybių neginčija. Mano, kad nepagrįstai apeliantas vadovaujasi CK 6.280 str. 1 d. norma, nes ši teisės norma reglamentuoja deliktinius santykius, tačiau ieškinio reikalavimai grindžiami sutartinės civilinės taqskaomybės teisiniais santykiais. Be to, apeliantas neįrodė, jog įgijo reikalavimo teisę į atsakovą, t.y., kad atsirado regresinė prievolė apeliantui atlyginus žalą pradiniam kreditoriui. Be to, apeliantas iš atsakovo reikalavo 20.527,30 Lt žalos atlyginimo dar 2007-08-29, pateikdamas raštą “Dėl 2007-08-29 rangos sutarties Nr.20070406-1”, taigi apeliantas jau 2007-08-29 pripažino savo teisę reikšti reikalavimą atsakovui dėl žalos atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo negaliojimo absoliutumo nenustatyta.
Apeliaciniame skunde keliama šalių materialinių teisinių santykių kvalifikavimo problema. Apelianto teigimu, rangos sutartis yra ir pasaugos sutartis. Pirmosios instancijos teismas ginčo sutartį vertino tik kaip rangos sutartį.
Bylos šalių materialiniai teisiniai santykiai yra susiklostę sutarties pagrindu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas, atsakovo užsakymu (2007-04-06 šalių sudarytos rangos sutarties pagrindu) adresu (duomenys neskelbtini), atliko santechnikos, elektros instaliacijos įrengimo ir apdailos darbus.
Apelianto teigimu, sudarant rangos sutartį, esminis klausimas buvo, kur ir kaip bus saugomi remontui reikalingi įrankiai, todėl atsakovui sutartyje įsipareigojus užtikrinti patalpų apsaugą, nebeliko pagrindinio klausimo dėl sąlygų ieškovui tinkamai atlikti darbus. Atsakovas tvirtina, jog sutarties 6.3 p., prisiėmė tik rangos darbų rezultato ar tarpinio darbų rezultato atsitiktinio žuvimo ar sugedimo riziką (CK 6.649 str.1 d. 2 p.), siekiant išsaugoti darbų rezultatą.
Sutartinių teisinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės yra suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentuose konkrečiose bylose. Remiantis jomis, sutartis, kaip šalių valią išreiškiantis susitarimas, turi būti aiškinama atsižvelgiant į tikruosius šalių ketinimus, tikrąją jų valią, o ne tik į rašytinės sutarties gramatinį tekstą, taigi teisinių santykių kvalifikaciją lemia ne šalių pavartoti terminai, o tų santykių turinys. Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šiaulių naujienos“ v. UAB „Šiaulių vandenys“, bylos Nr. 3K-3-177/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės taryba v. R. S. individuali įmonė „Ridetas“, bylos Nr. 3K-3-421/2006).
Civiliniuose santykiuose galiojantis ir CK 6.156 str. įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia civilinių teisinių santykių subjektams pasirinkti ir sudaryti tokią sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus. Sutarties šalys yra laisvos susitarti dėl bet kokių joms priimtinų sutarties sąlygų, taip pat gali savarankiškai nuspręsti, kokia forma sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties turinio sąlygas ar sutarties formą nustato imperatyviosios teisės normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka, teisės principai. CK 6.156 str.3 d. nurodyta, kad šalys gali sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų. Taigi šalys gali sudaryti sutartį, nustatydamos joje sąlygas, būdingas skirtingų rūšių sutartims, t. y. sudaryti mišriąją sutartį. Mišriajai sutarčiai kompleksiškai taikomos teisės normos, reglamentuojančios tų rūšių sutartis, kurių elementų yra tokioje sutartyje, atsižvelgiant į sutarties esmę, šalių ketinimus, taip pat įvertinant kitas konkrečius atveju reikšmingas aplinkybes (CK 6.156 str. 3 d.).
Pagal CK 6.830 straipsnį pasaugos sutartimi viena šalis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kitos šalies (davėjo) perduotą kilnojamąjį daiktą ir grąžinti jį išsaugotą, o davėjas – sumokėti atlyginimą, jeigu tai įtvirtinta sutartyje. Pasaugos sutartis yra realinė, t. y. ji laikoma sudaryta nuo daikto perdavimo saugotojui momento (CK 6.830 str. 4 d.).
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas neperėmė iš apelianto pasaugai kilnojamųjų daiktų, t.y. remontui pagal rangos sutartį atlikti reikalingų įrankių, ir neįsipareigojo jų grąžinti po pasaugos sutarties pabaigos. Apeliantas nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas perėmė iš apelianto įrankius pasaugai (CPK 178 str.). Susipažinus su teismo posėdžio, kuris įvyko 2012-04-16 – 2012-05-07 protokolo (b.l.17-183) turiniu, nenustatyta, kad ir liudytojai būtų patvirtinę faktą, jog atsakovui kaskart perduodavo įrankius pasaugai. Taigi, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis bei išvada, jog nesant rangos sutartyje susitarimo, kad atsakovas prisiima pareigą saugoti ieškovo kilnojamąjį turtą (įrankius, bei medžiagas), neįrodžius liudytojų parodymais, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryti pasaugos susitarimas, ieškovas, vykdydamas rangos darbus turėjo pats užtikrinti jo naudojamų įrankių ir medžiagų apsaugą, jam teko šių daiktų atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika.
Kaip matyti iš 2007-04-06 rangos sutarties 6.3 p. šalys susitarė, jog užsakovas (atsakovas) įsipareigoja organizuoti objekto apsaugą (b.l.5-17). Pagal sutarties 1.1 p. šios sutarties objektas yra rangos darbai patalpose B. M. g. 15, Vilnius. Taigi, įvertinus sutarties objektą ir tikslą, atsižvelgus į aukščiu aptartą aplinkybę, jog atsakovas neperėmė iš apelianto pasaugai konkretaus turto, pritartina atsakovo pozicijai, kad sutarties 6.3 p. šalys susitarė dėl darbų rezultato apsaugos, siekiant paskirstyti sutarties objekto rezultato ar tarpinio rezultato atsitiktinio žuvimo ar sugedimo riziką (CK 6.649 str. 1 d. 2 p.), bet nesusitarė dėl remontui pagal rangos sutartį atlikti reikalingų įrankių pasaugos.
Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, sutartyje šalys neaptarė atsakovo įsipareigojimų, būdingų pasaugos sutarčiai (CK 6.830 str.), todėl negalima teigti, jog nagrinėjamu atveju buvo sudaryta mišri (rangos ir pasaugos sutartis).
Be to, iš byloje esančios medžiagos matyti, jog atsakovas su trečiuoju asmeniu buvo sudaręs techninės apsaugos sutartį, kurios turinį sudaro du tarpusavyje susiję elementai: 1) objekto stebėjimas (objekte įrengtos signalizacijos sistemos siunčiamų signalų priėmimas ir stebėjimas centriniame stebėjimo pulte (toliau– CSP); 2) reagavimas į CSP gautus atitinkamus signalizacijos sistemos signalus. Byloje nustatyti faktai leidžia daryti išvadą, kad atsakovui trečiasis asmuo teikė atlygintines apsaugos paslaugas ir šių šalių santykiai kvalifikuotini pagal CK 6.716–6.724 straipsnius. Taigi, atsakovas tinkamai įvykdė sutarties 6.3 p. įsipareigojimą organizuoti objekto apsaugą.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes bei teisinį pasaugos sutarties reglamentavimą, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo ir atsakovo sutartinius santykius kvalifikavo tik kaip rangos sutartinius santykius, todėl atsakovui netaikytina saugotojo civilinė atsakomybė CK 6.845 straipsnio pagrindu. Kadangi sutartyje nebuvo aptarta atsakovo atsakomybė už medžiagos ar įrenginių, perduotų darbams atlikti atsitiktinio žuvimą ar sugedimą, todėl pagal CK 6.649 str. 1 d. 1 p., ši rizika teko ieškovui.
Dėl ieškinio senaties
Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį, nes neatsižvelgė, jog žalos atsiradimo metu apeliantas nebuvo daiktų savininkas, juos nuomojosi lizingo sutarties pagrindu, todėl taikytina CK 6.280 str. 1 d. norma dėl atgręžtinio reikalavimo teisės į padariusį žalą asmenį.
CK 1.127 straipsnyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
CK 6.567 straipsnyje įtvirtinta lizingo (finansinės nuomos) sutarties samprata, pagal kurią lizingo sutartimi lizingo davėjas įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudotis verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje nustatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jei sutartimi nėra numatyta ko kita. Taigi, lizingo gavėjo interesas yra įsigyti verslui reikalingą daiktą, šį daiktą valdyti ir naudotis, taip gaunant pajamų. Lizingo gavėjas yra ekonominis daikto savininkas, nors teisiniu daikto savininku išlieka lizingo davėjas. Iš LR CK 6.567 str. 1 d. įtvirtintos lizingo sutarties sampratos akivaizdu ir lizingo gavėjui iš anksto yra žinoma, kad nuosavybės teisę į daiktą jis įgis tik sumokėjęs visą sutartyje nustatytą kainą, jeigu sutartimi nenumatyta ko kita. Tačiau nagrinėjamu atveju, apeliantas, nebūdamas lizinguojamo daikto savininku, tačiau žinodamas, kad nuosavybės teisę į daiktą jis įgis sumokėjęs visą sutartyje nustatytą kainą, ir žinodamas, kad daiktas yra pavogtas, atsižvelgdamas į CK 1.125 str. 8 d. įtvirtintą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, turėjo teisę pareikšti ieškinį, reikšdamas reikalavimą priteisti žalos atlyginimą lizingo davėjo naudai. Šią išvadą patvirtina ir ta aplinkybė, jog ieškovas pats 2007-05-06 kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl pavogtų daiktų (b.l. 23-24, 55, 56), o 2007-11-15 ieškovo vadovė pripažinta civiliniu ieškovu (b.l. 57).
Taigi, ieškinio senaties terminai apeliantui, nors ir išmokėjusiam lizingo įmokas, skaičiuojami nuo tos dienos, kada žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nagrinėjamu atveju žalą patyręs asmuo (apeliantas) apie savo teisės pažeidimą sužinojo po vagysčių, t.y. 2007-08-29, nes apeliantas iš atsakovo reikalavo 20.527,30 Lt žalos atlyginimo dar 2007-08-29, pateikdamas raštą “Dėl 2007-08-29 rangos sutarties Nr.20070406-1”, t.y. apeliantas jau 2007-08-29 pripažino savo teisę reikšti reikalavimą atsakovui dėl žalos atlyginimo. Tokiu būdu trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimui atlyginti žalą, padarytą dėl vagystės, pasibaigė 2010 m. rugpjūčio 29 d. Tai, kad ieškinys pareikštas nepraėjus trejiems metams nuo dienos, kada apeliantas išmokėjo lizingo įmokas įrankių savininkui (2010-06-30 (b.l.1-3).
Kiti apelianto nurodyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, tame tarpe su išvada, jog ieškovas neįrodė žalos dydžio, todėl jų nepakartoja.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą faktiniu ir teisiniu aspektais, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo teisingai, materialines bei procesines teisės normų aiškinimo bei taikymo klaidų nepadarė, teisingai įvertino ir byloje surinktus įrodymus bei dėl jų padarė pagrįstas išvadas (CPK 185 str.). Atsakovo apeliacinio skundo argumentai prielaidų panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą nesudaro (CPK 320 str. 1 d.). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas – atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus apeliacinį skundą, atsakovui priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos, nes trečiasis asmuo UAB „G4S Lietuva“ nors ir prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau šių išlaidų buvimą ir dydį patvirtinančių įrodymų apeliacinės instancijos teismui nepateikė.
Atsakovas UAB „Baltijos farmacijos centras“ prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose – 4.678 Lt. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, atsakovui pirmosios instancijos teismas priteisė 2.500 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius apeliacinės instancijos teisme patirtų 2.178 Lt atstovavimo išlaidų faktą bei dydį (b.l. 210;111). Kolegija sprendžia, jog esant priteistoms atstovavimo išlaidoms pirmosios instancijos teisme, antrąkart šios išlaidos nebegali būti priteisiamos iš apelianto; priteista gali būti tik atstovavimo išlaidų suma, patirta apeliacinės instancijos teisme. CPK 98 str. yra nustatyta ne tik šio pobūdžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (paskirstymo) šalims tvarka bei sąlygos, kurioms esant jos apskritai gali būti priteisiamos (įrodymai apie jų dydį bei prašymas jas priteisti turi būti pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos), bet ir tokių išlaidų dydžio ribojimas Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85, nustatytais dydžiais už kiekvieną teisinės paslaugos atlikimo veiksmą. Todėl sprendžiant dėl jų kompensuojamosios dalies, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į minėtų Rekomendacijų nuostatas. Spendžiant dėl atsakovo išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo, atsižvelgtina į tai, kad atsakovo atstovė dalyvavo pirmosios instancijos teisme ir jai nereikėjo papildomai susipažinti su byla, įvertinus atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį ir apimtį, į tai, jog už apeliacinio skundo parengimą šaliai gali būti kompensuojama maksimali 1275 Lt suma (Rekomendacijų 8.11. p.). Todėl iš ieškovo atsakovo UAB „Baltijos farmacijos centras“ naudai priteistina 1275 Lt atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma, o kitoje dalyje atsakovo prašymas atmestinas (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nutarė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo UAB „Paslaugų kryptys“ atsakovo UAB „Baltijos farmacijos centras“ naudai 1275 Lt atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.