- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-11
- Bylos Nr.
- 2A-832-479/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žydrūnas Bertašius (pirm.), Danguolė Martinavičienė, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- N. T.
- Ieškovas
- T. R.
- Išvadą teikia
- Klaipėdos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnyba
- Advokatai
- Nerijus Ulčinas
- Kategorijos
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Žydrūnas Bertašius Civilinė byla Nr. 2A-832-479/2008
NUTARTIS
2008 m. gruodžio 11 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Erikos Misiūnienės, sekretoriaujant Daliai Rimgailienei, dalyvaujant ieškovės įgaliotam atstovui advokatui Nerijui Ulčinui ir atsakovui N. T. (N. T.), viešame kolegijos posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. R. ieškinį atsakovui N. T. dėl išlaikymo priteisimo ir N. T. priešieškinį T. R. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, – Klaipėdos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnyba, bei ieškovės T. R. ir atsakovo N. T. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-05-26 sprendimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė T. R. kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo N. T. dukrai S., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 1 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, bei priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, jog atsakovas, kuris pripažintas S. tėvu 2007-07-26 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu, nuo 2007 metų sausio neteikia išlaikymo dukrai, kuriai ieškovė per mėnesį išleidžia apie 3 000 Lt. Ieškovės žiniomis, atsakovo turtinė padėtis yra gera, todėl jis privalo proporcingai prisidėti prie dukros išlaikymo.
Atsakovas N. T. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti dukros S. gyvenamąją vietą su juo. Atsakovas nurodė, jog ieškovei dirbant užsienyje vaikas auga su jos motina, t. y. močiute, todėl mano, kad jis geriau pasirūpintų vaiku bei užtikrintų jai visas būtinas sąlygas. Atsakovas nurodė, jog ieškovės reikalaujama suma yra per didelė, sutiko dukros išlaikymui skirti po 400 Lt per mėnesį. Priešingu atveju atsakovui pačiam nepakaktų lėšų pragyvenimui, kadangi turi įsipareigojimų bankams.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-05-26 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinio netenkino – priteisė iš atsakovo N. T. nepilnametės dukros S. R., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 700 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2007-02-09 iki dukters pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; lėšų tvarkytoja paskirta ieškovė T. R.; iš atsakovo priteista 252 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.
Šalies argumentai
Ieškovė T. R. dėl minėto sprendimo pateikė apeliacinį skundą, kuriuo nesutinka su sprendimo dalimi, kuria dukros išlaikymui priteista po 700 Lt per mėnesį, prašo ją pakeisti ir priteisti dukros išlaikymui po 1 500 Lt per mėnesį, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliantė nurodo, kad byloje pateikti įrodymai, kiek išleidžiama dukrai išlaikyti, atsakovo turtinė padėtis gera ir jis gali mokėti po 1 500 Lt per mėnesį, tai sudarytų tik apie ¼ dalį visų jo pajamų, todėl neagrįstai priteista tik 700 Lt.
Apeliaciniame skunde atsakovas N. T. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti ir tenkinti priešieškinį; netenkinus priešieškinio – sumažinti dukrai priteistą išlaikymą iki 500 Lt per mėnesį. Apeliantas nurodo, kad vaiko išlaikymui priteista nepagrįstai didelė suma, kuri neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos tokiose bylose. Be to, teismas šališkai ir neobjektyviai vertino bylos aplinkybes dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Apeliantas teigia galintis sudaryti geresnes gyvenimo sąlygas vaikui, nei ji turi augdama su močiute.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė T. R. su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka bei prašo jo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės apeliacinis skundas netenkintinas.
Atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo iš jo nepilnametei dukrai išlaikyti priteista po 700 Lt kas mėnesį. Teigia, jog tokia išlaikymo suma vaikui yra neprotingai didelė ir nepagrįsta. Apeliantas nurodo negalintis mokėti tokio išlaikymo, kadangi turi įsipareigojimų bankui dėl statomo namo, bei reikalauja nustatyti dukters gyvenamąją vietą su juo, kur vaikui būtų užtikrintos geresnės gyvenimo sąlygos. Apeliantė pažymi, jog atsakovo turtinė padėtis yra gera, todėl jis turėtų teikti dukrai didesnį nei minimalų išlaikymą, bei reikalauja padidinti išlaikymo sumą iki 1 500 Lt per mėnesį. Kolegija nesutinka su apeliantų argumentais.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos.
Teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Sprendžiant tokio pobūdžio ginčą negalima teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų (Konstitucijos 29 str. 2 d.). Būtina vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 str. 2 d.). Į vaiko norą gali būti neatsižvelgta tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (LAT CBS kolegijos 2008-09-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, 2008-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008). Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vaiko interesus pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, augimas ir tobulėjimas, todėl, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, taip pat panaudojant valstybės teikiamą paramą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų, senelių, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertindamas tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūrį į vaiką ir kitas turinčias reikšmę aplinkybes (LAT CBS teisėjų kolegijos 2006-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2005-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005).
Nagrinėjamu atveju kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada nustatyti šalių dukros gyvenamąją vietą su ieškove. Mergaitė yra mažametė (2 m.) ir pati dar negali išreikšti savo nuomonės šiuo klausimu. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad abu tėvai yra materialiai apsirūpinę bei gali užtikrinti normalias vaiko gyvenimo bei vystymosi sąlygas. Tačiau neabejotina, jog mergaitės, kuri nuo gimimo augo su motina ir senele, paėmimas iš motinos ir gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu išgąsdintų bei traumuotų ją, galėtų padaryti didelių pakitimų jos raidoje ir pan. Šiuo atveju nereikšmingas apelianto argumentas, jog jis kartu su motina geriau pasirūpintų dukra, kadangi ieškovė kas dvi savaites išvyksta dirbti į užsienį ir vaikas daugiau laiko praleidžia su senele. Mergaitė yra pripratusi prie senelės nuo gimimo, o atsakovas ją matė vienintelį kartą DNR ekspertizės atlikimo metu. Akivaizdu, kad gyvenant su motina dukrai yra užtikrintos normalios sąlygos augti ir tobulėti, ji nėra paliekama be priežiūros, todėl nėra pagrindo atskirti ją nuo motinos perkeliant į visiškai jai nepažįstamą aplinką. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje pateikta Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada.
Dėl išlaikymo dydžio.
Įstatymas įpareigoja tėvus materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir šį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 1–2 d.). Aiškindamas ir taikydamas nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs vienodą praktiką, kad teismas konkrečiu atveju turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį (LAT CBS teisėjų kolegijos 2006-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2006; 2007-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-6-7/2007). Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti teismų praktikoje pripažįstamas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris nuo 2008-01-01 yra 800 Lt. Teismo pareiga yra užtikrinti, kad vaikui būtų teikiamas tokio dydžio išlaikymas, kuris ne tik leistų patenkinti minimalius vaiko poreikius, bet ir užtikrintų palankias sąlygas jam visapusiškai vystytis, jo kultūrinį bei kitokį ugdymą. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks išlaikymas ir turi būti priteisiamas.
Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog ieškovės pajamos yra apie 4 006 Lt per mėnesį (b. l. 102, t. 1). Atsakovo pateikta 2006 metinė pajamų deklaracija rodo, kad jo metinės pajamos per 2005 metus buvo 82 007 Lt, t. y. vidutiniškai 6 800 Lt per mėnesį. Iš atsakovo pažymos iš darbovietės matyti, jog jam mokama apie 4 000 Lt darbo užmokesčio (b. l. 20, 114–119, t. 1). Atsakovas taip pat pateikė įrodymus, jog turi kreditinių įsipareigojimų – kas mėnesį moka apie 2 900 Lt būsto paskolos (b. l. 21–22, t. 1). Ieškovė pateikė išlaidų, skiriamų dukrai išlaikyti per mėnesį, išklotinę, pagal kurią ji išleidžia apie 2 500 Lt (b. l. 48–99, t. 1). Minėta, jog 800 Lt suma vertintina kaip minimali, kuri reikalinga užtikrinti būtinus vaiko poreikius, ji priteistina tokiu atveju, kai tėvai gauna minimalias pajamas. Šiuo atveju akivaizdu, jog abu tėvai gauna didesnes nei minimalias pajamas, todėl gali suteikti vaikui ir geresnį pragyvenimo lygį, skirti daugiau lėšų jo lavinimui, maistui, sveikatai. Nors ieškovė teigia dukters išlaikymui išleidžianti apie 2 500– 3 000 Lt, nepripažintina, jog tokia suma yra būtina 2 metų vaikui, neturinčiam jokių ypatingų ar specialių poreikių, sveikatos problemų ir pan. Negalima sutikti ir su tuo apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo finansinius įsipareigojimus. Kolegijos vertinimu, tenkindamas ieškovės reikalavimą iš dalies bei priteisdamas iš atsakovo 700 Lt dukters išlaikymui, teismas teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus bei atsižvelgė į abiejų šalių turtinę padėtį, pagrįstai vadovavosi prioritetiniais vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principais.
Esant nurodytoms aplinkybėms šalių apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, jis paliktinas galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-05-26 sprendimą palikti nepakeistą.