Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2-14665-1253/2025 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06031-2025-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6; 2.3.4.4.3 (S)

2025 m. lapkričio 17 d.

išvadą duodančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus – atstovei Agnei Masionei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovui A. A. dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, išvadą duodanti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė R. R. padavė teismui ieškinį, prašydama pakeisti atsakovo A. A. ir vaikų bendravimo tvarką toliau nurodytu būdu:

1.1. Tėvas nepertraukiamai bendrauja su vaikais kiekvienos savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais juos pasiimant iš ugdymo įstaigos po vaikų užsiėmimų ir grąžinant juos į namus (duomenys neskelbtini), iki 19.00 val. Jei tėvas dėl kažkokių priežasčių negali bendrauti su vaikais nurodytu laiku, apie tai ne vėliau nei 24.00 val. iki numatyto vaikų paėmimo laiko informuojama mama R. R. raštu.

1.2. A. A. nepertraukiamai bendrauja su vaikais metų lyginių savaičių savaitgaliais, pasiimant juos penktadienį iš ugdymo įstaigos po vaikų užsiėmimų ir grąžinant juos sekančios savaitės pirmadienį į vaikų ugdymo įstaigą pagal vaikų ugdymo grafiką.

1.3. Vaikų vasaros atostogų metu tėvas bendrauja su vaikais kiekvienais metais nepertraukiamai 14 dienų rugpjūčio mėnesį. R. R. kiekvienais metais nepertraukiamai bendrauja su vaikais 14 dienų liepos mėnesį. Apie konkretų šiame punkte numatyto nepertraukiamo bendravimo laikotarpį šalys viena kitą informuoja raštu kiekvienais metais iki birželio 1 d.

1.4. Nepriklausomai nuo 1, 2 ir 3 punktuose nustatyto grafiko:

1.4.1. pirmą gegužės mėnesio sekmadienį, Motinos dieną, vaikai praleidžia su motina, pirmą birželio mėn. sekmadienį, Tėvo dieną, vaikai praleidžia su tėvu;

1.4.2. kiekvienais metais Kūčių dieną ir vakarą vaikai praleidžia su mama, o pirmą Šv. Kalėdų dieną nuo 15.00 val. vaikai praleidžia su tėvu, antrą Šv. Kalėdų dieną – su tėvu;

1.4.3. pirmą Šv. Velykų dieną vaikai praleidžia su mama, antrą Šv. Velykų dieną – su tėvu;

1.4.4. nelyginiais metais A. A. organizuoja ir su abiem vaikais švenčia G. A. gimtadienio šventę, lyginiais metais A. A. organizuoja ir su abiem vaikais švenčia P. A. gimtadienio šventę. Vaiko gimtadienio dieną tėvas paima vaikus pasibaigus pamokoms ar kitam ugdymui iš vaikų buvimo vietos ar gyvenamosios vietos 17.00 val. ir parveža vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 19.00 val. Jeigu vaiko gimtadienis ne darbo dieną, vaikai paimami 12.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir parvežami į jų gyvenamąją vietą iki 19.00 val. Tais metais, kai vaiko gimtadienio organizavimas ir šventimas nepriskirtas A. A., vaikų gimtadienius organizuoja R. R. Tiek tėvas, tiek mama užtikrina galimybę vaikų gimtadieniuose dalyvauti abiem vaikų tėvams parašant raštu kvietimą vienas kitam ne vėliau kaip prieš 7 dienas nurodant tikslią gimtadienio vietą ir laiką.

1.5. Kitos kasmetinės vaikų mokslo metų atostogos (rudens žiemos ir pavasario ir pan.) dalinamos 50/50 principu. Pirmąją dalį atostogų visuomet praleidžiant su mama R. R. – antrąją su tėvu A. A. Jei tėvai pageidauja kitaip jie apie tai informuoja vienas kitą raštu ne vėliau kaip 7 dienos iki atostogų pradžios.

1.6. A. A. ir R. R. apie numatomą vaikų laikiną išsivežimą iš Lietuvos Respublikos informuoja vienas kitą ne vėliau kaip likus dviem savaitėms iki numatomo išvežimo dienos, nurodant išvykimo bei grįžimo datą, šalį, į kurią vykstama. Kai vaikus laikinai išveža A. A., R. R. perduoda jam vaikų kelionei reikalingus asmens dokumentus, kurie po kelionės grąžinami R. R.

1.7. Bendravimo su vaikais metu vaikams paskirti apsilankymai pas specialistus, vaikų lankomi lavinimo ar kitokie užsiėmimai užtikrinami jo tėvo / motinos, kurio bendravimo metu jie vyksta, išskyrus užsiėmimus ar apsilankymus pas specialistus, jeigu jie yra paskirti konkrečiam tėvui / motinai su vaikais(-u).

1.8. A. A. ir R. R. nevaržomai bendrauja su vaikais ryšio priemonėmis, atsižvelgdami į vaikų užimtumą ir dienos režimą, sudaro vienas kitam galimybę susisiekti su vaikais bent viena ryšio priemone (mobiliuoju ryšiu, socialinėmis programomis ir pan.).

1.9. Vaikams sergant tokia liga, dėl kurios jiems rekomenduojama likti namuose, jie lieka (arba nedelsiant pristatomi) savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje su mama. Pradėjus sirgti, nustatyta bendravimo tvarka nevykdoma to, kol vaikas, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, galės palikti namus.

1.10. Tėvas, negalėdamas pasiimti vaikų ir / ar būti su vaikais šioje tvarkoje nustatytu laiku, turi apie tai pranešti vaikų mamai ne vėliau kaip prieš 3 dienas.

1.11. A. A. ir R. R. gali susitarti dėl kitokios bendravimo su vaikais tvarkos, jeigu ji neprieštarauja geriausiems vaikų interesams.

1.12. A. A. ir R. R. informuoja vienas kitą apie gyvenamosios vietos, telefono numerio, elektroninio pašto pasikeitimą per 3 dienas.

2. Ieškovė paaiškina, kad Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-475-959/2024 buvo nustatyta G. A. ir P. A. gyvenamoji vieta su ieškove (mama) ir toliau nurodyta atsakovo A. A. bendravimo su vaikais tvarka:

2.1. A. A. nepertraukiamai bendrauja su vaikais lyginėmis metų savaitėmis, pasiimant juos sekmadienį nuo 17.00 val. iki 18.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžinant juos sekantį sekmadienį nuo 17.00 val. iki 18.00 val. į vaikų gyvenamąją vietą.

2.2.1. pirmą gegužės mėnesio sekmadienį, Motinos dieną, vaikai praleidžia su motina, pirmą birželio mėn. sekmadienį, Tėvo dieną, vaikai praleidžia su tėvu;

2.2.2. lyginiais metais Kūčių ir pirmą Šv. Kalėdų dieną vaikai praleidžia su tėvu, antrą Šv. Kalėdų dieną – su motina; nelyginiais metais Kūčių ir pirmą Šv. Kalėdų dieną vaikai praleidžia su motina, antrą Šv. Kalėdų dieną – su tėvu;

2.2.3. lyginiais metais pirmą Šv. Velykų dieną vaikai praleidžia su motina, antrą Šv. Velykų dieną – su tėvu; nelyginiais metais pirmą Šv. Velykų dieną vaikai praleidžia su tėvu, antrą Šv. Velykų dieną – su motina;

2.2.4. nelyginiais metais A. A. organizuoja ir su abiem vaikais švenčia G. A. gimtadienio šventę, lyginiais metais A. A. organizuoja ir su abiem vaikais švenčia P. A. gimtadienio šventę. Vaiko gimtadienio dieną tėvas paima vaikus pasibaigus pamokoms ar kitam ugdymui iš vaikų buvimo vietos ar gyvenamosios vietos 17.00 val. ir parveža vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 19.00 val. Jeigu vaiko gimtadienis ne darbo dieną, vaikai paimami 12.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir parvežami į jų gyvenamąją vietą iki 19.00 val. Tais metais, kai vaiko gimtadienio organizavimas ir šventimas nepriskirtas A. A., vaikų gimtadienius organizuoja R. R.;

2.2.5. A. A. kiekvienais metais nepertraukiamai bendrauja su vaikais 14 dienų rugpjūčio mėnesį. R. R. kiekvienais metais nepertraukiamai bendrauja su vaikais 14 dienų liepos mėnesį. Apie konkretų šiame punkte numatyto nepertraukiamo bendravimo laikotarpį šalys viena kitą informuoja raštu kiekvienais metais iki birželio 1 dienos.

2.2. Jeigu švenčių dienos (valstybinės šventės, gimtadieniai, atostogos) sutampa su bendravimu savaitės dienomis (1 punktas), taikoma bendravimo tvarka, numatyta švenčių dienomis.

2.3. A. A. ir R. R. apie numatomą vaikų laikiną išsivežimą iš Lietuvos Respublikos informuoja vienas kitą ne vėliau kaip likus dviem savaitėms iki numatomo išvežimo dienos, nurodant išvykimo bei grįžimo datą, šalį, į kurią vykstama. Kai vaikus laikinai išveža A. A., R. R. perduoda jam vaikų kelionei reikalingus asmens dokumentus, kurie po kelionės grąžinami R. R.

2.4. Bendravimo su vaikais metu vaikams paskirti apsilankymai pas specialistus, vaikų lankomi lavinimo ar kitokie užsiėmimai užtikrinami jo tėvo / motinos, kurio bendravimo metu jie vyksta, išskyrus užsiėmimus ar apsilankymus pas specialistus, jeigu jie yra paskirti konkrečiam tėvui / motinai su vaikais(-u).

2.5. A. A. ir R. R. nevaržomai bendrauja su vaikais ryšio priemonėmis, atsižvelgdami į vaikų užimtumą ir dienos režimą, sudaro vienas kitam galimybę susisiekti su vaikais bent viena ryšio priemone (mobiliuoju ryšiu, socialinėmis programomis ir pan.).

2.6. Vaikams sergant tokia liga, dėl kurios jiems rekomenduojama likti namuose, jie lieka (arba nedelsiant pristatomi) savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje su mama. Pradėjus sirgti, nustatyta bendravimo tvarka nevykdoma to, kol vaikas, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, galės palikti namus.

2.7. Tėvas, negalėdamas pasiimti vaikų ir / ar būti su vaikais šioje tvarkoje nustatytu laiku, turi apie tai pranešti vaikų mamai ne vėliau kaip prieš 3 dienas.

2.8. A. A. ir R. R. gali susitarti dėl kitokios bendravimo su vaikais tvarkos, jeigu ji neprieštarauja geriausiems vaikų interesams.

2.9. A. A. ir R. R. informuoja vienas kitą apie gyvenamosios vietos, telefono numerio, elektroninio pašto pasikeitimą per 3 dienas.

3. Ieškovė pažymi, kad esama nustatyta bendravimo tvarka kenkia vaikų interesams. Tėvas gyvena name, kuris yra nebaigtas statyti, name nėra kambarių, yra netvarkinga. Tokiame name vaikai nėra saugūs, gali susižeisti. Vaikai tėvo namuose dažnai paliekami be priežiūros arba nepilnametės draugijoje. Tėvo namuose yra vartojamas alkoholis (taip pat ir esant nepilnamečiams vaikams). Tėvas nereaguoja į prašymus vaikams leisti vaikų atostogų metu išvykti su mama atostogauti (net vienai dienai). Tėvo bendravimo su vaikais savaitę, kai tėvas pasiima vaikus iš ugdymo įstaigos po pamokų, vienas iš vaikų apie valandą ir daugiau laukia kol tėvas atvyks jų pasiimti. Po bendravimo su tėvu savaitės vaikai grįžta nešvariomis uniformomis, suplyšusiais, neskalbtais rūbais. Vaikų mokykla yra toli nuo tėvo namų, todėl vaikai mažiau miega, dažnai vėluoja į pamokas, nesusikaupia; dėl šios priežasties suprastėjo vaikų mokymosi rezultatai, elgesys, emocinė būklė.

4. Ieškovės teigimu, dėl nustatytos bendravimo tvarkos vaikai teigia nesantys laimingi, skundžiasi gyvenimu tarp dviejų namų. Tėvas dažnai girdint vaikams konfliktuoja su ieškove, ją žemina, nuteikinėja prieš ją vaikus. Socialiniuose tinkluose būna talpinamos apsinuoginusių vaikų nuotraukos, kurias platina tėvo draugai, jos viešai prieinamos. Vaikų tėvas yra labai užimtas: dirba dvejuose darbuose, yra motociklininkų klubo narys, vienas vykdo namo, kuriame gyvena, statybas. Dėl nurodytų aplinkybių tėvas negali skirti ir neskiria tinkamo dėmesio vaikams, jų auklėjimui, nėra užtikrinami vaikų socialiniai poreikiai, bendravimas su mokyklos draugais, vaikai neturi jų raidą ir amžių atitinkančio rėžimo.

5. Ieškovė nurodo, kad gyvendami su ieškove vaikai yra visiškai aprūpinti, turi galimybes reikšti savo nuomonę, dalyvauti priimant jiems svarbius sprendimus. Ieškovė nuolat saugo vaikus nuo fizinio, psichologinio ar kitokio smurto, nepriežiūros. Vaikams yra užtikrinami švietimo poreikiai – galimybė mokytis pagal amžių ir gebėjimus, lankyti mokyklą ir kitas ugdymo įstaigas. Ieškovė stengiasi vaikus auginti krikščioniškai, vaikams religinės šventės lavai svarbios, o tėvo namuose krikščioniškos vertybės neigiamos. Ieškovės namuose vyrauja pagalba ir palaikymas, meilė ir dėmesys, vaikams užtikrinamas poreikis į tinkamą, visavertį maistą, švarų būstą, tvarkingą, stilingą ir švarią aprangą, tinkamą sveikatos priežiūrą ir gerą poilsį. Vaikai savo namuose turi atskirą kambarį. Ieškovė diegia vaikams patriotiškumo pamatus, tuo tarpu nuvykus pas tėvą jie bendrauja rusiškai. Ieškovės manymu, tėvo pamatinės vertybės abejotinos.

6. Teismo posėdžių, vykusių 2025 m. rugpjūčio 14 d., 2025 m. rugsėjo 18 d. metu, ieškovė papildomai paaiškino, kad jai yra netinkama šiuo metu nustatyta bendravimo tvarka, nes pablogėjo vieno iš vaikų savijauta, emocinė būsena. Vaikams yra patogiau pasiekti mokymo įstaigą iš ieškovės namų. Pagal nustatytą bendravimo tvarką vaikai neturi galimybės susikurti vientisą asmenybę, nežino kur jų tikrieji namai. Vaikai skundžiasi, kad yra pavargę, jiems yra sunku, tapo agresyvūs. Vaikai nėra pajėgus suprasti, kad dabartinė bendravimo tvarka trukdo jų asmenybės formavimuisi, jie tam per maži. Vaikai yra skambinę, nurodydami, kad tėvo namuose yra vieni, todėl ieškovei teko važiuoti jų pasiimti. Vaikų gyvenimo sąlygos yra nesaugios: laiptai be turėklų, lovos užkeltos į palubes, dukrai iš lovos naktį iškrenta antklodė, kurią ji keliasi pasiimti, nors dukra bijo aukščio. Ieškovė pastebi suprastėjusius vaikų mokymosi rezultatus, sūnus G. A. neišlaikė egzamino į (duomenys neskelbtini). Sūnui G. A. buvo paskirtas psichologas, pas kurį lankydavosi vieną kartą per savaitę, iš viso tris–keturis kartus nuo 2025 m. gegužės mėnesio. Nurodė, kad atsakovas nuteikinėja vaikus prieš ieškovę, vadina ieškovę „psichine ligonę“ vaikų akivaizdoje, konkrečių aplinkybių nepamena, tačiau sūnaus telefone yra radusi trumpąją SMS žinutę, kurioje tėvas nurodo neklausyti mamos. Teigia, kad tėvo sutuoktinė deda į socialinius tinklus apsinuoginusių vaikų nuotraukas iš baseinų, nors vaikai fotografuotis nenori. Dėl savo gyvenimo sąlygų ieškovė patikslino, kad gyvena dviejų kambarių bute, kuriame vienas kambarys skirtas vaikams, ieškovė turi draugą, kuris diegia vaikams tinkamas vertybes. Ieškovė dirba namuose, tačiau ne tuo metu, kai namie būna vaikai. Ieškovė nurodė, kad yra lankiusis pas psichologą, tačiau neatrado specialisto, pas kurį norėtų grįžti. Ieškovė yra rašiusi vaikų tėvui netaktiškas trumpąsias žinutes, tačiau apie tėvą vaikų akivaizdoje nekalba netinkamai.

7. Atsakovas A. A. atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Paaiškina, kad nors namas, kuriame šiuo metu gyvena, nėra užbaigtas 100 procentų, tačiau namas tinkamas gyvenimui, yra tvarkingas ir puikiai pritaikytas vaikų poreikiams. Name yra visi buities patogumai: elektra, šildymas, vanduo, sanitariniai mazgai. Vaikai turi savo kambarius, kuriuose yra visi būtini patogumai: spintos, lova, rašomasis stalas ir kiti baldai patogiam gyvenimui ir mokslui. Aplinkoje nėra jokių statybinių nuolaužų ar pavojingų vietų, kuriose vaikai ar bet koks suaugęs žmogus galėtų susižeisti. Vaikų buvimo name metu nėra atliekami statybos darbai. Kadangi prie namo yra sklypas, jame vasarą kartais lauke yra kepama mėsa. Po tokių pasisėdėjimų prie kepsninės vaikų drabužiai galimai įsigeria dūmų kvapo, tačiau tai nereiškia, kad vaikai yra nesaugioje ar netvarkingoje aplinkoje.

8. Atsakovas nurodo, kad vaikai nepaliekami be priežiūros, o jų saugumas ir gerovė yra prioritetas. Vaikai nepaliekami vieni, o atskirais atvejais prižiūrimi vyresnės sugyventinės dukros, kuriai yra 16 metų. Iki vakaro buvo leidžiamas laikas su vaikais, o vėliau trumpam išvažiuota, tačiau jokio intensyvaus alkoholio vartojimo ar nepriežiūros minėtu atveju nebuvo nustatyta. Tokias aplinkybes patvirtina pareigūnų ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau – Tarnyba) sprendimai, kuriais nebuvo neigiamai įvertintas atsakovo elgesys. Tuo tarpu ieškovės elgesys šioje situacijoje Tarnybos atstovų buvo įvertintas kaip konfliktiškas ir neadekvatus. Kai vaikai serga ar reikia papildomos priežiūros, visada jais pasirūpina atsakovas arba, jei nėra galimybės to padaryti pačiam tiesiogiai, randa atsakingą asmenį kuris jais laikinai pasirūpintų. Teigia, kad atsakovui keliant realią grėsmę vaikams ar jų neprižiūrint, Tarnyba būtų priėmusi konkrečius sprendimus dėl vaikų apsaugos, tačiau jokie tokio pobūdžio sprendimai nėra priimti.

9. Atsakovas pažymi, kad namuose nėra girtaujama, nėra vartojamas alkoholis vaikų akivaizdoje ar jų buvimo metu. Dėl vaikų atostogų su ieškove visada siekia susitarti geranoriškai. Niekada nėra atkalbinėjęs vaikus nuo atostogų su ieškove, jeigu jos vyksta pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką. Pati ieškovė sudaro kliūtis atsakovui važiuoti su vaikais atostogų į užsienį – ieškovė piktybiškai nesutiko padaryti vaikams pasų, nors atsakovas buvo suplanavęs atostogas užsienyje. Mano, kad ieškovės teiginiai apie pavargusius ir neišsimiegojusius vaikus neatitinka tikrovės yra nepagrįsti. Dienomis, kai vaikai eina į mokyklą, jie nueina miegoti anksčiau, o į mokyklą visada atvežami laiku. Aplinkybė, kad vaikams atskirais atvejais reikia palaukti (apie pusvalandį), kol baigsis užsiėmimai, nėra vaikams neigiamą įtaką darantis elgesys. Atsakovas visuomet pasirūpina, kad vaikai pas ieškovę būtų grąžinti tvarkingais rūbais.

10. Atsakovo vertinimu, nėra jokio objektyvaus pagrindo teigti, kad bendravimas su atsakovu turi neigiamą įtaką vaikų emocinei būklei – priešingai, ryšys su abiem tėvais yra būtinas jų vystymuisi. Suprastėjusią vaikų emocinę būklę galimai lėmė skyrybų periodas ir tėvų konfliktiški santykiai. Nustatyta bendravimo tvarka užtikrina teisingą ir būtiną bendravimo laiką su abiem tėvais. Tokia tvarka, dabartinėje situacijoje, geriausiai atitinka tiek vaikų, tiek tėvų interesus. Atsakovas dirba dviejuose darbuose ir yra aktyvus žmogus, tačiau vaikams jis skiria visą reikalingą dėmesį. Atsakovas veiklą planuoja taip, kad vaikai būtų prižiūrimi, matytų teigiamą gyvenimo pavyzdį, įgytų atsakomybės, drausmės ir pagarbos šeimai. Atsakovas visada veža vaikus į mokyklą, su jais leidžia laisvalaikį ir pagal galimybes važiuoja atostogauti, naudojasi visu jam pagal nustatytą bendravimo tvarką skirtu laiku. Atsakovas papildomai prisideda prie vaikų išlaikymo – kas mėnesį ieškovei perveda po 200 Eur kiekvieno vaiko išlaikymui, taip pat moka už vaikų mobiliojo ryšio paslaugas, kai kuriuos būrelius ar ekskursijas.

11. Teismo posėdžių, vykusių 2025 m. rugpjūčio 14 d., 2025 m. rugsėjo 18 d. metu, atsakovas papildomai paaiškino, kad nustatyta bendravimo tvarka yra maksimaliai naudinga vaikams ir jam. Nurodo, kad su vaikais turi stiprų ryšį, todėl nepriimtina būtų matytis su vaikais tik kas antrą savaitgalį. Vaikai atsakovo namuose turi savo kambarius: sūnus miega atskirame savo kambaryje, o dukra su atsakovo sutuoktinės dukra viename kambaryje, taip pat vaikai turi visus jiems reikalingus daiktus, kanceliarines priemones. Nors namas nebaigtas statyti, iš esmės likę nepabaigti apdailos darbai, namo baigtumas yra 90 procentų. Atsakovo namuose yra sudarytos visos tinkamos gyvenimo sąlygos: yra tualetas, kur nusiprausti, indaplovės, viryklės, dujinis šildymas, namie yra šilta, įrengtos šildomos grindys, pabaigti įrengti nauji laiptai. Prie vaikų alkoholio nevartoja. Buvo atvejis, kai atsakovas neišleido vaikų atostogoms su ieškove, tačiau dėl to, kad atostogos planuotos atsakovo buvimo su vaikais laiku. Atsakovas turi savo įmonę, taip pat dirba (duomenys neskelbtini). Dėl darbo pobūdžio atsakovas turi galimybes tinkamai vaikus prižiūrėti, pasiimti iš mokyklos. (duomenys neskelbtini) atsakovas dirba nuo 8.00 val. iki 16.30 val. su pietų pertrauka, kitame darbe iš esmės valandą per mėnesį, kai nėra užsakymų. Esant poreikiui, vaikai gali pabūti kartu su atsakovu (duomenys neskelbtini), paruošti namų darbus. Nuo namų iki vaikų mokyklos yra 18 km. Atskirais atvejais vaikai paliekami su vyresnių, nei 14 m., asmenų priežiūra, tačiau ne daugiau kaip valandai ar dviems, vaikai sugeba pasišildyti maistą, pasidaryti arbatos, namie yra kameros, todėl vaikai tokiais atvejais yra stebimi. Tais atvejais, kai atsakovo nėra, vaikus prižiūri atsakovo mama (vaikų močiutė), atsakovo vyresnysis sūnus, arba su atsakovo žmona ir atsakovo žmonos dukra.

12. Išvadą byloje duodanti institucija – Tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) byloje pateikė išvadą (toliau – Išvada). Išvadoje nurodė, kad Tarnyba neturi objektyvių duomenų, jog atsakovas negebėtų užtikrinti nepilnamečių vaikų interesų ir pažeistų jų teises, šiuo metu yra sudaręs tinkamas sąlygas vaikų poreikių užtikrinimui, taip pat toks bendravimo tvarkos modelis yra priimtinas vaikams. Skyriaus nuomone, šiuo metu nėra tikslinta pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 26 d. sprendimu (išvadoje klaidingai nurodyta „202 m. liepos 24 d. nutartimi“) civilinėje byloje Nr. e2-475-959/2024 nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais.

13. Išvadą duodančios institucijos atstovė 2025 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio metu papildomai pažymėjo, kad bendravimo tvarkos pakeitimas būtų galimas tuomet, kai kurį laiką yra laikomasi įtvirtintos bendravimo tvarkos ir yra nustatoma, jog ta bendravimo tvarka yra ydinga nepilnamečiams vaikams. Šiuo metu išvadą teikianti instituciją tokių objektyvių duomenų neturi.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

14. Teismas nustatė, kad šalys turi du nepilnamečius vaikus: G. A., gimusį (duomenys neskelbtini), ir P. A., gimusią (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-475-959/2024 nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta su ieškove R. R. ir nustatyta atsakovo A. A. bendravimo su vaikais tvarka. Pagal aptariamu sprendimu nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką atsakovas A. A. nepertraukiamai bendrauja su vaikais lyginėmis metų savaitėmis; vaikai paimami sekmadienį nuo 17.00 val. iki 18.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžinami tuo pačiu laiku sekantį sekmadienį į vaikų gyvenamąją vietą.

15. Ieškovė padavė teismui ieškinį, prašydama pakeisti atsakovo A. A. ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką ieškinyje nurodytu būdu. Pagal ieškovės suformuluotą ieškinio reikalavimą turėtų būti pakeistas skyrium gyvenančio tėvo nepertraukiamo bendravimo su vaikais laikotarpis ir nustatyta, kad A. A. bendrauja su vaikais kiekvienos savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais, taip pat metų lyginių savaičių savaitgaliais ir atitinkamų švenčių dienomis. Ieškovės vertinimu, aptariamu teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka neatitinka vaikų interesų dėl gyvenimo su tėvu sąlygų, galiojanti bendravimo tvarka kenkia vaikų stabilumui, jų mokymosi rezultatams ir emocinei būklei, todėl nepertraukiamo bendravimo laikas su tėvu turėtų būti sumažintas. Atsakovo vertinimu, pagrindo keisti teismo sprendimu nustatytą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką nėra, nes tokia tvarka užtikrina vaikų interesus, jie gali gyventi nustatytu laiku pas atsakovą saugioje aplinkoje, vaikais visuomet yra tinkamai pasirūpinama.

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.175 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (liet. galutinai išspręstos bylos) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tai reiškia, kad esant poreikiui (pavyzdžiui, nustačius, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka dėl kokių nors priežasčių neatitinka vaiko interesų), tėvai bendru sutarimu gali keisti teismo sprendimu nustatytą atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, o esant nesutarimui, kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bendravimo tvarkos pakeitimo ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021).

17. Teismas, atsižvelgdamas į šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, teismo posėdžių metu duotus paaiškinimus ir bylos nagrinėjimo metu pateiktus rašytinius įrodymus, nusprendžia, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, jog vaikų bendravimas su tėvu pagal šiuo metu nustatytą bendravimo tvarką kenktų nepilnamečių vaikų teisėms ir teisėtiems interesams.

18. Nors ieškovė prašo pakeisti galiojančią atsakovo A. A. ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką dėl nesaugių gyvenimo sąlygų atsakovo namuose (namas nebaigtas statyti; vaikai paliekami vieni be priežiūros; tėvo namuose vartojamas alkoholis), tokius ieškinio argumentus teismas įvertina kaip nepagrįstus. Atsižvelgdamas į Tarnybos 2025 m. birželio 5 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas aplinkybes, teismas nustatė, kad A. A. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), yra namas, kuriame nepilnamečiai vaikai būna su tėvu. Nurodytas namas nuosavybės teise priklauso A. A., bendras būsto plotas yra 165 m². Name yra visi patogumai, namuose švaru ir tvarkinga. Nepilnametis sūnus G. A. atsakovui A. A. nuosavybės teise priklausančiame name turi savo atskirą kambarį, kuriame yra lova, rašomasis stalas, vaiko daiktai, o šalių nepilnametė dukra P. A. kambariu dalijasi su vyro sutuoktinės dukra, mergaitė turi savo atskirą lovą, rašomąjį stalą, gausu mergaitės daiktų; vaikams namų apyvokos daiktai užtikrinami pagal poreikį ir galimybes.

19. Pagal šalių nepilnamečių vaikų paaiškinimus matyti, kad atsakovo gyvenamoji vieta turi atitinkamų trūkumų, bet neproporcingų nepatogumų vaikams tokios aplinkybės nesukelia, be to, pagal vėlesnius vaikų apklausos duomenis nustatyta, jog namas baigiamas statyti ir patogumai vaikams yra užtikrinami. Skyriaus 2024 m. vasario 21 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti šalių sūnaus G. A. paaiškinimai, kad „tėtis gyvena name, kuris dar nebaigtas statyti, bet ten galima gyventi, ten šilta ir jam ten patinka. Ten prieš du mėnesius ir buvo viduje pastoliai, nuo kurių pirmo laiptelio jis šokinėjo ant lovos, bet ten buvo tik žaidimas“. Dukra P. A. 2025 m. birželio 4 d. nurodė, kad „Man patinka būti su tėčiu, mėtyti kamuolį, ten yra kiemas, batutas. Pas tėtį mano kambarys dar be durų. Kambariu naudojamės su tėčio žmonos dukra, jai 8 metai. Mes su ja kartais kartu žaidžiame“; sūnus G. A. 2025 m. birželio 4 d. paaiškino, kad „Tėčio namuose praeitais metais nebuvo durų, bet dabar yra mano kambaryje, tėčio kambaryje ir WC. Manau, kad ir kituose kambariuose greitai įdės“ (Skyriaus 2025 m. birželio 4 d. vaiko nuomonės išklausymo aktai. Atsakovas 2025 m. rugpjūčio 14 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad namo baigtumas yra apie 90 proc., name sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, yra visi patogumai. Iš į bylą pateikto vaizdo įrašo teismas nustatė, kad atsakovas gyvena name, kurio aplinka vertinama kaip tinkama nepilnamečiams vaikams, sudarytos sąlygos būti privačiame kieme, žaisti (2025 m. liepos 28 d. vaizdo įrašas). Taigi byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovo gyvenamasis namas nėra baigtos statybos, bet pagal nurodytus duomenis matyti, jog tokios aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad namas yra nesaugus gyventi vaikams.

20. Teismo vertinimu, ieškovės prie į bylą pateikti įrodymai (nuotraukos) nepagrindžia aplinkybės, kad atsakovo gyvenamojoje vietoje yra nuolat vartojamas alkoholis, įskaitant ir atvejus, kai vaikai yra pas atsakovą namuose, ir dėl šios priežasties vaikams būti pas tėvą yra nesaugu. Viena vertus, iš pateiktų nuotraukų, kuriose užfiksuotos atitinkamų gėrimų talpos, nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad nuotraukose yra užfiksuoti būtent alkoholiniai gėrimai, ar kad tokie gėrimai buvo vartojami vaikų akivaizdoje. Kita vertus, ieškovės teiginiai dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais iš esmės grindžiami jos paaiškinimais ir subjektyvia nuomone. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovo namuose būtų nustatyta alkoholio vartojimo problema. Į bylą pateiktuose vaiko situacijos vertinimo anketose nėra duomenų, kad Tarnybos specialistai būtų kviečiami dėl alkoholio vartojimo ar, kad šeima jiems būtų žinoma būtent dėl šių aplinkybių. Priešingai, Skyriaus 2024 m. gruodžio 5 d. Vaiko situacijos vertinimo akte užfiksuota, kad šalių nepilnametis sūnus G. A. nurodė, jog tėvas jo (sūnaus) akivaizdoje alkoholio nevartoja; tas pačias aplinkybes nurodė ir dukra P. A. Taigi nesant ieškovės aptariamus teiginius patvirtinančių įrodymų, nėra pagrindo daryti išvadą, kad vaikams nėra užtikrinama saugi aplinka dėl alkoholio vartojimo.

21. Ieškovė teigia, kad atsakovo namuose vaikams nėra sukuriama saugi aplinka, nes vaikai paliekami vieni be priežiūros, kviečiasi paimami. Visgi, teismas nenustatė byloje duomenų, patvirtinančių ieškovės nurodytas aplinkybes. Ieškovė teiginį dėl atsakovo namuose be priežiūros paliekamų vaikų grindžia 2024 m. lapkričio 29 d. įvykiu, kuomet, kaip teigia ieškovė, atsakovas, palikęs vaikus namuose, išvyko į vakarėlį, kuriame vartojo alkoholį, taip pat 2025 m. vasario 19 d. įvykiu, kai sūnus G. A. buvo paliktas atsakovo namuose be suaugusiųjų priežiūros. Teismas nustatė, kad, priešingai nei teigia ieškovė, 2024 m. lapkričio 29 d. vaikai atsakovo namuose nebuvo palikti vieni. Tarnybos atstovai užfiksavo (Skyriaus 2024 m. gruodžio 5 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)), kad atsakovo name nepilnamečius vaikus, nesant namie atsakovo, prižiūrėjo dabartinės A. A. draugės dukra E. T., gim. (duomenys neskelbtini). Šalių nepilnamečiai vaikai Tarnybos atstovei paaiškino, kad tėčiui išvykus jie liko namuose su E. T., jokios baimės nejautė, nes su E. T. sutaria gerai, ja pasitiki. Teismas pažymi, kad Skyrius nurodytu atveju nenustatė vaikų teisių pažeidimų, taip pat užfiksavo aplinkybę, jog nurodyto įvykio metu vaikai išreiškė norą likti su tėvu, tačiau motina bandė formuoti neigiamą nuomonę apie atsakovą ir įkalbinėti vykti su ja. Aptariamo įvykio metu abu šalių nepilnamečiai vaikai buvo sulaukę 6 metų amžiaus, tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 8 dalį, paprastai nėra draudžiama atitinkamą laiką palikti vyresnį, nei 6 metų amžiaus vaiką vieną, jeigu tai atitinka jo saugumo interesus. Be to, teismas pastebi, kad ieškovė teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti konkrečių atvejų, kai vaikai būtų prašę paimti juos iš atsakovo namų, nes juose yra vieni; ieškovė tokias išvadas padarydavo pati savo nuožiūra (2025 m. rugpjūčio 14 d. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai).

22. Nors ieškovė teigia, kad vaikai buvo palikti vieni Tarnybos užfiksuotu atveju – 2025 m. vasario 19 d., teismas pastebi, jog Skyriaus 2025 m. vasario 28 d. Vaiko situacijos vertinimo akte užfiksuota, kad vertinimas pradėtas dėl 2025 m. vasario 19 d. gauto pranešimo iš policijos dėl nepilnamečių vaikų nepasidalinimo. Pastaruoju atveju nustatytas vaiko teisių pažeidimas, tačiau ne dėl to, kad nepilnamečiai vaikai būtų palikti vieni be priežiūros, o dėl to, jog abu vaiko tėvai dėl tarpusavio nesutarimų neužtikrino vaikų teisių į vystytis tinkamas gyvenimo sąlygas. Kitų duomenų, patvirtinančių ieškovės nurodomas aplinkybes dėl be priežiūros paliktų vaikų atsakovo gyvenamojoje vietoje byloje nenustatyta.

23. Taipogi, byloje esanti rašytinė medžiaga patvirtina, kad šalių nepilnamečiams vaikams galiojanti bendravimo tvarka su skyrium gyvenančiu tėvu yra tinkama ir tokia tvarka jiems patinka. Teismas pažymi, kad pagal byloje pateiktus dokumentus matyti, jog nepilnamečių vaikų nuomonė dėl gyvenimo tiek pas tėvą, tiek pas motiną buvo nuosekli. Dar iki Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-475-959/2024 nustatytos bendravimo tvarkos šalių abu vaikai 2023 m. rugsėjo 29 d. pokalbio su Skyriaus atstovais metu nurodė, kad nori gyventi pusę laiko su mama ir pusę laiko su tėčiu. Skyriaus atstovui 2025 m. birželio 4 d. apklausus vaikus dėl nustatytos bendravimo tvarkos vaikų nuomonė išliko ta pati. Šalių nepilnametė dukra P. A. paaiškino: „Mes su broliu sugalvojome, kad norime bendrauti po savaitę pas tėtį ir po savaitę pas mamą. Tokia tvarka bendraujam nuo praeitų metų. Man tokia bendravimo tvarka patinka. <...>“. Šalių nepilnametis sūnus G. A. paaiškino: „Nuo praeitų metų aš ir sesė su tėčiu bendraujame pagal teismo sprendimą. Gyvenamoji vieta nustatyta su mama, o bendraujame po savaitę pas tėtį ir po savaitę pas mamą. Man toks bendravimas visai patinka. Noriu tiek pat dėmesio skirti ir mamai, ir tėčiui. <...>“. Nors ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad vaikai dar nėra pajėgūs patys suprasti, kas geriausiai atitinka jų interesus (2025 m. rugpjūčio 14 d. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai), tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu teiginiu, atsižvelgdamas į aplinkybes, jog šalių vaikai buvo pakankamo amžiaus ir brandos savo nuomonei išreikšti Skyriaus atstovams (apklausos metu dukrai buvo 8 metai; sūnui – 11 metų), o priešingų duomenų, kad vaikams nustatyta bendravimo tvarka nepatiktų, byloje nenustatyta.

24. Priešingai, nei ieškovė nurodo ieškinyje, pagal byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad atsakovas vaikams skiria pakankamai dėmesio, domisi vaikų mokymosi procesu. Teismas nustatė, kad atsakovas siekia gerinti tėvystės įgūdžius, domisi nepilnamečių vaikų mokymosi pasiekimais, deda pastangas, kad būtų užtikrinta gera vaikų emocinė būklė. Atsakovas 2024 m. spalio–gruodžio išklausė 18 val. trukmės tėvų mokymo programą. Savivaldybės biudžetinės įstaigos (toliau – SBĮ) (duomenys neskelbtini) 2024 m. lapkričio 19 d. pagalbos plane socialinė darbuotoja pažymėjo, kad atsakovo, kaip tėvo, elgesys kalbant apie santykį su vaikais ir jų poreikių patenkinimą, yra pagirtinas. Skyriaus 2024 m. vasario 21 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota (duomenys neskelbtini) pateikti duomenys, kad atsakovas skambino į mokykla, pastebėjęs vaiko negalavimus, lankosi mokykloje po pamokų, komunikuoja su klasių auklėtojomis, jeigu kyla ugdymosi rūpesčių. Iš 2025 m. gegužės 14 d. (duomenys neskelbtini) pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų duomenų matyti, kad atsakovas domisi dukros ugdymo procesu, seka informaciją elektroniniame dienyne, dalyvauja mokyklos organizuojamuose renginiuose; atsakovas bendradarbiauja sprendžiant sūnaus mokymosi ar elgesio sunkumus, labai motyvuoja sūnų pozityviam elgesiui. Tėvas aktyviai domisi vaikų mokymosi rezultatais, dalyvauja susirinkimuose, mokyklos veiklose, reaguoja į iškilusias problemas ir bendradarbiauja aptardamas jas su vaikų mokytojomis.

25. Nors ieškovė į bylą pateikė dokumentus dėl atsakovo atžvilgiu vykdomo išlaikymo vaikams išieškojimo, teigdama, kad tokie dokumentai pagrindžia netinkamą vaikų priežiūrą, teismas pažymi, kad, pirma, byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl išlaikymo ar jo įsiskolinimo priteisimo, antra, ieškovės nurodytas įsiskolinimas išieškomas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje Nr. e2-475-959/2024 priimto 2024 m. rugpjūčio 26 d. vykdomojo rašto pagrindu, taigi tokia aplinkybė nepagrindžia, kad bylos nagrinėjimui aktualiu metu atsakovas neprižiūri vaikų, atsisakydamas jiems teikti išlaikymą teismo sprendimu nustatyta tvarka.

26. Teismas ieškovės nurodytas abejones, kad atsakovas dirba dviejose darbuose, todėl negali skirti vaikams pakankamai dėmesio, vertina kritiškai. Teismo vertinimu, atsakovo darbo valandos (nuo 8.00 val. iki 16.30 val.), darbinės veiklos pobūdis (atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), taip pat vadovauja (duomenys neskelbtini), kurios veikla iš viešai skelbiamų duomenų nėra didelio intensyvumo verslas) leidžia skirti pakankamai dėmesio vaikams. Kaip matyti, tuo atveju, jeigu atsakovas turi atitinkamų darbų, vaikai gali būti atvežami pabūti kartu su atsakovu į jo darbovietę (duomenys neskelbtini), vaikai tam neprieštarauja, jiems ten lankytis patinka, ten būdami vaikai paruošia namų darbus. Nėra pagrindo teigti, kad aptarti atsakovo veiksmai neatitinka šalių nepilnamečių vaikų interesų ar paneigia nepertraukiamo laiko su vaikais buvimo esmę.

27. Teismas ieškovės nurodytų argumentų dėl vaikų mokymosi rezultatų, vaikų emocinės būklės suprastėjimo, nepatogumų atsakovui nuvežant ir pasiimant vaikus iš mokyklos, vaikų uniformų švaros nevertina kaip sudarančių pagrindą pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką. Teismas pastebi, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra užfiksuotas šalių dukros P. A. mokymosi rezultatų suprastėjimas, kuris būtų nulemtas galiojančios bendravimo tvarkos. Priešingai, 2025 m. liepos 2 d. (duomenys neskelbtini) pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad P. A. mokymosi rezultatai atitinka aukštesnį mokymosi lygį, visos praleistos pamokos pateisintos, į pamokas mokinė nevėluoja, turi reikalingas mokymosi priemones, mergaitė draugiška, komunikabili, mėgiama bendraklasių. Abiejų vaikų mokyklos pažymose nurodyta, kad vaikai visuomet tvarkingi, dėvi mokyklinę uniformą. (duomenys neskelbtini) 2025 m. gegužės 14 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad atsakovas A. A. vaikus visada laiku atveža į mokyklą, iš anksto praneša vaikams neatvykus. Nors byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovas gyvena toliau nuo vaikų mokyklos, nei ieškovė, savaime tokia aplinkybė nelemia poreikio mažinti skyrium gyvenančio tėvo bendravimo laiką, be to, iš Skyriaus 2025 m. birželio 4 d. atlikto vaikų nuomonės išklausymo matyti, kad vaikai, būdami pas atsakovą eina anksčiau miegoti, todėl ankstesnis kėlimasis į mokyklą jiems nesukelia neproporcingų nepatogumų (pvz., G. A. 2025 m. birželio 4 d. nurodė, kad „Kai būna pas tėvą, į mokyklą nuveža tėvas, keliasi 6.45 val. Kai būna pas mamą, į mokyklą keliasi 7.15 val. Atsikelti nesunku, nes pas tėvą anksčiau eina gultis“). Tarnyba nurodytų aplinkybių dėl atsakovo gyvenamosios vietos atstumo nuo vaikų mokyklos taip pat nevertino kaip pagrindo keisti nustatytą bendravimo tvarką. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad ieškovė pakeitė vaikų mokyklą į atstumu tolimesnę nuo atsakovo gyvenamosios vietos dėl praktinių priežasčių (trumpesnis atstumas vežioti, kuro sąnaudos), todėl vien aplinkybė, kad ieškovės gyvenamoji vieta yra arčiau vaikų mokyklos, nei atsakovo gyvenamoji vieta nelemia poreikio keisti nustatytą bendravimo tvarką. Taipogi, akcentuotina, kad vėlavimas į mokyklą buvo pastebimas ir tais atvejais, kai sūnus G. A. vykdavo į mokyklą nuo ieškovės gyvenamosios vietos.

28. Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio argumentus ir teismo posėdžio metu išsakytus ieškovės paaiškinimus dėl šalių nepilnamečio sūnaus G. A. emocinės būklės ir mokymosi rezultatų, pažymi, kad byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą pritarti ieškovės teiginiams, jog tokios aplinkybės yra nulemtos vaikui netinkamos bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos. Ieškovė nurodytas aplinkybes, be kita ko, grindžia (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytomis aplinkybėmis, kad G. A. pastaruoju metu atrodė pasyvesnis, vangus, pamokose kartais išsiblaškęs, nesusikaupęs; pastebėta, kad mokinys turi mažiau motyvacijos įsitraukti į ugdymo procesą. Aptariamoje pažymoje nurodyta, kad šiemet vyko susitikimas su tėvais, kuriame buvo nutarta, jog mokiniui reikalinga psichologo pagalba. Teismas šiame kontekste pažymi, kad Skyriaus specialistai dar 2024 spalio 17 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendime rekomendavo organizuoti specialistų pagalbą siekiant įvertinti vaikų emocinę ir psichologinę būklę, esant poreikiui – teikti pagalbą. Atsakovas 2025 m. kovo 7 d. pasirašė rašytinį sutikimą dėl psichologų konsultacijų sūnui G. A. SBĮ (duomenys neskelbtini) 2025 m. kovo 24 d. pagalbos plane rekomenduota tėvams kreiptis į plane nurodytas institucijas dėl psichologinių konsultacijų vaikams, kurių tėvai išgyvena skyrybas, užtikrinimo arba dėl vaikų psichologinio konsultavimo ugdymo įstaigoje.

29. Vis dėlto, pagal į bylą pateiktus duomenis matyti, kad ieškovė nesutiko, jog vaikams gali būti reikalinga psichologo pagalba, nors atsakovas kreipėsi į ieškovę dėl tokios pagalbos vaikams teikimo ir tokia pagalba sūnui pradėta teikti nuo 2025 m. gegužės mėn. (2025 m. rugpjūčio 14 d., posėdžio metu duoti paaiškinimai). Byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad šalių sūnus atitinkamą motyvacijos stoką ar mokymosi rezultatų suprastėjimą patiria būtent dėl galiojančios bendravimo tvarkos, nes, viena vertus, pats berniukas nurodo, jog tokia tvarka jam yra tinkama, Skyriaus atstovai priešingų aplinkybių Išvadoje taip pat nenustatė. Kita vertus, į bylą pateiktuose vaikų situacijos vertinimo anketose dar nuo 2024 m. fiksuotos aplinkybės, kad vaikai galimai įtraukiami į tėvų skyrybų procesą, patiria emocinius išgyvenimus, pagal Skyriaus 2024 m. vasario 21 d. nustatytas aplinkybes šalių sūnus G. A. gana dažnai neatliko namų darbų.

30. Nors ieškovė teigia, kad atsakovas, esant būtinybei, nebendradarbiauja su ieškove dėl bendravimo tvarkos pakeitimų, tokie teiginiai nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovo elgesys neatitinka geriausių vaiko interesų, o nustatyta bendravimo tvarka turėtų būti pakeista. Ieškovė nurodytus teiginius, be kita ko, grindžia įvykiu, kai atsakovas neleido vaikams jų atostogų metu išvykti į kelionę Druskininkuose. Teismas, remdamasis 2025 m. vasario 28 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendime užfiksuotomis aplinkybėmis, nustatė, kad vaikų atostogų metu (2025 m. vasario 19 d.) buvo tėvo su vaikais savaitė; motina norėjo juos vežtis poilsiauti, tačiau tėvas nesutiko, todėl buvo iškviesta policija. Aptariamu atveju nustatyti vaikų teisių į gyvenimo sąlygas, būtinas jų fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, pažeidimai dėl abiejų tėvų kaltės, konkrečiai, dėl aplinkybių, kad tėvai nerodo geranoriškumo dėl bendravimo su vaikais tvarkos, nenusileidžia vienas kitam, kas daro neigiamą įtaką vaikams. Panašaus pobūdžio tėvų nesutarimai užfiksuoti ir anksčiau, pvz., iš 2024 m. spalio 17 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendimo turinio matyti, kad į Tarnybą 2025 m. spalio 8 d. kreipėsi A. A. prašydamas pagalbos dėl nesutarimų su vaikų motina, kadangi pastaroji nesuteikia tėvui įgaliojimų gaminti vaikams pasus, suteikiant galimybę tėvui išsivežti vaikus į Lenkiją atostogoms. Pastaruoju atveju tėvams rekomenduota intensyvi specialistų pagalba, siekiant padėti užtikrinti geriausius vaikų interesus, tinkamas gyvenimo sąlygas jų visapusiškam vystymuisi, spręsti tarpusavio nesutarimus neįtraukiant vaikų. Paskutinis nurodyto pobūdžio atvejis užfiksuotas 2025 m. rugsėjo 12 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendime, kuriame nustatyta, kad vaikų motina (ieškovė) pažeidė vaikų teises dėl tarpusavio nesutarimų ir priešiško nusiteikimo vaiko tėvo (atsakovo) atžvilgiu, kuris neigiamai veikia vaikų vystymąsi ir neužtikrina tinkamų gyvenimo sąlygų, o vienašališki motinos sprendimai dėl vaiko bendravimo su tėvu neatitinka geriausių vaikų interesų. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad atskirais atvejais nesutarimai dėl bendravimo tvarkos pakeitimų kyla dėl tėvų tarpusavio konfliktiškų santykių, taip pat dėl ieškovės požiūrio į atsakovą, o ne dėl išimtinai atsakovo veiksmų atsisakant koreguoti galiojančią skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką.

31. Nors ieškovė į bylą pateikė ir kitus papildomus įrodymus, kuriais grindė netinkamą atsakovo elgesį su vaikais, teismas aptariamų aplinkybių nevertina kaip sudarančių prielaidas keisti nustatytą bendravimo tvarką. Ieškovės į bylą pateiktas 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą patvirtina, kad atsakovas ieškovės atžvilgiu neatliko jokių neteisėtų veiksmų (atsakovas, kreipdamasis į bendrąjį pagalbos centrą dėl vaikų išvežimo, pranešė ne apie netikrą pažeidimą, o veiksmus, kuriuos jis suprato kaip neteisėtus). Ieškovė atsakovo atžvilgiu policijos elektroninių paslaugų sistemoje užregistravo pranešimą dėl žalos padarymo, tačiau atlikus informacijos patikrą nebuvo nustatyta nusikalstamos veikos, administracinio nusižengimo ar kito teisės pažeidimo požymių. Ieškovė teigia, kad atsakovas ar jo šeimos nariai socialiniuose tinkluose talpina šalių nepilnamečių vaikų nuotraukas, tačiau tokie įrodymai į bylą nebuvo pateikti, teismas nenustatė duomenų, jog dėl nurodytų aplinkybių būtų pradėti atitinkami tyrimai ar situacijos vertinimai Tarnyboje. Ieškovės vertinimu, atsakovas nuolat nuteikinėja vaikus prieš ją. Vis dėlto, teismas, įvertinęs į bylą pateiktą šalių tarpusavio komunikaciją tokių aplinkybių nenustatė. Atsakovo pastebėjimai, kad sūnus nebijotų išsakyti savo nuomonę, savaime nėra laikomi sistemingu nuteikinėjimu prieš ieškovę ar skatinimu jos neklausyti.

32. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Kasacinis teismas, apibrėždamas kriterijus, kuriais remiantis gali būti nustatyta skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas, išskyrė toliau nurodytas sąlygas pastarajai bendravimo tvarkai nustatyti: i) dėl tokios tvarkos turi būti abiejų tėvų sutarimas; ii) teismas turėtų nustatyti, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitinka vaiko interesus; iii) su tokia tvarka sutinka vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras. Vertinant vaiko interesus teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytini vaiko amžius ir poreikiai, sveikatos būklė, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vieta, faktinė vaiko tėvų gyvenamoji vieta, nulemianti vaiko kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį, tėvų galimybės įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt. Tokia teisės aiškinimo taisyklė grindžiama vaiko poreikiu turėti stabilią namų aplinką, kurio neatitiktų pernelyg dažnas gyvenamosios vietos kaitaliojimas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Vėlesnėje teismų praktikoje, pasisakydamas dėl teismo nustatytos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, pagal kurią vaikas realiai pakaitomis gyvena su kiekvienu iš tėvų po savaitę, kasacinis teismas nurodė, kad tokia tvarka nereikalauja kasdieninio vaiko kilnojimosi iš vieno tėvo pas kitą, todėl ji nesukelia vaikui tiek streso, nereikalauja tiek tėvų resursų, todėl gali būti taikoma ir nesant vienos iš nutartyje Nr. 3K-3-99-969/2016 nurodytų sąlygų – tėvų sutarimo dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).

33. Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad atsakovo A. A. namuose užtikrinamos saugios sąlygos vaikams gyventi; atsakovas rūpinasi vaikais, jų gerove, kasdieniais poreikiais, mokymosi rezultatais, nepilnamečiams vaikams galiojanti bendravimo tvarka su skyrium gyvenančiu tėvu yra tinkama ir tokia tvarka jiems patinka; vaikai turi stiprų ryšį su abiem tėvais; nei teismas, nei Skyriaus specialistai Išvadoje nenustatė objektyvių aplinkybių, kad nustatyta tvarka neatitiktų šalių nepilnamečių vaikų geriausių interesų, nusprendžia, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-475-959/2024 nustatyta skyrium gyvenančio tėvo A. A. bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais P. A. ir G. A. tvarka atitinka vaikų interesus, suteikia abiem tėvams galimybę maksimaliai įsitraukti į vaikų gyvenimą, auklėjimą ir nustatytos tvarkos nėra pagrindo pakeisti ieškinyje nurodytų argumentų pagrindu. Teismas pažymi, kad tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, kuri būtų patogiausia tik jam, o privalo siekti geriausių savo nepilnamečio vaiko interesų užtikrinimo. Nagrinėjamu atveju abu tėvai, bendraudami su vaikais vienodą laiko dalį, kuria abipusį ryšį, užtikrina jų socialinius, ugdymosi poreikius, byloje nustatyta, kad vaikai su atsakovo šeima (sutuoktine, jos vaikais) turi socialinius ryšius, leidžia laiką kartu, žaidžia, jiems tokia tvarka suteikia galimybes abipusiai bendrauti. Šiuo metu nustatytai bendravimo tvarkai pritaria ir Tarnybos specialistai, kurie Išvadoje nurodė, jog nėra objektyvių duomenų, kad atsakovas negebėtų užtikrinti nepilnamečių vaikų interesų ir pažeistų jų teises, šiuo metu yra sudaręs tinkamas sąlygas vaikų poreikių užtikrinimui, taip pat toks bendravimo tvarkos modelis yra priimtinas vaikams, todėl nėra tikslinga pakeisti 2024 m. liepos 26 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-475-959/2024 nustatytą bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais.

34. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, teismas padaro išvadą, kad nėra faktinio ar teisinio pagrindo pakeisti 2024 m. liepos 26 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-475-959/2024 nustatytą skyrium gyvenančio tėvo A. A. bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais P. A. ir G. A. tvarką. Dėl nurodytų priežasčių ieškovės R. R. ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo

35. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 79 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Kadangi šiuo teismo sprendimu ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas, atsakovas įgijo teisę reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ieškinį atmetus, ieškovė neįgijo teisės reikalauti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

36. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos). Vadovaujantis Rekomendacijų 7 punktu, už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

37. Atsakovas į bylą pateikė prašymą iš ieškovės priteisti iš viso 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: i) 1 000 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į ieškinį; ii) 100 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato atstovavimą 2025 m. liepos 1 d. parengiamajame teismo posėdyje; iii) 100 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato atstovavimą 2025 m. rugpjūčio 14 d. teismo posėdyje. Bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti atsakovas pateikė 2025 m. rugpjūčio 14 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini); 2025 m. rugpjūčio 14 d. pinigų priėmimo kvitą 700 Eur sumai Nr. (duomenys neskelbtini); 2025 m. rugpjūčio 9 d. mokėjimo nurodymą 500 Eur sumai.

38. Pritaikius Rekomendacijų 8.2, 8.19 papunkčius, įvertinus apmokėjimo už teisines paslaugas patvirtinančius dokumentus, taikytiną vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių), atsižvelgus į teismo posėdžių trukmę, nustatyta, kad už advokato suteiktas teisines paslaugas prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, suma, neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių ir gali būti priteisiama iš ieškovės atsakovui. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovui A. A. iš ieškovės R. R. priteisiama 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu, 275 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės R. R. ieškinį atsakovui A. A. dėl bendravimo tvarkos pakeitimo atmesti.

Priteisti atsakovui A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.