Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-1739-153/2014

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-11-13
Bylos Nr.: 2A-1739-153/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-17076-2013-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Arvydas Žibas (pirm.), Nijolia Indreikienė, Galina Blaževič (pran.)
Ieškovas: T. K.
Atsakovas: „DNSB M. V. g. 12“
Trečiasis asmuo: Kauno miesto savivaldybės administracija

Kategorijos

44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
14.4pavadinimo nepavyko patikrinti
114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
121.18pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1739-153/2014;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17076-2013-7;Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.2; 99.5; 14.4; 114.11; 121.18. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (pranešėja), Nijolios Indreikienės ir Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės T. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2178-429/2014 pagal ieškovės T. K. ieškinį atsakovei „DNSB M. V. g. 12“, trečiasis asmuo – Kauno miesto savivaldybės administracija, dėl įpareigojimo atkurti sunaikintą karšto vandens tiekimo sistemą namo bendraturčiui, neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė T. K. ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę „DNSB M. V. g. 12“ per 7 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos savo lėšomis suremontuoti ir atkurti ieškovės bute (duomenys neskelbtini) karšto vandens tiekimą ir gyvatuko šildymo tiekimą, priteisti 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimą dėl nepatogumų, patiriamų nesant karšto vandens ir šildymo bute dėl sveikatos pablogėjimo, patyrus stresą dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovės ir jos mažamečio sūnaus atžvilgiu, taip pat priteisti iš atsakovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Už teismo sprendimo neįvykdymą per teismo nustatytą terminą prašė skirti atsakovei 3000 Lt baudą į LR biudžetą (b. l. 7, 10, 45–46, 2 t.), liudytojai J. G. už melagingus parodymus skirti baudą teismo nuožiūra ir nevertinti jos pateiktų parodymų (b. l.146–147, 1 t.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014-05-16 sprendimu ieškinį atmetė, ieškovės prašymą skirti liudytojai J. G. baudą už melagingus parodymus teismo nuožiūra atmetė, priteisė iš T. K. 3000 Lt advokato atstovavimo išlaidas „DNSB M. V. g. 12“ ir 32,75 Lt pašto išlaidas – valstybei.

Teismas nurodė, kad 2010-05-06 „DNSB M. V. g. 12“ visuotiniame narių susirinkime, kuriame svarstyta darbotvarkė „Dėl centralizuoto šildymo sistemos atsisakymo ir autonominio dujinio šildymo įvedimo“ ir priimtas nutarimas „Atsisakyti centralizuoto šildymo ir įsivesti autonominį dujinį šildymą“, dalyvavo 18 iš 24 bendraturčių namo, esančio Kaune(duomenys neskelbtini), , tarp jų ir ieškovė, kuri tai patvirtino savo parašu (b. l. 17–18, 1 t.). Vadovaudamasis daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 5 dalimi, 6 dalimi, teismas vertino, jog anksčiau nurodytas susirinkimas yra teisėtas. Duomenų, kad skundė šio susirinkimo nutarimą CK 2.82 straipsnyje nustatyta tvarka, ieškovė nepateikė. 2010-11-23 ieškovė kreipėsi su prašymu į Kauno miesto savivaldybę ir DNSB pirmininkę J. G. su pareiškimu dėl atšaukimo savo sutikimo dėl jos buto atsijungimo nuo centrinio šildymo (b. l. 39–40, 1 t.). Teismo vertinimu, ieškovės valios pakeitimas 2010-11-23, atšaukiant savo sutikimą jau vykstančio proceso dėl atsijungimo nuo centralizuoto šildymo eigoje, neturi jokios įtakos, nes daugiau negu pusė bendrijos narių yra priėmę sprendimą atsijungti nuo centralizuoto šildymo sistemos, be to, ieškovė, turinti du aukštuosius išsilavinimus, turėjo būti apdairi ir, duodama sutikimą atsisakyti centralizuoto šildymo ir įsivesti autonominį dujinį šildymą, turėjo apsvarstyti ir įvertinti galimas tokio teisinio veiksmo pasekmes. Taip pat šis ieškovės kreipimasis įrodo tai, kad pati ieškovė puikiai suprato bendrijos narių valią dėl atsijungimo nuo centralizuoto šildymo sistemos teikimo, o paskui tik pareiškė dar kartą savo nuomonę 2010-11-23 pateikdama raštu savo pareiškimą dėl atšaukimo savo duoto sutikimo.

Teismas nustatė, kad 2013-10-04 vykusiame „DNSB M. V. g. 12“ visuotiniame narių susirinkime nebuvo svarstomas centrinio šildymo sistemos atsijungimo klausimas iš naujo (buvo sprendžiami tik einamieji techniniai klausimai susiję su atsijungimu, t. y. bendraturčiai dar kartą buvo informuoti apie atsijungimo procedūros pabaigą, paskutinį etapą – realų atsijungimą), kadangi sprendimas atsijungti buvo priimtas 2010-05-06. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad ji sutikimo 2013-10-04 susirinkime nebuvo davusi, todėl atsakovė savavališkai atjungė nuo sistemos jos butui karšto vandens tiekimą. Teismas nurodė, kad apie 2013-10-04 vyksiantį susirinkimą visi bendrijos nariai buvo informuoti tinkamai – skelbimas pakabintas laiku (2013-09-18), susirinkime dalyvavo 14 bendrijos narių, todėl esant kvorumui jis laikomas įvykusiu, o kad ieškovė vienašališkai nusprendė nedalyvauti susirinkime, yra ieškovės pasirinkimo teisė.

Šalies argumentai

Ieškovės teigimu, jai nebuvo žinoma apie atsijungimą nuo centrinės šildymo sistemos, ji nėra gavusi jokių duomenų apie atsijungimo teisinį pagrįstumą. Pagal šalių paaiškinimus, teismas nustatė, kad visiems namo gyventojams buvo žinoma, jog artimiausiu metu vyks atsijungimo procedūra nuo paslaugos tiekėjo. Nurodė, kad ieškovei suabejojus dėl atsijungimo teisėtumo, ji turėjo galimybę susipažinti su teisės aktais, reglamentuojančiais atsijungimą, bei kreiptis į AB „Kauno energiją“ ir išsiaiškinti detaliai, kaip vykdomi šildymo sistemos atjungimo darbai. Ieškovė nepateikė duomenų, kad iki kreipimosi į teismą dienos ji kreipėsi į „DNSB M. V. g. 12“ pirmininką dėl informacijos apie priimtus sprendimus pateikimo. Be to, ieškovei Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-12513-773/2013 buvo pateikti jos prašomi dokumentai, susiję su bendrijos veikla rugsėjo mėnesio viduryje, tarp jų ir 2013-05-16 susirinkimo protokolas, kurio 2 punkte nurodyta, kad laukiant naujo šildymo sezono (ir tikintis, kad namas jau bus atsijungęs nuo miesto centrinio šildymo sistemos), reikėtų ieškoti būdų, kaip individualiai įsirengti savo butų šildymo sistemas. Teismas darė išvadą, kad turėdama šį protokolą ieškovė negalėjo nesuprasti, kad centrinis šildymas bus atjungtas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sprendė, kad ieškovei 2010-05-06 gera valia atsisakius AB „Kauno energija“ teikiamų paslaugų, atsakovė neatliko jokių neteisėtų ar savavališkų veiksmų, susijusių su ieškovės buto karšto vandens tiekimo sistemos, šildymo sistemos atjungimu nuo tiekėjo AB „Kauno energija“. Teismas reikalavimą įpareigoti atsakovę nedelsiant, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsigaliojimo, savo lėšomis suremontuoti, atkurti ieškovės bute šalto vandens, šilumos teikimą ir gyvatuko šildymo teikimą atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

Teismas nurodė, kad ieškovės patirti nepatogumai nesant karšto vandens ir vonios šildymo, yra ieškovės valia ir pasirinkimas prisiėmus atsakomybę – sutikus atsisakyti centralizuoto šildymo bei karšto vandens paruošimo, patirti tam tikrus nepatogumus dėl atsijungimo ir dėl važinėjimo pas pažįstamus ar artimus gimines. Teismas sprendė, kad ieškovės prašymas priteisti neturtinę žalą nėra pagrįstas teisės aktais ir neįrodytas, kadangi neįrodytas priežastinis ryšys tarp ieškovės sveikatos pablogėjimo ir patirtų jos nepatogumų, todėl šį reikalavimą atmetė.

Šalies argumentai

Ieškovės prašymą liudytojai J. G. už melagingus parodymus skirti baudą teismo nuožiūra ir nevertinti jos pateiktų parodymų (b. l. 146–147, 1 t.) teismas atmetė. Nurodė, kad liudytoja J. G. pati duotais parodymais patvirtino, jog ieškovė ne kartą kreipėsi į ją, tačiau ji (J. G.) ne viską prisimenanti, todėl nėra pagrindo jai skirti baudą.

Žemesnės instancijos teismas

Ieškinį atmetęs, teismas priteisė iš ieškovės atsakovei bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu (b. l. 60–66, t. 3) ieškovė T. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-05-16 sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti.

Apeliantė nurodo, kad teismas šioje byloje turėjo išsiaiškinti, ar atsakovė, siekdama atjungti centralizuotą šildymo tiekimą, veikė pagal įstatymą, t. y. ar atsakovė tinkamai ir laiku pateikė ieškovei šildymo sistemos atjungimo projektą, alternatyvaus šildymo ir karšto vandens tiekimo projektą, ar atsakovė suorganizavo ir padarė ieškovės buto techninę ekspertizę siekdama išsiaiškinti, ar ieškovė iš esmės turės galimybę įsivesti autonominį šildymą savo bute, tačiau teismas visiškai šių aplinkybių nenagrinėjo ir nepasisakė. Ieškovė yra ne kartą pasisakiusi, kokia tvarka turi būti keičiama namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistema, tačiau atsakovės neadekvatūs sprendimai, slepiant informaciją apie namo planuojamą atjungimą nuo centrinio šildymo sistemos, projekto, pasiūlymų slėpimas ir sudarė nenormalią situaciją, dėl kurios kenčia ieškovė ir jos mažametis vaikas. Ieškovė ne kartą nurodė, kad centralizuota šilumos ir karšto vandens tiekimo sistema naudojant dujas, kai katilas sumontuotas namo rūsyje, būtų ieškovei priimtina, o individualios dujų katilinės ieškovė įsirengti neturi techninių ir materialinių galimybių. Ieškovės butas yra mažas, kambarys tik 15 kv. m, koridoriukas, virtuvėlė ir vonia, todėl yra grėsmė ieškovei ir jos mažamečiam vaikui apsinuodyti smalkėmis, tačiau atsakovė nedarė privalomos pagal įstatymą jokios techninės ekspertizės siekdama išsiaiškinti, ar atsakovė turi praktinę galimybę įsivesti savo bute individualų dujinį šildymą, prieš atjungiant centralizuotą šildymo tiekimą ieškovei.

Teismas visiškai nepagrįstai į bylą įtraukė ieškovės bedraatsakove Kauno miesto savivaldybės administraciją, kadangi ieškovė turi teisę pati pasirinkti, su kuo jai bylinėtis teisme, ir negali būti daromas ieškovei spaudimas.

Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-10-24 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-359/2007 pasisakęs, kad teismas turi ginti silpnesniojo interesus, kuriuo šiuo atveju yra ieškovė. Todėl teismas be pagrindo perkėlė ieškinio įrodinėjimo naštą vien ieškovei.

Apeliantės nuomone, teismas nesiaiškino materialiųjų įstatymo normų, reglamentuojančių atsijungimą nuo centrinės šildymo sistemos (Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 108 punkto reikalavimai), netinkamai ir vienapusiškai vertino byloje esančius įrodymus, dėl ko padarė neteisingas išvadas, rėmėsi ne įstatymais, bet prielaidomis, nesivadovavo teismų praktika.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 87–92, t. 3) atsakovės atstovė advokatė S. J. prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovė neslėpė nuo ieškovės nei rengiamo projekto, nei susirinkimų datos, byloje yra pateikti įrodymai: skelbimų nuotraukos, susirinkimų protokolai, kurie patvirtina bendrijos veiklos aktyvumą. Su pastato atjungimo projektu ieškovė turėjo galimybę susipažinti daugiau kaip metus laiko, kadangi projektas buvo taisomas, pildomas, tačiau tokio noro nepareiškė. Taip pat ieškovė nedalyvavo pastato bendraturčių iniciatyvinėje grupėje, kuri 2013 m. vasaros pradžioje vyko į Kauno miesto savivaldybę teirautis, kokių dokumentų trūksta, tam, kad būtų išduotas leidimas atjungti namą. Argumentas, kad leidimas buvo išduotas fiziniam asmeniui – buvusiai pirmininkei J. J., taip pat atmestinas. Kada 2012 metais pirmą kartą buvo teikiamas supaprastinto paprastojo remonto projektas dėl pastato M. V. g. 12, Kaune atsijungimo Kauno miesto savivaldybei (2012-09-16), bendrijai vadovavo J. J., todėl ji ir nurodyta kaip įgaliotas asmuo. Atmestinas ieškovės teiginys, kad atjungiant pastatą nebuvo laikytasi Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 108 punkto reikalavimų. Minėto punkto reikalavimai taikomi tuomet, kai atsijungti nusprendžia pavieniai butai, o ne visas namas. Taip pat ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jai nuosavybės teise priklausančiame bute nebūtų galima įsirengti autonominio šildymo dujomis, t. y. teismui nebuvo pateikta specialisto ar eksperto išvada apie tokios sistemos įrengimo negalimumą. Ginčo name yra mažesnių butų už ieškovės butą (ieškovės buto plotas 33,08 kv. m), ir šie butai yra įsivedę dujinį autonominį šildymą. Ieškovė, žinodama, kad šilumos tiekimas į jos butą yra nuostolingas kitiems namo gyventojams ir bendrijai (bendrija turėtų toliau mokėti bendrovei, prižiūrinčiai šilumos tinklus bei katilinę, o gyventojai – mokėti už šilumą, kuri reikalinga apšildyti bendro naudojimo patalpas), primygtinai reikalauja, kad būtų atstatyta šildymo sistema. Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių jos teisių pažeidimą. Juridinio asmens sprendimai yra privalomi juridinio asmens nariams. Įstatymas nenumato tokio sprendimo ginčijimo būdo, kokį 2010-11-23 pasirinko ieškovė t. y. pareiškimu nesutikti su sprendimu. Ieškovė, apsigalvojusi dėl savo išdėstytos pozicijos 2010 m. gegužės 6 d. vykusiame bendrijos susirinkime, privalėjo kreiptis į teismą ir įrodinėti, dėl ko ji nesutinka duoti sutikimo atsijungti nuo centrinio šilumos tiekėjo, tačiau savo teise nepasinaudojo. Ieškovė neįrodė, kad atsakovė atjungė pastatą nuo centralizuoto šilumos ir karšto vandens tiekėjo neteisėtai, taip pat neįrodė, kad toks atjungimas sumažino ieškovės turto vertę ar kitaip pažeidė jos teises.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 81–86, t. 3) trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą skundžiamą teismo sprendimą. Mano, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės bei procesinės teisės normų ir nenukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Nurodo, kad Kauno miesto savivaldybei buvo pateikti visi dokumentai, kurie būtini Kauno miesto savivaldybės administracijos rašytiniam pritarimui gauti, todėl Kauno miesto savivaldybės administracija išdavė 2013-07-29 rašytinį pritarimą Nr. RPP-21-130729-00624 statinio projektui „Gyvenamojo namo A2p M. V. g. 12, Kaune, paprastasis remontas, atjungimas nuo miesto šilumos tinklų“. Šis pritarimas nėra nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl yra galiojantis ir sukeliantis teisines pasekmes. Mano, kad nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, jog teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, nes turėjo ginti ieškovės, kaip silpnesnės pusės, teises, tačiau to nepadarė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-31 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7- 430/2013 konstatuota, kad „įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą. CPK 182 straipsnyje išvardytos aplinkybės, kurių nereikia įrodinėti“. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad patirtą žalą vertina 1500,00 Lt, tačiau nėra pagrįsti jokie žalos dydžio nustatymui reikšmingi kriterijai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Ginčas byloje kilo dėl atsakovės „DNSB M. V. g. 12“ veiksmų vykdant pastato, esančio(duomenys neskelbtini), šilumos sistemos atjungimą nuo centrinio šilumos tiekėjo teisėtumo.

Apeliaciniame skunde iš esmės nurodoma, kad teismas priėmė nepagrįstą, neteisingą sprendimą, nukrypo nuo CPK 185 straipsnio taikymo praktikos bei įrodymų vertinimo taisyklių, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas dėl savavališkos šilumos sistemos atjungimo, nukrypo nuo teismų praktikos.

Dėl faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo.

CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Šie įrodymų vertinimo principai atitinka ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintą reikalavimą, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Nors apeliantė ir teigia, kad teismas bylą išnagrinėjo vienpusiškai ir neišsamiai, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas pažeidė nurodytas proceso taisykles ir principus. Pažymėtina, kad apeliantės pateikiamas byloje teismų tirtų ir įvertintų įrodymų traktavimas kitaip, t. y. sau palankia linkme, nereiškia to, kad byloje surinkti įrodymai teismo ištirti bei įvertinti pažeidžiant įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

Apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, nes turėjo ginti ieškovės, kaip silpnesnės pusės, teises, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-24 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-359/2007 išdėstytais išaiškinimais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, jog nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Tai reiškia, kad kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės aiškinimas gali būti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymą, yra tapačios ar iš esmės panašios. Kolegija pažymi, kad apeliantės nurodyta civilinė byla Nr. 3K-7-359/2007 yra dėl skolos už šilumos energiją priteisimo iš vartotojo, savavališkai buto šildymo prietaisus atjungusiam nuo bendros šildymo sistemos, t. y. bylų faktinės aplinkybės yra visiškai skirtingos. Be to, teisėjų kolegija kasacinio skundo argumentą, kad teismai turėjo ginti atsakovo, kaip vartotojo ir silpnesnės šalies, teises nuo šilumos tiekėjo-monopolisto laikė nepagrįstu. Dėl to, kas išdėstyta, nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-24 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-359/2007 išdėstytais išaiškinimais.

Pagal įstatymo nustatytą bendrąją įrodinėjimo naštą, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Be to, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos ginčo pobūdį ir nesant viešojo intereso byloje, teismas neturėjo būti aktyvus ir savo iniciatyva rinkti rašytinius įrodymus. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą byloje, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų (CPK 176–185 straipsniai).

Dėl atsakovės veiksmų teisėtumo.

Apeliantė nurodo, kad atsakovė, siekdama atjungti centralizuotą šildymo tiekimą pastatui, netinkamai informavo ieškovę apie namo planuojamą atjungimą nuo centrinio šildymo sistemos, taip pažeidė teisės aktais nustatytą šilumos įrenginių atjungimui tvarką, būtent Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 108 punkto reikalavimus.

Byloje nustatyta, kad visi pastato (duomenys neskelbtini) bendraturčiai, tuo metu buvę „DNSB M. V. g. 12“ nariai 2010-05-06 vykusiame bendrijos susirinkime vienbalsiai pritarė atsijungimui nuo centralizuoto šildymo ir autonominio dujinio šildymo įsivedimui, tarp jų ir ieškovė T. K.. Šią aplinkybę patvirtina 2010-05-06 dalyvavusių bendrijos narių sąrašas, kuriame pasirašiusi ir ieškovė. 2010-11-23 ieškovė kreipėsi su prašymu į Kauno miesto savivaldybę ir į DNSB pirmininkę J. G. su pareiškimu dėl atšaukimo savo sutikimo dėl jos buto atsijungimo nuo centrinio šildymo (b. l. 39–40, t. 1). Ieškovės vertinimu, jos atsisakymas buvo tinkamas, atsakovė turėjo jį gauti ir įvertinti prieš priimdama sprendimą faktiškai atsijungti nuo centralizuoto šildymo. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės atstovės atsiliepime nurodytais argumentais, kad įstatymas nenumato tokio sprendimo ginčijimo būdo, kokį 2010-11-23 pasirinko ieškovė, t. y. pareiškimu nesutikti su bendrijos narių susirinkimo nutarimu. Teisę skųsti teismui bendrijos narių susirinkimo (valdybos) nutarimus (sprendimus) turi tiek bendrijos nariai, tiek ir kiti asmenys, kurių teises ir teisėtus interesus toks nutarimas (sprendimas) paliečia (DNSB įstatymo 35 straipsnis, CK 1.138 straipsnio 8 punktas). Ieškovė, manydama, kad atsakovė pažeidžia jos teises savo sprendimais, ar nesutikdama su sprendimais, turėjo teisę juos ginčyti. Ieškovė turėjo teisę pateikti ieškinį dėl bendrijos narių susirinkimo (valdybos) nutarimų (sprendimų), tačiau byloje nėra duomenų, kad šia savo teise ieškovė pasinaudojo.

Kauno miesto savivaldybė, gavusi ieškovės 2010-11-23 pareiškimą, sustabdė pastato, esančio M. V. g. 12, atsijungimo procedūrą nuo centrinio paslaugų tiekėjo, nes tuo metu galiojantys teisės aktai numatė, kad privaloma gauti visų pastato ar patalpų savininkų leidimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu 2010-10-25 Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 106.1.3. punktu, reikalaujama ne visų, bet daugumos dalinės nuosavybės savininkų pritarimo. Todėl buvo tęsiama pastato atjungimo nuo paslaugos tiekėjo procedūra. 2013-05-16 bendrijos narių susirinkime buvo aptarti namo atjungimo klausimai, bendrijos nariai pritarė procedūros tęsimui. Ieškovė šiame bendrijos narių susirinkime nedalyvavo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovės sprendimas nedalyvauti susirinkime yra ieškovės pasirinkimo teisė. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovė būtų pasinaudojusi savo teise kreiptis į atsakovės pirmininką dėl informacijos apie priimtus nutarimus pateikimo ar priimto nutarimo teisėtumą ginčijusi teismine tvarka.

Pastato šilumos įrenginių atjungimas nuo šilumos perdavimo tinklų vartotojų iniciatyva atliekamas vadovaujantis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis (toliau – Šilumos taisyklės), patvirtintomis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297, ir Pastatų ir patalpų šilumos įrenginių atjungimo nuo šilumos perdavimo tinklų vartotojų iniciatyva tvarkos aprašu (toliau – Atjungimo nuo tinklų aprašas), patvirtintu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-05-14 įsakymu Nr. A-1830. Šilumos taisyklių 106 punkte numatyta, kad atjungiant daugiabutį namą daugiabučio namo valdytojas teisės akte nustatyta tvarka organizuoja bendrosios dalinės nuosavybės savininkų susirinkimą, kurio metu jie priima sprendimą ir paveda valdytojui pakeisti pastato šildymo būdą. Valdytojas privalo savivaldybės institucijai pateikti prašymą išduoti rašytinį pritarimą pastato paprastojo remonto projektui (aprašui), pertvarkant pastato inžinerines sistemas (šildymo, dujotiekio, elektros tiekimo). Privalomi šie dokumentai: 1) daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės akte nustatyta tvarka priimtas sprendimas ir pavedimas valdytojui atjungti daugiabutį namą nuo centralizuoto šildymo sistemos; 2) kitą pasirinktą šilumnešį ar energijos rūšį tieksiančio juridinio asmens išduota pažyma apie technines galimybes tiekti kitą šilumnešį ar energijos rūšį; 3) daugumos atjungiamo objekto bendrosios dalinės nuosavybės savininkų rašytiniai pritarimai projekto (aprašo) sprendiniams. Šilumos taisyklių 109 punkte numatyta, kad Savivaldybė per teisės aktuose nustatytus terminus atlieka numatytus veiksmus, po kurių išduodamas rašytinis pritarimas pastato paprastojo remonto projektui (aprašui), pertvarkant pastato inžinerines sistemas (šildymo, dujotiekio, elektros tiekimo), arba motyvuotas atsisakymas jį išduoti.

Pateikus visus dokumentus, kurie būtini Kauno miesto savivaldybės administracijos rašytiniam pritarimui gauti, Kauno miesto savivaldybės administracija išdavė 2013-07-29 rašytinį pritarimą Nr. RPP-21-130729-00624 statinio projektui „Gyvenamojo namo A2p M. V. g. 12, Kaune, paprastasis remontas, atjungimas nuo miesto šilumos tinklų“. Šio pritarimo ieškovė taip pat neginčijo teisės aktų nustatyta tvarka. Šis Kauno miesto savivaldybės administracijos rašytinis pritarimas statinio projektui yra galiojantis ir sukeliantis teisines pasekmes.

Taip pat sutiktina su atsakovės atstovės nuomone, kad ieškovė, nedalyvaudama bendrijos organizuojamose susirinkimuose, nesidomėdama susirinkimų protokolais, nepareikšdama noro susipažinti su pastato atjungimo projektu, elgėsi pasyviai.

Apeliantė taip pat nurodo, kad atjungiant pastatą nebuvo laikytasi Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 108 punkto reikalavimų. Teisėjų kolegija pažymi, kad Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 108 punkto reikalavimai taikomi atjungiant daugiabučio namo butą ar kitą patalpą, o atjungiant visą daugiabutį namą, kaip yra nagrinėjamu atveju, taikytini Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 106 punkto reikalavimai.

Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta aukščiau, teisėjų kolegija sprendžia, kad nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovė veiksmus dėl šildymo būdo pakeitimo atliko pažeisdama teisės aktus, reglamentuojančius atsijungimą nuo centrinio šildymo sistemos.

Apeliantė nurodo, kad teismas nesiaiškino, kad jos mažame vieno kambario bute nėra techninių galimybių pastatyti vietinį šildymo katilą. Ieškovės manymu, jau vien tas faktas, kad jos butas yra mažas, yra priežastis jai palikti centralizuota šildymo ir karšto vandens tiekimo sistema. Tačiau ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jai nuosavybės teise priklausančiame bute nebūtų galima įsirengti autonominio šildymo dujomis, t. y. teismui nebuvo pateikta specialisto ar eksperto išvada apie tokios sistemos įrengimo negalimumą.

Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų ir neturinčių įtakos procesinei bylos baigčiai.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytų aplinkybių visumą ir pateiktą jų teisinį įvertinimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino reikšmingas nagrinėjamam ginčui spręsti faktines aplinkybes, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o teismo sprendimas nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

2014-08-22 apeliantė pateikė į bylą apeliacinės instancijos teisme rašytinį įrodymą – 2014-08-19 Lietuvos pašto atsakymą, kad siunta, adresuota „DNSB M. V. 12“ pirmininkei J. G., buvo įteikta 2010-11-24. Taip pat prašo taikyti liudytojai J. G. baudžiamąją atsakomybę už melagingų parodymų pateikimą teismui. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo trukmę (ieškinys priimtas Kauno apylinkės teisme 2013-10-21), šis įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, apeliantė nenurodė, kodėl šio dokumento negalėjo pateikti anksčiau, todėl apeliantės pateikto įrodymo priimti nėra pagrindo, taigi dokumentas į bylą nepriimamas (CPK 314 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismui apeliantė pateikė procesinį dokumentą – parodymų teikimą raštu į pateiktus atsakovų atsiliepimus (b. l. 99–101 ir 105–108, t. 3). CPK 323 straipsnyje įtvirtinta, jog pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama, todėl teisėjų kolegija dėl apeliantės pateiktų paaiškinimų, kurie yra iš esmės apeliacinio skundo papildymas, nepasisako.

Atsakovė turėjo išlaidų apeliacinės instancijos teisme – už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą surašymą, pateikė tai pagrindžiančius dokumentus (b. l. 111–113, t. 3). Apeliacinės instancijos teismas ieškovės apeliacinį skundą atmetė, todėl įvertinus šias aplinkybes ir sąskaitoje bei mokėjimo nurodyme nurodytą už teisines paslaugas sumokėtą sumą, kur nurodyta, kad už dokumento surašymą atsakovė sumokėjo 1000 Lt, iš ieškovės atsakovei priteistinos 1000 Lt teisinių paslaugų išlaidos (pagal 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.15 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–333 straipsniais, kolegija

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės T. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei „DNSB M. V. g. 12“ (kodas 302428102) 1000 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjai Galina BlaževičNijolia IndreikienėArvydas Žibas