Kauno apylinkės teismo sprendimas

Todėl atkuriant ieškovės bute centralizuotą šildymo sistemą, atsakovas turėtą savo lėšomis įrengti individulius šilumos apskaitos skaitliukus. Patikslinimas atsirado remiantis tuo, kad ieškovei AB „Kauno energija" išaiškino, kad jai šiluma bus teikiama per namo laiptinę ir ieškovė privalės mokėti už laiptinės šildymą, ko pasekoje ieškovė patirs akivaizdžią žalą.

Atsakovas savavališkai atjungęs šildymą ieškovei siekia išvengti visų galimų išlaidų ir pasekmių, susijusių su atsakovo neteisėtais veiksmais. Atsakovas, ieškovės manymu, bando ieškovę įtikinti, kad ieškovė turi būti atsakovui dėkinga dėl šildymo atjungimo, nes neva pati ieškovė turi savo lėšomis atsikurti sau šildymą ir karšto vandens tiekimą. Atsakovas DNSB "M.Valančiaus g. 12", vykdo veiklą numatytą steigimo sutartyje ir įstatuose, bei LR įstatymuose. Su „Kauno energija“ yra sudariusi individualią šilumos ir karšto vandens tiekimo vartojimo sutartį, kurios pagrindu buvo tiekiamas karštas vanduo ir šilo buto vonioje esantis „gyvatukas".

Atsakovas nepateikė teismui nei vieno bendrijos narių susirinkimo protokolo, kuriame atsispindėtų konkrečiai aptarti namo atsijungimo nuo centrinio šildymo ir karšto vandens sistemų etapai. Nebuvo projekto pristatymo, išlaidų sąmatos, nebuvo užfiksuoti gyventojų pasisakymai ir nuomonės, pasiūlymai projektui, tai yra visa informacija buvo piktybiškai slepiama nuo ieškovės.

Savavališkas mano buto karšto vandens tiekimo sistemos atjungimas, šildymo sistemos atjungimas nuo tiekėjo UAB "Kauno energija", bei "gyvatuko" šildymo nutraukimas buvo be jos žinios, nes į ją nesikreipė nei vienas namo bendraturtis su prašymu dėl sutikimo pakeisti šildymo sistemos ir karšto vandens tiekimo būdą.

Bute jau nuo spalio mėnesio nėra karšto vandens ir šildymo. Temperatūra bute priklausomai nuo lauke esančių oro sąlygų svyruoja nuo -iki +3 laipsnių, kas kelia pavojų jai ir sūnaus sveikatai ir gyvybei.

Susirinkę bendrijos nariai, vienbalsiai nusprendė (18 balsų „už") - atsisakyti centralizuoto šildymo ir įsivesti autonominį dujinį šildymą. Tarp balsavusių „už" buvo ir ieškovė - T. K.. Šią aplinkybę patvirtina 2010-05-06 dalyvavusių bendrijos narių sąrašas, kuriame pasirašiusi ieškovė. 2010-05-06 protokolo pagrindu ir buvo pradėtas atsijungimo procesas, kuris tęsėsi daugiau kaip trejus metus - gauti leidimai, derinamas atsijungimo projektas bei sprendžiami visi einamieji darbai susiję su AB „Kauno energija" teikiamų paslaugų atsisakymu. Ieškovė nepasinaudojo savo teise apskųsti namo savininkų bendrijos 2010-05-06 nutarimą dėl atsijungimo nuo centralizuotos namo šildymo sistemos per 3mėnesius, pastabų jam neteikė. Jos laiškas adresuotas fiziniam asmeniui E. G. iš V. Krėvės pr. pašto, o ne bendrijai dėl atšaukimo savo duoto pritarimo atsijungti nuo centralizuotos šildymo sistemos. Ieškovė, būdama atidi, rūpestinga, netinkamai gynė savo pažeistas teises. Pati ieškovė bute negyvena, nes tik 40kw sunaudojo už elektrą. Tai ne toks elektros energijos suvartojimo kiekis, kai gyvenama bute, nes gyvena ieškovė pas savo mamą, o ne M. Valančiaus g. 12 .Ji nepatyrė žalos: nei turtinės nei neturtinės. Atsakovas byloje turi būti Kauno miesto savivaldybės administracija, kuri išdavė leidimą, tačiau ieškovė nesutiko, kad minėta institucija būtų atsakovu.

Tai, kad ieškovė vienašališkai nusprendė nedalyvauti susirinkime vien dėl to, kad pirmininkas skelbimų lentoje nenurodė, vienu iš svarstytinų susirinkimo klausimų, jos reikalavimo bendrijos pirmininkui ir susirinkimui, įpareigoti butą Nr. 12 įregistruoti VĮ „Registrų centras" realiai valdomą plotą, yra ieškovės pasirinkimo teisė. Tokiu būdu ieškovė akivaizdžiai parodė, kad jai kitos bendrijos problemos nėra aktualios. Ieškovė turi teisę tiesiogiai kreiptis į susirinkimą, siūlydama, kad jai aktualus klausimas būtų įtrauktas į dienotvarkę, tačiau šia teise taip pat nepasinaudojo.

Apie 2013-10-04 vyksiantį susirinkimą visi bendrijos nariai buvo tinkamai informuoti - skelbimas pakabintas laiku (2013-09-18), tai patvirtina pakabinto skelbimo nuotraukos.

Susirinkime dalyvavo 14 bendrijos narių, todėl esant kvorumui jis laikomas įvykusiu. Pagrindinis susirinkimo klausimas buvo pirmininko metinės finansinės ataskaitos pateikimas, bendrijos kaip juridinio asmens buveinės adreso pakeitimas. Dėl šiluminio punkto vamzdyno demontavimo ir atsijungimo nuo miesto centrinio šildymo sistemos bei kiti einamieji klausimai (elektros instaliacijos remonto darbai, teritorijos tvarkymas ir pan.) tai techninio pobūdžio organizaciniai darbai, kuriuos bendrijos nariams privalu aptarti bendrai.

Ieškovės argumentas, kad bendraturčiai „eilinį kartą" neturėjo galimybės apmąstyti savo pozicijos, todėl jų teisės buvo pažeistos, yra atmestinas. Nei vienas iš bendraturčių nereiškė prieštaravimų ar kokių tai nusiskundimų. Visiems buvo žinoma susirinkimo dienotvarkė, o kas turėjo pasiūlymų, šie pasiūlymai buvo įtraukti į darbotvarkę ir svarstyti susirinkimo metu. Nedalyvavusieji susirinkime, visą informaciją gavo iš kitų bendraturčių (kaimynų). Atsakovei nežinoma dėl kokių priežasčių ieškovė nebendrauja su bendraturčiais (kaimynais), nesidomi kas buvo nuspręsta susirinkimo metu. Laikotarpiu nuo 2010-06-05 iki atsijungimo bendraturčiai nuolat ragino bendrijos pirmininkus ir valdybą paskubinti atsijungimo dokumentų tvarkymą. M.Valančiaus g. 12 namo atstovai 2013 m. vasaros pradžioje vyko į Kauno miesto savivaldybės urbanistikos skyrių tikslu išsiaiškinti ar bendrijos pirmininkas ir valdyba nevilkina atsijungimo darbų. Taigi, kad artimiausiu metu vyks atsijungimo procedūra nuo paslaugos tiekėjo visiems namo gyventojams buvo ne tik žinoma, bet laukiama.

Kauno miesto savivaldybės administracijai išdavus rašytinį pritarimą, atjungti nuo miesto šilumos tinklų gyvenamąjį namą M.Valančiaus g. 12, Kaune, pagal UAB „Kauno komprojektas" parengtą projektą, 2013-09-29 bendrijos pirmininkas nuvykęs į AB „Kauno energija" parašė prašymą, kad nuo spalio 1 d. atjungtų M.Valančiaus g. 12 pastatą nuo centrinės šildymo sistemos. 2013-10-04 susirinkimo metu gyventojai buvo informuoti" apie paskutinio prašymo dėl atsijungimo parašymą ir, kad spalio mėnesį artimiausiu metu, turėtų įvykti atjungimo procedūra. Gyventojai aktyviai teiravosi kada galės pjauti vamzdžius butuose ir įsivedinėti autonominį šildymą.

Ieškovei suabejojus dėl atsijungimo teisėtumo, ji turi galimybę susipažinti su teisės aktais reglamentuojančiais atsijungimą bei kreiptis į AB „Kauno energiją" ir išsiaiškinti detaliai, kaip vykdomi šildymo sistemos atjungimo darbai.

Atsakovas neatliko jokių neteisėtų ar savavališkų veiksmų susijusių su ieškovės buto karšto vandens tiekimo sistemos, šildymo sistemos atjungimu nuo tiekėjo AB „Kauno energija". Atjungimo darbus atliko AB „Kauno energija".

Ieškovė 2010-05-06 gera valia atsisakė AB „Kauno energija" teikiamų paslaugų ir turėjo pakankamai laiko, pasiruošti tam atvejui, kuomet jai paslaugos nebus teikiamos.

Ieškovė pirmininkui skambino tik 2013-10-12 (šeštadienį). Pokalbio metu pirmininkas patvirtino, kad AB „Kauno energija" demontavo šildymo mazgą ir gyventojai dabar turi spręsti individualiai dėl patalpų apšildymo būdo bei karšto vandens paruošimo.

Situacija, kad šiai dienai ieškovė su nepilnamečiu vaiku važinėja pas artimuosius tam, kad galėtų nusiprausti bei, kad jos butas nešildomas, turi pati prisiimti atsakomybę, nes sutiko atsisakyti centralizuoto šildymo bei karšto vandens parošimo.

Taigi, savo pareigų - tinkamai rūpintis sūnumi, bei saugoti turtą ir pan. ieškovė negali įpareigoti vykdyti atsakovės. Šiuo metu visi butų savininkai, išskyrus ieškovę, ne tik nurodė pasirinktą šildymo būdą, bet ir rengia dokumentus, tikslu įsivesti autonominį šildymą.

Laikinus nepatogumus (išlaidos autonominiam šildymui įrengti, neturėjimas šilto vandens bei patalpų šildymas tik elektra ir pan.) patiria šiuo metu visi namo gyventojai. Priimant sprendimą keisti šildymo būdą, ieškovei nebuvo žadėta, kad ji nepatirs laikinų nepatogumų ar jai bus kompensuota įsivedant autonominę šildymo sistemą.

Tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovė pritarai atsakovo pozicijai, bet prašo šį ginčą spręsti teismo nuožiūra.

Liudytoja N. Š. 2013-12-18 posėdyje parodė, kad ieškovė yra jos duktė. Ji gyvenanti viena, o ieškovė gyvena (duomenys neskelbtini) bute. Laukė šildymo sezono, tačiau dukros bute nuo spalio mėn. dingo šiltas vanduo, todėl duktė kreipėsi į bendrijos pirmininką, kuris pasakė, kad vyksta remontas. Dar kartą susiekė su pirmininku ir jis pasakė, kad nėra šilto vandens ir šildymo ir jo jau nebebus. Dukra šildosi ultravioletinėm lempomis ir elektra, prisišildyti buto neįmanoma. Bute 7-8 laipsniai , labai drėgna, visa technika genda. Duktė sutikimą puvo davusi dėl atsijungimo , nes buvo sąlygos , kad bus bendras katilas, o kai padarė visai kitaip , ji atsisakė, nes ji buvo už centrinį šildymą dujomis, vienu katilu. Nebuvo prieš, kad būtų bendras katilas. Duktė maudosi pas ją, pas pažįstamus, jos sūnus maudosi pas ją. Sūnui 13 metų. Dukros sveikata ne kokia: nemiega, susijaudinusi, eina pas psichologus (b.l.90, It).

Liudytojas A. Š. 2014-01-28 teismo posėdyje parodė, kad ieškovę gerai pažįsta. Tarp ieškovės ir namo bendrijos nėra dialogo, nes bendrija atsisako šnekėtis be teisininkų pagalbos. Rudenį buvo išrinkta pirmininke J., vyko namo bendrijos susirinkimas namo valdymo klausimais, kuriam dalyvavo ir jis. Buvo puolimas prieš T. K.. J dengia visus veiksmus, nes pati supirkinėjo name butus. Ieškovė maudytis turi važiuoti pas mamą ieškovė vartoja vaistus nuo depresijos dėl ilgamečių ginčų. Ieškovės sūnus gyvena pas motiną, bet nemažą laiko dalį praleidžia ir pas močiutę. Ieškovė šildėsi elektriniais radiatoriais. Kai jis lankėsi pas ieškovę, jos sūnus buvo pas ją namuose. Tik jo atstovavimo jam ieškovė nebuvo įforminusi.

Liudytoja J. G. teismo posėdyje parodė, kad nuo dirbo namo bendrijos pirmininke nuo bendrijos įkūrimo laikų. Pati DNSB buvo įkurta, kad remontuotų stogą ir dėl atsijungimo nuo centralizuoto šildymo sistemos. Ieškovė susipyko dėl palėpių su bendraturčiais, ėmė atakuoti elektroniniais laiškais. Ji neturėjusi tiek laiko jai atsakyti, kiek buvo darbų.

Išnagrinėjus bylą, išklausius šalių ir jų atstovų paaiškinimus, susipažinus su rašytiniais įrodymais nustatyta, nustatyta, kad ieškovė T. K. 2010-05-06 DNSB M. Valančiaus g. 12“ visuotiniame narių susirinkime, kuriame buvo svarstyta darbotvarkė „Dėl centralizuoto šildymo sistemos atsisakymo ir autonominio dujinio šildymo įvedimo“ sutiko , dalyvaujant 18 namo , esančio M. Valančiaus g. 12, Kaunas bendraturčių atsisakyti centralizuoto šildymo ir įsivesti autonominį dujinį šildymą, ką patvirtina jos pačios parašas (b.l.17, 18, It). Viso ginčo name yra 24 bendraturčiai. 2013-07-29 Kauno miesto savivaldybės administracija 2013-07-29 rašytiniu pritarimu Nr. RPP-21-130729-00624 , pritarė gyvenamojo namo atsijungimui nuo miesto šilumos tinklų (b.l.25).

2010-11-23 ieškovė kreipėsi su prašymu į Kauno miesto savivaldybę ir DNSB pirmininkę J. G. su pareiškimu dėl atšaukimo savo sutikimo dėl jos buto atsijungimo nuo centrinio šildymo (b.l.39,40It).

2013-09-30 DNSB M. Valančiaus g. 12 pateikė prašymą AB „Kauno energija“ dėl atjungimo nuo šilumos tinklų (b.l.57, It). VĮ Kauno Dainavos poliklinika 2013-12-31 rašte nurodė, kad T. K. poliklinikos Psichikos sveikatos centre lankosi nuo 2011-06-07 su diagnoze: (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą lankėsi 2013-11-25, savijauta pablogėjo nuo spalio mėn. kai sužinojo, kad reikės pasidaryti autonominį šildymą. Skundėsi nemiga, prasta nuotaika, kritusiu darbingumu, sunkumu susikoncentruoti, greitu nuovargiu (b.l.95, It.).

UAB „Kauno komprojektas“ pateikė gyvenamojo namo DNSB M. Valančiaus g. 12, Kaune projektinius pasiūlymus dėl šilumos tiekimo atjungimo nuo miesto šilumos tinklų (b.l.98102, It) bei VĮ Registrų centras pažymą apie namo , M. Valančiaus g. 12 bendraturčius, kurių viso yra 24 (b.l.105-107It.).

2013-10-22 AB „Kauno energija“ raštu Nr. 20-6-6209 nurodė, kad bendrovei nebuvo pateiktas AB „Kauno komprojektas" projektuotojo A. V. parengtas paprastojo remonto projektas peržiūrėti dėl galimos daugiabučio namo M. Valančiaus g. 12 šilumos įrenginių nuo šilumos perdavimo tinklų atjungimo vietos bei informuoja, kad į Bendrovę 2013 m. spalio 14 d. kreipėsi (duomenys neskelbtini) buto savininkė T. K. pranešdama, jog nesutinka atsijungti savo buto šilumos įrenginius nuo pastato šildymo sistemos (b.l.76-77, It.). Ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune atsiskaitymo už šildymą ir karštą vandenį sutartis, sudaryta (duomenys neskelbtini) T. Š. vardu, tačiau patikrinus teismui duomenis iš VĮ Registrų centro, nustatyta, kad ieškovė butą nuosavybės teise įgijo dovanojimo sutarties, sudarytos (duomenys neskelbtini) pagrindu (b.l.81-82, It.).

2014-02-10 Ieškovė teikė teismui taikos sutarties projektą, kurį atsisakė pasirašyti atsakovas (b.l.142, It, 35-36-37, IIt.). AB Lesto pateikė pažymą apie adresu (duomenys neskelbtini) pagal elektros apskaitos prietaiso rodmenis nuo 2010m. sausio 20d. iki 2013m. lapkričio mėn. 11d. (b.l.150-155, It.), o UAB „Kauno vandenys“ pateikė priskaitymų apmokėjimų žiniaraštį (b.l.27, 28, IIt.). UAB “Santermita“ nutraukė 2012-12-06 sutartį , sudarytą su DNSB Valančiaus g. 12 ‚dėl šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų techninės priežiūros“ (b.l.30-34, IIt). 2014-02-26 Šalys kreipėsi į teismą su prašymu ginčą perduoti teisminei mediacijai (b.l.59, IIT), tačiau šalis sutaikyti mediatorei nepavyko.

2014-02-26 AB „Kauno energija“ raštu Nr. 20-1036 informavo, kad pasiruošusi atnaujinti šilumos tiekimą pastatui, kai bus atstatyta buto Nr. 17 šildymo ir karšto vandentiekio sistemos (b.l.91, IIt.).

Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje ir nustatyta, kad bendrijos pirmininkas privalo per 10 darbo dienų nuo buto ar kitų patalpų (pastato) savininko kreipimosi gavimo dienos suteikti išsamią informaciją apie bendrijos organų sprendimus, bendrijos turtą, kaupiamąsias lėšas, įmokas ir kitus privalomus mokėjimus, susijusius su bendrijos veikla. Ieškovė neįrodė, kad iki ieškinio padavimo į teismą dienos kreipėsi į DNSB M. Valančiaus g. 12 pirmininką dėl sprendimų priėmimo jos butui tiekti karštą vandenį ir šilumą.

Civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė- ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius, o atsakovas- tokią teisę paneigiančius faktus

Pagal daugiabučių savininkų bendrijų ir t.t. įst. 10 str. visuotinis susirinkimas tvirtina įmokų, skirtų bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ar kitoms išlaidoms apmokėti, tarifus; įmokas arba jų apskaičiavimo tvarką kaupiamajam pastato ar jo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo fondui arba investiciniam naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų sukūrimo fondui sudaryti ir nustato šių lėšų naudojimo tvarką; Pagal minėto įst. 11str. 5d. visuotinis susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių, o pagal šio įst. 11 str. 6d. visuotinio susirinkimo sprendimai yra teisėti, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus. Taigi, 2010-05-06 pati ieškovė DNSB M. Valančiaus g. 12 visuotinio narių susirinkimo metu atsisakė gera valia AB „Kauno energija“ teikiamų paslaugų, šio susirinkimo sprendimų ir nutarimų neskundė Civilinio kodekso 2.82 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl pačios valios pakeitimas 2010-11-23 , atšaukiant savo sutikimą jau vykstančio proceso dėl atsijungimo nuo centralizuoto šildymo eigoje proceso eigoje , neturi jokios įtakos, nes daugiau negu pusė bendrijos narių yra priėmę sprendimą atsijungti nuo centralizuoto šildymo sistemos.

Pažymėtina ir tai, kad kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, tarp jų – ir duodamas sutikimą atsisakyti centralizuoto šildymo ir įsivesti autonominį dujinį šildymą 9b.l.17-18), turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimas tokio teisinio veiksmo pasekmes. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo. Ieškovė -turinti du aukštuosius išsilavinimus, yra apdairi, suvokianti savo veiksmo pasekmes.

Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo reikalavimo teisę pagrindžiančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – juos turi įrodyti atsakovas, atsikirtinėdamas į ieškovo reikalavimą. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas konkrečioje civilinėje byloje turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008, kt.).

Ieškovė teigia, kad 2013-10-04 vykusiame susirinkime buvo sprendžiamas atsijungimo klausimas ir ji tokio susitikimo nebuvo davusi. 2013-10-04 vykusiame susirinkime buvo sprendžiami tik einamieji techniniai klausimai susiję su atsijungimu, t.y. bendraturčiai dar kartą buvo informuoti apie atsijungimo procedūros pabaigą, t.y. paskutinį etapą - realų atsijungimą, kuriam ir buvo pritarta, nes visi būtini dokumentai buvo jau paruošti, kliūčių atsijungti nebeliko, gyventojai buvo informuoti, kad turi laukti AB „Kauno energija" atstovų, kurie techniškai įgyvendins atsijungimo procesą. Ieškovė neįrodė ir net neįrodinėjo leistinomis įstatymo priemonėmis teismui, kad ji buvo nuginčijusi DNSB M. Valančiaus g. 12, Kaunas 2010-05-06 visuotinio susirinkimo sprendimą ir nutarimą “Dėl centralizuoto šildymo atsisakymo ir autonominio dujinio šildymo įvedimo“.

2013-10-04 susirinkime nebuvo svarstomas centrinio šildymo sistemos atsijungimo klausimas iš naujo, kadangi sprendimas atsijungti buvo priimtas 2010-05-06. Balsavimas dėl atsijungimo buvo simbolinis, kuris jau nebegalėjo įtakoti prasidėjusio proceso dėl atsijungimo eigos, todėl atmestini ieškovės argumentai, kad atsakovas savavališkai atjungė nuo sistemos jos butui karšto vandens tiekimą.

Tai, kad ieškovė vienašališkai nusprendė nedalyvauti susirinkime vien dėl to, kad pirmininkas skelbimų lentoje nenurodė, vienu iš svarstytinų susirinkimo klausimų, jos reikalavimo bendrijos pirmininkui ir susirinkimui, įpareigoti butą Nr. 12 įregistruoti VĮ „Registrų centras" realiai valdomą plotą, yra ieškovės pasirinkimo teisė. Kiekvienas asmuo savo teises realizuoja savo noru ir pagal savo poreikius. Tokiu būdu ieškovė akivaizdžiai parodė, kad jai kitos bendrijos problemos nėra neaktualios. Paminėtina ir tai, kad ieškovė turi teisę tiesiogiai kreiptis į susirinkimą, siūlydama, kad jai aktualus klausimas būtų įtrauktas į dienotvarkę, tačiau šia teise taip pat nepasinaudojo.

Apie 2013-10-04 vyksiantį susirinkimą visi bendrijos nariai buvo tinkamai informuoti - skelbimas pakabintas laiku (2013-09-18), tai patvirtina pakabinto skelbimo nuotraukos. Ieškovė nei vieno atsakovo bendrijos narių susirinkimo nutarimų neskundė įstatymo nustatyta tvarka (CK 2.82str.).

Susirinkime dalyvavo 14 bendrijos narių, todėl esant kvorumui jis laikomas įvykusiu. Pagrindinis susirinkimo klausimas buvo pirmininko metinės finansinės ataskaitos pateikimas, bendrijos kaip juridinio asmens buveinės adreso pakeitimas. Dėl šiluminio punkto vamzdyno demontavimo ir atsijungimo nuo miesto centrinio šildymo sistemos bei kiti einamieji klausimai (elektros instaliacijos remonto darbai, teritorijos tvarkymas ir pan.) tai techninio pobūdžio organizaciniai darbai, kuriuos bendrijos nariams privalu aptarti bendrai.

Ieškovės argumentas, kad bendraturčiai „eilinį kartą" neturėjo galimybės apmąstyti savo pozicijos, todėl jų teisės buvo pažeistos, yra atmestinas. Nei vienas iš bendraturčių nereiškė prieštaravimų ar kokių tai nusiskundimų. Visiems buvo žinoma susirinkimo dienotvarkė, o kas turėjo pasiūlymų, šie pasiūlymai buvo įtraukti į darbotvarkę ir svarstyti susirinkimo metu. Nedalyvavusieji susirinkime, visą informaciją gavo iš kitų bendraturčių (kaimynų) be, to, ieškovė galėjo kreiptis šios informacijos gauti ir į bendrijos pirmininkę.

Atsakovo teiginiai, kad laikotarpiu nuo 2010-06-05 iki atsijungimo bendraturčiai nuolat ragino bendrijos pirmininkus ir valdybą paskubinti atsijungimo dokumentų tvarkymą. M.Valančiaus g. 12 namo atstovai - buto Nr. J ir buto Nr. 16 savininkai. 2013 m. vasaros pradžioje vyko į Kauno miesto savivaldybė urbanistikos skyrių tikslu išsiaiškinti ar bendrijos pirmininkas ir valdyba nevilkina atsijungimo darbų. Taigi, kad artimiausiu metu vyks atsijungimo procedūra nuo paslaugos tiekėjo visiems namo gyventojams buvo ne tik žinoma, bet laukiama, patvirtino šalių duoti paaiškinimai teismo posėdžiuose.

Atsakovės atstovės paaiškinimai patvirtina, kad 2013-10-04 susirinkimo metu gyventojai buvo informuoti apie paskutinio prašymo dėl atsijungimo parašymą ir, kad spalio mėnesį artimiausiu metu, turėtų įvykti atjungimo procedūra. Gyventojai aktyviai teiravosi kada galės pjauti vamzdžius butuose ir įsivedinėti autonominį šildymą.

Ieškovei suabejojus dėl atsijungimo teisėtumo, ji turi galimybę susipažinti su teisės aktais reglamentuojančiais atsijungimą bei kreiptis į AB „Kauno energiją" ir išsiaiškinti detaliai, kaip vykdomi šildymo sistemos atjungimo darbai. Pati ieškovė , davusi sutikimą, kurį atšaukė vėliau, savo veiksmais įtakojo procesą dėl atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos, todėl nėra pagrindo įpareigoti atsakovą savo lėšomis suremontuoti, atkurti jos bute (duomenys neskelbtini) karšto vandens ir šilumos tiekimą.

Atsakovas neatliko jokių neteisėtų ar savavališkų veiksmų susijusių su ieškovės buto karšto vandens tiekimo sistemos, šildymo sistemos atjungimu nuo tiekėjo AB „Kauno energija". Atjungimo darbus atliko AB „Kauno energija".

Ieškovė 2010-05-06 gera valia atsisakė AB „Kauno energija" teikiamų paslaugų ir turėjo pakankamai laiko, pasiruošti tam atvejui, kuomet jai paslaugos nebus teikiamos.

Ieškovė neįrodė, kad atsakovas neteisėtai atjungė jos bute karšto vandens ir šilumos teikimą, neįrodė, kad ji sutikimą 2010-05-06 pakeisti šildymo būdą pasirašė po to, kai apgaulės būdu atsakovas išaiškino, kad name bus įvestas visiems bendraturčiams dujinis šildymo būdas, neįrodė, kad atsakovas neteikė jokios informacijos – priešingai pati ieškovė konkrečių prašymų bendrijos susirinkimui raštu nereiškė, neginčijo 2013-07-29 Kauno miesto savivaldybės administracijos rašytinio pritarimo atjungimui nuo miesto šilumos tinklų todėl, jos reikalavimas įpareigoti atsakovą nedelsiant , ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsigaliojimo savo lėšomis suremontuoti, atkurti jos bute (duomenys neskelbtini) šalto vandens, šilumos teikimą ir „Gyvatuko“ šildymo teikimą atmestinas, nes nepagrįstas ir neįrodytas.

Atmetus ieškovės ieškinį, nėra pagrindo priteisti jos patirtų išlaidų , sumokėtų UAB „SDG“ už buto , (duomenys neskelbtini), Kaunas temperatūros matavimus -75Lt (b.l.53,54, , IIt.), bei jos turėtų patirtų bylinėjimosi išlaidų -544,50Lt, 181,50Lt ,363Lt, 242Lt , 423Lt, viso 1754Lt (7, 43, It.76, 78, 89-90, 104,105 IIt. ) bei nėra pagrindo priteisti 92,54Lt išlaidų, patirtų dėl vaistų pirkimo bei 90,03Lt dėl AB „Kauno energija“ sąskaitos pateikimo, nes šis ieškovės reikalavimas yra pareikštas ne tam asmeniui, kuris pagal 2013m. gruodžio mėn. AB „Kauno energija“ sąskaitą gali atsakyti (b.l.b.l.112-116, IT.)

Dėl šilumos tiekimo atnaujinimo, AB „Kauno energija“ informavo, kad gali vykdyti šilumos tiekėjo prievolę - tiekti šilumą nustatytomis sąlygomis ir parametrais iki šilumos punkto įvade esančios tiekimo - vartojimo ribos, tik tada kai bus atlikti visi tam reikalingi šilumos įrenginių projektavimo, derinimo, montavimo ir prijungimo darbai. Priklausomai nuo pasirinktų techninių sprendinių, pastate yra galimybė atkurti buvusią šildymo sistemą arba parengti ir suderinti naują projektą, pagal kurį butas Nr. 17 atskirai nuo likusios namo dalies būtų aprūpinamas centralizuota šiluma. Visi aukščiau nurodyti darbai, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą turi būti atlikti namo bendraturčių sutarimu ir lėšomis. Į atsakovą DNSB M Valančiaus g. 12, Kaunas iki ieškinio pareiškimo padavimo teismui ieškovė dėl šio klausimo nesikreipė, nes tokio bendraturčių susitarimo nepateikė. Ieškovė privalėjo pasinaudoti išankstine tarp šalių kilusio ginčo sprendimo ne teisme tvarka, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad minėta tvarka nepasinaudojo, t.y. nesilaikė Daugiabučių namo savininkų bendrijų įstatyme, Energetikos įstatyme numatytų privalomų atlikti išankstinių ginčų sprendimų procedūrų tvarkos. Šiuo atveju ieškovė nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, nes pati inicijavo teisminį procesą, nors privalėjo pirmiausiai pasinaudoti išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Energetikos įstatymo 34 straipsnis reglamentuoja skundų ir ginčų nagrinėjimo tvarką (redakcija galiojanti nuo 2012-01-01, žin. 2011, Nr. 160-7576). Šiame straipsnyje nustatyta, kad vartotojų ir energetikos įmonių ginčus išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka pagal savo kompetenciją nagrinėja trys valstybinės institucijos – Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos ir Kainų ir energetikos kontrolės komisija. Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog Valstybinė energetikos inspekcija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo. Tačiau pažymėtina, kad Energetikos įstatymas reglamentuoja bendruosius energetikos veiklos tikslus. Atskirų energetikos sektorių veiklos ir energetikos įmonių bei vartotojų santykių ypatumus nustato kiti įstatymai. Šiuo atveju, atsiskaitymą už šilumą reglamentuoja Šilumos ūkio įstatymas (toliau - ŠŪĮ). ŠŪĮ21 straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, kurios valstybės ir savivaldybės institucijos nagrinėja ginčus, kylančius iš sutartinių santykių tarp buitinių šilumos vartotojų ir šilumos bei karšto vandens tiekėjų, priežiūros paslaugų teikėjų, ginčo sprendimo ne teisme tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ginčai nagrinėjami Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.

LR Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 19 straipsnyje reglamentuojama, kad kreiptis į pardavėją, paslaugų teikėją, <...> , ginčus nagrinėjančias institucijas ar teismą, turi vartotojas, jei jis mano, kad pardavėjas, paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar įstatymų saugomus interesus.

Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šilumos vartotojas, pakeitęs buto (butų), kitų patalpų šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, turi teisę nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartį; buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas). Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai rekonstravus pastatą (inžinerines sistemas) pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys.

Pati ieškovė nurodo, kad ji pakeitė nuomonę siekdama palikti senąjį šildymo būdą dėl to, kad namo bendrija nesutiko ir nepateikė jokio plano kaip bus tiekiama šiluma ieškovei, neužtikrino vieningo namo šilumos aprūpinimo sistemos. Tai įrodo, kad pati ieškovė nebuvo teik rūpestinga, atidi, reikli, kad pasidomėtų vykstančių procesų eiga.

Pati ieškovė nurodo, kad ji įvertinusi savo galimybes ieškovė suprato, kad ji neturės finansinių galimybių individualiai pakeisti savo buto šildymo ir karšto vandens sistemos, todėl nedelsiant pakeitė savo apsisprendimą, nepažeisdama atsakovo interesų.

Ieškovė nurodo, kad sekantis pirmininkas J. J., bendrijos narių susirinkime, po metų, dalyvaujant liudininkui A. Š. užsipuolė ieškovę žodžiu, kodėl ši pakeitė savo nuomonę dėl šildymo būdo keitimo ieškovės bute. Tokie veiksmai rodo, kad liudytojas J. G. melavo, kad bendrijai nebuvo pranešta raštu ir žinoma dėl to fakto, kad ieškovas pageidauja savo bute turėti centralizuotą AB „Kauno energija" šilumos ir karšto vandens tiekimą.

Ieškovės prašymas liudytojai J. G. už melagingus parodymus skirti baudą teismo nuožiūra ir nevertinti jos pateiktų parodymų (b.l.146-147, It), atmestinas, nes liudytoja J. G. pati duotais parodymais patvirtino, kad ieškovė eilę kartų kreipėsi į ją, tačiau ji ne viską prisimenanti, todėl nėra pagrindo jai skirti baudą.