Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-10-22 · Civilinė byla Nr. e2S-1233-889/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-22
Bylos Nr.
e2S-1233-889/2020
Teisminio proceso Nr.
2-10-3-00460-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Milda Skersienė
Atsakovas
M. R.
Ieškovas
B. P.
Trečiasis asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Civilinė byla Nr. e2S-1233-889/2020Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00460-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.2.3; 3.3.2.5; 3.5.14
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės M. R. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės B. P. ieškinį atsakovei M. R. dėl teisės pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis be bendraturčio sutikimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Plungės apylinkės teismas 2020 m. liepos 30 d. nutartimi tenkino šalių prašymą civilinėje byloje pagal ieškovės B. P. ieškinį atsakovei M. R. dėl teisės pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis be bendraturčio sutikimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos: patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukė. Patvirtintos tokios taikos sutarties sąlygos: 1) atsakovė M. R., kaip bendraturtė, sutinka ir įsipareigoja duoti sutikimą bei pasirašyti prašymą pakeisti viešajame registre nustatytus žemės sklypų (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, kurie atitinka detaliojo plano sprendinius; 2) ieškovė B. P. įsipareigoja leisti atsakovei M. R. neatlygintinai naudotis servitutiniu keliu sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (pagal detalųjį planą sklype Nr. 3), kad ji galėtų patekti prie savo nuosavybės žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini).

2. 2020 m. rugpjūčio 24 d. teisme gautas ieškovės B. P. prašymas išduoti vykdomąjį raštą, nes atsakovė nevykdo taikos sutarties sąlygų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Plungės apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino: išdavė ieškovei B. P. vykdomąjį raštą pagal Plungės apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo. Pirmosios instancijos teismo motyvai:

3.1. Teismas nurodė, jog Plungės apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, yra įsiteisėjusi ir vykdytina, taigi nėra kliūčių išduoti ieškovei vykdomąjį raštą pagal šią nutartį dėl priverstinio taikos sutarties vykdymo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskirajame skunde atsakovė prašo Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

4.1. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą, nepareikalavo iš kitų šalių, jog šios paaiškintų aplinkybes dėl taikos sutarties vykdymo. Atsakovė nurodo, jog, įsiteisėjus nutarčiai, kuria patvirtinta taikos sutartis, siekdama ją įvykdyti, 2020 m. rugpjūčio 6 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrių. Jai buvo išaiškinta, jog žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys neatitinka VĮ Registrų centro duomenų: juose nenurodoma atsakovei priklausanti ir VĮ Registrų centre įregistruota nuosavybė. Be to, sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), turi būti nustatytas servitutinis kelias, kad atsakovė galėtų patekti prie jai priklausančio sklypo. Atsakovė nurodo pateikusi prašymą užtikrinti, kad į žemės sklypų kadastro duomenų bylas būtų įtraukti trūkstami duomenys, taip pat teigia nurodžiusi, jog lauksianti atsakymo, kada jai atvykti pasirašyti ieškovės prašymo pakeisti tinkamai pakoreguotus kadastro duomenis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teigtina, jog atsakovė, vos tik įsiteisėjus nutarčiai, kuria patvirtinta taikos sutartis, ėmėsi aktyvių veiksmų jai įvykdyti, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išdavė ieškovei vykdomąjį raštą.

Atsiliepimas

4.2. Atsakovė nurodo atsisakiusi pasirašyti ieškovės jai pateiktą vieno iš sklypų ((duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylą, nes mano, kad ieškovė tokiais veiksmais tiesiog siekia išvengti taikos sutarties nuostatos dėl servitutinio kelio vykdymo.

5. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, jame prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti, taip pat priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

Šalies argumentai

5.1. Ieškovė nurodo, jog ši byla buvo iškelta tik dėl to, jog vietoj vieno žemės sklypo būtų suformuoti trys žemės sklypai, vienas iš kurių – vidurinysis liktų bendrąja šalių nuosavybe, o kraštiniai sklypai taptų asmenine šalių nuosavybe. Tam, kad būtų galima registruoti pakeistus žemės sklypų kadastro duomenis, būtinas atsakovės, kaip bendraturtės, sutikimas. Tačiau atsakovė šio sutikimo neduoda įvairiais išgalvotais pagrindais. Atsakovė nesupranta, jog įregistruoti servitutinį kelią ir atsakovei nuosavybės teise priklausančius statinius bus galima tik po to, kai vietoj vieno žemės sklypo bus įregistruoti trys žemės sklypai.

5.2. Atsakovė visiškai nepagrįstai pakartotinai kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrių. Ši tarnyba jau yra atlikusi savo vaidmenį: patikrinusi ir suderinusi naujų žemės sklypų kadastro duomenų bylas ir konstatavusi, jog jose trūksta tik atsakovės parašo.

5.3. Atskirajame skunde atsakovė pati pripažįsta, jog atsisakė pasirašyti ieškovės pateiktą kadastro duomenų bylą bei prašymą VĮ Registrų centrui, taigi pažeidė teismo patvirtintos taikos sutarties pirmąjį punktą – dėl to ir buvo išduotas vykdomasis raštas.

Atsiliepimas

6. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, jame prašo skundą tenkinti.

6.1. Trečiasis asmuo nurodo, jog kadastrinių matavimų byloje ne tik trūksta atsakovės parašo, tačiau nustatyta ir kitų netikslumų, dėl kurių institucija neturėjo teisinio pagrindo suderinti žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos beiri patvirtinti UAB „Geosmart“ atliktų žemės sklypo kadastrinių matavimų, kurie reikalingi siekiant įvykdyti teismo patvirtiną taikos sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos nutartimi, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino aplinkybių, susijusių su taikos sutarties vykdymu, todėl nepagrįstai išdavė vykdomąjį raštą. Atsakovė nurodo, jog, vos tik įsiteisėjus nutarčiai, kuria patvirtinta taikos sutartis, ėmėsi aktyvių veiksmų jai įvykdyti.

9. Byloje nustatytos tokios faktinės aplinkybės: Plungės apylinkės teismas 2020 m. liepos 30 d. nutartimi tenkino šalių prašymą civilinėje byloje pagal ieškovės B. P. ieškinį atsakovei M. R. dėl teisės pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis be bendraturčio sutikimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba, patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukė. Patvirtintos tokios taikos sutarties sąlygos: 1) atsakovė M. R., kaip bendraturtė, sutinka ir įsipareigoja duoti sutikimą ir pasirašyti prašymą pakeisti viešajame registre nustatytus žemės sklypų (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, kurie atitinka detaliojo plano sprendinius; 2) ieškovė B. P. įsipareigoja leisti atsakovei M. R. neatlygintinai naudotis servitutiniu keliu sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (pagal detalųjį planą sklype Nr. 3), kad ji galėtų patekti prie savo nuosavybės žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugpjūčio 24 d. ieškovė pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą, nes atsakovė nevykdo taikos sutarties sąlygų. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo prašymą rašytinio proceso tvarka ir 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartimi jį tenkino – išdavė ieškovei vykdomąją raštą. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė 2020 m. rugpjūčio 7 d. raštą, iš kurio matyti, jog ji kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrių. Rašte prašo patikrinti ieškovės B. P. pateiktų žemės sklypų kadastro duomenų bylų duomenis, užtikrinti, jog atsakovės rašte nurodyti duomenys apie jai priklausančius nuosavybės teisės objektus bei servitutinį kelią būtų įtraukti į kadastro duomenų bylas, ir informuoti atsakovę, kada jai atvykti į skyrių pasirašyti tinkamai patikslintų kadastro duomenų bylų ir ieškovės B. P. prašymo pakeisti žemės sklypų kadastro duomenis.

10. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Svarstant vykdomojo rašto išdavimo klausimą, būtina atkreipti dėmesį į CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą, kurioje nurodyta, jog vykdomajame rašte turi būti nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui. Tokia CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata reiškia, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo, ir vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys, nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1373-790/2018, nutarties 16 punktas).

11. Pagal Civilinio proceso kodekso 278 straipsnio 1 dalį, jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio.

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog: 1) sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, svarbu nustatyti ne tik faktą, kad taikos sutartis yra nevykdoma, bet ir įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir apskritai ar jos gali būti priverstinai vykdomos, ar neprašoma išduoti vykdomąjį raštą ir dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta taikos sutartyje, nors jie ir susiję su šalių ginču, kuris buvo sprendžiamas byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis; 2) nustačius, jog teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos neaiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas. Tokiam atvejui įstatyme nurodyta galimybė šalies prašymu peržiūrėti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo tvarka (CPK 646 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019, nutarties 30 ir 31 punktai).

13. Teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, turi teisę pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką, nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu galima išspręsti procesinius šio sprendimo vykdymo klausimus, nekeičiant sprendimo, kuriuo išspręstas šalių materialinis teisinis ginčas, turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008).

14. Nagrinėjamu atveju šalys ginčą išsprendė susitardamos dėl taikos sutarties sąlygų. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismui nebuvo pateiktas rašytinis taikos sutarties tekstas: dėl taikos sutarties sąlygų buvo sutarta teismo posėdžio, vykusio 2020 m. liepos 22 d., metu. Pirmosios instancijos teismas šias sąlygas įrašė į nutartį, kuria patvirtino taikos sutartį, ir bylą nutraukė. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, teigdama, jog atsakovė taikos sutarties nevykdo. Įvertinus taikos sutarties turinį, matyti, jog atsakovė yra atsakinga už pirmojo taikos sutarties punkto įvykdymą: atsakovė M. R., kaip bendraturtė, sutinka ir įsipareigoja duoti sutikimą ir pasirašyti prašymą pakeisti viešajame registre nustatytus žemės sklypų (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, kurie atitinka detaliojo plano sprendinius. Atsakovė laikosi pozicijos, jog ji ėmėsi aktyvių veiksmų šiam taikos sutarties įpareigojimui įvykdyti. Iš atsakovės rašto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriui matyti, jog atsakovė jau po nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo kreipėsi į tarnybą, prašydama įvertinti atsakovės nurodytus netikslumus ieškovės pateiktose žemės sklypų kadastro duomenų bylose, taip pat prašo informuoti ją, kada jai atvykti pasirašyti patikslintų kadastro duomenų bylų ir ieškovės prašymo pakeisti žemės sklypų kadastro duomenis. Vertinant atsakovės nurodytas aplinkybes, susijusias su taikos sutarties vykdymu, konstatuotina, jog negalima teigti, kad atsakovė nesiima jokių veiksmų, siekdama įvykdyti teismo patvirtintą taikos sutartį.

15. Kita vertus, ginčo atveju akivaizdu, jog šalys skirtingai aiškina ir suvokia savo įsipareigojimus pagal taikos sutartį. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šį šalių pozicijų neatitikimą lemia taikos sutarties sąlygų nekonkretumas. Taikos sutarties 1 punktas suformuluotas pernelyg abstrakčiai: iš sutarties teksto nėra aišku, kokios datos, kieno parašytą prašymą pakeisti žemės sklypų kadastro duomenis atsakovė turi pasirašyti, kokius konkrečiai žemės sklypų kadastro duomenis šalys turi omenyje ir laiko tinkamais bei pasirašytinais. Kaip matyti iš atsakovės rašto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriui turinio, atsakovė mano, jog žemės sklypų kadastro bylų duomenys yra netikslūs, todėl tikslintini ir taisytini. Darytina išvada, jog tai, kad taikos sutarties tekste aiškiai nenurodoma, kokį konkrečiai prašymą pakeisti žemės sklypų kadastro duomenis atsakovė turi pasirašyti, jau dabar lemia ginčus dėl tinkamo taikos sutarties vykdymo ir neabejotinai lemtų tolesnius ginčus vykdymo proceso metu. Šią išvadą pagrindžia ir trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į atskirąją skundą išdėstyta pozicija. Trečiasis asmuo nurodo, jog be to, kad kadastrinių matavimų byloje nėra atsakovės parašo, taip pat nustatyta ir kitų netikslumų, dėl kurių institucija neturėjo teisinio pagrindo suderinti kadastrinių matavimų bylos ir patvirtinti UAB „Geosmart“ atliktų žemės sklypo kadastrinių matavimų, kurie reikalingi taikos sutarties sąlygoms įgyvendinti.

16. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas nutartį dėl vykdomojo rašto išdavimo priėmė rašytinio proceso tvarka, neinformavęs priešingos šalies apie gautą prašymą ir jo nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, taigi neišsiaiškinęs atsakovės pozicijos dėl taikos sutarties nuostatų, jų vykdymo ir nesuteikęs jai galimybės pagrįsti savo nuomonės turimais duomenimis. Civilinio proceso kodekso 646 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog prašymas išduoti vykdomąją raštą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau teismui pripažinus, kad tai yra būtina, prašymas gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims. Taigi teismas turi teisę pasirinkti bylos nagrinėjimo formą, tačiau ginčo atveju akivaizdu, jog, pasirinkęs rašytinę prašymo nagrinėjimo formą ir neinformavęs atsakovės apie prašymą išduoti vykdomąjį raštą, pirmosios instancijos teismas nesurinko visų būtinų duomenų, kad įvertintų, ar taikos sutarties sąlygos yra vykdomos, ar ne, ar sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir ar jos apskritai gali būti priverstinai vykdomos. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra kliūčių vykdomajam raštui išduoti, vertintina kaip padaryta neištyrus visų aplinkybių, reikšmingų šiam klausimui išspręsti, nesurinkus būtinų įrodymų, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas perduotinas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

17. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas klausimą iš naujo, turėtų įvertinti, kokių procesinių priemonių imtis, siekiant aiškiai apibrėžti taikos sutarties sąlygas ir užkirsti kelią ginčams dėl taikos sutarties įgyvendinimo tinkamumo vykdymo procese.

18. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, todėl ji naikintina ir klausimas perduotinas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,

teismas nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Teisėja Milda Skersienė