Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam E. P., jo gynėjui advokatui Sigitui Gedvilui ir jo atstovei pagal įstatymą Ž. P.,

nukentėjusiosios K. S. atstovei pagal įstatymą I. S., jos įgaliotam atstovui advokatui Pavelui Ravluševičiui,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovėms Daivai Čerbauskienei, Zinai Bubulienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (iš dalies nuotoliniu būdu) išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, moksleivis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 150 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. P. turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą su nepilnamete K. S., gimusia (duomenys neskelbtini), prieš jos valią, panaudodamas prieš ją fizinį smurtą, tyčia ranka griebęs už pakaušio, trenkė nepilnametės K. S. galvą į sieną, taip padarydamas poodinę kraujosruvą su patinimu kaktoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, po ko tęsdamas nusikalstamą veiką tyčia paklupdė nukentėjusiąją ant kelių, padarydamas pastarajai poodinę kraujosruvą kairio kelio srityje, odos nubrozdinimą dešinėje šlaunyje ties kelio sąnariu, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, bei žodžiu grasinęs panaudoti prieš ją fizinį smurtą, pasinaudojęs tuo, jog nukentėjusioji anksčiau palaikė draugiškus santykius su juo bei nukentėjusiosios bejėgiška būkle įvykio metu (fizinis silpnumas, išgąstis) ir tokiu būdu palauždamas nukentėjusios K. S. valią ir atimdamas galimybę priešintis, 2019 m. spalio 9 d. apie 11.30 val. gyvenamojo namo laiptinėje, tarp 12 ir 13 aukšto, esančioje Šeškinės g. 79, Vilniuje, ištraukęs ir apnuoginęs savo lytinį organą – varpą, prieš K. S. valią įvedė ją pastarajai į burną ir taip tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu.

Tokiais veiksmais E. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 3 dalyje.

3. K. S. byloje nagrinėjamo įvykio metu galėjo suprasti įtariamojo jos atžvilgiu atliekamų veiksmų pobūdį ir iš dalies reikšmę; atsižvelgiant į tai, susiklosčiusias aplinkybes (ilgalaikius draugiškus santykius su įtariamuoju), jos būseną įvykio metu (fizinio silpnumo, išgąsčio), K. S. negalėjo aktyviau priešintis tiems veiksmams.

4. K. S. galėjo suprasti konkrečias faktines byloje tiriamo įvykio aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus ikiteisminio tyrimo metu.

5. K. S. nenustatyta tokių individualių ypatumų, dėl kurių ji negalėtų suprasti konkrečių faktinių byloje tiriamo įvykio aplinkybių ir duoti apie tai parodymus.

6. Šiuo metu K. S. konstatuojamas praeinantis psichikos sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresą F43.8, kilęs sąsajoje su byloje tiriama nusikalstama veika (tiriamais įtariamojo E. P. veiksmais) ir tai vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (plačiau išvadų dalyje).

8. K. S. intelektiniai gebėjimai, jai būdingi individualūs psichologiniai ypatumai atitinka jos amžių, amžiaus tarpsnį.

9. Klausimas, koks yra K. S. elgesys netikėtoje, greitai kintančioje, jai nenaudingoje, frustracinėje situacijoje, yra abstraktus, todėl neteiktinas.

Atsakant į E. P. gynėjo advokato S. Gedvilo pateiktą klausimą, nurodyta, kad K. S. nenustatyta tokių individualių psichologinių (tarp jų, padidintas polinkis fantazuoti) ar pažintinės veiklos ypatumų, dėl kurių ji negalėtų duoti parodymų (atsakyta 4, 5 punktuose). Duomenų apie galimai kitų asmenų daromą poveikį K. S. parodymams negauta. Pažymėtina, kad melavimas yra bendražmogiška ypatybė, todėl ekspertizės metu nevertinama. K. S. iki byloje nagrinėjamo įvykio, remdamasi turimomis žiniomis, galėjo suprasti įtariamojo su ja atliekamų veiksmų pobūdį ir paviršutiniškai – jų reikšmę. (1 t., b. l. 118–130).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos 2019 m. spalio 14 d. – 2019 m. spalio 16 d. specialisto išvados Nr. S 440/2019 (01) matyti, kad:

1. Ant E. P. kelnių (9 mėg.) rastas žmogaus kraujas ir nustatytas E. P. DNR profilis su 99,999999999999999985% tikimybe.

2. Nuoplovoje nuo laiptinės grindų bei ant E. P. striukės rastas sperminis skystis ir nustatytas E. P. DNR profilis su 99,999999999999999985% tikimybe.

3. Ant K. S. marškinėlių bei kelnių rastas sperminis skystis ir nustatytas E. P. DNR profilis su 99,999999999999999985% tikimybe ir K. S. DNR profilis su 99,99999999999999946% tikimybe.

4. Ant E. P. kelnių (8 mėg.) rastas sperminis skystis, seilių pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, vyriškos lyties asmens DNR profilis negautas, nustatytas moteriškos lyties DNR profilis, kuris nesutampa su K. S. DNR profiliu.

5. Ant K. S. striukės rasti sperminio skysčio pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, vyriškos lyties asmens DNR profilis negautas, nustatytas K. S. DNR profilis su 99,99999999999999946% tikimybe.

6. Ant E. P. kelnaičių nustatytas mišrus, ne mažiau nei trijų asmenų, DNR profilis, kuris netinka tolimesniam asmens identifikavimui, tačiau negalima atmesti galimybės, kad jame yra E. P. DNR profilis ir moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris nustatytas ant E. P. kelnių (8 mėg.) (1 t., b. l. 158-175).

Iš globos namų „Užuovėja“ Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro Nepilnamečio, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvados matyti, kad K. S. globos namų „Užuovėja“ Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centre lankėsi nuo (duomenys neskelbtini). Dėl galimai patirtos seksualinės prievartos įvykio ir emocinio atsako į jį nurodoma, kad K. S. Pagalbos centre apgyvendinta remiantis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019 m. spalio 9 d. prašymu. Turimomis žiniomis, mergina galimai patyrė seksualinę prievartą iš pažįstamo vaikino. K. Pagalbos centre lankėsi siekiant išsiaiškinti šią situaciją, bei atlikti įvertinimą dėl galimai patirtos seksualinės prievartos.

K. žino, kad į Pagalbos centrą ji atvežta dėl patirtos seksualinės prievartos („mane išprievartavo P. (E. P.)“. Paauglė pasakoja, jog minėtas vaikinas pakvietė susitikti kieme ir pasiūlė nueiti ant šalia esančio daugiaaukščio namo stogo. Pasak K., įėjimo ant stogo durys buvo užrakintos ir „P. paprašė palaikyti jo striukę“. Sakė, kad „pabandys atidaryti duris“. Tęsiant pasakojimą mergina dalinasi, jog tuo metu „P. apsimovė pirštines ir pradėjo mane smaugti, užkimšo su ranka man bumą ir nosį“, „jis apkeitė kažkaip rankas ir aš surėkiau, tada jis piso mano galvą į sieną“. K. pasakoja, jog minėtas vaikinas „liepė nusivilkti nuogai jei noriu gyventi“, „aš paprašiau, kad leistų nusivilti tik maikę ir tada jis oralinį padarė“. Pasakojimo metu stebimos stiprios nerimo, pasišlykštėjimo ir gėdos reakcijos (nusisuka, trina rankas, verkia ir nuolat kartoja, kad „labai šlykštu ir gėda apie tai kalbėti“). K. dalinasi, jog po šio įvykio jiedu su minėtu vaikinu nuėjo į jo laiptinę, „P. davė man sviesto, kad kaktą pašaldyčiau ir papasakojo kaip ruošiasi nužudyti savo draugę“. K. pasakoja, jog tuo metu sulaukė E. P. garsinimų („sakė, kad jei papasakosiu apie tai policijai, tai ir mane nužudys taip kaip savo draugę planuoja nužudyti“). Tikslinantis paauglė dalinasi, jog „P. planuoja pasikviesti savo draugę į mišką ir uždusinti, taip kaip mane dusino“. Vertinimo metu paauglė taip pat atskleidžia, jog prieš kurį laiką su E. P. juos siejo romantiški santykiai ir vaikinas nuolat siekė intymių santykių su ja (,jis visada lysdavo prie manęs, bet aš neleisdavau“).

Pokalbių lytiškumo tema stebimos intensyvios paauglės gėdos reakcijos, tačiau pasidalina, jog anksčiau jau yra turėjusi intymių santykių su vaikinu, dalinasi ir intymiomis patirtimis su dabartiniu savo draugu. K. demonstruoja savo žinias apie galimas naudoti apsisaugojimo Priemones lytinių santykių metu, geba įvardinti kokiu tikslu jos gali būti naudojamos, tačiau panašu, jog šių žinių neintegruoja į asmeninę savo patirtį (dalinasi, jog intymių santykių su savo vaikinu metu jokių apsisaugojimo priemonių nenaudojo). Keliama prielaida, jog K. itin greitai ir nekritiškai įsitraukia į romantiškas draugystes su vaikinais, yra linkusi greitai prisirišti siekdama patenkinti stipriai išreikštą emocinio artumo poreikį.

Išvadoje nurodyta, kad nuoseklus merginos pasakojimas ir jo metu stebimos intensyvios nerimo, pasibjaurėjimo, gėdos reakcijos leidžia kelti pagrįstą įtarimą apie galimai patirtą seksualinę prievartą. K. nekritiškumas santykiams, intensyvus jų siekimas ir polinkis greitai prisirišti daro ją itin pažeidžiamą galimam išnaudojimui (2 t., b. l. 53–56).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. spalio 9 d. specialisto išvados Nr. G 3628/2019 (01) matyti, kad remiantis E. P. apžiūros duomenimis, konstatuota, kad E. P. kūne sužalojimų nėra. Abiejų rankų panagių turinys, tepinėlis bei nuoplovos nuo varpos galvutės paimti tiriamojo apžiūros metu ir perduoti VTMT Serologijos ir DNR laboratorijai deponavimui (saugojimui) (3 t., b. l. 41).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 150 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus atliktus nepilnamečio asmens atžvilgiu.

Teismas, įvertinęs šioje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė padarius BK 150 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra įrodyta, jo veika kvalifikuota teisingai. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Pirmiausia pažymėtina, kad kaltinamasis E. P. viso proceso metu duodamas parodymus buvo nenuoseklus. Apklausiamas iš karto po įvykio savo kaltės nepripažino ir apskritai neigė tarp jų su K. S. 2019 m. spalio 9 d. buvus lytinių santykių, nurodė, tik kad ji tą dieną buvo užėjusi pas jį į namus, jie kalbėjosi, jis jos atžvilgiu jokio smurto nenaudojo. Antrosios apklausos metu E. P. jau pripažino, kad jie su K. S. 2019 m. spalio 9 d. apie 11 – 11.30 val. susitikę prie jo namų nuėjo prie gyvenamojo namo, esančio Šeškinės g. 79, Vilniuje (13 aukštų namas), kur jis jai pasiūlė užlipti ant namo stogo, o ji sutiko. Užlipus ant namo stogo, K. pasiūlė tenkinti jo lytinę aistrą oraliniu būdu. Fizinės prievartos prieš ją nenaudojo. K. nusiėmė savo striukę, pati atsiklaupė ant kelių ir pradėjo tenkinti jo lytinę aistrą oraliniu būdu. Po lytinio akto jie nusileido nuo minėto namo stogo, jis pasiūlė K. nueiti pas jį namo, o ji sutiko. Grįžę prie jo namų, užlipo jo laiptinėje tarp 7 ir 8 namo aukštų, pastovėjo, parūkė, jis pasiūlė užeiti pas jį į butą. K. sutikus, užėjo į butą, nuėjo į virtuvę atsigeri vandens. Jiems su K. būnant virtuvėje, atėjo jo mama, kuri išvarė juos su K. į laiptinę. Laiptinėje K. pasakojo, kaip ją nori sumušti, jam pokalbis atsibodo ir jis parašė mamai, kad pakviestų jį namo. Mama išėjo iš buto ir pakvietė jį namo. Jis nuėjo į butą, K. išėjo. Jis po poros valandų paskambino K., atsiliepė jos draugas R. Tą pačią dieną buvo suimtas dėl kaltinimo, kad išprievartavo K. Trečią kartą apklaustas ikiteisminio tyrimo metu E. P. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus, tačiau savo kaltės nepripažino ir pridūrė, kad iki įvykio 2019 m. K. jo prašė, kad jis per Lietuvos baudžiamojo kodekso tinklapį pažiūrėtų, kiek gresia už išprievartavimą, sakė, kad jai to reikia dėl E. N., su kuriuo ji turėjo lytinių santykių. Vėliau įtariamuoju apklaustas E. P. savo kaltę pripažino iš dalies, tik dėl to, kad grasino K. žodžiais, neprisimena kokiais, tačiau jos nemušė, smurto prieš ją nenaudojo, bei turėjo lytinį aktą. Nurodė, kad pati K. apnuogino jo varpą, pati atsiklaupė, pati viską darė, jis pripažįsta tik tą faktą, kad jis ja pasinaudojo. Galiausiai teisminio bylos nagrinėjimo metu E. P. iš pradžių kaltę pripažino iš dalies – kad pagrasino K. S., bet neprisimena, ką konkrečiai sakė, tik nei sveikatai, nei gyvybei negrasino, grasino iš keršto, nes mėnesį prieš įvykį jam jos draugas jos prašymu nuskėlė tris dantis. Dėl to K. S. jam pasiūlė atsimokėti lytiniu aktu. Jis sutiko. Vėliau apklausinėjamas nurodė, kad nepripažįsta kaltės. Taip pat nepripažįsta, kad pasinaudojo jos bejėgiška būkle ir to, kad anksčiau jie draugavo. Nežino, iš kur atsirado sužalojimai ant K. S. kūno, nors susitikęs nematė sužalojimų, mano, kad sužalojimai atsirado vėliau. Po lytinio akto jie nuėjo pas jį į namus. Ėjo, kur daug žmonių vaikšto. K. S. ėjo savo noru. Jo mama grįžo namo apie 12 val., kai jie jau buvo namie, ir matė K. S. be sumušimų. K. S. nesiskundė jo mamai, kad ją sumušė. Juos mama išvijo iš buto, nes ji nemėgo K. S. Jie stovėjo laiptinėje prie lango tarp 7 ir 8 laiptinės aukšto ir jis jos atsiprašė, kad pagrasino jai tokius dalykus (kokius konkrečiai – neatsimena), jie kalbėjosi. Tada jis parašė mamai žinutę, kad pasikviestų jį namo, nes nebenorėjo su K. S. daugiau kalbėtis. Mama išėjo iš buto į koridorių ir jį pasikvietė. Buvo maždaug 12.25 val. Jis parėjo namo, K. S. išėjo. Jo nuomone, K. S. gali jį specialiai apkaltinti, nes jis anksčiau žadėjo paskųsti jos mamai, kad ji vartojo narkotines medžiagas, gal ji ant jo pyksta, yra daug priežasčių, dėl ko ji norėjo jam atkeršyti.

Šias kaltinamojo versijas paneigia nukentėjusiosios K. S. parodymai apie seksualinio prievartavimo aplinkybes. Apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją ji davė nuoseklius, detalius parodymus apie nusikaltimo aplinkybes, nurodė, kad kaltinamasis panaudodamas prieš ją fizinį smurtą ir grasindamas jai fiziniu smurtu, prievarta tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu, t. y. daugiabučio laiptinėje užspaudė jai burną, gerklę, smaugė, paėmęs už pakaušio trenkė jos galvą į sieną, ji nukrito, jis jos paklausė, ar ji nori gyventi, liepė jai nusirengti, sakė, kad ji turinti jį tenkinti oraliniu būdu, nes kitaip jis ją uždusins, jis vertė ją tai daryti, ji bijojo jo, nuo sutrenkimo skaudėjo kaktą, liko mėlynė ir guzas, buvo ant kelių mėlynės, tada liepė eiti pas jį namo, pakeliui ištrynė iš jos telefono jų susirašinėjimo žinutes, nuėjus prie jo namų netgi jos atsiprašinėjo, davė ledo, į namus pas jį užėjusi nebuvo, po įvykio ji susitiko su savo vaikinu R. K. ir jam papasakojo, jis iškvietė policiją. Teismas neturi pagrindo nesivadovauti šiais nukentėjusiosios parodymais, kadangi specialistų byloje nustatyta, kad K. S. nusikaltimo jos atžvilgiu padarymo metu nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje, galėjo suprasti E. P. jos atžvilgiu atliekamų veiksmų pobūdį ir iš dalies reikšmę, suprasti konkrečias faktines byloje tiriamo įvykio aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nenustatyta tokių individualių jos ypatumų (tarp jų, padidinto polinkio fantazuoti), dėl kurių ji negalėtų suprasti konkrečių faktinių byloje tiriamo įvykio aplinkybių ir duoti apie tai parodymus. Duomenų apie galimai kitų asmenų daromą poveikį K. S. parodymams negauta. Be to, teismo psichiatrų, psichologų konstatuota, kad atsižvelgiant į tai, susiklosčiusias aplinkybes (ilgalaikius draugiškus santykius su įtariamuoju), jos būseną įvykio metu (fizinio silpnumo, išgąsčio), K. S. negalėjo aktyviau priešintis tiems veiksmams.

Aptarti nukentėjusiosios parodymai ne tik nuoseklūs, detalūs, tačiau juos patvirtina ir netiesioginiai įrodymai, kurie iš esmės sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo ir sudaro nuoseklią įrodymų visumą. Ikiteisminio tyrimo metu bei teisme apklausta nukentėjusiosios mama I. S. visiškai patvirtino dukters parodymus, detaliai atkartodama, ką jai apie įvykį papasakojo dukra. Be to, kadangi susitiko su dukra iš karto po įvykio, ant jos kūno matė ir sužalojimus – ant kelių matėsi kraujosruvos, sumušta kakta, labai didelis guzas ant kaktos, mėlynė, keliai nubrozdinti, striukė, kelnės purvinos, buvo labai baisus vaizdas, dukra buvo apsiverkusi, išsigandusi. Patvirtino, kad dukra jai nemeluoja ir apie įvykį sakė tiesą. Be to, kaltinamojo kaltę dėl minėtos nusikalstamos veikos padarymo ir šio nusikaltimo aplinkybes taip pat patvirtina policijos įvykių registro išrašas, iš kurio matyti, kad įvykio dieną apie 15.20 val. Bendrajam pagalbos centrui pati K. S. ir jos draugas pranešė apie pažįstamo (E. P.) privertimą oraliniu būdu santykiauti, I. S. protokolas – pranešimas apie dukters seksualinį prievartavimą, kurį atliko E. P., įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio vietoje ant grindų aptikta išdžiūvusi dėmė, kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame aprašytas Bendrojo pagalbos centro ir pranešėjo (R. K. bei pačios K. S.) pokalbis apie įvykį, specialisto išvada, kurioje užfiksuota, kad K. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – poodinė kraujosruva su patinimu kaktoje, poodinė kraujosruva kairio kelio srityje, odos nubrozdinimas dešinėje šlaunyje ties kelio sąnariu, kurie padaryti kietais bukais daiktais, o jų lokalizacija ir senumas atitinka užduotyje nurodyto įvykio laiką bei tiriamosios nurodytas įvykio aplinkybes – šie sužalojimai galėjo būti padaryti 12 val. bėgyje iki apžiūros, specialisto išvada, kurioje užfiksuota, kad nuoplovoje nuo laiptinės grindų bei ant E. P. striukės rastas sperminis skystis priklauso E. P., ant K. S. marškinėlių bei kelnių rastas sperminis skystis priklauso E. P., globos namų „Užuovėja“ įvertinimo išvada, iš kurios matyti, kad K. S. Pagalbos centre nuo 2019 m. spalio 9 d. iki 2019 m. spalio 15 d. papasakojo, jog minėtas vaikinas (P. – E. P.) pakvietė susitikti kieme ir pasiūlė nueiti ant šalia esančio daugiaaukščio namo stogo, įėjimo ant stogo durys buvo užrakintos ir „P. paprašė palaikyti jo striukę“, tuo metu „P. apsimovė pirštines ir pradėjo mane smaugti, užkimšo su ranka man bumą ir nosį“, „jis apkeitė kažkaip rankas ir aš surėkiau, tada jis piso mano galvą į sieną“, minėtas vaikinas „liepė nusivilkti nuogai jei noriu gyventi“, „aš paprašiau, kad leistų nusivilti tik maikę ir tada jis oralinį padarė“, po to jiedu su minėtu vaikinu nuėjo į jo laiptinę, „P. davė man sviesto, kad kaktą pašaldyčiau ir papasakojo kaip ruošiasi nužudyti savo draugę“, tuo metu sulaukė E. P. garsinimų („sakė, kad jei papasakosiu apie tai policijai, tai ir mane nužudys taip kaip savo draugę planuoja nužudyti“), „P. planuoja pasikviesti savo draugę į mišką ir uždusinti, taip kaip mane dusino“.

Tai, kad E. P. mama (Ž. P.) nematė iš karto po įvykio K. S. sužalojimų, iš jos namų, jos teigimu, K. S. išėjo sveika, nebuvo susijaudinusi, išsigandusi, su E. P. kalbėjo ramiai, nepaneigia aptartų įrodymų ir jais nustatytų minėtų aplinkybių, be to, Ž. P. parodymai nėra itin informatyvūs, jos susitikimas (jei toks įvyko, nors tai liudija tik E. P. ir Ž. P.) su K. S. buvo trumpas, be to, kaip nurodė E. P. ir pati Ž. P., K. S. nepageidavo namuose, su ja mažai bendravo, todėl netrukus išprašė iš namų.

Šių aptartų įrodymų visuma remdamasis teismas daro išvadą, kad E. P. tenkino lytinę aistrą su nepilnamete K. S. prieš jos valią oraliniu būdu, panaudodamas prieš ją fizinį smurtą, grasindamas jį panaudoti bei pasinaudodamas tuo, jog nukentėjusioji anksčiau palaikė draugiškus santykius su juo bei nukentėjusiosios bejėgiška būkle įvykio metu (fizinis silpnumas, išgąstis) ir tokiu būdu palauždamas nukentėjusios K. S. valią ir atimdamas galimybę priešintis. Visa tai jis darė suvokdamas savo veiksmus, jų pavojingumą ir to siekdamas.

Atsižvelgus į tai, E. P. veiksmuose nustačius tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 150 straipsnio 3 dalyje, požymius, jis pripažintinas kaltu padaręs nurodytą nusikaltimą.

Už BK 150 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymą nustatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo 2 iki 10 metų.

Skirdamas bausmę kaltinamajam E. P., teismas, vadovaudamasis bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, t. y. kad šiuo atveju padarytas baigtas sunkus tyčinis nusikaltimas nepilnamečio žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui. Nėra nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, t. y. kad E. P. yra nepilnametis, nusikalstamos veikos metu jam buvo (duomenys neskelbtini) metų, pagrindinio išsilavinimo, mokosi neteistas (3 t., b. l. 123, 126–129, 186–189), administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis vieną kartą baustas administracine tvarka, bauda sumokėta (3 t., b. l. 130–132). Be to, iš bylos duomenų nustatyta, kad E. P. nuo (duomenys neskelbtini), tačiau, specialisto nuomone, skirti jam teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (3 t., b. l. 151).

Be to, teismas, vadovaudamasis BK XI skyriuje numatytais baudžiamosios atsakomybės nepilnamečiams ypatumais, atsižvelgia į E. P. gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, t. y. tai, kad šiuo metu nuo 2020 m. kovo 15 d. yra suimtas kitoje byloje, jo atžvilgiu nagrinėjamos dar dvi baudžiamosios bylos, kuriose jis yra kaltinamasis (dėl šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų pagrobimo bendrininkaujant, vagystės bendrininkaujant, nužudymo, seksualinio prievartavimo), iki nusikalstamos veikos padarymo gyveno su mama ir broliu, mokėsi (duomenys neskelbtini) jaunimo mokykloje, kurios charakteristikoje (2019 m. spalio 11 d.) nurodoma, kad prastai lanko mokyklą, praleido daugiau nei pusę pamokų, nors gali dirbti produktyviai, tačiau priklausomai nuo emocinės būsenos, gali ir nedirbti, pamokų metu telefonu sprendžia draugų problemas, dėl to būna sudirgęs, gali būti tiek mandagus, paslaugus, tiek impulsyvus, turi bendravimo sunkumų, ne visada sutaria su klasės draugais ir kitais mokiniais, nors jau išmoko konfliktinėse situacijose nenaudoti fizinės jėgos, mama domisi jo elgesiu ir mokymosi rezultatais, padeda spręsti iškilusias problemas, tačiau sūnaus elgesiui jos įtaka minimali (3 t., b. l. 154).

Teismas, atsižvelgęs į visumą byloje nustatytų aplinkybių, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje E. P. atžvilgiu nenustatyta nei BK 62 straipsnio 1, 2 dalių taikymo sąlygų, nei išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir kaltinamajam skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmę, todėl E. P. už padarytą nusikalstamą veiką skirtina sankcijoje kaip vienintelė numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, kurio dydis, įvertinus visas pirmiau paminėtas aplinkybes, nustatytinas mažesnis nei šios bausmės vidurkis – 4 metai. Teismo vertinimu, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokia bausmė padės pasiekti bausmės tikslus, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir nebus akivaizdžiai per griežta.

Į bausmės laiką įskaitytinas E. P. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. spalio 9 d. 17.00 val. iki 2019 m. spalio 17 d. (2 t., b. l. 188; 3 t., b. l. 50–53, 61–66), vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusiosios K. S. atstovė pagal įstatymą I. S. civiliniame ieškinyje nurodo, jog padaryta turtinė žala – sugadinti rūbai, turtinę žalą įvertino 150 Eur. Padarytą moralinę žalą vertina 30 000 Eur suma (1 t., b. l. 69). Nukentėjusiosios K. S. atstovo advokato P. Ravluševičiaus 2020 m. lapkričio 6 d. civilinio ieškinio dėl nuostolių atlyginimo papildyme nurodyta, jog iš atsakovo (kaltinamojo) prašoma priteisti 835,99 Eur turtiniams nuostoliams atlyginti, kurie siejami su nusikalstamos veikos šalinimo padariniais, t. y. naujų drabužių pirkimo, sveikatos priežiūros paslaugomis ir kt. Taip pat prašoma priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo civilinio ieškinio priteistos sumos iki teismo nuosprendžio įvykdymo dienos. Pridedami čekiai ir banko sąskaitos išrašai, pagrindžiantys turtinės žalos dydį (4 t., b. l. 50–74). Teismo posėdžio metu I. S. nurodė, kad šis įvykis dukrą taip paveikė, kad jai prasidėjo panikos atakos, lankėsi pas psichiatrę, skirtas gydymas vaistais, skirta mobili pagalba metams (psichologai, psichiatrai), reikėjo dirbti intensyviai su ja, be pertraukos, dabar perėjo į Paramos vaikams centrą. Dukrai skirtas namų mokymas pasitarus su mokytojais ir mokyklos direktoriumi, nes mokykloje mokosi daug E. P. draugų, kurių ji bijo, todėl reikėjo pirkti kompiuterį, teko kraustytis. Po įvykio dukra bijo tamsos, sunkiai išgyvena, prasidėjo dantų griežimas, neina niekur iš namų viena, jos su dukra visą laiką kartu, arba dukra su draugu R. Ji pati neturi galimybių dirbti, nes reikia užsiimti su dukra. Jai pačiai taip pat skirtas psichologas. Dukra linkusi save žaloti, kai yra pyktis. Ji jaučia pyktį ant E. P. ir ant visko, kas vyksta, dėl to pasižaloja. Turtinė žala tai drabužiai, nes buvo pirkti nauji (striukė, kelnės, avalynė) 150 Eur. Jei ir atgautų tyrimui paimtus rūbus, K. jų tikrai nesirengs, nes net nenori nieko prisiminti, kas susiję su E. P. 2021 m. kovo 10 d. teisiamojo posėdžio metu pateiktame I. S. civilinio ieškinio paaiškinime (4 t., b. l. 125) nurodoma, kad 320 Eur pinigai išimti iš sąskaitos mokslams namų mokymui, pirkinys iš įmonės Gearbest.com 126 Eur spausdintuvui mokslams, vaistinėje Norfa 84,89 Eur – raminantys receptiniai vaistai ir kiti nereceptiniai raminantys, nuo nemigos ir vitaminai nervinei sistemai stiprinti, pirkinys iš MB OMstilius 31,50 Eur – batų pora, pirkinys iš sin-say.com 57,94 Eur – striukė, pirkiniai iš UAB Apranga BPB LT 46,97 Eur – kelnės, marškinėliai, diržas, UAB Beta Media 40 Eur – kuponas psichologo-psichoterapeuto konsultacijai, pirkinys iš A. P. 40 Eur – kėdė prie rašomojo stalo, kitos sąskaitos – drabužiai: pirštinės, kepurė ir t. t., pirkiniai mokslams (namų mokymui reikalingos pratybos, atlasai, užduočių sąsiuviniai ir t. t.), spausdintuvui kasetės.

Teismas daro išvadą, kad pareikštas civilinis ieškinys ir jo patikslinimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai medikamentams (84,89 Eur), namų mokymui ir priemonėms (pagal I. S. paaiškinimą – 320 + 126 + 40 + kitos išlaidos, t. y. ne daugiau 500 Eur), psichologo-psichiatro paslaugoms (40 Eur) bei rūbams (150 Eur) išleistą sumą, t. y. 774,89 Eur.

Teismo vertinimu, ši žala yra įrodyta pateiktais apmokėjimą pagrindžiančiais dokumentais (pvz., 4 t., b. l. 59, 72 ir kt.), I. S. žodžiu teismo posėdžio metu ir raštu teiktuose paaiškinimuose. Kad ši žala susijusi priežastiniu ryšiu su padaryta nusikalstama veika, pagrindžia ir byloje esantis ekspertizės aktas, kuriame nurodoma, kad šiuo metu K. S. konstatuojamas praeinantis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), kilęs sąsajoje su byloje tiriama nusikalstama veika (tiriamais įtariamojo E. P. veiksmais) ir tai vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, globos namų „Užuovėja“ (kur K. S. lankėsi 2019 m. spalio 9, 10, 11 ir 17 d.) psichologinio įvertinimo išvada, pagal kurią matoma, kad K. S. jaučia nerimą, baimę, nėra saugi mokykloje, kur patiria psichologinį smurtą, grasinimus, dėl ko atsisako išeiti iš namų, lankyti mokyklą, neigiamas užslopintas emocijas išreiškia savęs žalojimu, patyrė seksualinę prievartą, (duomenys neskelbtini) mokyklos 2020 m. spalio 6 d. K. S. charakteristika, iš kurios matyti, kad nuo 2019 m. lapkričio 20 d. direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl namų mokymo organizavimo“ K. S. organizuojamas namų mokymas, K. S. atsisakė atvykti į mokyklą, jos motina kas savaitę atnešdavo atliktas užduotis ir paimdavo naujas, prasidėjus nuotoliniam mokymuisi K. S. jungėsi prie vaizdo pamokų, atliko užduotis, siuntė mokytojams, mokymosi skolų neturi, perkelta į (duomenys neskelbtini) klasę, nuo 2020 m. rugsėjo 9 d. iki 2020 m. lapkričio 9 d. vėl skirtas namų mokymas, užduotis atlieka laiku, siunčia mokytojams (4 t., b. l. 21), Paramos vaikams centro 2020 m. lapkričio 30 d. raštas, iš kurio matyti, kad K. S. nuo 2020 m. spalio 16 d. kartą per savaitę teikiamos psichologo konsultacijos, rekomenduojama ilgalaikė psichologinė pagalba (4 t., b. l. 124). Rūbams išleista suma (pagal įstatyminės atstovės paaiškinimus – 150 Eur) kompensuojamos tos išlaidos, kurios patirtos dėl po įvykio tyrimui paimtų K. S. rūbų, dėvėtų nusikalstamos veikos jos atžvilgiu metu, kurie sprendimui įsiteisėjus naikintini. Dėl kitų išlaidų rūbams, batams, aprangai, teismo nuomone, nėra įrodytas šių išlaidų būtinumas ir tiesioginis priežastinis ryšys su padaryta nusikalstama veika, todėl šioje dalyje teismas civilinį ieškinį atmeta.

Minėta, neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009).

Teismas šiuo atveju atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis E. P., anksčiau palaikęs su nukentėjusiąja K. S. draugiškus santykius, padarė sunkų nusikaltimą šios nepilnametės seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, po nusikaltimo K. S. su motina kreipėsi psichologinės ir kompleksinės pagalbos, ji iki šiol jaučia nerimą, baimę, kitas neigiamas emocijas, atsisakė lankyti mokyklą, be to, nepaisant to, kad K. S. ir iki įvykio nustatytos tam tikros psichologinės problemos, tačiau nagrinėjamas įvykis dar labiau jas sustiprino, netgi pablogino jos psichologinę būklę. Neturtinę žalą pagrindžia ir byloje esantis minėtas ekspertizės aktas, kuriame nurodoma, kad šiuo metu K. S. konstatuojamas praeinantis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), kilęs sąsajoje su byloje tiriama nusikalstama veika (tiriamais įtariamojo E. P. veiksmais) ir tai vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, K. S. motinos paaiškinimai teismo posėdžio metu, jau minėta globos namų „Užuovėja“ psichologinio vertinimo išvada. Šie duomenys neabejotinai patvirtina, kad K. S. dėl šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos patyrė neturtinę žalą. Teismas įvertina ir žalą padariusio asmens turtinę padėtį: E. P. yra nepilnametis, mokosi, nedirba, pajamų negauna, šiuo metu yra suimtas, kaltinamas dar kelių nusikalstamų veikų padarymų, jį išlaiko mama.

Taigi teismas, atsižvelgęs į tai, kad dėl kaltinamojo padaryto tyčinio nusikaltimo nukentėjusioji patyrė ir neturtinę žalą, į jos pasekmes (konstatuotas laikino pobūdžio psichikos sutrikimas), įvertinęs kaltinamojo amžių ir turtinę padėtį, teismų praktiką panašiose bylose (kur dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 149, 150 straipsnyje, neturtinės žalos atlyginimo dydžiai svyruoja nuo 3 000 Eur iki 10 000 Eur (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį baudžiamojoje byloje 2K-16-895/2016, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-39-318/2020)), taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą vertina 7 000 Eur dydžio suma. Teismo vertinimu, toks neturtinės žalos dydis užtikrina kaltinamojo bei nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą, taip pat atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką. Kadangi kaltinamasis E. P. nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis ir šiuo metu yra nepilnametis, jam neturint lėšų ir turto, jam tenkanti atlyginti žalos dalis subsidiariai išieškotina iš jo atstovės pagal įstatymą ir civilinės atsakovės Ž. P.

Taip pat pasisakant dėl prašymo priteisti 5 procentus metinių palūkanų, pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019), teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas.

Atsižvelgdamas į tai, teismas šiuo atveju šioje byloje tenkina ir civilinės ieškovės prašymą priteisti iš kaltinamojo (ar solidariai iš už jo nusikalstamą veiką materialiai atsakingų asmenų) penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinio ieškinio priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) liudytojos I. S. 2019 m. spalio 9 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti daiktai – šviesios spalvos striukė (voke Nr. 1), juodos spalvos moteriški marškinėliai (voke Nr. 2), juodos spalvos moteriškos kelnės (voke Nr. 3), liudytojos Ž. P. 2019 m. spalio 9 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti daiktai – tamsiai mėlynos spalvos apatiniai marškinėliai (voke Nr. 4), juodos spalvos vyriška striukė (voke Nr. 5), žalios spalvos apatiniai (voke Nr. 6), tamsiai mėlynos spalvos vyriškos kelnės (voke Nr. 7), juodos kojinės (voke Nr. 8), pagal 2020 m. vasario 17 d. kvitą B serija BBB Nr. LS004689 perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kamerą (1 t., b. l. 177–179) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini;

2) K. S. ir E. P. DNR pavyzdžiai vokuose Nr. 9 Nr. 10), pagal 2020 m. vasario 17 d. kvitą B serija BBB Nr. LS004689 perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kamerą (1 t., b. l. 177–179) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini;

3) CD laikmena su įtariamojo E. P. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gautais, su tyrimu susijusiais, duomenimis, pagal 2020 m. birželio 22 d. kvitą B serija BBB Nr. LS005000 perduota saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyrių (2 t., b. l. 162–163, 165) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina;

4) byloje saugomos CD laikmenos (1 t., b. l. 39, 62; 2 t., b. l. 78, 90, 120, 164; 3 t., b. l. 19, 28, 38) – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2020 m. liepos 23 d. nutarimu skirtas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. bei 2021 m. balandžio 22 d. nutartimis pratęstas laikinas nuosavybės teisės į Ž. P., E. P. mamos, dviejose banko (AB Šiaulių banko Vilniaus filiale) sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) esančias pinigines lėšas, apribojimas, taikant visišką nuosavybės teisės apribojimą (turto saugotojas – AB Šiaulių banko Vilniaus filialas) (2 t., b. l. 101–106; 4 t., b. l. 101–102, 148–149), paliktinas iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio, priimto E. P. atžvilgiu, įvykdymo.

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2020 m. liepos 23 d. nutarimu skirtas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. bei 2021 m. balandžio 22 d. nutartimis pratęstas laikinas nuosavybės teisės į Ž. P., E. P. mamos, turtą – butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), apribojimas, taikant visišką nuosavybės teisės apribojimą (turto saugotojas – Ž. P.) (2 t., b. l. 108–113; 4 t., b. l. 99–100, 146–147), paliktinas iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio, priimto E. P. atžvilgiu, įvykdymo.

Taip pat bylą nagrinėjant teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, prašant iš kaltinamojo valstybės naudai priteisti 714,06 Eur antrinės teisinės pagalbos, teiktos K. S. (advokato P. Ravluševičiaus), išlaidas.

Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Iš aukščiau nurodyto reglamentavimo seka, kad diskrecijos teisė nuspręsti dėl priteistinų atstovavimo išlaidų priklauso teismui.

Šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi, vadovaudamasis BPK 51 straipsnio 2 dalimi, 55 straipsnio 4 dalimi, kadangi nukentėjusiąja ikiteisminio tyrimo metu pripažinta nepilnametė K. S., nagrinėjama byla dėl nusikalstamos veikos žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, nutarė pripažinti jos įgaliotojo atstovo dalyvavimą byloje būtinu, nes be įgaliotojo atstovo pagalbos nepilnamečio nukentėjusiojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami, ir pranešti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai apie būtiną nukentėjusiajai K. S. įgaliotojo atstovo dalyvavimą bylos nagrinėjime bei įpareigoti koordinatorių informuoti teismą apie parinktą įgaliotąjį atstovą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2020 m. rugsėjo 17 d. informavo teismą apie nukentėjusiajai K. S. parinktą atstovą advokatą Pavelą Ravluševičių, kuris byloje ir atstovavo nukentėjusiąją.

Vadovaujantis paminėtu teisiniu reguliavimu bei atsižvelgus į tai, kad šiuo atveju teismas savo iniciatyva paskyrė nukentėjusiajai atstovą, nepriklausomai nuo nukentėjusiosios valios, atsižvelgdamas į įstatyme nustatytus pagrindus, kaltinamasis E. P. šiuo nuosprendžiu pripažintas kaltu bei nuteistas laisvės atėmimo bausme, jo turtinė padėtis, atsižvelgus į tai, kad šiuo nuosprendžiu jis ir jo atstovė solidariai įpareigoti atlyginti, be to, nukentėjusiajai ir turtinę bei neturtinę žalą, nėra gera, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas.

Kadangi kaltinamajame akte nurodytos išlaidos už psichologės paslaugas ikiteisminiame tyrime patirtos psichologei pareigas atliekant kaip tarnybinę užduotį, jos proceso išlaidomis nepripažintinos bei iš kaltinamojo nepriteistinos (BPK 103 str. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti E. P. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2019 m. spalio 9 d. 17.00 val. iki 2019 m. spalio 17 d., vieną laikino sulaikymo, kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo E. P. faktinio suėmimo momento, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

Civilinės ieškovės ir nukentėjusiosios K. S. atstovės pagal įstatymą I. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti K. S. naudai iš E. P., o šiam neturint lėšų ir turto, kurio pakaktų žalai atlyginti, subsidiariai iš jo atstovės pagal įstatymą ir civilinės atsakovės Ž. P., 774,89 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt keturis eurus ir aštuoniasdešimt devynis centus) turtinės žalos atlyginimo, 7 000 Eur (septynis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo civilinio ieškinio priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą, skirtą Ž. P., E. P. mamos, dviejose banko (AB Šiaulių banko Vilniaus filiale) sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) esančioms piniginėms lėšoms, taikant visišką nuosavybės teisės apribojimą (turto saugotojas – AB Šiaulių banko Vilniaus filialas), palikti iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio, priimto E. P. atžvilgiu, įvykdymo.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą, skirtą Ž. P., E. P. mamos, turtui – butui su rūsiu, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), taikant visišką nuosavybės teisės apribojimą (turto saugotojas – Ž. P.), palikti iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio, priimto E. P. atžvilgiu, įvykdymo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų bei išlaidų už psichologės paslaugas ikiteisminiame tyrime iš E. P. nepriteisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) I. S. 2019 m. spalio 9 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktus daiktus – šviesios spalvos striukę (voke Nr. 1), juodos spalvos moteriškus marškinėlius (voke Nr. 2), juodos spalvos moteriškas kelnes (voke Nr. 3), Ž. P. 2019 m. spalio 9 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktus daiktus – tamsiai mėlynos spalvos apatinius marškinėlius (voke Nr. 4), juodos spalvos vyrišką striukę (voke Nr. 5), žalios spalvos apatinius (voke Nr. 6), tamsiai mėlynos spalvos vyriškas kelnes (voke Nr. 7), juodas kojines (voke Nr. 8), pagal 2020 m. vasario 17 d. kvitą B serija BBB Nr. LS004689 perduotus saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kamerą – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

2) K. S. ir E. P. DNR pavyzdžius vokuose Nr. 9 Nr. 10), pagal 2020 m. vasario 17 d. kvitą B serija BBB Nr. LS004689 perduotus saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kamerą – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

3) CD laikmeną su įtariamojo E. P. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gautais, su tyrimu susijusiais, duomenimis, pagal 2020 m. birželio 22 d. kvitą B serija BBB Nr. LS005000 perduotą saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyrių – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: byloje saugomas CD laikmenas su įrašais – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.