Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patikslintą ieškinį atsakovui G. A. dėl įpareigojimo nukelti laikinuosius metalinius garažus ir sutvarkyti teritoriją, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui G. A.(toliau – atsakovas), kurį patikslinusi prašė:

1.1. Įpareigoti atsakovą per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nukelti metalinius garažus Nr. 1/10, 1/16, 1/18, 1/19, 2/4, 2/8, 5/2, 6/2, 7/5, 7/13, 7/15, 8/13, 13/6, 16/23, 17/2, 17/19, 18/7, 19/2, 19/17, 20/5, 20/6, 20/14, 20/19, 22/6, 22/14, 23/5, 23/9, 24/33, esančius adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti garažams tekusią teritoriją;

1.2. Atsakovui per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nenukėlus metalinių garažų Nr. 1/10, 1/16, 1/18, 1/19, 2/4, 2/8, 5/2, 6/2, 7/5, 7/13, 7/15, 8/13, 13/6, 16/23, 17/2, 17/19, 18/7, 19/2, 19/17, 20/5, 20/6, 20/14, 20/19, 22/6, 22/14, 23/5, 23/9, 24/33, esančių adresu(duomenys neskelbtini), ir/arba nesutvarkius garažams tekusios teritorijos, leisti ieškovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nukelti metalinius garažus Nr. 1/10, 1/16, 1/18, 1/19, 2/4, 2/8, 5/2, 6/2, 7/5, 7/13, 7/15, 8/13, 13/6, 16/23, 17/2, 17/19, 18/7, 19/2, 19/17, 20/5, 20/6, 20/14, 20/19, 22/6, 22/14,23/5, 23/9, 24/33, esančius adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti garažams tekusią teritoriją, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo.

1.3. Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad yra gavusi daug gyventojų nusiskundimų dėl tvarkos taisyklių nesilaikymo metaliniais garažais užstatytuose valstybinės žemės plotuose, 2020 m. kovo 6 d. raštu „Dėl metaliniais garažais užstatytos valstybinės žemės atlaisvinimo“ kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo ir melioracijos skyrių su prašymu pateikti poziciją sprendžiant susiklosčiusią situaciją. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. balandžio 8 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ pripažino, kad pagal tuomečius Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimus laikinus metalinius garažus laisvoje valstybinėje žemėje buvo leista statyti ir eksploatuoti laikinai 3 metus (kai kuriais atvejais 5 metus). Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pastatytas statinys (išskyrus kultūros paveldo statinius) nugriaunamas, nebaigtas statinys išardomas, kai baigiasi laikinojo statinio naudojimo terminas – per viešojo administravimo subjekto, išdavusio statybą leidžiantį dokumentą, reikalavime nurodytą terminą arba per šio subjekto ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2020 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 30-1418/20 „Dėl valstybinės žemės, užstatytos metaliniais garažais, atlaisvinimo“ metalinių garažų savininkams nustatė garažų iškėlimo iš valstybinės žemės terminą – iki 2020 m. rugsėjo 30 d. įskaitytinai. Įsakymu taip pat nustatyta jo įgyvendinimo tvarka. 2020 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2261/20 „Dėl Administracijos direktoriaus 2020 m. birželio 18 d. įsakymo Nr. 30-1418/20 „Dėl valstybinės žemės, užstatytos metaliniais garažais, atlaisvinimo“ įgyvendinimo tvarkos“ buvo nustatyta, kad metalinių garažų savininkams 2020 m. birželio 18 d. įsakymu nustatytas garažų iškėlimo iš valstybinės žemės terminas gali būti pratęsiamas seniūno sprendimu, suderinus su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriumi, kai yra pradėti vykdyti garažo (-ų) nukėlimo darbai, tačiau dėl objektyvių, nuo garažo (-ų) savininko (-ų) nepriklausančių, priežasčių garažo (-ų) nukėlimo darbai negali būti baigti iki nustatyto termino. Nustatyta, kad galutinis su visais pratęsimais garažo (-ų) iškėlimo iš valstybinės žemės terminas negali būti vėlesnis kaip 2020 m. gruodžio 31 d.

3. Anot ieškovės, atsakovas pasibaigus nustatytam terminui metalinių garažų nenusikėlė. Tai, patvirtina 2022 m. sausio 11 d. Naujosios Vilnios seniūnijos faktinių duomenų patikrinimo aktas Nr. A32-91/22(2.1.15 – SEN). Seniūnijos atstovas, vietoje patikrinęs situaciją, patvirtino, kad atsakovo garažai Nr. 1/18, 1/19, 2/4, 2/8, 5/2, 6/2, 7/5, 7/13, 7/15, 8/13, 13/6, 16/23, 17/2, 17/19, 18/7, 19/2, 19/17, 20/5, 20/6, 20/14, 20/19, 22/14, 24/33, esantys adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo nukelti.

4. Ieškovė pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 21 d. jau yra priėmęs sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2627-819/2022, tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko, t. y. teismas tenkino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui G. A. ir įpareigojo atsakovą G. A. iki 2023 m. liepos 1 d. savo lėšomis nukelti metalinį garažą Nr. 22, esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti garažui tekusią teritoriją.

5. Ieškovė nurodo, kad visi jos turimi duomenys apie metalinių garažų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkus yra žinomi tik iš Naujosios Vilnios seniūnijos, kuri kontaktavo su 48-ąja laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija „Polocko-2“ (toliau – ir Bendrija), pateiktų duomenų. Nagrinėjamu atveju, ieškinyje pateiktas įrodymų visetas vienareikšmiškai patvirtina, jog metaliniai garažai Nr. 1/10, 1/16, 1/18, 1/19, 2/4, 2/8, 5/2, 6/2, 7/5, 7/13, 7/15, 8/13, 13/6, 16/23, 17/2, 17/19, 18/7, 19/2, 19/17, 20/5, 20/6, 20/14, 20/19, 22/6, 22/14,23/5, 23/9, 24/33, esantys adresu (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovui, todėl laikytina, kad būtent jam tenka pareiga nukelti šiuos metalinius garažus ir sutvarkyti jiems tekusią teritoriją. Taip pat minėtų įrodymų visuma patvirtina, jog ieškovė įrodė teisėtą ginčo metalinių garažų savininką.

6. Pasak ieškovės, teismai pripažįsta, kad teisės aktai nenustato laikinųjų statinių – metalinių garažų savininkų teisės įsigyti ar išsinuomoti valstybinę žemę, būtiną metalinio garažo eksploatavimui, pripažįsta, kad metalinių garažų savininkai privalo nutraukti sklypų naudojimą ir juos atlaisvinti, tokie savininkai neturi jokių teisių į valstybinę žemę. Taigi, laikinųjų metalinių garažų savininkai neturi teisės toliau naudotis valstybine žeme, kadangi tokia teisė jiems buvo suteikta tik laikinai. Pasak ieškovės, atsakovui geruoju neatlaisvinus valstybinės žemės, ieškovė kreipiasi į teismą su šiuo ieškiniu, prašydama, kad teismas įpareigotų atsakovą nukelti jam priklausančius metalinius garažus iš valstybinės žemės ir sutvarkyti po šio nukėlimo paliekamą teritoriją. Ieškovės nuomone, atsakovu traukiamam asmeniui įvykdyti teismo sprendimą turėtų pilnai pakakti 15 kalendorinių dienų, kadangi laikinieji metaliniai garažai nėra sudėtingų konstrukcijų, juos gali nukelti tiek patys garažų savininkai savo jėgomis, tiek pasisamdę atitinkamas paslaugas teikiančias bendroves.

7. Atsakovas G. A. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsakovas atsiliepimuose į ieškinį ir patikslintą ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Anot atsakovo dėl garažų, kurie jam nepriklauso, jis negali būti laikomas tinkamu atsakovu. Atsakovui nepriklauso metaliniai garažai 22/6 (foto25), 20/19 (foto24) bei 7/13 (foto 1). Šiuo atveju yra pažeidžiamas lygiateisiškumo principas, kadangi ieškovė pareiškė ieškinius ne visiems nurodytame sklype stovinčių garažų savininkams, o tik jos pasirinktiems. Didžioji dalis garažų Bendrijoje tebenaudojami. Atsakovas supranta kad privalo nusikelti jam priklausančius garažus, todėl nori pabrėžti, kad per 3 šios vasaros mėnesius, nelaukdamas teismo sprendimo, jau iškraustė 16 ir nusikėlė 3 garažus. Kadangi tenka dirbti lauke, tai žiemos metu to daryti praktiškai neįmanoma, o ir vasaros metu per didžiuosius karščius teko stabdyti darbus. Teko susidurti ir su nesąžiningais garažų pirkėjais, kurie nesilaikydami sutarties sąlygų vilkino įsigyto garažo nusikėlimą, tuo trukdydami atsakovui įvykdyti teismo sprendimą. Dar likusius teritorijoje man priklausančius garažus atsakovas stengsis nusikelti ir sutvarkyti jiems tekusią teritoriją kaip įmanoma greičiau. Įvertinęs visas aplinkybes ir realias savo galimybes prašo teismo skirti ne trumpesnį nei 12 mėnesių terminą garažams nusikelti.

9. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame prašė ieškinį tenkinti.

10. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, kad aplinkybių, leidžiančių teigti, jog metaliniai garažai yra susijęs su žeme, todėl jų perkėlimas negalimas, nėra. Iš prie ieškinio pridėtų nuotraukų matyti, kad metaliniai garažai neturi pamatų, kurie sietų jį su žeme, todėl darytina pagrįsta išvada, jog metaliniai garažai yra kilnojamasis daiktas, nes nėra sukurti statybos būdu (nėra susijęs su žeme, jų perkėlimas nepadarys žalos statinių funkcionalumui). Ginčo garažai, stovintys ant nesuformuotos valstybinės žemės, yra laikini statiniai, metaliniai garažai, kurių naudojimo terminas ne tik negali būti pratęstas, bet ir įteisintas jų naudojimas, gaunat valstybinio žemės sklypo valdymo teisę. Vadinasi, garažų savininkas yra įpareigotinas savo veiksmus, priešingus teisei, nutraukti – pašalinti laikiną statinį iš valstybinės žemės. Sutinka su ieškinyje nurodytu teiginiu, jog institucijos, kuri išdavė leidimus statyti laikinus metalinius garažus (Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto), jau nebėra, todėl laikytina, kad atitinkamas teises pateikti reikalavimą nugriauti laikinus statinius perėmė savivaldybės. Ieškovė, būdama Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto teisių perėmėja, gali ir turi teisę reikšti reikalavimą dėl laikinų statinių nukėlimo iš valstybinės žemės. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atkreipia dėmesį, jog vadovaujantis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojimų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų paradavimo ir nuomos“, 2.2 papunkčiu, valstybinė žemė laikiniems metaliniams garažams nenuomojama/neparduodama, todėl atsakovas, būdamas garažų savininku, ne tik negali įtesinti metalinio garažo, bet ir kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo valdymo teisės suteikimo. Šios aplinkybės patvirtiną faktą, kad metalinių garažų savininkas savo neteisėtos veikos – toliau naudotis garažu, įteisinti negali, o jei tokia veika yra tęsiama, ji turi būti nutraukta garažą pašalinant iš valstybinės žemės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. spalio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, įpareigojo atsakovą iki 2024 m. gegužės 1 d. savo lėšomis nukelti metalinius garažus Nr. Nr. 1/10, 1/16, 1/18, 1/19, 2/4, 2/8, 5/2, 6/2, 7/5, 7/13, 7/15, 8/13, 13/6, 16/23, 17/2, 17/19, 18/7, 19/2, 19/17, 20/5, 20/6, 20/14, 22/14, 23/5, 23/9, 24/33, esančius žemės sklype (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti garažams tekusią teritoriją. Atsakovui iki 2024 m. gegužės 1 d. neįvykdžius teismo sprendimo, leisti ieškovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 188710061, nukelti metalinius garažus Nr. Nr. 1/10, 1/16, 1/18, 1/19, 2/4, 2/8, 5/2, 6/2, 7/5, 7/13, 7/15, 8/13, 13/6, 16/23, 17/2, 17/19, 18/7, 19/2, 19/17, 20/5, 20/6, 20/14, 22/14, 23/5, 23/9, 24/33, esančius žemės sklype (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti garažams tekusią teritoriją, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė. Teismas priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 101,37 Eur žyminio mokesčio.

12. Teismas nurodė, kad dėl garažo Nr. 7/13 atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovės pateiktoje nuotraukoje yra nufotografuotas ne jam priklausantis garažas, tačiau garažas Nr. 7/13 jam priklauso. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad tai galėjo būti žmogiška klaida, be to ieškinys grindžiamas ne tik nuotraukomis. Įvertinęs tai, kad pats atsakovas pripažino, jog jam priklauso garažas Nr. 7/13, teismas neturi pagrindo abejoti, kad būtent šiuo numeriu pažymėtas garažas priklauso atsakovui.

13. Dėl garažų Nr. 20/19 ir 22/6 atsakovas nurodė, kad jie jam nepriklauso ir niekada nepriklausė. Atsakovo teigimu, garažą Nr. 22/6 jis naudojo, tačiau jis nuosavybės teise atsakovui niekada nepriklausė. Ieškovė aplinkybę, kad ieškinyje nurodyti garažai, tarp jų ir garažai Nr. 20/19 ir 22/6 atsakovui priklauso nuosavybės teise grindė iš Naujosios Vilnios seniūnijos gautu sąrašu, kuriame yra nurodyti garažų numeriai ir atsakovo asmens duomenys. Teismas pažymėjo, kad minėtas sąrašas yra nepasirašytas. Teismo posėdžio metu paprašius ieškovo atstovę patikslinti, kas Naujosios Vilnios seniūnijai pateikė minėtą sąrašą, atstovė nurodė, kad tokių duomenų neturi ir pateikti negali. Ieškovės atstovė pažymėjo, kad sistemoje nurodyta, jog jie gauti voke, siuntėjas nėra nurodytas. Teismas pritarė atsakovo argumentams, kad remtis vien šiuo sąrašu, kurio nei sudarytojas nei siuntėjas nėra aiškus, konstatuojant atsakovo nuosavybės teisę į garažus Nr. 20/19 ir 22/6, nėra pagrindo. Ieškovė jokių kitų duomenų, kurie pagrįstų atsakovo nuosavybės teisę į minėtus garažus į bylą neteikė, neprašė apklausti liudytojų, neteikė kitų įrodymų, kurie leistų teismui spręsti, kad minėti garažai Nr. 20/19 ir 22/6 priklauso atsakovui (CPK 178 straipsnis). Aplinkybė, kad atsakovas neteikė jokių įrodymų apie nuosavybės teisę į kitus garažus, šiuo atveju nėra reikšminga, kadangi atsakovas pats pripažino, jog garažai Nr. 1/10, 1/16, 1/18, 1/19, 2/4, 2/8, 5/2, 6/2, 7/5, 7/13, 7/15, 8/13, 13/6, 16/23, 17/2, 17/19, 18/7, 19/2, 19/17, 20/5, 20/6, 20/14, 22/14, 23/5, 23/9, 24/33 ir, kaip jau buvo minėta, ginčo dėl to byloje nėra. Garažų Nr. 20/19 ir 22/6 nuotraukos taip pat niekaip nepatvirtina, kad jų savininkas yra atsakovas, kadangi iš šių nuotraukų identifikuoti garažų savininkų nėra galimybės.

14. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujosios Vilnios seniūnija dar 2020 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. A6-2193/20(3.3.2.26-SEN) „Dėl valstybinės žemės, užstatytos metaliniais garažais, atlaisvinimo“ kreipėsi į 48-ąją laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendriją su prašymu informuoti Bendrijos narius, kad jie iki 2020 m. rugsėjo 30 d. privalo nukelti jiems priklausančius laikinuosius metalinius garažus ir atlaisvinti valstybinę žemę. Šiuo raštu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujosios Vilnios seniūnija kvietė Bendriją aktyviai bendradarbiauti su seniūnijos darbuotojais dėl sklandaus metalinių garažų nukėlimo, nuolat informuoti apie suplanuotus veiksmus. 2020 m. spalio 1 d. raštu Nr. A6-2195/20(3.3.2.26-SEN) „Dėl valstybinės žemės, užstatytos metaliniais garažais, atlaisvinimo ir garažų nukėlimo termino pratęsimo“ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujosios Vilnios seniūnija prašė iki 2020 m. spalio 12 d. pateikti Naujosios Vilnios seniūnijai Bendrijoje esančių nenukeltų metalinių garažų sąrašą, taip pat prašė garažų savininkus informuoti, kad jie gali kreiptis į seniūniją su prašymu dėl garažų iškėlimo termino pratęsimo, esant objektyvioms aplinkybėms ir priežastims. 2020 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. A6-3754/20(3.3.2.26-SEN) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujosios Vilnios seniūnija dar kartą kvietė Bendriją aktyviai bendradarbiauti, taip pat paaiškino, kad duomenys apie garažų savininkus reikalingi tikslu geranoriškai išspręsti susidariusią situaciją, įvertinti kiekvieno asmens individualias galimybes nukelti garažus.

15. Teismas nurodė, jog byloje nėra ginčo, kad atsakovas iki bylos iškėlimo žinojo apie garažų nukėlimo terminą. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 21 d. jau yra priėmęs sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2627-819/2022, tarp tų pačių šalių dėl kito atsakovui priklausančio garažo, esančio toje pačioje garažų bendrijoje nukėlimo, t. y. teismas tenkino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui G. A. ir įpareigojo atsakovą G. A. iki 2023 m. liepos 1 d. savo lėšomis nukelti metalinį garažą Nr. 22, esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti garažui tekusią teritoriją. Pats atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jau iki ieškinio pateikimo pradėjo garažų nukėlimo darbus. Be to, atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį pažymėjo, kad supranta, jog turi nusikelti jam priklausančius garažus.

16. Teismas taip pat nurodė, jog byloje tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovui priklausantys metaliniai garažai Nr. 1/10, 1/16, 1/18, 1/19, 2/4, 2/8, 5/2, 6/2, 7/5, 7/13, 7/15, 8/13, 13/6, 16/23, 17/2, 17/19, 18/7, 19/2, 19/17, 20/5, 20/6, 20/14, 22/14, 23/5, 23/9, 24/33, esantys Žemės sklype, yra laikini statiniai (Statybos įstatymo 2 straipsnio 24 dalis). Nors ieškovė ir nepateikė į bylą įrodymo – Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimo, kurio pagrindu buvo leista statyti metalinius garažus Žemės sklype, teismui, vertinant byloje surinktuose įrodymuose esančius duomenis (žemės sklypai metaliniams garažams statyti buvo suteikiami tik laikinam 3-5 metų naudojimui), nekyla abejonių, kad ieškovė kaip Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto teisių perėmėja (1992 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pakeitimo ir papildymo ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios valstybės valdžios institucijos pavadinimo pakeitimo“ 3 dalis) turi reikalavimo teisę į atsakovą dėl nuosavybės teise valdomų metalinių garažų Nr. 1/10, 1/16, 1/18, 1/19, 2/4, 2/8, 5/2, 6/2, 7/5, 7/13, 7/15, 8/13, 13/6, 16/23, 17/2, 17/19, 18/7, 19/2, 19/17, 20/5, 20/6, 20/14, 22/14, 23/5, 23/9, 24/33 nukėlimo iš Žemės sklypo pagal Statybos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

17. Teismas byloje nenustatė duomenų, kurie leistų teigti, kad ieškovė kaip Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto teisių perėmėja būtų pratęsusi minėtų garažų naudojimo terminą atsakovui (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis, Statybos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis, 27 straipsnio 2, 31 dalys). Priešingai, ieškovė 2020 m. birželio 18 d., 2020 m. rugsėjo 18 d. Administracijos direktoriaus įsakymais yra ne pratęsusi metalinių garažų, esančių valstybinėje žemėje Vilniaus mieste, naudojimo terminą jų savininkams, o nustačiusi terminą jiems nukelti. Nurodytos aplinkybės liudija ieškovės reiškiamo reikalavimo atsakovui dėl garažų Nr. 1/10, 1/16, 1/18, 1/19, 2/4, 2/8, 5/2, 6/2, 7/5, 7/13, 7/15, 8/13, 13/6, 16/23, 17/2, 17/19, 18/7, 19/2, 19/17, 20/5, 20/6, 20/14, 22/14, 23/5, 23/9, 24/33 pagrįstumą, todėl teismas ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovą savo lėšomis nukelti metalinius garažus Nr. 1/10, 1/16, 1/18, 1/19, 2/4, 2/8, 5/2, 6/2, 7/5, 7/13, 7/15, 8/13, 13/6, 16/23, 17/2, 17/19, 18/7, 19/2, 19/17, 20/5, 20/6, 20/14, 22/14, 23/5, 23/9, 24/33, esančius žemės sklype (duomenys neskelbtini)ir sutvarkyti garažui tekusią teritoriją tenkino. Ieškovei byloje neįrodžius, kad garažai Nr. 20/19 ir 22/6 priklauso atsakovui nuosavybės teise, teismas reikalavimo įpareigoti atsakovą savo lėšomis nukelti metalinius garažus Nr. 20/19 ir 22/6 netenkino.

18. Atsakovas atsikirtimus į ieškinį grindė ir aplinkybėmis, kad ieškovė reikalavimą nukelti metalinius garažus reiškia tik atsakovui ir dar keliems metalinių garažų savininkas, tačiau teismas šiuos argumentus atmetė kaip nepagrįstus. Kaip nurodė teismo posėdžio metu ieškovės atstovė, ieškiniai dėl metalinių garažų nukėlimo buvo pareikšti tik daliai metalinių garažų, esančių Žemės sklype, savininkų, nes nustatyti duomenis apie konkrečius metalinių garažų savininkus užtrunka, ne visus juos gauti pavyksta. Tai liudija, kad spręsdama dėl ieškinio atsakovui šioje byloje pareiškimo ieškovė ne siekė išskirti atsakovą, jį diskriminuoti, o siekė ginti jos galimai pažeistas teises, kurios, be kita ko, yra susiję su viešuoju interesu, įstatymo nustatyta tvarka. CPK nuostatos įtvirtina šalių procesinių teisių dispozityvumo principą, kuris, be kita ko, reiškia, kad ieškovė yra laisva pasirinkti atsakovą byloje, pasirinkti ieškinio pagrindą ir/ar dalyką (CPK 13 straipsnis). Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad toks ieškovės pasirinkimas galėtų būti traktuojamas ne kaip teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas, o kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis (CPK 5 straipsnis).

19. Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti 15 kalendorinių dienų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nukelti metalinius garažus, esančius Žemės sklype, ir sutvarkyti garažams tekusią teritoriją. Atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad toks terminas yra neprotingas, įvykdyti teismo sprendimą per tokį terminą jis nepajėgs. Teismas šiuos atsakovo argumentus pripažino iš dalies pagrįstais ir sutiko, kad prašomas nustatyti 15 kalendorinių dienų terminas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos metaliniams garažams nukelti yra per trumpas. Atsakovas nurodė, kad jam reikalingas vienerių metų terminas, kadangi garažus jis nori parduoti, tačiau susiduria su problemomis, kadangi pirkėjai ne visada yra sąžiningi ir nustatytu terminu garažo nepasiima. Teismas pažymėjo, kad šiems argumentams pagrįsti atsakovas jokių įrodymų nepateikė. Be to, byloje neginčijamai nustatyta, kad apie garažų nukėlimą atsakovas žinojo dar iki šios civilinės bylos iškėlimo, pats atsakovas patvirtino, kad jau pradėjo nukėlimo darbus. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad šioje byloje reiškiamas reikalavimas nukelti 26 garažus (neskaičiuojant garažų Nr. 20/19 ir 22/6), juose yra daiktų, kurių neiškrausčius nukelti garažo nebūtų galimybės, taip pat tai, kad artėja žiema, kurios metu darbų atlikimas objektyviai gali būti apsunkintas, teismas sprendė esant pagrindą terminą atsakovui priklausantiems metaliniams garažams nukelti ir teritorijai po jais sutvarkyti apibrėžti 2024 m. gegužės 1 d. data.

20. Teismas, atsižvelgęs į CPK 273 straipsnio 1 dalį, nustatė, kad atsakovui iki 2024 m. gegužės 1 d. savo lėšomis nenukėlus metalinių garažų Nr. 1/10, 1/16, 1/18, 1/19, 2/4, 2/8, 5/2, 6/2, 7/5, 7/13, 7/15, 8/13, 13/6, 16/23, 17/2, 17/19, 18/7, 19/2, 19/17, 20/5, 20/6, 20/14, 22/14, 23/5, 23/9, 24/33, esančių Žemės sklype, ir/arba nesutvarkius garažui tekusios teritorijos, yra leidžiama ieškovei nukelti šiuos metalinį garažus ir sutvarkyti garažams tekusią teritoriją, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai

21. Apeliantas (atsakovas) G. A. pateikė apeliacinį skundą ir prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl termino iki 2024 m. gegužės 1 d. savo lėšomis nukelti metalinius garažus 1/10, 1/16, 1/18, 1/19, 2/4, 2/8, 5/2, 6/2, 7/5, 7/13, 7/15, 8/13, 13/6, 16/23, 17/2, 17/19, 18/7, 19/2, 19/17, 20/5, 20/6, 20/14, 22/14, 23/5, 23/9, 24/33, esančius žemės sklype (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti garažams tekusią teritoriją ir tenkinti atsakovo prašymą nustatyti dvylikos mėnesių terminą.

22. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas yra objektyviai nepakankamas, per trumpas. Apelianto nuomone, atlikti skundžiamame sprendime nurodytus veiksmus per nustatytą terminą nėra galimybės dėl šių aplinkybių:

22.1. Garažuose vis dar yra sandėliuojama daug vertingų daiktų, todėl prieš nukeliant juos, kiekvieną garažą reikia iškraustyti. Apeliantas teigia, kad nelaukdamas teismo sprendimo priėmimo, iki šios dienos iš 26 garažų apeliantas jau yra iškraustęs 18 garažų, tačiau 8 garažai liko neiškraustyti.

22.2. Nukelti garažus į kitą vietą šiai dienai apeliantas dar neturi galimybės, kadangi nepavyksta rasti tinkamo žemės sklypo, kuriame galėtų nukeltus garažus pastatyti ir toliau jais naudotis, sandėliuoti savo daiktus. Siekiant kuo skubiau atlaisvinti teritoriją, apeliantas aktyviai vykdo garažų pardavimus, tačiau garažų pirkėjų nėra pakankamai, kad greitai būtų nupirktas toks kiekis garažų. Be to, pirkėjai, įsigiję garažą, ne visada nustatytu terminu jį pasiima iš teritorijos. Atsižvelgiant į vangų garažų pirkimą, apeliantas ėmėsi juos tiesiog nukėlinėti ardant ir išvežant į sandėlį laikinai, tačiau to padaryti vienam fiziškai neįmanoma, reikia pagalvinių žmonių, laiko, sandėliavimui skirto ploto ir piniginių lėšų transporto paslaugoms bei sandėlio nuomai.

22.3. Artėja nepalankios meteorologinės sąlygos, žiemos metas. Darbų atlikimas šaltuoju metų laiku objektyviai bus apsunkintas, sustos ir užsitęs.

23. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad be apelianto garažų toje pačioje teritorijoje taip pat yra dar daugybė ir ne apeliantui priklausančių metalinių garažų, kurių savininkai iki šiol dar nežino apie reikalavimą nusikelti savo garažą, nepradėję dar kraustytis, toliau ramiai juos eksploatuoja, todėl apeliantas mano, kad prašomas 12 mėnesių terminas nepažeis ieškovės interesų.

24. Apeliantas nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismo sprendime teigiama, kad atsakovas iki bylos iškėlimo žinojo apie garažų nukėlimo terminą iš priimto sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2627-819/2022, tačiau pabrėžia tai, kad minima byla buvo tik tarp tų pačių šalių, tačiau ne dėl to paties dalyko, t. y. ieškovė tuomet kreipėsi į garažų bendriją reikalaudama nurodyti tik 22 garažų savininkus (o tai sudaro mažiau nei 5 proc. visų garažų nurodytame sklype), o informaciją gavusi, prašė teismo įpareigoti atsakovą nukelti tik vieną garažą. Taigi, iš ieškovės veiksmų buvo matyti, kad yra siekiama nukelti ne visus, o tik 22 sklype esančius garažus. Teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2627-819/2022, kuriuo buvo nustatytas 6 mėnesių terminas vienam garažui nusikelti yra įvykdytas.

25. Apeliantas paaiškina, kad apeliantas teismo posėdžio metu patvirtino, jog dar iki ieškinio pateikimo pradėjo visų jam priklausančių garažų iškraustymo ir nukėlimo darbus, nes nežinojo apie susidariusią dvejopą situaciją, kai ieškovė teigia, kad „garažai nelegalūs“, o bendrijos pirmininkė ramina garažų savininkus – bendrijos narius tvirtindama, kad garažai čia stovi teisėtai, kasmet valstybei mokamas žemės mokestis. Atsižvelgdamas į turimų garažų kiekį apeliantas nutarė nerizikuoti ir nebedelsti, pradėjo nukėlinėti jam priklausančius garažus be konkretaus pareikalavimo.

26. Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą ir prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

27. Nurodo, kad nors atsakovas turėjo garažus nukelti dar iki 2020 m. pabaigos, taip pat žinojo apie tai, kad garažai turi būti nukelti, pirmosios instancijos teismas papildomai suteikė 6 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo numatyto įsiteisėjimo datos arba 7 mėnesių terminą nuo sprendimo priėmimo dienos – t. y. iki 2024 m. gegužės 1 dienos nukelti garažus. Pažymėtina, kad pats apeliantas be kita ko apeliaciniame skunde nurodo, kad „iš 26 garažų jau nukėliau 5“, taip pat teigia, kad „iš 26 garažų jau esu iškraustęs 18 garažų, tačiau 8 garažai dar liko neiškraustyti“, taigi, apeliantas jau yra sutvarkęs dalį garažų, o ilgesnis nei 6 mėnesių terminas likusių garažų iškėlimui laikytinas teisingu, protingu ir pagrįstu. Atsižvelgiant i anksčiau minėtas aplinkybes ir tai, kad atsakovas turėjo pareigą garažus nukelti dar 2020 m., o jam to nepadarius buvo imtasi teisinių priemonių ir kreiptasi į teismą, apeliantas žinojo ir suprato, taip pat sutiko su aplinkybe, jog garažai turėtų būti nukelti, nėra jokio teisinio pagrindo pratęsti pirmosios instancijos teismo terminą ir, tuo labiau, jokių teisinių pagrindų naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

28. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą ir prašo spręsti dėl apeliacinio skundo pagrįstumo atsižvelgiant į trečiojo asmens atsiliepime išdėstytus faktus ir teismų praktiką Nacionalinės žemės tarnybos atstovui nedalyvaujant.

29. Trečiasis asmuo nurodo, kad tarnyba, veikdama savo kompetencijos ribose, negali konkrečiai pasakyti ar atsakovo nurodomos aplinkybės atlikti pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytus veiksmus per nustatytą terminą yra svarbios ir objektyviai pakankamos bei ar apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

31. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas dalyje dėl nustatyto termino atsakovui G. A. iki 2024 m. gegužės 1 d. savo lėšomis nukelti metalinius garažus Nr. Nr. 1/10, 1/16, 1/18, 1/19, 2/4, 2/8, 5/2, 6/2, 7/5, 7/13, 7/15, 8/13, 13/6, 16/23, 17/2, 17/19, 18/7, 19/2, 19/17, 20/5, 20/6, 20/14, 22/14, 23/5, 23/9, 24/33, esančius žemės sklype (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti garažams tekusią teritoriją.

32. Byloje nustatyta, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), yra metaliniai garažai, kuriems eksploatuoti yra įsteigta 48-oji laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija „Polocko-2“. Žemės sklype tarp kitų metalinių garažų yra (stovi) ir garažai Nr. 1/10, 1/16, 1/18, 1/19, 2/4, 2/8, 5/2, 6/2, 7/5, 7/13, 7/15, 8/13, 13/6, 16/23, 17/2, 17/19, 18/7, 19/2, 19/17, 20/5, 20/6, 20/14, 20/19, 22/6, 22/14, 23/5, 23/9, 24/33. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jam nuosavybės teise priklauso garažai Nr. 1/10, 1/16, 1/18, 1/19, 2/4, 2/8, 5/2, 6/2, 7/5, 7/13, 7/15, 8/13, 13/6, 16/23, 17/2, 17/19, 18/7, 19/2, 19/17, 20/5, 20/6, 20/14, 22/14, 23/5, 23/9, 24/33.

33. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o patikėjimo teise yra valdomas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Be to, Žemės sklypas 2018 m. vasario 19 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. 49SUN-11-(14.49.58) pagrindu (toliau – ir Panaudos sutartis) yra perduotas neatlygintinai naudotis 99 metams, skaičiuojant nuo Panaudos sutarties sudarymo dienos, bet ne ilgesniam laikotarpiui, nei reikia valstybės ar savivaldybės funkcijoms atlikti, Vilniaus miesto savivaldybei.

34. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į anksčiau nurodytus motyvus, ieškinį tenkino iš dalies, be kita ko, įpareigojant atsakovą iki 2024 m. gegužės 1 d. savo lėšomis nukelti metalinius garažus Nr. 1/10, 1/16, 1/18, 1/19, 2/4, 2/8, 5/2, 6/2, 7/5, 7/13, 7/15, 8/13, 13/6, 16/23, 17/2, 17/19, 18/7, 19/2, 19/17, 20/5, 20/6, 20/14, 22/14, 23/5, 23/9, 24/33, esančius žemės sklype (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti garažams tekusią teritoriją.

35. Apeliaciniu skundu atsakovas ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytą terminą įpareigojimui įvykdyti – 2024 m. gegužės 1 d. Apelianto vertinimu, šis terminas yra per trumpas dėl to, kad apeliantui priklauso didelis kiekis garažų ir juose yra daug apeliantui vertingų daiktų, kuriems iškraustyti reikia laiko, be to, kadangi apeliantui nepavyksta rasti tinkamo žemės sklypo, kuriame galėtų nukeltus garažus pastatyti, apeliantas juos ėmėsi ardyti ir išvežti į sandėlį laikinai, tačiau to visiškai padaryti per nustatytą terminą vienam fiziškai neįmanoma, garažų nukėlimą apsunkina ir nepalankios meteorologinės sąlygos (žiemos metas).

36. Statybos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad pastatytas statinys nugriaunamas, kai baigiasi laikinojo statinio naudojimo terminas, – per viešojo administravimo subjekto, išdavusio statybą leidžiantį dokumentą, reikalavime nurodytą terminą arba per šio subjekto ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą.

37. Visų pirma pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas terminą garažų nukėlimui nustatė tinkamai įvertinęs apelianto nurodomas aplinkybes. Teismas atsižvelgė tiek į didelį garažų skaičių, tiek į oro sąlygas. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad toks terminas (iki 2024 m. gegužės 1 d.), įvertinus tai, kad Žemės sklype yra ne tik atsakovui priklausantys metaliniai garažai, didelė jų dalis iki šiol nėra nukelta, nepažeis ieškovės interesų. Priešingai, toks terminas leis užtikrinti tiek ieškovės, tiek atsakovo interesų suderinimą, siekiant kuo greitesnio teismo sprendimo įvykdymo. Jokių pagrįstų teiginių, kurie leistų daryti priešingą išvadą, nėra nurodyta.

38. Kaip vieną iš argumentų, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas yra per trumpas, apeliaciniame skunde atsakovas nurodo tai, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2627-819/2022 įpareigojo atsakovą nukelti tik vieną garažą, ką atsakovas įvykdė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas žinojo apie reikalingumą nukelti ir kitus jam priklausančius garažus tame pačiame Žemės sklype, nes minėtoje byloje (konkrečiai kartu su ieškiniu) buvo nurodyti duomenys apie garažų nukėlimo terminą, atsakovas atsiliepimą į ieškinį pateikė dar 2021 m. gruodžio 27 d. Svarbu tai, kad atsakovas šioje byloje neginčijo, kad turi pareigą garažus nukelti, tai atsakovas nurodė atsiliepime į ieškinį, tai reiškia, kad apeliantas garažų nukėlimo darbus galėjo pradėti organizuoti jau nuo to momento kuomet jam tapo žinoma apie tokią pareigą.

39. Nors apeliantas taip pat nurodo, kad ilgesnio termino nustatymas yra galimas, nes jis nepažeis ieškovės interesų, kadangi kiti garažų savininkai ir toliau Žemės sklype naudojasi savo garažais, tačiau pastebėtina, kad CPK nuostatos įtvirtina šalių procesinių teisių dispozityvumo principą, kuris, be kita ko, reiškia, kad ieškovė yra laisva pasirinkti atsakovą byloje, pasirinkti ieškinio pagrindą ir/ar dalyką (CPK 13 straipsnis). CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Be to, CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau.

40. Taigi, nenustačius ir apeliantui tinkamai ir išsamiai nepagrindus objektyvių priežasčių dėl ko pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas turėtų būti pakeistas į ilgesnį terminą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo šio termino pakeisti, aplinkybė, kad ilgesnio termino nustatymas, apelianto teigimu, nepažeistų ieškovės interesų, nesant kitų objektyvių priežasčių kodėl terminas turėtų būti pakeistas, nesuteikia pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą. Pagal byloje esančius duomenis ir šalių išsakytus teiginius, darytina išvada, kad nustatytas terminas yra teisingas ir užtikrinantis tiek ieškovės, tiek atsakovo interesus.

41. Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas. Taigi, apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

42. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apelianto (atsakovo) G. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.