- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-10-04
- Bylos Nr.
- 2-152-744/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00083-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laisvydas Zederštremas
- Ieškovas
- T. K., G. K.
- Atsakovas
- J. B.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų T. K. ir G. K. ieškinį atsakovui J. B. dėl patirtų išlaidų (žalos) atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai T. K. ir G. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, reikalaudami priteisti iš atsakovo J. B. jų naudai 5000 litų vandens gręžinio įrengimo išlaidų atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad 2007 metais ieškovas T. K., atstovaudamas šeimos interesus, ir atsakovas J. B. sudarė 2007 m. liepos 30 d. sutartį dėl bendro artezinio vandens gręžinio įrengimo. Sutarties sudarymo metu gręžinys realiai jau buvo įrengtas J. B. namų valdoje, esančioje Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), o sutartimi šalys sutarė, kad ieškovas padengs pusę gręžinio įrengimo išlaidų ir nuo to momento atsakovas leis ieškovams neribotą laiką naudotis gręžinio teikiamu vandeniu. Šios sutarties pasirašymo metu ieškovas T. K. padavė 5000 litų, o atsakovas, gavęs pinigus, leido jam į jo įrengtą gręžinį įleisti jo įsigytą giluminį siurblį SQ2-55. 2011 m. gruodžio 29 d. atsakovo namų valdoje įvyko incidentas – ieškovas, nuėjęs į atsakovo namų valdą išsiaiškinti, kodėl pas jį iš artezinio šulinio nebėga vanduo, rado nukirptus siurblio elektros laidus, o atsakovas jam paaiškino, kad jis sąmoningai nukirpo laidą ir neleis jam naudotis vandeniu, kol vyks bylinėjimasis dėl naudojimosi vandeniu. Ieškovui bandant užfiksuoti siurblį ir nukirptus laidus, atsakovas jam trenkė metaliniu strypu per ranką. Šios aplinkybės yra užfiksuotos Pakruojo rajono apylinkės teisme išnagrinėtoje privataus kaltinimo byloje, kuri buvo užbaigta sudarius taikos sutartį, kurioje nebuvo išspręstas klausimas dėl jo išlaidų, įrengiant bendrą artezinį gręžinį. Nuo to incidento ieškovai nebegali naudotis bendrai įrengtu arteziniu gręžiniu ir iš jo gaunamu vandeniu. Tokiu būdu atsakovas pasinaudojo ieškovų piniginėmis lėšomis gręžinio įrengimo išlaidoms padengti, tačiau neteisėtai nutraukė vandens tiekimą ieškovams, negrąžindamas jiems pinigų, panaudotų gręžinio išlaidoms padengti, todėl atsakovui atsiranda civilinė atsakomybė (1-3, 12-13 b.l.).
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovas T. K. ir ieškovų atstovas advokatas M. R. teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus palaikė ir nurodė tas pačias faktines aplinkybes, kaip ir ieškinyje. Ieškovas T. K. papildomai paaiškino, kad 2007 metais atsikėlė gyventi iš Vilniaus į L. Su žmona G. gyveno atsakovo J. B. kaimynystėje - name, esančiame Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini). Pas juos buvo šulinys, tačiau vasarą trūko vandens. Išsikalbėjęs su J. B. išsiaiškino, kad pas jį yra gręžinys ir jis leistų juo naudotis, padengus pusę jo įrengimo išlaidų. Kadangi gręžinio įrengimo dokumentų nematė, jo įrengimo išlaidas paskaičiavo pagal tuo metu buvusiais kainas – 200 litų už vieną gręžinio metrą. Kadangi atsakovas sakė, jog jo gręžinys yra 48 metrų, paskaičiavo, kad jo įrengimo kaina suapvalinus yra 10000 litų, todėl su atsakovu sutarė, kad jam už gręžinio įrengimą sumokės 5000 litų. Visų pinigų tuo metu neturėjo, todėl žmona G. iš kaimynės pasiskolino 2000 litų. Pinigus atsakovui sumokėjo, kai įleido šlangą, siurblį ir pradėjo pas jį tekėti vanduo. Pinigus sumokėjo kaimyno kieme, jų sumokėjimo faktą matė jo mama L. I., kuri tuo metu svečiavosi pas juos. Atsakovui padavė visus 5000 litų – kupiūromis po 100 litų. Atsakovas perskaičiavo pinigus, o po to iš namų atnešė sutartį, kurį abu su atsakovu pasirašė. Sutartį parengė pats atsakovas jo prašymu. Sumokėjus pinigus, jis prašė atsakovo važiuoti pas notarą ir tai patvirtinti, tačiau jis iš pradžių sakė, kad neturi laiko, o po to sakė, kai tai menka suma ir notaro tokiam sandoriui nereikia. Sutartį pasirašė pasitikėdamas atsakovu, manydamas, kad, sumokėjęs pinigus, tampa gręžinio bendrasavininku, nes tame rašte buvo parašyta „bendrai įrengtas gręžinys“. Į atsakovo parengtą sutartį savo ranka neįrašė, kad jam perdavė 5000 litų, nes nepagalvojo. Sutarties sąlygų pakeisti nesiūlė, nesiūlė sutarties perspausdinti, nes pasitikėjo kaimynu.
Byla išnagrinėta ieškovei G. K. nedalyvaujant, kadangi jai apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai, ieškovė nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, ji buvo tinkamai atstovaujama atstovo advokato M. R. (CPK 246 str. 1 d.). Nors 2013 m. birželio 17 d. teismo nutartimi, atsižvelgus į ieškovų atstovo M. R. prašymą bei kitų proceso dalyvių nuomonę, šalių dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu (52-53 b.l.), atsižvelgus į tai, kad teismo posėdžio metu ieškovų atstovas advokatas M. R. pakeitė nuomonę dėl jo atstovaujamos ieškovės G. K. dalyvavimo procese pripažinimo būtinu, taip pat į kitų procesų dalyvių nuomonę, bei į tai, kad ieškovė G. K. gyvena užsienyje, augina mažamečius vaikus, naujų faktinių aplinkybių nurodyti negalėtų (atstovo paaiškinimu), todėl buvo nutarta bylą nagrinėti iš esmės ieškovei G. K. nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Atsakovas J. B. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškovų reikalavimais nesutinka, nes jie neteisėti ir nepagrįsti. Jokių pinigų už artezinio gręžinio įrengimą ieškovai jam nemokėjo. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Maždaug prieš 20 metų įsirengė artezinį vandens gręžinį, kad aprūpintų šeimą geriamu vandeniu. Vėliau kaimynystėje - (duomenys neskelbtini), apsigyveno T. ir G. K., su kuriais iš pradžių bendravo, palaikė šiltus, kaimyninius santykius. 2007 metų vasarą T. K. paprašė jo, kad jis leistų naudotis jam priklausančiu gręžiniu. Kadangi santykiai su kaimynais buvo draugiški, todėl leido kaimynui įsirengti savo arteziniame gręžinyje giluminį siurblį, kuriuo jis tiekė geriamąjį vandenį savo šeimos reikmėms. 2007 m. liepos 30 d. jis ir T. K. sudarė sutartį, pagal kurią jis įsipareigojo savo namų valdoje esančiu arteziniu gręžiniu leisti neribotą laiką naudotis T. K., o gręžinio remonto išlaidas dengti lygiomis dalimis. Nuo to laiko ieškovai naudojosi vandeniu iš jo artezinio gręžinio. Naudotis ieškovams arteziniu gręžiniu leido iš draugiškumo, sau jokios naudos nesiekė. Pasirašant sutartį jokios kalbos apie pinigų davimą nebuvo, jis jokių pinigų neprašė ir jų iš ieškovų negavo, ši aplinkybė neužfiksuota ir sutartyje. Buvo sutarta tik dėl gręžinio remonto išlaidų, kurių iki šiol nebuvo. Apie bendrai įrengtą gręžinį taip pat negali būti kalbos, kadangi gręžinys įrengtas tuo metu, kai ieškovų dar nepažinojo. 2011 metais pradėjo nesugyventi ir pyktis su ieškovais dėl žemės sklypo ribų ir statinių. Ieškovas pradėjo rašinėti nepagrįstus skundus į įvairias institucijas, todėl jis 2011 m. gruodžio mėnesį atjungė vandenį. Vandens siurblį ieškovai patys išsimontavo ir pasiėmė dalyvaujant policijos pareigūnui. Atsakovo nuomone, ieškovai negali įrodinėti ieškinio pagrįstumo liudytojų parodymais, kadangi ieškovų nurodyto sandorio suma yra 5000 litų (19-21 b.l.).
Atsakovas J. B. teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimais nesutiko ir nurodė tas pačias faktines aplinkybes, kaip ir atsiliepime į ieškinį. Jis papildomai nurodė, kad artezinį gręžinį savo sodyboje šalia šulinio įsirengė 1994 metų birželio mėnesį, jį jam įrengė UAB „Vilniaus hidrologija“. Gręžinio gylis yra 43 metrai ir gręžinys jam kainavo 4000 litų. Patvirtino, kad jokių pinigų iš ieškovų už leidimą naudotis gręžiniu negavo, gręžiniu leido naudotis iš draugiškumo. Sutartį surašė jo žmona, kadangi to reikalavo ieškovas. Žmona sutartį apspausdino, o jis su ieškovu kambaryje pasirašė. Apie jokius pinigus kalbos nebuvo. Apie notarą taip pat nekalbėjo. Rašte įrašė žodžius „bendrai įrengtas gręžinys“ todėl, kad atsakovo siurblį įmontavo kartu su atsakovu, reikėjo nuimti „kepurę“, atsukti dangtį, išpjauti angą vamzdžiui įrengti. Abu dirbo pusę dienos. Išimant atsakovų siurblį iš gręžinio, jokių pretenzijų ieškovai nereiškė.
Liudytoja L. I. parodė, kad yra ieškovo T. K. motina, o atsakovą J. B. pažįsta iš matymo. Jai sūnus yra kalbėjęs, kad jam kaimynas siūlo įsirengti gręžinį, buvo kalbama apie 5000 litų sumą. Ji matė pinigų perdavimo faktą. Tąkart buvo atvykusi pas sūnų aplankyti anūkės, kuri gimė liepos mėnesį. Tai buvo praėjus apie 3 savaitėms po anūkės gimimo. Tą dieną kaip tik jie dirbo prie gręžinio, vamzdžiai jau buvo užversti žemėmis. Sūnus dar prašė nupirkti ir atvežti žolės sėklos, kadangi kaimyno žemėje buvo iškastas žemės sluoksnis. Ji pati matė, kaip kaimynas (atsakovas) nuėjo į namus, atnešė popierių, jie skaitė, o ji vaikščiojo po kiemą. Žino, kad tame rašte buvo parašyta, kad jie tampa gręžinio bendrasavininkais. Matė, kaip jie tame rašte pasirašė, o sūnus perdavė pinigus, kuriuos kaimynas perskaičiavo. Viskas vyko prie gręžinio. Žino, kad pinigų buvo 5000 litų. Dar girdėjo žodžius, kad „prie progos“ nuvažiuos pas notarą sutartį patvirtinti. Prieš tai sūnus jai sakė, kad gręžinio įrengimas kainuoja 10000 litų, todėl jam reikia puse tos sumos – 5000 litų. Jis dar prašė paskolinti pinigų, bet ji neturėjo, todėl sūnus pasiskolino iš kaimynės.
Liudytoja V. R. parodė, kad ieškovai K. ir atsakovas J. B. yra kaimynai, o, be to, jo sūnus yra vedęs atsakovo J. B. seserį, bet jie nebendrauja. Ant J. B. pyksta, kadangi jis išmetė jos sūnų iš darbo, be to, yra jai grasinęs. Jai yra žinoma apie T. K. mokėtus pinigus už vandens gręžinį, esantį J. B. žemės sklype. G. K. buvo atėjusi pas ją pasiskolinti pinigų, ji sakė, kad J. siūlo duoti vandenį iš gręžinio, bet jiems trūksta pinigų. Ji turėjo 900 litų, dar paėmė 1100 litų iš sūnaus laikytų pinigų ir paskolino G. K. G. K. jai sakė, kad J. B. už prisijungimą prie jo gręžinio prašo 5000 litų, 3000 litų jie turi, o 2000 litų trūko. G. K. žadėjo pinigus grąžinti per du mėnesius ir juos grąžino. Raštu šios paskolos įforminę nebuvo, nes K. yra teisingi žmonės. Tai buvo kažkur prieš aštuonerius metus, mergaitei tada buvo gal trys mėnesiai, o dabar jai maždaug 8 metai. J. B. tą gręžinį jau buvo išsigręžęs, bet ne per daug seniai, gal kokie du metai, o gal nei tiek nebuvo. Skolino kupiūromis po 100 litų.
Liudytoja S. B. parodė, kad yra atsakovo J. B. žmona. Kaimynas T. K. paprašė leisti naudotis vandeniu iš jų gręžinio ir jie leido jam prisijungti siurblį prie jų gręžinio, negi gaila. Atsakovas kartu su jos vyru dirbo tuos prijungimo darbus. Jokių pinigų niekas nesiūlė, jų nedavė. T. K. iniciatyva ji atspausdino sutartį kaip garantiją, kad jam neribotą laiką bus leidžiama naudotis vandeniu. Abi šalys jos surašytą sutartį pasirašė jos akivaizdoje, T. K. jokių pretenzijų dėl sutarties teksto nereiškė. Sutarties tekstą bendrai aptarė, o ji atspausdino. Sąvoką „bendrai įrengtas gręžinys“ įrašė todėl, jog matė, kad jie abu dirbo, jungė tą siurblį. Punktą dėl remonto išlaidų jie abu apkalbėjo, jeigu ateityje gręžinys sugestų ir reikėtų remonto, tai išlaidas atlygintų kartu. Sutartį pasirašė tą pačią dieną, kai pasijungė vandenį, kambaryje. Kalbų apie važiavimą pas notarą dėl sutarties patvirtinimo taip pat nebuvo.
Iš 2007-07-30 ieškovo T. K. ir atsakovo J. B. pasirašytos sutarties matyti, kad ja J. B. įsipareigojo jo namų valdoje, esančioje Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), esančiu bendrai įrengtu gręžiniu neribotą laiką leisti naudotis T. K., o gręžinio remonto išlaidas šalys įsipareigojo dengti lygiomis dalimis. Duomenų apie sumokėtus (mokėtinus) pinigus sutartyje nėra (6 b.l.).
Iš 2012-04-11 ieškovės G. K. ir atsakovo J. B. pasirašytos sutarties matyti, kad ja J. B. leidžia iš jo namų valdoje esančio artezinio gręžinio išsiimti T. ir G. K. priklausantį giluminį siurblį SQ2-55. Sutarties šalys pretenzijų dėl giluminio siurblio išėmimo neturi (7 b.l.).
Iš ieškovų atstovo teismo posėdžio metu pateikto straipsnio internete matyti, kad straipsnio paskelbimo dieną (2009-11-10) artezinio šulinio įrengimo kaina buvo apie 100-130 litų už gręžinio metrą. Anksčiau (kada „anksčiau“ nenurodyta) gręžinio kaina svyravo tarp 170-200 litų už metrą (61-64 b.l.).
Iš Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr. PK-117-744/2012 m.. išnagrinėtos privataus kaltinimo bylų proceso tvarka, dokumentų matyti, kad 2012 m. kovo 2 d. Pakruojo rajono apylinkės teisme buvo gautas T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), skundas privataus kaltinimo bylų proceso tvarka, kuriame ji nurodė, kad 2011 m. gruodžio 29 d. apie 15:20 val. Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), J. B. sodybos kieme, J. B. trenkė vieną kartą metaliniu strypu jam per dešinę ranką, tuo nežymiai sutrikdydamas sveikatą. Prašė priteisti iš J. B. 10000 litų neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. 2012 m. balandžio 27 d. nutartimi procesas dėl nukentėjusiojo T. K. skundo privataus kaltinimo bylų proceso tvarka, kuriuo jis prašė dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį nubausti nusikalstamos veikos padarymu kaltinamą asmenį J. B., buvo nutrauktas, jiems susitaikius. Ta pačia nutartimi buvo patvirtinta nukentėjusiojo ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens sudaryta sutartį dėl susitaikymo pasekmių, kurioje šalys numatė žalos atlygimo tvarką. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovai būtų mokėję pinigus atsakovui už artezinio gręžinio įrengimą (67-100 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Kiekvienoje civilinėje byloje teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios - nenustatytos. Tik teisingai nustačius teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes galima tinkamai pritaikyti vieną ar kitą teisės normą ir teisingai išspręsti ginčą, procesinį arba kurį nors kitą civilinės bylos klausimą (CK 1.136 straipsnis, CPK 176 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 1 dalis, 260 straipsnis, 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas ir kiti įstatymai). Įrodinėjimo dalykas civilinėse bylose pirmiausia yra materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia arba pasibaigia ginčo šalių teisės ir pareigos.
Iš ieškovo T. K., ieškovų atstovo advokato M. R., atsakovo J. B. paaiškinimų teismo posėdžio metu, liudytojų parodymų, šalių pateiktų procesinių dokumentų, kitų byloje esančių rašytinių dokumentų nustatyta, kad ieškovai G. ir T. K. gyvena Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), o atsakovas J. B. gyvena Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini). Atsakovas J. B. 1994 metų birželio mėnesį savo sodyboje šalia šulinio įsirengė artezinį gręžinį, kurio gylis 43 metrai. Gręžinio įrengimas atsakovui kainavo 4000 litų. 2007 metų vasarą ieškovas T. K. kreipėsi į atsakovą J. B. su prašymu, kad šis leistų ieškovams naudotis jo arteziniu gręžiniu, kad galėtų apsirūpinti vandeniu. Atsakovas J. B. sutiko ir leido ieškovui T. K. į jo įsirengtą artezinį gręžinį įleisti ieškovų įsigytą giluminį siurblį SQ2-55. Ieškovų siurblio įleidimu į atsakovo artezinį gręžinį rūpinosi ieškovas T. K. ir atsakovas J. B. (jie atliko visus reikalingus darbus). 2007 m. liepos 30 d. tarp atsakovo J. B. ir ieškovo T. K. buvo sudaryta rašytinė sutartis, kuria atsakovas J. B. įsipareigojo jo namų valdoje, esančioje Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), esančiu bendrai įrengtu gręžiniu neribotą laiką leisti naudotis T. K., o gręžinio remonto išlaidas šalys įsipareigojo dengti lygiomis dalimis (6 b.l.). Nuo to laiko iki 2011 m. gruodžio 29 d., kada atsakovas J. B. nukirpo siurblio laidus, ieškovai naudojosi atsakovo sodyboje įrengto artezinio gręžinio naudojamu vandeniu. 2011 m. gruodžio 29 d., ieškovui T. K. bandant nufotografuoti nukirptus laidus, atsakovas J. B. trenkė metaliniu strypu jam per ranką. Dėl šių atsakovo J. B. veiksmų ieškovas T. K. kreipėsi į Pakruojo rajono apylinkės teismą su skundu privataus kaltinimo bylų proceso tvarka. 2012 m. balandžio 27 d. nutartimi procesas dėl nukentėjusiojo T. K. skundo privataus kaltinimo bylų proceso tvarka, kuriuo jis prašė dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį nubausti nusikalstamos veikos padarymu kaltinamą asmenį J. B., buvo nutrauktas, jiems susitaikius. Ta pačia nutartimi buvo patvirtinta nukentėjusiojo ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens sudaryta sutartis dėl susitaikymo pasekmių, kurioje šalys numatė žalos atlygimo tvarką. 2012 m. balandžio 11 d. ieškovė G. K., dalyvaujant policijos pareigūnui, atsiėmė iš J. B. ieškovams priklausantį giluminį siurblį SQ2-55. Tą pačią dieną buvo surašyta sutartis, kurioje nei vienas iš ją pasirašiusių šalių neturėjo pretenzijų dėl siurblio.
Lietuvos Respublikos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, 46 straipsnio 2 dalyje, 47 straipsnio 2 dalyje, 50 straipsnyje ir 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę teikti teismui įrodymus. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Taigi įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių - teismas gali ieškinį, priešieškinį, pareiškimą ir kitus procesinius dokumentus grąžinti juos padavusiems asmenims trūkumų šalinimo tvarka (CPK 115, 138 straipsniai), atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, jeigu tai užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 142 straipsnio 3 dalis, 181 straipsnio 2 dalis, 227 straipsnio 2 dalis), arba, išnagrinėjus bylą, netgi atmesti ieškinį, priešieškinį, pareiškimą, prašymą. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles. Pačios bendriausios taisyklės yra suformuluotos Lietuvos Respublikos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia - ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui - priešieškinio, pareiškėjui - pareiškimo ar prašymo faktinį pagrindą. CPK 182 straipsnyje išvardytos aplinkybės, kurių nereikia įrodinėti.
Ieškovai G. ir T. K. savo reikalavimą priteisti iš atsakovo 5000 litų grindė tuo, kad, jų teigimu, ieškovas T. K., pasirašydamas 2007 m. liepos 30 d. sutartį, kuria atsakovas J. B. leido šiam ieškovui naudotis jo namų valdoje įrengtu arteziniu gręžiniu, atsakovui perdavė 5000 litų, taip padengdamas dalį atsakovo turėtų artezinio gręžinio įrengimo išlaidų, todėl, atsakovui nebeleidžiant ieškovams naudotis jo namų valdoje įrengtu arteziniu gręžiniu, jis privalo grąžinti be pagrindo įgytus pinigus – 5000 litų. Ieškovai šią aplinkybę (faktinį ieškinio pagrindą) įrodinėjo pačių paaiškinimais (ieškovas T. K. asmeniškai, o ieškovė G. K. per atstovą), liudytojų L. I. ir V. R. parodymais, bei pateiktais rašytiniais įrodymais (2007 m. liepos 30 d. sutartimi, 2012 m. balandžio 11 d. sutartimi, Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr. PK-117-744/2012 m., išnagrinėtos privataus kaltinimo bylų proceso tvarka, dokumentais ir straipsniu internete apie artezinio gręžinio įrengimo kainas). Atsakovas J. B. nepripažino ieškovų nurodytos aplinkybės, kad jis paėmė 5000 litų iš atsakovo T. K. už leidimą naudotis arteziniu gręžiniu, šį savo atsikirtimą grįsdamas savo paties paaiškinimu ir liudytojos S. B. parodymais.
Teismų išvados dėl šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrįstumo turi būti grindžiamos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia abejonių dėl jų patikimumo, sąsajumo ir leistinumo. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Tokia įrodinėjimo taisyklė yra suformuluota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus priimtose nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. T. E.,bylos Nr. 3K-3-516/2004;Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. B., R. Ž. v. AB „Panevėžio duona“, bylos Nr. 3K-3-513/2004; ir kt.).
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visapusišku aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, konstatuoja, kad ieškovų nurodyta aplinkybė, jog ieškovas T. K., pasirašydamas 2007 m. liepos 30 d. sutartį, kuria atsakovas J. B. leido šiam ieškovui naudotis jo namų valdoje įrengtu arteziniu gręžiniu, atsakovui perdavė 5000 litų, taip padengdamas dalį atsakovo turėtų artezinio gręžinio įrengimo išlaidų (faktinį ieškinio pagrindas), yra neįrodyta. Nei 2007 m. liepos 30 d. sutartyje, kuria atsakovas J. B. leido ieškovui T. K. naudotis jo namų valdoje įrengtu arteziniu gręžiniu, nei 2012 m. balandžio 11 d. sutartyje, kuria buvo įformintas giluminio siurblio SQ2-55 grąžinimas ieškovams, nėra net užuominos apie perduodamus (perduotus) pinigus. Teismo įsitikimu, kiekvienas apdairus žmogus, būdamas rūpestingas ir sąžiningas, pasirašydamas sutartį dėl naudojimosi arteziniu gręžiniu ir už tai duodamas ieškinyje nurodytą pinigų sumą, tai būtų įrašęs į sutartį arba į kitą dokumentą, tuo labiau, kad įstatymas fizinių asmenų sandoriams, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip penki tūkstančiai litų, numato privalomą rašytinę formą (CK 1.73 str. 1 d. 1 p.). Ir nors šiuo atveju sandorio suma sudarymo metu buvo lygiai penki tūkstančiai litų, tai yra neviršijo šios sumos, ir todėl rašytinė sandorio forma nebuvo privaloma, tačiau, kaip jau buvo minėta, apdairus žmogus tokį sandorį būtų įforminęs raštu. Kadangi Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. PK-117-744/2012 m., išnagrinėtoje privataus kaltinimo bylų proceso tvarka, bei ieškovų atstovo pateiktame straipsnyje internete taip pat nėra jokių duomenų, pavirtinančių, kad ieškovas T. K., pasirašydamas 2007 m. liepos 30 d. sutartį, perdavė atsakovui J. B. 5000 litų, vadinasi faktinis ieškinio pagrindas iš esmės grindžiamas ieškovų paaiškinimais ir liudytojų L. I. ir V. R. parodymais, tačiau, ar šie įrodymai yra patikimi? Teismų praktikoje labai svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumui užtikrinti ir yra numatyti įrodinėjimo priemonių sąrašas, įrodymų rinkimo, pateikimo, tyrimo ir vertinimo tvarka, įrodymų ryšys su byla (sąsajumas), įrodinėjimo priemonių leistinumas. Įrodymų patikimumas atsiskleidžia faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumu. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių, ar nėra įrodymų klastojimo požymių.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovai G. bei T. K. ir atsakovas J. B. nuo 2011 metų gruodžio mėnesio tarpusavyje nesutaria. Atsakovo J. B. teigimu, nesantaika prasidėjo nuo to, kad atsakovas T. K. pradėjo rašinėti skundus įvairioms institucijoms dėl žemės sklypo ribų ir statinių. Aplinkybės, kad šalys tarpusavyje nesutaria, neneigė ir ieškovai. Be to, šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad ieškovas T. K. kreipėsi į teismą su skundu privataus kaltinimo bylų proceso tvarka, prašydamas patraukti baudžiamojon atsakomybėn atsakovą J. B. Esant tokiai situacijai, kai šalių paaiškinimai yra prieštaraujantys vieni kitiems, o pačių šalių santykiai blogi, ypač svarbus kitų įrodymų patikimumas. Liudytoja L. I. parodė, kad matė, kaip ieškovas T. K. perdavė 5000 litų atsakovui J. B. Tačiau liudytoja S. B. parodė, kad ji dalyvavo T. K. ir J. B. pasirašant 2007 m. liepos 30 d. sutartį, ir gali užtikrinti, kad jokių pinigų T. K. J. B. nedavė (nemokėjo). Kadangi liudytoja L. I. yra ieškovo T. K. motina, o liudytoja S. B. yra atsakovo J. B. žmona, tai yra abi šios liudytojos yra vienaip ar kitaip suinteresuotos bylos baigtimi, nesant galimybės kitomis įrodinėjimo priemonėmis patikrinti šių liudytojų parodymų patikimumo ir pašalinti tarp jų esančius prieštaravimus, teismas šiais liudytojų L. I. ir S. B. parodymais nesivadovauja ir juos atmeta, kaip nepatikimus. Liudytojos V. R. parodymai taip pat negali būti pripažinti patikimais, kadangi ji, kaip pati pripažino teismo posėdžio metu, pyksta ant J. B., kadangi jis išmetė jos sūnų iš darbo, be to, yra jai grasinęs, todėl darytina išvada, kad ir ši liudytoja gali būti suinteresuota tuo, kad sprendimas būtų priimtas atsakovo J. B. nenaudai. Nesant galimybės kitomis įrodinėjimo priemonėmis patikrinti šios liudytojos parodymų patikimumo, šios liudytojos parodymai taip pat atmestini. Kadangi ieškovų paaiškinimų apie pinigų perdavimą atsakovui nepatvirtina jokie kiti leistini ir patikimi įrodymai, ieškovų ir atsakovo paaiškinimai dėl šios aplinkybės yra priešingi, šių prieštaravimų bylos nagrinėjimo metu pašalinti nepavyko, todėl teismas nesivadovauja ieškovų G. K. (per atstovą) ir T. K. paaiškinimais dėl pinigų perdavimo fakto atsakovui ir juos atmeta. Ieškovų paaiškinimai dėl pinigų (5000 litų) perdavimo fakto atsakovui abejotini ir todėl, kad nuo 2011 m. gruodžio 29 d., kada atsakovas nebeleido naudotis arteziniu gręžiniu, iki pat 2010 metų spalio mėnesio, kada teisme buvo gautas pirmas ieškovų ieškinys tuo pačiu pagrindu, kuris buvo grąžintas ieškovams (teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenys), tai yra beveik metus laiko, jie jokių pretenzijų atsakovui nepateikė, į teismą nesikreipė, apie šią aplinkybę (skolą) neužsiminė ir atsiimdami siurblį iš atsakovo.
Teismui atmetus ieškovų paaiškinimus bei liudytojų L. I. ir V. R. ir nesant kitų duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad ieškovas T. K., pasirašydamas 2007 m. liepos 30 d. sutartį, kuria atsakovas J. B. leido šiam ieškovui naudotis jo namų valdoje įrengtu arteziniu gręžiniu, atsakovui perdavė 5000 litų, teismas konstatuoja, kad ši aplinkybė yra neįrodyta. Tai, kad 2007 m. liepos 30 d. sutartyje yra įrašyti žodžiai „bendrai įrengtu gręžiniu“, neįrodo, kad ieškovas T. K., pasirašydamas šią sutartį, perdavė atsakovui J. B. pinigus (tuo labiau šių pinigų sumos), kadangi ieškovai nepaneigė atsakovo J. B. paaiškinimų ir liudytojos S. B. parodymų, kad šiais žodžiais buvo norima pasakyti, kad ieškovų giluminio siurblio įleidimo į atsakovo artezinį gręžinį darbus apliko ieškovas T. K. ir atsakovas J. B. kartu. Aplinkybę, kad artezinis gręžinys atsakovo žemės sklype buvo įrengtas gerokai anksčiau, pripažino ir patys atsakovai. Atmestinas ir ieškovų teiginys, kad jie, sudarydami 2007 m. liepos 30 d. sutartį, buvo įsitikinę, kad tampa atsakovo žemės sklype esančio artezinio gręžinio bendrasavininkais, kadangi ši aplinkybė niekuo nepagrįsta – sutartyje nėra net užuominos apie gręžinio pardavimą, kalbama tik apie leidimą naudotis šiuo įrenginiu. Kadangi 2007 m. liepos 30 d. sutartyje nėra jokių duomenų apie jos atlygintinumą, ji traktuotina kaip daikto (įrenginio) panaudos sutartis (CK 6.629 str.).
Kadangi ieškovai G. K. ir T. K. neįrodė, kad ieškovas T. K., pasirašydamas 2007 m. liepos 30 d. sutartį, kuria atsakovas J. B. leido šiam ieškovui naudotis jo namų valdoje įrengtu arteziniu gręžiniu, atsakovui perdavė 5000 litų, tai yra neįrodė faktinio ieškinio pagrindo, ieškovų ieškinys atmestinas (CPK 178 str.).
Kadangi ieškinys atmestinas, iš ieškovų G. K. ir T. K. lygiomis dalimis priteistinos atsakovui J. B. jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 1000 (vienas tūkstantis) litų išlaidų (22, 65-66 b.l.) advokato ir advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Atsakovo turėtos išlaidos advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti yra realios, pagrįstos sutartimi, mokėjimo dokumentais, atitinka Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nuostatas. Taip pat iš ieškovų lygiomis dalimis priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei – 55,10 Lt (CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263-271, 275, 279, 281-282 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovų T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančių Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), po 500 Lt (penkis šimtus litų) iš kiekvieno atsakovui J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), jo turėtų išlaidų advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
Priteisti iš ieškovų T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančių Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), po 27,55 Lt (dvidešimt septynis litus ir 55 centus) iš kiekvieno bylinėjimosi (procesinių dokumentų įteikimo) išlaidų į valstybės pajamas, sumokant jas į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui apeliacine tvarka, skundą paduodant šiame teisme.